- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-06
- Bylos Nr.
- e2-182-881/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- UAB ,,Veika“
- Atsakovas
- Siegwerk Druckfarben AG
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro
- Advokatai
- Indrė Barauskienė, Greta Obadauskaitė
- Kategorijos
- 2.7.4Prekių ženklai
atsakovės Siegwerk Druckfarben AG & C., KGaA atstovėms advokatei Erikai Jurgutytei ir advokato padėjėjai Indrei Barauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-182-881/2019 pagal ieškovės UAB ,,Veika“ ieškinį atsakovei Siegwerk Druckfarben AG & C., KGaA dėl Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimo panaikinimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Veika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro 2018 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 2Ap-1888, kuriuo prekių ženklo „DIMENSE“ registracija Nr. 74576 buvo pripažinta negaliojančia, ir palikti ieškovės prekių ženklo registraciją galiojančia bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodo, jog jai nuosavybės teise priklauso nacionalinis figūrinis prekių ženklas „DIMENSE“, Reg. Nr. 74576, kurio paraiškos padavimo data yra 2016 m. gegužės 18 d., registracijos data – 2016 m. spalio 28 d. Prekių ženklas „DIMENSE“ yra registruotas šioms tarptautinės Nicos prekių ir paslaugų klasifikacijos klasėms: 2 klasė: spaustuviniai dažai; struktūrą kuriantys dažai ir rašalai; reljefą formuojantys dažai ir rašalai; dažai ir rašalai 3D spausdinimui; rašalinės kasetės užpildytos rašalu; lazerinių spausdintuvų dažų kasetės užpildytos rašalu; rašalinių spausdintuvų pakartotinio užpildymo rinkiniai pagrinde susidedantys iš spaustuvinių dažų; rašalinių spausdintuvų dažai; lakai ir dažai popieriui; dažiosios medžiagos spausdinimo dažų, dokumentų dažų gamybos ir spausdinimo reikmėms; pigmentai ir spalviniai pigmentai; spalvotųjų metalų folija ir milteliai (dažymo, dekoravimo, spausdinimo ir meno reikmėms); brangiųjų metalų folija ir milteliai (dažymo, dekoravimo, spausdinimo ir meno reikmėms); 7 klasė: struktūrą kuriančios ir reljefą formuojančios mašinos bei spausdintuvai (mašinos); braižančios spausdinimo mašinos pramonės reikmėms; rašalinio spausdinimo mašinos; 3D spausdintuvai; antspaudavimo mašinos; dekeliai (spausdinimo mašinų dalys); rotacinės spausdinimo mašinos; spausdinimo mašinų ir spausdinimo presų dalys ir priedai; spausdinimo presai; spaustuvinės mašinos; plokštuminio spausdinimo mašinos; trafaretinio spausdinimo mašinos; spaustuviniai presai; spausdinimo mašinų dažymo aparatai; 16 klasė: korektūros popierius; popierius rašaliniam spausdinimui; sublimacinio spausdinimo popierius; spausdinimo popierius; popierius struktūriniam spausdinimui ir reljefo formavimui; popierius 3D spausdinimui; kopijavimo popierius; kalkė (popierius kopijoms daryti); kalkės kopijos; popierinė kalkė; vyniojamasis popierius; popierius; kartonas; kompiuterių spausdintuvų rašalinės juostelės, rašalinių juostelių plokštelės, rašalinių juostelių kasetės ir kapsulės; fotonuotraukos; raštinės reikmenys; plastikinės pakavimo medžiagos.
3. Atsakovė Vokietijos įmonė Siegwerk Druckfarben AG & Co, KGaA yra vaizdinio Bendrijos prekių ženklo, Reg. Nr. 002741874, savininkė. Atsakovės prekių ženklas yra registruotas šioms tarptautinės Nicos prekių ir paslaugų klasifikacijos klasėms: 1 klasė: chemijos produktai, naudojami pramonėje, t. y. spausdinimo pramonėje; drėkinamieji priedai ofsetinei spaudai; 2 klasė: dažai, t. y. spausdinimo rašalas ir spausdinimo užpildai, spausdintuviniai dažai; lakai, t. y. spausdintuviniai lakai, ofsetinis lakas; 42 klasė: spausdinimo procesų vystymas; reprodukcijos procesų vystymas spausdinimo pramonei.
4. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, jog prekių ženklas „DIMENSE“ Lietuvoje buvo įregistruotas vėliau nei atsakovės Bendrijos prekių ženklas, vadovaudamasi Prekių ženklų įstatymo 18 straipsnio nuostatomis, Valstybiniam patentų biurui pateikė protestą Nr. PNZ-542 dėl ieškovės prekių ženklo „DIMENSE“ registracijos pripažinimo negaliojančia visoms prekėms ir paslaugoms Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Valstybinis patentų biuras tenkino atsakovės protestą ir pripažino ieškovės prekių ženklo „DIMENSE“ registraciją negaliojančia. Ieškovė sutinka, jog nagrinėjamu atveju atsakovei priklausantis Bendrijos prekių ženklas, Reg. Nr. 002741874, kuriuo buvo grindžiamas protestas, yra ankstesnis ženklas Prekių ženklų įstatymo prasme, tačiau ieškovė, įvertinusi Skundžiamo sprendimo argumentus, yra įsitikinusi, jog Valstybinis patentų biuras, atlikdamas lyginamųjų prekių ženklų palyginimą, netinkamai vadovavosi Europos Sąjungos Intelektinės nuosavybės tarnybos ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojama praktika. Dėl šios priežasties Valstybinis patentų biuras priėmė sprendimą, kuris prieštarauja paties biuro analogiškose bylose suformuotai praktikai.
5. Valstybinis patentų biuras, lygindamas prekių ženklus, bendraisiais principais nesivadovavo ir dėl to neatliko objektyvaus prekių ženklų palyginimo. Lietuvos teismų jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėta, kad sutinkamai su Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos 6 quinquies straipsniu, kiekvienas prekės ženklas saugomos toks, koks yra įregistruotas, tai yra saugomi visi jį sudarantys elementai. Vadinasi, yra saugomi visi kombinuotą prekių ženklą sudarantys elementai ir visų elementų sukeliamas prekių ženklo bendro suvokimo įspūdis, kaip bendriausias ženklo panašumo kriterijus, lemia išvadas dėl lyginamųjų prekių ženklų panašumo ar skirtingumo. Ieškovės prekių ženklas yra žodinis – vaizdinis ženklas, sudarytas iš žodžio „DIMENSE“, kuris yra užrašomas stilizuotu šriftu, lotyniškos abėcėlės didžiosiomis raidėmis juoda (black) spalva. Virš žodinio elemento yra įkomponuotas vaizdinis elementas, sudarytas iš dviejų kubų, kurių kontūras dvimatėje plokštumoje sudaro šešiakampę figūrą, o kubų briaunos nudažomi mėlyna (cyan), raudona (magenda) ir geltona (yelow) spalvomis. Jeigu žiūrėti ne dvimatėje, o trimatėje perspektyvoje, minėtos figūros viduryje įkomponuotas dar vienas mažesnis kubas tomis pačiomis nuspalvintomis briaunomis. Taigi, vadovaujantis visuotinai pripažintomis prekių ženklų vertinimo taisyklėmis, atliekant prekių ženklų palyginimą yra aktualūs visi ieškovės prekių ženklą sudarantys elementai, t. y. ir žodinis elementas „DIMENSE“, ir vaizdinis elementas – dviejų kubų kombinacija, dvimatėje plokštumoje sudaranti šešiakampę spalvotą figūrą. Nepaisant to, Valstybinis patentų biuras, konstatuodamas lyginamųjų prekių ženklų klaidinamą panašumą, išimtinai vertino ir lygino tik atsakovės vaizdinį prekių ženklą, Reg. Nr. 002741874, su ieškovės prekių ženklo „DIMENSE“ vaizdiniu elementu. Tuo tarpu vertinant lyginamųjų prekių ženklų vizualinį panašumą, aplinkybė, kad ieškovės prekių ženklą be vaizdinio elemento sudaro ir žodinis elementas, buvo visiškai ignoruojama. Taigi galima daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju Valstybinis patentų biuras neatliko objektyvaus žymenų palyginimo, kuris pagal ESINT Nagrinėjimo tarnybos gairių C dalį, Protestas, 2 skirsnį, „Tapatumas ir suklaidinimo galimybė“, 4 skyrių „Žymenų palyginimas“ reiškia, kad lyginant žymenis visų pirma turi būti atsižvelgiama į visus žymenų elementus. Taigi, žodinio elemento „DIMENSE“ reikšmė bendram ieškovės prekių ženklo sukeliam įspūdžiui bei šio žymens įtaka atliekant prekių ženklų palyginimą visiškai nebuvo vertinama.
