Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo A. A. sulaikymo dienos.

A. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta nepakeista, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. A. (toliau – ir A. A.) pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, kairės pusės striukės kišenėje neteisėtai laikė užspaudžiamą plastikinį maišelį su narkotine medžiaga - kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurios masė yra 0,373 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 11,3 %, iki 2021 m. gruodžio 17 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, dalinės asmens apžiūros metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Kauno apylinkės teismas, pripažinęs A. A. kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis dirba, teisiamas keturioliktą kartą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat, kad A. A. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, anksčiau baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjo. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. A. paskyrus BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo gynėjos apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo A. A. gynėjos apeliaciniame skunde klausimas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo ir kaltės nėra keliamas. Nuteistasis ir jo gynėja nesutinka su A. A. paskirta arešto bausme, prašo ją švelninti.

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).

8. Skundžiamu nuosprendžiu A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Baudžiamajame įstatyme už šią nusikalstamą veiką yra numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda arba areštas. Nors pirmosios instancijos teismas A. A. paskyrė griežčiausios rūšies bausmę – areštą, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad bausmės skyrimą reglamentuojančios BK normos buvo pritaikytos neteisingai ir dėl to A. A. buvo nubaustas per griežtai.

8.1. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą paskirti A. A. arešto bausmę grindė tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusiomis aplinkybėmis, jas nuosprendyje aptarė ir teisingai įvertino, kaip rodančias, kad paskyrus švelnesnės rūšies bausmę BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebus pasiekti. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad šis teistumas A. A. nėra pirmas. Praeityje A. A. buvo teistas trylika kartų už tyčinius turtinio pobūdžio nusikaltimus, nusikalstamas veikas darė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, anksčiau taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės, taip pat, nuteistojo teisinę atsakomybę švelninančios priemonės – lygtinis paleidimas, teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, kadangi asmuo pakartotinai nusikalto. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamą veiką, kurią padarė praėjus mažiau nei keturiems mėnesiams po to, kai buvo išregistruotas iš Probacijos tarnybos suėjus lygtinio paleidimo laikui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo A. A. 2021 m. lapkričio 6 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, už ką jam Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė. Šiuo metu minėtas nuosprendis yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas, tačiau nuteistasis nuo jam paskirtos bausmės vykdymo pasislėpė, dėl ko yra paskelbta jo paieška. Tai leidžia daryti išvadą, kad A. A. nėra linkęs koreguoti savo elgesį, išvadų nedaro, jam taikyta švelnesnio pobūdžio bausmės, taip pat ir griežčiausios rūšies terminuoto laisvės atėmimo bausmės pozityviems elgesio pokyčiams įtakos neturėjo, nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė, todėl abejotina, jog A. A. paskyrus švelnesnę laisvės apribojimo bausmę jam taikoma probacija pasieks savo tikslus. Nuteistasis taip pat ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nėra sumokėjęs. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. A. įsidarbino, tačiau ir informacinės sistemos duomenų matyti, kad jokių duomenų apie gaunamą atlyginimą įmonė nepateikė, kas leidžia abejoti A. A. motyvacija dirbti.

8.2. Aptartos aplinkybės yra nepalankios nuteistajam, jį charakterizuoja išimtinai neigiamai ir tuo pačiu leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad švelnesnės nei areštas bausmės skyrimas neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties bei nuo naujų nusikaltimų darymo nuteistojo nesulaikytų. Nors byloje yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, jos nepakanka paskirtos bausmės švelninimui. Ši aplinkybė nuosprendyje buvo įvertinta ir nuteistajam, nors ir esant neigiamai jo charakteristikai, buvo paskirta nežymiai didesnė, nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytos arešto bausmės vidurkis, bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra akivaizdžiai per griežta. Nuteistojo gynėjos skunde nurodoma aplinkybė, kad A. A. nusikalto dėl menkų socialinių įgūdžių, susiformavusios priklausomybės, jo nusikalstamų veiksmų nepateisina, kaip ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad paskyrus nežymiai didesnę, nei vidurkis, arešto bausmę, nuteistasis buvo nubaustas aiškiai per griežtai. Pažymėtina, kad A. A. dėl turimų priklausomybių nesigydo. Skundo argumentus dėl siekio dirbti, keisti gyvenimo būdą teisėjų kolegija laiko deklaratyviais. Kaip minėta, nuteistasis praeityje teistas ne vieną kartą, atlikęs laisvės atėmimo bausmę vėl nusikalsdavo, dirbo epizodiškai. Nuteistojo gynėjos skundo argumentas, kad visuomenėje kalbama apie ketinimą švelninti bausmes už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, nėra teisiškai reikšmingas, kadangi nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriama tokia bausmė, kokia buvo numatyta baudžiamajame įstatyme, galiojusiame veikos padarymo metu (BK 3 straipsnio 1 dalis), o šiuo metu nuteistojo teisinei padėčiai aktualių baudžiamojo įstatymo pakeitimų, švelninančių jo teisinę padėtį, nėra.

9. Įvertinus aptartas teisines ir faktines aplinkybes konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. A. už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė teisingą ir proporcingą bausmę, bausmių skyrimą reglamentuojančių BK 54, 61 straipsnio nuostatų nepažeidė. Individualizuojant bausmę buvo įvertintos visos, tiek su nuteistojo asmenybe, jo elgesiu, tiek su padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ir pavojingumu susijusios aplinkybės, bausmės rūšies parinkimas ir bausmės dydžio nustatymas nuosprendyje pakankamai motyvuotas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. A. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.