6. Įvertinus, jog ieškovės prekių ženkle saugomas elementas yra ne tik vaizdinis elementas, bet ir žodinis prekių ženklo elementas „DIMENSE“, vadovaujantis ESINT žymenų palyginimui taikoma laipsniška metodika, būtina atlikti ženklo sudedamųjų dalių skiriamojo, dominuojančio požymio vertinimą. Ieškovės prekių ženkle žodinis elementas „DIMENSE“ yra užrašytas ženklo centre didžiosiomis raidėmis bei yra trigubai didesnis nei prekių ženklo vaizdinis elementas, kuris įkomponuotas virš žodinio elemento. Vertinant ginčo prekių ženklo individualumą bei skirtingumą nuo atsakovės prekių ženklo, žodinio elemento „DIMENSE“ reikšmė ir svarba visame ginčo prekių ženkle yra akivaizdi, kadangi būtent žodinis elementas dėl savo padėties bei dydžio daro didelę įtaką bendram ieškovės prekių ženklo sukeliamam įspūdžiui. Be to, ieškovės prekių ženklo elementas „DIMENSE“ yra dirbtiniu būdu sudarytas žodinis elementas, neturintis jokios konkrečios semantinės reikšmės, tačiau kuris galėtų būti siejamas su lietuvių kalbos žodžiu „dimensija“ ar anglų kalbos žodžiu „dimension“, reiškiančio „dimensiją“, „matmenį“, „dydį“. Įvertinant tai, jog žodinis elementas „DIMENSE“ per se neapibūdina Nicos klasifikacijos 2, 7 bei 16 klasės prekių, neapibūdina jų savybių (pvz., jų kokybės, vertės, paskirties, kilmės ir kt.) bei šio elemento naudojimas atitinkamoje rinkoje nėra įprastas šioms prekėms, galima konstatuoti, kad žodinis elementas „DIMENSE“ yra ne tik dominuojantis ieškovės prekių ženklo elementas, tačiau turi ir stiprų skiriamąjį požymį nagrinėjamų prekių atžvilgiu. Kombinuotose prekių ženkluose žodinis elementas paprastai yra laikomas stipriuoju ir lemiančiu bendrą suvokimo įspūdį elementu. Taigi, Valstybinis patentų biuras, nukrypdamas nuo ESINT bei teismų formuojamos praktikos, neatsižvelgė, taigi ir nevertino, ieškovės prekių ženklo žodinio elemento „DIMENSE“ skiriamojo požymio bei šio žodinio elemento reikšmės viso ginčo prekių ženklo komponentų kontekste. Valstybinis patentų biuras iš esmės klydo konstatuodamas, kad ieškovės prekių ženkle dominuojančią padėtį žymenyje užima ne žodinis elementas „DIMENSE“, o vaizdinis elementas, kuris nėra nei didelis ar didesnis ir (ar) užimantis ypatingą vietą viso ženklo bendrame vaizde.
Žemesnės instancijos teismas
7. Valstybinis patentų biuras, konstatuodamas, jog lyginamieji prekių ženklai yra laikytini vizualiai panašiais dėl ryškaus figūrinio prekių ženklų elemento panašumo, nurodė, kad būtent ESINT savo praktikoje yra pažymėjusi, kad figūrinio elemento, kuris vizualiai suvokiamas identiškai ar panašiai, sutapimas ženkluose gali lemti vizualų ženklų panašumą. Pagal teismų praktiką, sudėtinis prekių ženklas gali būti laikomas panašiu į kitą prekių ženklą, tapatų vienai iš sudėtinio prekių ženklo sudedamųjų dalių ar panašų į ją, jeigu pastaroji yra dominuojantis sudėtinio prekių ženklo sukurto bendro įspūdžio elementas. Taip ypač galėtų būti tuomet, kai ši sudedamoji dalis gali viena dominuoti atitinkamos visuomenės atmintyje užsifiksavusiame šio prekių ženklo vaizde ir todėl visos kitos šio prekių ženklo sudedamosios dalys yra nežymios bendrame jo sukeltame įspūdyje. Atsižvelgiant į šią praktiką, vėlesnė žodinio-vaizdinio prekių ženklo registracija gali būti pripažinta klaidinančiai panašia į ankstesnį ženklą tik tuo atveju, jeigu pagal bendrą ženklo sudaromą vaizdą (atsižvelgiant į vizualinį, fonetinį, semantinį aspektus), o ne į atskirus ženklo elementus, jis yra tokio panašumo laipsnio, kad galėtų klaidinti vartotojus. Atliekant žodinių - vaizdinių žymenų palyginimą su vaizdiniais žymenimis, gali susiklostyti tokia situacija, kuomet vizualų žymenų panašumą nulemia būtent vaizdinio elemento, kuris yra vizualiai tapatus ar panašus, sutapimas. Tačiau ieškovės vertinimu, Valstybinio patentų biuro nurodyta taisyklė šiuo konkrečiu atveju nėra taikytina. Pirmosios instancijos teismo 2006 m. gruodžio 14 d. sprendime, priimtame sujungtose bylose Nr. T-81/03, T-82/03 ir T-103/03, ir ESINT 2010 m. lapkričio 17 d. sprendime, priimtame byloje Nr. R 144/2010-2, priešingai nei nagrinėjamu atveju, nei viename kombinuotame ženkle žodinis prekių ženklo elementas nebuvo dominuojantis ir (ar) skiriamąjį požymį turintis ženklo elementas. Tiek Pirmosios instancijos teismo, tiek ir ESINT nagrinėtoje byloje buvo konstatuota, kad žodiniuose – vaizdiniuose prekių ženkluose esantys žodiniai elementai paprastai vartotojo bus suvokiami kaip tiesioginė šių prekių ženklų vaizdinės dalies nuoroda. Pavyzdžiui, Pirmosios instancijos teismo 2006 m. gruodžio 14 d. sprendimais išnagrinėtose bylose Nr. T-81/03, T-82/03 ir T-103/03 bylose buvo įvertinti registruojami prekių ženklai, kuriuos stilizuotų komponentų kontekste sudarė elnio su ragais galvos vaizdinys bei po šiais vaizdiniais einantis žodinis elementas „venado“, kuris išvertus iš ispanų kalbos reiškia „elnias“. Nagrinėjamu atveju buvo nuspręsta, kad vartotojai ispanai žodinį elementą suvoks ne kaip savarankišką prekių ženklo elementą, tačiau kad šį žodį traktuos kaip tiesioginę vaizdinio elemento nuorodą. Taigi, vertinamuosiuose prekių ženkluose žodiniam prekių ženklo elementui atliekant tik vaizdinio elemento apibūdinimo funkciją, žodinis elementas pagrįstai nebuvo vertinamas kaip dominuojantis ir (ar) skiriamąjį požymį turintis žymuo. Atitinkamai, byloje vertinant lyginamųjų prekių ženklų panašumą vizualiniu aspektu, pagrįstai buvo susikoncentruota į ženklus sudarančių vaizdinių elementų reikšmę, vizualinį šių žymenų panašumą.
8. Ieškovės prekių ženklo žodinis elementas „DIMENSE“ nėra apibūdinantis ginčo prekių ženklo vaizdinį elementą. Šis žodinis elementas yra dirbtiniu būdu sudarytas, neturintis konkrečios semantinės reikšmės, o tik kelia galimą asociaciją su lietuvišku žodžiu „dimensija“ arba anglų kalbos žodžiu „dimension“. Greta to, žodinis elementas ginčo prekių ženkle dėl savo dydžio bei padėties užima reikšmingai didelę ieškovės prekių ženklo kompozicijos dalį, dėl ko vertinti šį prekių ženklo elementą kitaip nei dominuojančiu bei skiriamąjį požymį turinčiu žymeniu, būtų neteisėta, taigi ir nepagrįsta. Atitinkamai ir Valstybinis patentų biuras, prieš vertindamas vien tik vaizdinių ženklų elementų panašumą vizualiniu aspektu, turėjo, vadovautis ESINT ir teismų praktika bei argumentuoti, kodėl nebuvo vertinama žodinio elemento „DIMENSE“ įtaka bendram ženklo suvokimui.
9. Nagrinėjamu atveju nebuvo atsižvelgta į teismų formuojamą praktiką, jog tam, kad grafinis elementas būtų laikomas dominuojančiu ženklo kompozicijoje, jis turi turėti stiprų skiriamąjį požymį registruojamoms prekėms žymėti. Atsakovės prekių ženklas registruojamas dažų cheminiams priedams ir dažams. Atsakovės prekių ženklas yra sudarytas iš šešiakampės figūros, kuri išpildyta šiomis spalvomis: raudona, oranžine, geltona, žalia, mėlyna, violetine. Išvardintos spalvos bei šių spalvų seka yra visuotinai pripažinto gamtos reiškinio – vaivorykštės, spalvų spektras. Ši spalvų gama yra įprastai naudojama dažų spalvoms nurodyti įvairių gamintojų dažų paletėse, naudojama dažų gamintojų marketingo medžiagoje ir reklamoje ir pan. Be to, 1, 2 klasės prekėms ženklinti yra įregistruotų gausus skaičius prekių ženklų, kurie pasižymi būtent aptarta spalvų gama. Taigi, akivaizdu, jog atsakovės prekių ženklą užpildančios spalvos, jų seka nėra nei atsakovės gaminamas prekes, nei jo teikiamas paslaugas galintis individualizuoti kriterijus. Priešingai, šį spalvų gama (CMYK) yra dažnai naudojama įvairių ūkio subjektų tapačioms ir (ar) panašioms prekėms ženklinti, todėl per se neturi skiriamojo požymio bei negali būti dominuojančių ženklo elementu. Atsakovės vaizdinio žymens elementari šešiakampio forma bei rombų figūros, kurios beje dažnai pasižymi ir tomis pačiomis spalvomis, yra ypač dažnai naudojami elementai trečiųjų asmenų prekių ženkluose, kurie, kaip ir atsakovės prekių ženklas, yra registruoti toms pačioms Nicos klasifikacijos prekėms bei paslaugoms (1, 2, 42 klasės) žymėti, todėl atsakovės prekių ženklas nepasižymi stipriu skiriamuoju požymiu registruojamų prekių atžvilgiu. Vartotojai yra įpratę įvardinti prekes žodžiu, o ne pagal vaizdinį elementą, esantį ant pakuotės. Tai ypač taikytina dažų pramonėje, kadangi dažų pakuotės žymimos spalvingais ženklais, pagal kuriuos sudėtinga identifikuoti prekę. Faktas, jog atsakovė rinkoje visada naudoja vaizdinį elementą kartu su žodžiu „SIEGWERK“, patvirtina, jog vaizdinis ženklo elementas nesuteikia vartotojams galimybės atskirti, identifikuoti bei įvardinti atsakovės prekes, ką šiuo atveju atlieka papildomas žodinis ženklo elementas. Vertinant vaizdinio ieškovės prekių ženklo ,,DIMENSE“ elemento reikšmę, akivaizdu, jog vaizdinis ženklo elementas užima daug mažesnę vietą bendroje ženklo kompozicijoje, be to, atlieka tik dekoratyvinį vaidmenį ženkle, nes pabrėžia ir apipavidalina žodinį ženklo elementą DIMENSE. Akivaizdu, jog vartotojai įsimins ir naudos žodinį ženklo elementą DIMENSE, o ne geometrinę figūrą, prekėms įvardinti ir atskirti nuo kitų gamintojų prekių. Taigi, priimant skundžiamą Sprendimą, nebuvo įvertintas atsakovės vaizdinio prekių ženklo silpnumas registruojamoms prekėms žymėti, o ieškovės prekių ženklo vaizdinis elementas buvo klaidingai įvertintas kaip dominuojantis ir stiprus ženklo elementas, dėl ko buvo nepagrįstai nustatytas ženklų panašumas.
10. Ieškovės prekių ženklą sudaro kelių elementų visuma. Reikšmingai didelę ieškovės prekių ženklo dalį sudaro ne vaizdinis spalvotos šešiakampės figūros elementas, tačiau žodinis ženklo elementas „DIMENSE“. Šis elementas dėl savo padėties prekių ženkle laikytinas dominuojančiu, o taip pat ir stiprų skiriamąjį požymį turinčiu elementu, kadangi per se nereiškia prekių ženklu žymimų prekių ir (ar) paslaugų bei neatlieka vaizdinio prekių ženklo apibūdinimo funkcijos. Nagrinėjamos bylos aplinkybės yra analogiškos Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 2Ap-1830 išnagrinėtai situacijai. Nepaisant to, Skundžiamu sprendimu Valstybinis patentų biuras priėmė visiškai priešingą sprendimą.
11. Kadangi lyginami prekių ženklai nėra klaidinamai panašūs, tolesnis prekių panašumo vertinimas yra neprivalomas ir teisiškai nereikšmingas.
12. Valstybinis patentų biuras iš esmės klaidingai konstatuodamas lyginamųjų prekių ženklų panašumą, sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ir visuomenės suklaidinimo galimybė. Išanalizavus skundžiamo sprendimo argumentus, matyti, jog biuras, nuspręsdamas, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė, vadovavosi tik tariamu lyginamųjų prekių ženklų klaidinamu panašumu bei ženklais žymimų prekių ir paslaugų panašumu. Tuo tarpu kitos svarbios aplinkybės, t. y. ankstesnio prekių ženklo skiriamasis požymis bei atitinkama visuomenė, liko neįvertinti.
Atsiliepimas
13. Atsakovė Siegwerk Druckfarben AG & Co, KGaA pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad atsakovei priklauso ankstesnis grafinis Europos Sąjungos prekių ženklas (Reg. Nr. 002741874), kuriam paraiška buvo paduota 2002 m. birželio 20 d. Prekių ženklas yra registruotas 1, 2 ir 42 Nicos klasifikacijos klasėms. Lietuvoje šio ženklo apsauga įsigaliojo nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, t. y. nuo 2004 m. gegužės 1 d. Byloje nėra ginčo tarp šalių, kad ginčijamas prekių ženklas yra vėlesnis ankstesnio prekių ženklo atžvilgiu. Šioje byloje turi būti palygintas vaizdinis prekių ženklas su kombinuotu prekių ženklu. Vadovaujantis ESINT gairėmis, figūrinio elemento, kuris vizualiai suvokiamas identiškai ar panašiai, sutapimas ženkluose gali lemti vizualų ženklų panašumą. Taigi ieškovė nepagrįstai teigia, kad Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius suklydo nelygindamas žodinio ginčijamo prekių ženklo elemento. Apeliacinis skyrius sprendime teisingai pažymėjo, kad bendras vaizdinis elementas dėl savo ryškumo ir dydžio užima dominuojančią padėti žymenyse. Tuo tarpu žodinis elementas yra grafiškai nereikšmingas, kadangi jis nėra niekaip inkorporuotas į ryškų grafinį simbolį. Priešingai, žodinis elementas yra užrašytas po grafinio simbolio neišsiskiriančiu šriftu taip, kad šie simboliai gali būti lengvai vienas nuo kito atskiriami ir naudojami atskirai. Aplinkybė, kad žodinis elementas yra centruotas, ar kad jis yra didesnis už grafinį dėmenį niekaip neeliminuoja aplinkybės, kad vartojo žvilgsnis pirmiausia užklius už ryškaus ir spalvoto elemento, kuris ženklo kompozicijoje taip pat yra centruotas per vidurį. Vertinant šio elemento padėtį ženkle, būtina pažymėti, kad būtent jis dėl savo šešiakampės formos ir viduryje inkorporuoto kubo centruoja visą prekių ženklą. Būtent grafinis elementas, o ne žodinė jo dalis, yra prekių ženklo centre, kas tik dar labiau sustiprina išvadą, kad šis elementas yra dominuojantis prekių ženkle. Metodinių nurodymų 2.5(a) dalyje nurodyta, kad jeigu pagal pirmąjį įspūdį ženklai yra panašūs, tai reikėtų remtis pirmuoju įspūdžiu, nepaisant tam tikrų ženklų elementų skirtumų. Būtent tai akcentavo ir Apeliacinis skyrius skundžiamame sprendime. Papildomas žodinis elementas nesukuria jokio grafinio išskirtinumo, individualumo ir nekuria jokios pridėtinės grafinės reikšmės, nes ieškovės prekių ženkle naudojamas šriftas yra įprastas ir niekuo neišsiskiriantis. Jame nėra nei vieno neįprasto ar originalaus elemento. Žodinis elementas užrašytas plonomis juodomis raidėmis, taip spalviškai neprisidedant prie skirtingo įspūdžio. Žodžio užrašymas neturi jokio išskirtinumo ir individualumo, nes visos raidės yra didžiosios ir dėstomos standartiškai viena po kitos. Žodžio išdėstymas kitų ženklo simbolių atžvilgiu taip pat yra primityvus ir standartinis. Taigi akivaizdu, kad Apeliacinis skyrius pagrįstai sprendė, jog dominuojantis ginčijamo prekių ženklo elementas yra ryškus grafinis elementas.
14. Ginčo prekių ženklus sudaro keli identiški elementai. Bendras grafinio žymens užimamas plotas yra taisyklingos šešiakampio formos, kuri yra orientuota ta pačia kryptimi. Lyginant ginčo prekių ženklus dvimatėje erdvėje jų sutampančių elementų skaičius taip pat yra didelis, o būtent, analogiškų formų šešiakampiai, kurie dėl briaunų išpildymo įvairiomis spalvomis ir trijų rombų kompozicijos viduryje sudaro tokio pat pobūdžio erdvinių figūrų įspūdį. Vertinant prekių ženklus trimatėje erdvėje, ženklai taip pat turi vienodus elementus: viduryje trijų matavimų kubas, kurį iš išorės įrėmina šešiakampis, kaip detalizuota žemiau. Taigi, tiek trimatėje, tiek dvimatėje erdvėje prekių ženklai yra sudaryti iš identiškų elementų ir turi identišką lygiavimo kryptį. Be to, geometrinių figūrų, tiek dvimatėje erdvėje, tiek trimatėje erdvėje santykis yra identiškas – šešiakampis ir jo viduje inkorporuotas kubas abiejų ženklų atveju yra identiško santykio ir užima identišką plotą bendrame ženkle. Galiausiai, ginčo prekių ženkluose sutampa ne tik geometrinės formos, tačiau ir siluetas, kontūrai, linijos, kaip tai numatyta Metodinių nurodymų 3.2.1 punkte.
15. Ginčo prekių ženklų spalvos taip pat yra panašios. Be to, panašumas spalviniu požiūriu pasireiškia ne tik panašiomis spalvomis ir jų naudojama įvairove, tačiau ir ta aplinkybe, kad lyginamų prekių ženklų abiejų šešiakampių briaunos yra išpildytos įvairiomis spalvomis. Šiuo aspektu atsakovė kategoriškai nesutinka su ieškovės teiginiais, kad atsakovės ankstesnio prekių ženklo spalvinis išpildymas neturi skiriamojo požymio. Aplinkybė, jog prekių ženkle naudojamos 6 spalvos iš spalvų spektro, savaime nereiškia, kad šios spalvos ir jų išdėstymas negali būti naudojamas žymėti dažams ir kad toks spalvinis pasirinkimas yra nedistinktyvus, ar nepasižymintis skiriamuoju požymiu.
16. Ieškovės minima teismų praktika nepatvirtina jos argumentų dėl prekių ženklų panašumo. Vertinant pirmąjį ginčijamo prekių ženklo įspūdį, pirmiausia į akis krenta jo ryškus ir spalvotas grafinis elementas, kuris savarankiškai gali būti prekių ženklu. Tai įrodo, kad būtent tik iš simbolio yra sudarytas ankstesnis prekių ženklas.
Šalies argumentai
17. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad Valstybinis patentų biuras nukrypo nuo savo formuojamos praktikos. Ieškovė pateikia tik vieną sprendimą, o tai nereiškia formuojamos praktikos. Juolab kad ieškovės nurodoma byla nėra identiška šiai bylai.
18. Kaip matyti iš ieškovės ir atsakovės prekių ir paslaugų sąrašų, kurioms yra registruoti prekių ženklai, skirtingai nei nurodo ieškovė, atsakovės prekės nėra susijusios vien su dažais, skirtais maisto, skysčių, tabako pakuotėms spausdinti. Lygiai taip pat negalima teigti, kad ieškovės prekės yra skirtos 3D efektą turintiems tapetams gaminti, kadangi jų prekių sąrašai nėra susiaurinti nei 3D efekto aspektu, nei orientuoti į tapetus. Tiek ieškovės prekės ir paslaugos, tiek atsakovės prekės ir paslaugos nėra apribotos gaminamu konkrečiu gaminiu ir apima ganėtinai plačią spausdinimo pramonės sritį. Todėl ieškovės argumentai yra teisiškai nereikšmingi. Akivaizdu, kad visos prekės, kurioms registruojamas ginčijamas prekių ženklas, yra panašios, kadangi visos prekės turi tą pačią rūšį – jos yra skirtos spausdinimo pramonėje, jų paskirtis sutampa, visos prekės realizuojamos ne įprastiniuose prekybos centruose, o specializuotose parduotuvėse ar per profesionalams skirtus platinimo kanalus, jos nėra skirtos plačiai visuomenei, vienas ir tas pats gamintojas gali gaminti visas ginčijamo prekių ženklo prekes ir toks gamintojas veikia spausdinimo pramonėje, minėtos sąlygos apima minėtų prekių vartojimo būdą, taip pat sutampa vartotojų rinkos, kurioms šios prekės yra skirtos. Taigi dalis ginčijamo prekių ženklo prekių, kurios registruotos 2 klasėje, sutampa su prekėmis, kurioms įregistruotas ankstesnis prekių ženklas 2 klasėje. Tuo tarpu likusios prekės yra panašios, todėl Valstybinis patentų biuras nesuklydo konstatuodamas tokį prekių ir paslaugų panašumą.
19. Šioje byloje suklaidinimo tikimybė egzistuoja, kadangi ginčo prekių ženklai yra vizualiai panašūs, ginčo prekių ženklų vizualus panašumas yra jų dominuojančiuose elementuose, ginčo prekių ženklai neturi silpnų elementų, prekės, kurioms registruoti ginčo prekių ženklai, yra dalyje identiškos, kitoje dalyje labai panašios. Remiantis visuotinai priimtina taisykle, kuri buvo suformuota ESTT Canon Kabushiki Kaisha v. Metm-Goldwyn- Mayer Inc sprendime, o vėliau esmingai taikoma Lietuvos teismų ir Valstybinio patentų biuro, ir kuri taip pat yra akcentuojama ginčijamame sprendime, mažesnį panašumo laipsnį tarp prekių gali kompensuoti didesnis prekių ženklų panašumo laipsnis ir vice versa, t. y. didesnis prekių panašumas gali kompensuoti mažesnį ženklų panašumą.
20. Dublike ieškovė palaiko ieškinyje išdėstytus argumentus, papildomai nurodydama, jog atliekant kombinuotų prekių ženklų panašumo vertinimą, turi būti lyginami vieno ženklo elementai su tokiais pat kito ženklo elementais, kadangi kombinuoti prekių ženklai yra įvairių skirtingų elementų deriniai. Tačiau jeigu vaizdinis elementas kombinuoto ženklo kompozicijoje yra nepagrindinis ir neišsiskiria, tai jis neturėtų lemti tokių ženklų panašumo. Vaizdinių elementų panašumas automatiškai nelemia lyginamųjų prekių ženklų klaidinamo panašumo, kadangi dėl kombinuoto prekių ženklo specifikos, t. y. jo, kaip kelių elementų, sandaros, turi būti vertinami visi tam tikro prekių ženklo elementai. Vieno ženklo elementai lyginami su tokiais pat kito ženklo elementais, neeliminuoja kombinuotą prekių ženklą sudarančių kitų elementų svarbos. Taigi, vaizdinių elementų panašumo faktas gali būti nesuderinamas su Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis tik tuo atveju, jeigu kiti kombinuotą prekių ženklą sudarantys elementai yra nereikšmingi bendrame prekių ženklo sukeliamame įspūdyje. Vertinamuosiuose prekių ženkluose žodiniam prekių ženklo elementui atliekant tik vaizdinio elemento apibūdinimo funkciją, žodinis elementas pagrįstai nebuvo vertinamas kaip dominuojantis ir (ar) skiriamąjį požymį turintis žymuo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog be lyginamuosius prekių ženklus sudarančių vaizdinių elementų palyginimo, bet kokiu atveju buvo atliekamas kombinuoto žymens žodinio elemento vertinimas. Priešingai nei nurodo atsakovė, lyginant ginčo prekių ženklus, nėra vertinami tik jų grafiniai elementai. To nenumato nei Metodinių nurodymų 3.23 punktas, nei teismų, nei ESINT praktika. Vien tik atsakovės nurodyta aplinkybė, jog žodinis elementas „DIMENSE“ yra grafiškai nereikšmingas, kadangi jis nėra niekaip inkorporuotas į ryškų grafinį simbolį, negali eliminuoti žodinio žymens „DIMENSE“ vertinimo bendro prekių ženklo sukeliamo įspūdžio atžvilgiu. Žodinio elemento „DIMENSE“ reikšmė bendram ieškovės prekių ženklo sukeliam įspūdžiui bei šio žymens įtaka atliekant prekių ženklų palyginimą visiškai nebuvo vertinama, kas neabejotinai lėmė neteisingo bei nepagrįsto Valstybinio patentų biuro sprendimo priėmimą.
21. Prekių ženklų panašumo ar skirtingumo vertinimas turi būti grindžiamas bendru lyginamųjų prekių ženklų daromu įspūdžiu, nes ir eilinis vartotojas prekių ženklą paprastai suvokia kaip visumą, jis paprastai neanalizuoja atskirų jo dalių. Atitinkamai, atsakovės atliktas atsakovės prekių ženklo bei ieškovės prekių ženklo „DIMENSE“ vaizdinio elemento palyginimas, pagal kurį abu žymenys yra orientuoti ta pačia kryptimi, o dvimatėje erdvėje prekių ženklai yra sudaryti iš identiškų elementų ir pan., yra nereikšmingas, taigi ir netikslingas. Šiuo konkrečiu atveju vartotojai taip detaliai neanalizuos lyginamųjų žymenų panašumo, o koncentruosis į prekių ženklo „DIMENSE“ žodinį elementą, kurį galės ištarti ir suvokti. Be kita ko, labiausiai tikėtina, kad be žodinio elemento vartotojai pirmiausia pastebės skirtingas lyginamųjų žymenų spalvas. Šiuo atveju atsakovės prekių ženklas pasižymi klasikiniu spalvų spektru. Tuo tarpu prekių ženklo „DIMENSE“ vaizdinis elementas turi tik tris spalvas, t. y. geltoną, šviesiai mėlyną bei rožinę. Taigi, iš visų spalvų ir jų atspalvių lyginamuosiuose žymenyse sutampa tik geltona spalva. Tad, bendras lyginamųjų prekių ženklų įspūdis yra skirtingas ne tik dėl skirtingo ženklus sudarančių elementų santykio, tačiau ir dėl vizualaus elemento skirtingo įspūdžio, kurį sukelia skirtingos žymenų spalvos. Be to, net atsakovės nurodyta teismų praktika nepatvirtina, jog nagrinėjamoje byloje atsakovės prekių ženklas bei ieškovės prekių ženklas „DMENSE“ buvo palyginti laikantis atitinkamų taisyklių.
22. ESINT, vartodama dominuojančio elemento sąvoką, dažniausiai apsiriboja elementų vizualine įtaka, tačiau pagal nusistovėjusią teismų praktiką apibrėžiant žymens dominuojančio elemento sąvoką gali būti atsižvelgiama ne tik į vizualinį aspektą, tačiau ir į semantinę reikšmę. Taigi, kombinuotuose prekių ženkluose žodinis elementas paprastai yra laikomas dominuojančiu ir lemiančiu bendrą suvokimo įspūdį elementu, kadangi būtent žodinį elementą vartotojai yra linkę įsidėmėti ir naudoti, siekdami įvardinti konkretų prekių ženklą. Bet kokiu atveju ieškovės prekių ženklo žodiniam elementui „DIMENSE“ užrašyti yra naudojamas tam tikras šriftas. Šis žymuo yra inkorporuotas ginčo prekių ženklo centre bei užima net du trečdalius viso prekių ženklo. Tuo tarpu vaizdinis prekių ženklo elementas, nepaisant jame panaudotų spalvų, yra mažas, taigi ir antraeilis prekių ženklo elementas. Taigi, netgi vizualinio išskirtinumo prasme nėra pagrįsta teigti, kad žodinis prekių ženklo elementas „DIMENSE“ yra nereikšmingas ginčo prekių ženklo elementas ir neturi jokios įtakos bendram Ieškovo prekių ženklo sukeliamam įspūdžiui. Nagrinėjamu atveju turėjo būti vertinamas sutampančių ir nesutampančių elementų santykis lyginamuosiuose prekių ženkluose. Atitinkamai, bendras ginčo prekių ženklų sukeliamas vizualus įspūdis yra skirtingas. Šią aplinkybę lėmė būtent tai, jog ieškovės prekių ženklas pasižymi aiškiai matomu, savarankišku žodiniu elementu „DIMENSE“, kuris užima reikšmingai didelę viso prekių ženklo dalį. Šis dominuojantis prekių ženklo „DIMENSE“ elementas atitinkamo žymens atsakovės prekių ženkle neturi, kas neabejotinai lyginamuosius prekių ženklus daro vizualiai skirtingais. Be to, žodinis žymuo „DIMENSE“ nėra tiesioginė vaizdinio elemento nuoroda, jis bendrame ženklo vaizde yra gerai matomas, jis yra didelis elementas, jis yra išcentruotas elementas. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad būtent žodinis ieškovės prekių ženklo elementas yra dominuojantis. Atitinkamai, tam, jog šis žymuo būtų vertinamas nagrinėjamos bylos kontekste, žodinis elementas neturi kaip nors ypatingai išsiskirti grafiškai ar, kaip nurodo atsakovė, būti inkorporuotas į ryškų grafinį simbolį. Taigi, nagrinėjamu atveju žodis „DIMENSE“ yra stiprus savarankiškas prekių ženklo žymuo, nekvestionuotinai lemiantis ieškovės prekių ženklo bendrą vaizdą, kuris iš esmės skiriasi nuo atsakovės prekių ženklo sukeliamo bendro įspūdžio.
23. Nicos klasifikacija yra taikoma vien tik administravimo tikslais ir pati savaime nėra pagrindas daryti išvadoms dėl prekių ir paslaugų panašumo. Taigi, net ir tai, kad dvi konkrečios prekės ir (ar) paslaugos yra žymimos ta pačia bendra į klasės antraštę įtraukta nuoroda, nereiškia, kad jos per se yra panašios. Ieškovės ginčo prekių ženklu „DIMENSE“ yra žymimos 2 klasės (dažai ir kt.), 7 klasės (spausdintuvai pramonės reikmėms ir kt.) bei 16 klasės (popierius, kartonas ir kt.) prekės, kurios yra orientuotos į plataus formato skaitmeninę 3D efektą (reljefą) turinčią spaudą. Taigi, nepaisant to, jog prekės žymimos „DIMENSE“ prekių ženklu patenka į Nicos klasifikacijos 2 bei 16 klases, jos savo pobūdžiu yra skirtingos nei atsakovės ženklu žymimos prekės, dėl ko skiriasi tiek šių prekių vartotojai, o taip pat prekės nėra laikomos nei konkuruojančiomis ar viena kitą papildančiomis. Tuo tarpu 7 klasės prekės, kurioms yra registruotas ieškovės prekių ženklas, yra pramoninės spausdinimo mašinos ir spausdintuvai, kurie nėra skirti naudoti buityje ar biure. Šios prekės yra visai kitos prigimties ir rūšies nei dažai, lakai ar cheminiai priedai spaudai. Tas pats pasakytina apie 16 klasės prekes: popierių, rašalines juosteles ir kasetes, fotonuotraukas, raštinės reikmenis, plastikines pakavimo medžiagas. Šios prekės nekonkuruoja su dažais ir lakais, yra pagamintos iš skirtingų medžiagų, parduodamos skirtingose parduotuvėse bei tenkina skirtingus vartotojų poreikius. Taigi ginčui aktualios prekės ir paslaugos nėra panašios savo paskirtimi, rūšimi bei nėra skirtos tiems patiems vartotojams.
24. Ieškovė pateikė 2018 m. liepos 16 - 31 d. atliktą Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ Lietuvos gyventojų apklausą. Atlikto tyrimo rezultatai patvirtina, jog renkantis dažus, Lietuvos gyventojams svarbiausia yra gamintojo pavadinimas ant pakuotės. Tai nurodė kas antras apklausos respondentas, t. y. iš viso 47 % respondentų. Tuo tarpu antras pagal svarbą faktorius, į kurį atsižvelgia Lietuvos gyventojai, renkantis dažus, yra žodinis dažų pavadinimas. Pagal dažų pavadinimą šią prekę renkasi trys iš dešimties respondentų, t. y. 30 %. Ir tik 15 % respondentų nurodė, kad rinkdamiesi dažus kreipia dėmesį į ant pakuotės esantį vaizdinį elementą. Be to, respondentų, kurie pirko atitinkamas prekes per paskutinius kelis mėnesius, procentai, kuriems renkantis atitinkamas prekes yra svarbesni dažų gamintojų pavadinimai ir (ar) prekės pavadinimai, yra dar didesni. Pagal Lietuvos gyventojų apklausos duomenis, kiek daugiau nei pusė (53 %) vartotojų dažus renkasi pagal gamintojo pavadinimą, keturi iš dešimties (40 %) renkasi pagal žodinį pavadinimą. Taigi, tiek gamintojo pavadinimas, tiek ir žodinis dažų pavadinimas vartotojams (perkantiems dažus) yra svarbesni nei jų neperkantiems. Sprendžiant dėl galimo visuomenės klaidinimo, turėtų būti vertinami ženklai ne tik tokie, kokie yra registruoti, bet ir tokie, kokie yra de facto naudojami. Atsakovės prekių ženklas, jos veikloje yra naudojamas kartu su žodiniu elementu „SIEGWERK“, kuris sutampa ir su atsakovės kaip juridinio asmens pavadinimo simboline dalimi, tampa nepaprastai reikšminga. Toks atsakovės prekių ženklo praktinis naudojimas nekvestionuotinai eliminuoja visuomenės suklaidinimo galimybę, kadangi regėdami atsakovės prekių ženklą, vartotojai žodinio elemento „SIEGWERK“ dėka iš karto yra informuojami apie prekių komercinį šaltinį. Be to, apklausos rezultatai patvirtina ir tai, kad vartotojai (tiek perkantys, tiek ir neperkantys dažų) mano, kad svarbiausias ieškovės prekių ženklo elementas yra žodinis žymuo „DIMENSE“. Tokią respondentų dalį atitinkamai sudaro 50, 51 % visų apklaustųjų asmenų. Be kita ko, net 15 % apklaustųjų mano, kad ieškovės prekių ženklą „DIMENSE“ nuo kitų gamintojų prekių ženklų atskirti galima dėl visų ginčo žymenį sudarančių elementų (geometrinės figūros, spalvos bei žodinio žymens).
Atsiliepimas
25. Triplike atsakovė palaiko atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, papildomai nurodydama, kad atliekant ženklų palyginimą, turi būti lyginami tie elementai, kuriuos prekių ženklai turi, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad vizualiniu požiūriu žodinis elementas yra grafiškai neišskirtinis ir išdėstytas taip, kad pirmasis vartotojo dėmesys krenta būtent į spalvotą ir ryškų figūrinį elementą, pavaizduotą ženklo centre viršuje. Būtent tokią išvadą padarė ir Valstybinis patentų biuras. ESINT savo gairėse „Žymenų palyginimas“ yra nurodžiusi, kad figūrinio elemento, kuris vizualiai suvokiamas identiškai ar panašiai, sutapimas ženkluose gali lemti vizualų ženklų panašumą. ESINT pateikia nuorodą į šį Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bylas T-81/03, T-82/03 ir T-103/03. Ieškovė klaidina teismą, kadangi ESTT minimoje byloje, lygindamas prekių ženklus vizualiai, nesivadovavo kombinuoto prekių ženklo žodinio elemento aprašomuoju pobūdžiu. Priešingai, ESTT nurodė, kad tiek prašomi įregistruoti prekių ženklai, tiek ir ankstesnis prekių ženklas turi vaizdinių elementų, kuriuos sudaro apskritime esantis elnio galvos vaizdas iš priekio. Šis bendras vaizdinis elementas dėl savo labai gero matomumo ir dydžio užima dominuojančią padėtį žymenyse, dėl kurių kilo ginčas. Šio konstatavimo nepaneigia nei abstraktesnis ir spalvotas šio vaizdinio elemento stilius prašomuose įregistruoti prekių ženkluose, nei dantyti apskritimo, į kurį įterptas minėtas elementas, kontūrai. Akivaizdu, kad prašomų įregistruoti prekių ženklų žodiniai elementai, aplinkybė, kad du iš jų įterpti į stačiakampį rėmą, bei kryžius su aureole ankstesniame prekių ženkle yra matomi elementai, išskiriantys žymenis, dėl kurių kilo ginčas, vizualiu požiūriu. Tačiau tai nėra dominuojantys elementai, priešingai nei šiems žymenims bendras vaizdinis elementas, t. y. elnio galvos iš priekio vaizdas apskritime. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, yra labai panašūs vizualiai.
26. Ieškovės naudojamas žodinis elementas „DIMENSE“ yra aprašomasis grafinio elemento atžvilgiu. Kaip pripažįsta pati ieškovė, žodis „DIMENSE“ galėtų būti siejamas su lietuvių kalbos žodžiu „dimensija“ ar anglų kalbos žodžiu „dimension“, reiškiančiu „dimensiją“, „matmenį“, dydį“. Šešiakampis su viduryje esančiu trimačiu kubu yra gana dažna žodžio dimensija grafinė reprezentacija. Teismai sprendė kombinuoto prekių ženklo konfliktą su grafiniu ženklu, kai grafiniai simboliai sutapdavo ar būdavo labai panašūs, ir vieningai konstatavo, jog ženklai yra klaidinamai panašūs.
27. Ieškovė nepagrįstai nepasisako ir ignoruoja akivaizdžius faktus, kad lyginami prekių ženklai sutampa šiuose elementuose: bendras grafinių žymenų užimamas plotas yra taisyklingos šešiakampio formos; abiejų ženklų grafinis elementas yra orientuotas ta pačia kryptimi; analogišku formų šešiakampių briaunos yra išpildytos taip pat spalvotai; naudojamos spalvos yra panašios; trijų rombų kompozicijos viduryje sudaro tokio pat pobūdžio erdvinių figūrų įspūdį; vertinant prekių ženklus trimatėje erdvėje abu ženklai viduryje turi atvaizduotą trijų matavimų kubą, kurį iš išorės įrėmina šešiakampis; geometrinių figūrų tiek dvimatėje erdvėje, tiek trimatėje erdvėje santykis yra identiškas – šešiakampis ir jo viduje inkorporuotas kubas abiejų ženklų atveju yra identiško santykio ir užima identišką plotą bendrame ženkle; ginčo prekių ženkluose sutampa siluetas, kontūrai, linijos; visi išvardinti sutapimai nėra tik detalės, kurių vartotojas nepastebi; grafiniai simboliai sutampa beveik visuose elementuose ir tik šiek tiek skiriasi spalviniu išdėstymu. Taigi, įvertinus visas šias aplinkybes, yra akivaizdu, kad lyginami prekių ženklai yra panašūs, todėl Valstybinis patentų biuras nesuklydo tai konstatuodamas skundžiamame sprendime.
28. Esminė taisyklė sprendžiant, kuris elementas yra dominuojantis, yra ta, kad dominuojančiu elementu laikomas tas elementas, į kurį vartotojas pirmiausia atkreips dėmesį. Šiuo aspektu Valstybinis patentų biuras teisingai pažymėjo, kad bendras vaizdinis elementas dėl savo ryškumo ir dydžio užima dominuojančią padėti žymenyse, todėl jis pirmiausia ir pagaus vartotojo dėmesį. Ieškovė žodinio elemento grafinį išskirtinumą pabrėžia per šriftą, kurį apibūdina kaip „tam tikrą“, net neapibūdindama jo savybių. Tačiau iš tiesų, grafinis žodinio elemento išpildymas yra absoliučiai neišskirtinis ir blankus, lyginant jį su ryškiu ir spalvotu grafiniu elementu, kadangi naudojamas šriftas yra įprastas ir niekuo neišsiskiriantis. Jame nėra nei vieno neįprasto ar originalaus elemento, taip pat nenaudojami jokie papildomi grafiniai elementai, puošyba ir pan. Žodinis elementas užrašytas plonomis juodomis raidėmis, taip spalviškai neprisidedant prie skirtingo įspūdžio. Žodžio užrašymas neturi jokio išskirtinumo ir individualumo, nes visos raidės yra didžiosios ir dėstomos standartiškai viena po kitos. Žodžio išdėstymas grafinio simbolio atžvilgiu taip pat yra primityvus ir standartinis – žodis tiesiog pridėtas iš apačios po grafiniu elementu, kad jį galima laisvai atskirti. Jis nėra niekaip inkorporuotas į prekių ženklą. Žodis „DIMENSE“ ir jo asociacija su lietuvišku žodžiu „dimensija“ ir anglišku „dimension“ yra labai aiški tiesioginė nuoroda į grafinį jo elementą, nes būtent taip yra atvaizduojama erdvinė dimensija parodant visus jos tris matavimus grafiniame elemente. Tačiau analizuojant patį žodį „DIMENSE“, pastebima labai aiški jo asociacija su lietuvišku žodžiu „dimensija“. Šis terminas labai panašiai skamba ir kitose Europos Sąjungos kalbose, kaip pavyzdžiui, angliškai „dimension“, ispaniškai „dimension“, itališkai „dimensione“, vokiškai „dimension“, daniškai „dimensionen“; latviškai „dimensija“; liuksemburgietiškai „Dimensioun“; norvegiškai „dimensjonen“; olandiškai „dimensie“; portugališkai „dimensao“; prancūziškai „dimension“; slovėniškai „dimenzijo“; švediškai „dimensionen“; vengriškai „dimenzio“. Tokios asociacijos neneigia ir pati ieškovė bei ją pripažįsta. Kita vertus, terminas „dimensija“ yra labai dažnai naudojamas žymėti dažams, todėl yra silpnas elementas žymėti dažams, spausdinimo mašinoms ir spausdinimo paslaugoms.
29. Prekės, kurioms registruotas ginčijamas prekių ženklas, nėra orientuotos vien tik į plataus formato skaitmeninę 3D efektą (reljefą) turinčią spaudą. Ieškovės prekių ženklas dengia didelę dalį 2 ir 7 klasės prekių. Ir tik dvi prekės iš kiekvienos klasės yra tikrai orientuotos į 3D reljefinę spaudą. Visos kitos prekės plačiąja prasme yra skirtos spaudos industrijai. Tuo tarpu atsakovės ankstesnis prekių ženklas apima platesnę kategoriją prekių, kurios visos taip pat yra susijusios su spauda (pažymėta raudonai) ir apima tiek 3D spaudą, tiek bet kokią kitą spaudą. Taigi dalis prekių sutampa, o būtent, visos ieškovės prekės, nurodytos 2 klasėje, yra apimamos atsakovės prekių 2 klasėje, t. y. jos ne tik kad panašios, bet ir identiškos. Tiek ieškovės prekės, tiek atsakovės prekės ir paslaugos nėra apribotos gaminamu konkrečiu gaminiu ir apima ganėtinai plačią spausdinimo pramonės sritį, kuri nei vienu atveju nėra susiaurinta tiki iki 3D spausdinimo. Todėl įvertinus ir palyginus visas prekes matyti, kad visos prekės, kurioms registruojamas ginčijamas prekių ženklas, yra panašios, kadangi visos prekės turi tą pačią rūšį ir paskirtį – jos yra skirtos spausdinimo pramonėje, visos prekės realizuojamos ne įprastiniuose prekybos centruose, o specializuotose parduotuvėse ar per profesionalams skirtus platinimo kanalus, jos nėra skirtos plačiai visuomenei, vienas ir tas pats gamintojas gali gaminti visas ginčijamo prekių ženklo prekes ir toks gamintojas veikia spausdinimo pramonėje, minėtos sąlygos apima minėtų prekių vartojimo būdą, taip pat sutampa vartotojų rinkos, kurioms šios prekės yra skirtos.
30. Kadangi prekių ženklai yra vizualiai panašūs, o prekės identiškos, akivaizdu, kad egzistuoja visuomenės suklaidinimo rizika, todėl ginčijamo prekių ženklo registracija turi būti pripažįstama negaliojančia. Ieškovės pateikta apklausa neįrodo, kad suklaidinimo galimybė šioje konkrečioje byloje neegzistuoja.
Motyvuojamoji dalis
II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
31. Ieškovei UAB ,,Veika“ nuosavybės teise priklauso nacionalinis figūrinis prekių ženklas „DIMENSE“ (Reg. Nr. 74576), paraiškos padavimo data – 2016 m. gegužės 18 d. Prekių ženklas yra registruotas 2016 m. spalio 28 d. Nicos klasifikacijos 2 klasės: spaustuviniai dažai; struktūrą kuriantys dažai ir rašalai; reljefą formuojantys dažai ir rašalai; dažai ir rašalai 3D spausdinimui; rašalinės kasetės užpildytos rašalu; lazerinių spausdintuvų dažų kasetės užpildytos rašalu; rašalinių spausdintuvų pakartotinio užpildymo rinkiniai pagrinde susidedantys iš spaustuvinių dažų; rašalinių spausdintuvų dažai; lakai ir dažai popieriui; dažiosios medžiagos spausdinimo dažų, dokumentų dažų gamybos ir spausdinimo reikmėms; pigmentai ir spalviniai pigmentai; spalvotųjų metalų folija ir milteliai (dažymo, dekoravimo, spausdinimo ir meno reikmėms); brangiųjų metalų folija ir milteliai (dažymo, dekoravimo, spausdinimo ir meno reikmėms); 7 klasės: struktūrą kuriančios ir reljefą formuojančios mašinos bei spausdintuvai (mašinos); braižančios spausdinimo mašinos pramonės reikmėms; rašalinio spausdinimo mašinos; 3D spausdintuvai; antspaudavimo mašinos; dekeliai (spausdinimo mašinų dalys); rotacinės spausdinimo mašinos; spausdinimo mašinų ir spausdinimo presų dalys ir priedai; spausdinimo presai; spaustuvinės mašinos; plokštuminio spausdinimo mašinos; trafaretinio spausdinimo mašinos; spaustuviniai presai; spausdinimo mašinų dažymo aparatai; 16 klasės: korektūros popierius; popierius rašaliniam spausdinimui; sublimacinio spausdinimo popierius; spausdinimo popierius; popierius struktūriniam spausdinimui ir reljefo formavimui; popierius 3D spausdinimui; kopijavimo popierius; kalkė (popierius kopijoms daryti); kalkės kopijos; popierinė kalkė; vyniojamasis popierius; popierius; kartonas; kompiuterių spausdintuvų rašalinės juostelės, rašalinių juostelių plokštelės, rašalinių juostelių kasetės ir kapsulės; fotonuotraukos; raštinės reikmenys; plastikinės pakavimo medžiagos prekėms ir paslaugoms.
32. Ieškovės prekių ženklas atrodo taip :
33. Atsakovė Vokietijos įmonė Siegwerk Druckfarben AG & Co, KGaA yra vaizdinio Bendrijos prekių ženklo, Reg. Nr. 002741874, savininkė. Atsakovės prekių ženklas yra registruotas šioms tarptautinės Nicos prekių ir paslaugų klasifikacijos klasėms: 1 klasė: chemijos produktai, naudojami pramonėje, t. y. spausdinimo pramonėje; drėkinamieji priedai ofsetinei spaudai; 2 klasė: dažai, t. y. spausdinimo rašalas ir spausdinimo užpildai, spausdintuviniai dažai; lakai, t. y. spausdintuviniai lakai, ofsetinis lakas; 42 klasė: spausdinimo procesų vystymas; reprodukcijos procesų vystymas spausdinimo pramonei.
34. Atsakovės prekių ženklas atrodo taip:
35. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, jog ieškovės prekių ženklas buvo įregistruotas Lietuvoje vėliau nei atsakovės prekių ženklas, remdamasi Prekių ženklų įstatymo 18 straipsnio nuostatomis, pateikė Valstybinio patentų biuro Apeliaciniam skyriui protestą Nr. PNZ-542 dėl prekių ženklo „DIMENSE“ (Reg. Nr. 74576) registracijos pripažinimo negaliojančia visoms prekėms ir paslaugoms Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
36. Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius 2018 m. sausio 11 d. priėmė sprendimą Nr. 2Ap-1888, kuriuo ieškovės prekių ženklo ,,DIMENSE“ (Reg. Nr. 74576) registracija buvo pripažinta negaliojančia.
37. Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius 2018 m. sausio 11 d. sprendime Nr. 2Ap-1888 nurodė, jog atsakovės prekių ženklas (Reg. Nr. 002741874) yra vaizdinis, sudarytas iš šešiakampės figūros, kurios kiekviena briauna išpildyta skirtingomis spalvomis: raudona, oranžine, geltona, žalia, mėlyna, violetine. Figūros viduryje įkomponuota pilko, juodo ir balto rombų kompozicija. Jokių kitų elementų ženkle nėra. Užprotestuotas (ieškovės) ženklas „DIMENSE“ (Reg. Nr. 74576) yra žodinis-vaizdinis, sudarytas iš žodžio „DIMENSE“, užrašyto stilizuotu šriftu, lotyniškos abėcėlės didžiosiomis raidėmis. Virš šio žodžio įkomponuotas figūrinis elementas, sudarytas iš šešiakampės figūros, išpildytos mėlyna, rožine ir geltona spalvomis. Figūros viduryje įkomponuota skirtingų spalvų rombų kompozicija.
38. Vertindamas lyginamų ženklų bendrą sukuriamą suvokimo įspūdį, VPB Apeliacinis skyrius konstatavo, jog pagrindinis (dominuojantis) elementas ankstesniame ženkle yra šešiakampis figūrinis elementas, nes kitų elementų ženkle nėra. Ginčijamas ženklas sudarytas iš ryškaus vaizdinio elemento ir po juo esančio žodžio kompozicijos. ESINT savo praktikoje yra pažymėjusi, kad figūrinio elemento, kuris vizualiai suvokiamas identiškai ar panašiai, sutapimas ženkluose gali lemti vizualų ženklų panašumą. Nagrinėjamu atveju ženkluose yra labai panašūs vaizdiniai elementai – analogiškų formų šešiakampiai, kurie dėl briaunų išpildymo įvairiomis spalvomis ir trijų rombų kompozicijos viduryje sudaro tokio pat pobūdžio erdvinių figūrų įspūdį. Panašios ir šiose figūrose panaudotos spalvos: raudona, geltona, mėlyna, violetinė, rožinė. Šis bendras vaizdinis elementas dėl savo ryškumo ir dydžio užima dominuojančią padėtį žymenyse, todėl dėl šių figūrų panašumo lyginami ženklai laikytini vizualiai panašiais. Kadangi ankstesniame ženkle nėra jokių žodinių elementų, ženklai negali būti palyginti fonetiniu ir semantiniu aspektu, nes ankstesnį ženklą sudarantys vaizdiniai elementai gali būti lyginami tik su tokiais pat kito ženklo elementais. Taigi apibendrindamas VPB Apeliacinis skyrius padarė išvadą, jog protestuojamas ženklas „DIMENSE“ (Reg. Nr. 74576) yra klaidinančiai panašus į ankstesnį suinteresuoto asmens vaizdinį prekių ženklą (Reg. Nr. 002741874).
39. Nustatęs, kad ženklai panašūs, toliau VPB Apeliacinis skyrius sprendime patikrino prekių ženklus prekių ir (arba) paslaugų panašumo kontekste ir konstatavo, jog lyginant ankstesnio ir protestuojamo ženklo 2 klasės prekių sąrašus nustatyta, kad dalis šios klasės prekių sutampa bei yra panašios vienos į kitas pagal paskirtį (spausdinimui), rūšį (įvairūs dažai, lakai ir kitos medžiagos spausdinimui), sutampa šių prekių gamintojai, tiekėjai ir vartotojai. Į ankstesnio ženklo 2 klasės prekes nagrinėjamu atveju yra panašios ir ginčijamo ženklo prekių sąraše nurodytos 7 ir 16 klasės prekės, nes lyginamos prekės skirtos tiems patiems vartotojams (spausdinimo paslaugų teikėjams), jų platinimo kanalai gali sutapti (parduotuvės ir tiekėjai, siūlantys spausdinimo įrangą ir priemones).
40. Valstybinis patemtų biuras taip pat nustatė, jog lyginamieji ženklai yra panašūs bei registruoti tapačioms ir panašioms prekėms žymėti, todėl padarė išvadą, jog egzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė.
41. Ieškovė įrodinėja, jog Valstybinis patentų biuras priėmė sprendimą, kuris prieštarauja paties biuro analogiškose bylose suformuotai praktikai, nes biuras, lygindamas prekių ženklus, bendraisiais principais nesivadovavo ir dėl to neatliko objektyvaus prekių ženklų palyginimo.
42. Atsakovė gi tvirtina, kad Valstybinis patentų biuras tinkamai atliko prekių ženklų palyginimą ir pagrįstai konstatavo, jog ieškovės prekių ženklas yra klaidinančiai panašus į ankstesnį atsakovės prekių ženklą, todėl pagrįstai pripažino jo registraciją negaliojančia.
43. Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis yra tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu.
44. Tam, kad prekių ženklo registracija būtų pripažinta negaliojančia nurodyto įstatymo nuostatų pagrindais, būtinos visos šios aplinkybės: pirma, suinteresuoto asmens prekių ženklas turi būti užregistruotas anksčiau už protestuojamą ženklą; antra, prekių ženklas turi būti tapatus arba klaidinamai panašus į anksčiau užregistruotą prekių ženklą, arba turi egzistuoti klaidinamos asociacijos galimybė; trečia, ženklai turi būti registruoti tapačioms arba panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms; ketvirta, turi egzistuoti galimybė suklaidinti visuomenę dėl prekių ženklo savininko.
Dėl prioriteto
45. Byloje nėra ginčo, jog atsakovės prekių ženklas Reg. Nr. 002741874 yra ankstesnis prekių ženklas Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme nei ieškovės prekių ženklas „DIMENSE“ (Reg. Nr. 74576).
Dėl prekių ženklų tapatumo ar klaidinamo panašumo
46. Pagal teismų praktiką ginčo žymenys turi būti lyginami, laikantis šių pagrindinių taisyklių: suklaidinimo galimybė turi būti vertinama žymenų vizualinio, fonetinio ir semantinio panašumų aspektais, atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius žymenų komponentus, siekiant nustatyti bendrą žymenų sukuriamą įspūdį vidutiniam vartotojui. Vertinant žymenų panašumą, turi būti atsižvelgiama į tą aplinkybę, kad vartotojas paprastai neturi galimybės lyginti konkuruojančius žymenis ir išvadą dėl žymenų panašumo ar skirtingumo daro pagal bendrą atmintyje išlikusį įspūdį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-969/2016; 2016 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-611/2016).
47. Metodinių nurodymų dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo, patvirtintų Valstybinio patentų biuro direktoriaus 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28, 2.2 punkte nustatyta, kad ženklų panašumą lemia juose esančių elementų bendrumas bei sutampančių ir nesutampančių elementų santykis, taip pat jų svarba ženklų kompozicijoje. Bendriausias ženklų panašumo kriterijus yra bendras suvokimo įspūdis, kurį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė, dėl ko vartotojai ūkinėje veikloje gali ženklus supainioti, nepaisant tam tikrų juos sudarančių elementų skirtumų. Metodinių nurodymu 3.1 punkte nurodyta, jog prekių ženklus privaloma lyginti vertinant kiekvieno jų visumą bei atsižvelgti į visus minėtus kriterijus, kadangi tik tokiu atveju galima tinkamai nustatyti, ar ginčijamas prekių ženklas iš tikrųjų yra klaidinamai panašus į lyginamąjį prekių ženklą.
48. Kaip teisingai nurodė VPB Apeliacinis skyrius skundžiamame sprendime, atsakovės prekių ženklas (Reg. Nr. 002741874) yra vaizdinis, sudarytas iš šešiakampės figūros, kurios kiekviena briauna išpildyta skirtingomis spalvomis: raudona, oranžine, geltona, žalia, mėlyna, violetine. Figūros viduryje įkomponuota pilko, juodo ir balto rombų kompozicija. Jokių kitų elementų ženkle nėra. Ieškovės ženklas „DIMENSE“ (Reg. Nr. 74576) yra žodinis-vaizdinis, sudarytas iš žodžio „DIMENSE“, užrašyto stilizuotu šriftu, lotyniškos abėcėlės didžiosiomis raidėmis. Virš šio žodžio įkomponuotas figūrinis elementas, sudarytas iš šešiakampės figūros, išpildytos mėlyna, rožine ir geltona spalvomis. Figūros viduryje įkomponuota skirtingų spalvų rombų kompozicija.
49. Taigi šioje byloje, siekiant nustatyti, ar egzistuoja Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte įvirtintas prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindas, turi būti palygintas atsakovės vaizdinis prekių ženklas su ieškovės kombinuotu prekių ženklu. Šiuo aspektu tiek Metodiniai nurodymai, tiek ESINT praktika pateikia kelias taisykles, kuriomis vadovaujamasi lyginant kombinuotąjį prekių ženklą su vaizdiniu prekių ženklu. Pagal Metodinių nurodymų 3.23 punktą, kombinuotas ženklas yra įvairių skirtingų elementų (žodinių, vaizdinių, erdvinių) derinys, todėl vertinant kombinuotų ženklų panašumą, vieno ženklo elementai lyginami su tokiais pat kito ženklo elementais.
50. Metodinių nurodymų 3.2. dalyje dėl vaizdinių, erdvinių ir kombinuotų ženklų panašumo yra nustatyta, jog be vaizdo rūšies, geometrinės formos, prasmės ar spalvos, vertinant vaizdinius ir erdvinius ženklus, jų panašumo pagrindas yra svarbiausių jų elementų, kurie yra lyginami tarpusavyje, panašumas (3.2.2. punktas). Atliekant kombinuotų prekių ženklų panašumo vertinimą, turi būti lyginami vieno ženklo elementai su tokiais pat kito ženklo elementais, tačiau jeigu vaizdinis elementas kombinuoto ženklo kompozicijoje yra nepagrindinis ir neišsiskiria, tai jis neturėtų lemti tokių ženklų panašumo (3.23 punktas).
51. Įvertinus egzistuojantį teisinį reguliavimą, galima daryti išvadą, jog vaizdinių elementų panašumas automatiškai nelemia lyginamųjų prekių ženklų klaidinamo panašumo, kadangi dėl kombinuoto prekių ženklo specifikos, t. y. jo, kaip kelių elementų, sandaros, turi būti vertinami visi tam tikro prekių ženklo elementai. Atitinkamai, Metodinių nurodymų 3.23 punktas, nurodantis, kad vieno ženklo elementai lyginami su tokiais pat kito ženklo elementais, neeliminuoja kombinuotą prekių ženklą sudarančių kitų elementų svarbos. Be to, prekių ženklų panašumo nustatymui įtakos turi sutampančių ir nesutampančių elementų santykis, jų svarba ženklų kompozicijoje.
52. Europos Sąjungos teismų praktikoje taip pat yra paaiškinta, kad vertinant dviejų prekių ženklų panašumą nereiškia, kad reikia atsižvelgti tik į vieną sudėtinio prekių ženklo elementą ir jį palyginti su kitu prekių ženklu. Priešingai, šį palyginimą būtina naudoti nagrinėjant prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, vertinant kiekvieno iš jų visumą, tačiau tai nereiškia, kad vienas ar keli elementai negali dominuoti bendrame sudėtinio prekių ženklo įspūdyje, sukurtame atitinkamos visuomenės atmintyje (ESTT 2004 m. balandžio 28 d. sprendimas byloje Nr. C-3/03P).
53. Teismo vertinimu, nagrinėjamam ginčui teisingai išspręsti yra reikšmingas ESINT 2002 m. gegužės 3 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. 1614/2002, kuriuo buvo atliktas kombinuoto ir vaizdinio prekių ženklų palyginimas. Minėtu atveju nepaisant konceptualiai identiškų vaizdinių lyginamųjų ženklų elementų (sraigto su jo apatinėje dalyje esančia tamsia dėme), šie prekių ženklai buvo pripažinti nepanašiais. ESINT pažymėjo, kad kombinuotas prekių ženklas turėjo ir žodinį elementą „ESLOK“, kuris šiuo atveju nebuvo laikomas nuoroda į vaizdinę ženklo dalį, todėl aplinkybė, jog abu lyginamieji prekių ženklai turėjo itin panašų vaizdinį elementą, nebuvo pakankama pripažinti ženklų vizualų panašumą. Taigi, minėtu atveju nepaisant gan ryškaus vaizdinio elemento ankstesniajame ženkle, ESINT pripažino, jog būtent žodinis žymuo lemia skirtingą lyginamųjų prekių ženklų bendrą įspūdį.
54. Be to, reikšminga yra ir ESTT suformuota taisyklė, jog prekių ženklai yra saugomi tokie, kokie yra registruoti, o ne atskiromis jų dalimis – paprastas vartotojas paprastai prekių ženklą suvokia kaip visumą ir nenagrinėja jo atskirų detalių (ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimas byloje C-251/95). Vadinasi, yra saugomi visi kombinuotą prekių ženklą sudarantys elementai ir visų elementų sukeliamas prekių ženklo bendro suvokimo įspūdis, kaip bendriausias ženklo panašumo kriterijus, lemia išvadas dėl lyginamųjų prekių ženklų panašumo ar skirtingumo.
55. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog Valstybinis patentų biuras, atlikdamas ginčo prekių ženklų palyginimą, nepagrįstai vertino tik ieškovės ir atsakovės prekių ženklų grafinius elementus, o ne prekių ženklus tokius, kokie jie yra registruoti. Teismo vertinimu, prekių ženklų tapatumo ar klaidinamo panašumo nustatymui yra reikšminga būtent tai, kad atsakovės prekių ženklą sudaro tik vaizdinis elementas, tuo tarpu ieškovės prekių ženklą be vaizdinio elemento sudaro ir žodinis elementas.
56. Dėl šių priežasčių, teismas sprendžia, jog VPB neatliko objektyvaus žymenų palyginimo, kuris pagal ESINT Nagrinėjimo tarnybos gairių C dalį, Protestas, 2 skirsnį, „Tapatumas ir suklaidinimo galimybė“, 4 skyrių „Žymenų palyginimas“ reiškia, kad lyginant žymenis, visų pirma, turi būti atsižvelgiama į visus žymenų elementus.
57. Kadangi, kaip jau buvo minėta, ieškovės prekių ženkle saugomas elementas yra ne tik vaizdinis elementas, bet ir žodinis prekių ženklo elementas „DIMENSE“, t. y. žodinio ir vaizdinio elementų visuma, vadovaujantis ESINT žymenų palyginimui taikoma laipsniška metodika, pagal kurią, lyginant prekių ženklus yra būtina atlikti ženklo sudedamųjų dalių skiriamojo, dominuojančio požymio vertinimą.
58. ESTT yra išaiškinęs, kad atliekant kompleksinio prekių ženklo vienos ar kelių konkrečių sudedamųjų dalių dominavimo vertinimą, būtina atsižvelgti į kiekvienos iš šių sudedamųjų dalių būdingas savybes, jas palyginti su kitų sudedamųjų dalių savybėmis. Be to, dar gali būti atsižvelgiama į skirtingų sudedamųjų dalių atitinkamą reikšmę kompleksinio prekių ženklo kompozicijoje (ESTT 2004 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta byloje Nr. C-3/03).
59. Ieškovo prekių ženkle žodinis elementas „DIMENSE“ yra užrašytas ženklo centre didžiosiomis raidėmis bei yra trigubai didesnis nei prekių ženklo vaizdinis elementas, kuris įkomponuotas virš žodinio elemento. Teismas sutinka su ieškovės argumentu, jog vertinant ginčo prekių ženklo individualumą bei skirtingumą nuo atsakovės prekių ženklo, žodinio elemento „DIMENSE“ reikšmė ir svarba visame ginčo prekių ženkle yra akivaizdi, kadangi būtent žodinis elementas dėl savo padėties bei dydžio daro didelę įtaką bendram ieškovės prekių ženklo sukeliamam įspūdžiui. Ieškovės prekių ženklo elementas „DIMENSE“ yra dirbtiniu būdu sudarytas žodinis elementas, neturintis jokios konkrečios semantinės reikšmės, nors ir turi semantinį panašumą į lietuvių kalbos žodį „dimensija“ ar anglų kalbos žodį „dimension“, reiškiantį „dimensiją“, „matmenį“, „dydį“ (Tarptautinių žodžių žodynas. 2007. Žodis.eu).
60. Nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovės prekių ženklo žodinis elementas „DIMENSE“ apibūdina Nicos klasifikacijos 2, 7 bei 16 klasės prekes ar prekių savybes (pvz., jų kokybė, vertė, paskirtis, kilmė ir kt.), bei šio žodinio elemento naudojimas atitinkamoje rinkoje yra įprastas šioms prekėms. Taigi teismo vertinimu, žodinis elementas „DIMENSE“ nors ir nėra dominuojantis ieškovės prekių ženklo elementas, tačiau turi stiprų skiriamąjį požymį nagrinėjamų prekių atžvilgiu ir, kartu su vaizdiniu elementu, leidžia atskirti ieškovės prekes nuo atsakovės prekių.
61. Nors Valstybinis patentų biuras pagrįstai sprendė, kad lyginamieji prekių ženklai yra laikytini vizualiai panašiais dėl ryškaus figūrinio prekių ženklų elemento panašumo, tačiau teismo vertinimu, Valstybinis patentų biuras padarė nepagrįstą išvadą, jog figūrinio elemento, kuris vizualiai suvokiamas identiškai ar panašiai, sutapimas ženkluose nagrinėjamu atveju nulemia vizualų ženklų panašumą. Minėta, jog pagal teismų praktiką sudėtinis prekių ženklas gali būti laikomas panašiu į kitą prekių ženklą, tapatų vienai iš sudėtinio prekių ženklo sudedamųjų dalių ar panašų į ją, jeigu pastaroji yra dominuojantis sudėtinio prekių ženklo sukurto bendro įspūdžio elementas. Taip ypač galėtų būti tuomet, kai ši sudedamoji dalis gali viena dominuoti atitinkamos visuomenės atmintyje užsifiksavusiame šio prekių ženklo vaizde ir todėl visos kitos šio prekių ženklo sudedamosios dalys yra nežymios bendrame jo sukeltame įspūdyje. Tačiau palyginus ieškovės ir atsakovės prekių ženklus, sugretinus vaizdinius elementus, matyti, kad panaši yra tik vaizdinių elementų erdvinė forma, tuo tarpu vaizdiniai elementai išpildyti iš esmės skirtingomis spalvomis. Atsakovės prekių ženklas yra sudarytas iš šešiakampės figūros, kuri išpildyta raudona, oranžine, geltona, žalia, mėlyna, violetine spalvomis, kurios atkartoja vaivorykštę. Ši spalvų gama yra įprastai naudojama dažų spalvoms nurodyti įvairių gamintojų dažų paletėse, naudojama dažų gamintojų marketingo medžiagoje ir reklamoje ir pan. Be to, 1, 2 klasės prekėms ženklinti yra įregistruotas gausus skaičius prekių ženklų, kurie pasižymi būtent aptarta spalvų gama. Taigi, atsakovės prekių ženklą užpildančios spalvos, jų seka, išdėstymas, nėra nei atsakovės gaminamas prekes, nei jos teikiamas paslaugas individualizuojantis kriterijus. Ieškovės gi prekių ženklą, be jau minėto stipraus žodinio elemento ,,DIMENSE“, sudaro vaizdinis elementas, sudarytas iš dviejų kubų, kurių kontūras dvimatėje plokštumoje sudaro šešiakampę figūrą, o kubų briaunos nudažomos mėlyna (cyan), raudona (magenda) ir geltona (yelow) spalvomis. Jeigu žiūrėti ne dvimatėje, o trimatėje perspektyvoje, minėtos figūros viduryje įkomponuotas dar vienas mažesnis kubas tomis pačiomis nuspalvintomis briaunomis. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės vaizdinis prekių ženklo elementas ir atsakovės vaizdinis prekių ženklas yra tapatūs. Nors lyginamų vaizdinių elementų forma yra vienoda, tačiau skiriasi naudojama spalvų gama, kas kartu su ieškovės prekių ženklo žodinio elemento ,,DIMENSE“ sukuriamu įspūdžių leidžia daryti išvadą, jog prekių ženklai nėra klaidinamai panašūs.
62. Kadangi atsakovės ženkle nėra jokių žodinių elementų, ženklai negali būti palyginti fonetiniu ir semantiniu aspektu, nes ankstesnį ženklą sudarantys vaizdiniai elementai gali būti lyginami tik su tokiais pat kito ženklo elementais.
63. Tiek Pirmosios instancijos teismo, tiek ir ESINT nagrinėtose bylose buvo konstatuota, kad žodiniuose - vaizdiniuose prekių ženkluose esantys žodiniai elementai paprastai vartotojo bus suvokiami kaip tiesioginė šių prekių ženklų vaizdinės dalies nuoroda. Pavyzdžiui, Pirmosios instancijos teismo 2006 m. gruodžio 14 d. sprendimu išnagrinėtose bylose Nr. T-81/03, T-82/03 ir T-103/03 buvo įvertinti registruojami prekių ženklai, kuriuos stilizuotų komponentų kontekste sudarė elnio su ragais galvos vaizdinys bei po šiais vaizdiniais einantis žodinis elementas „venado“, kuris išvertus iš ispanų kalbos reiškia „elnias“. Nagrinėjamu atveju buvo nuspręsta, kad vartotojai ispanai žodinį elementą suvoks ne kaip savarankišką prekių ženklo elementą, tačiau kad šį žodį traktuos kaip tiesioginę vaizdinio elemento nuorodą. Taigi, vertinamuosiuose prekių ženkluose žodiniam prekių ženklo elementui atliekant tik vaizdinio elemento apibūdinimo funkciją, žodinis elementas pagrįstai nebuvo vertinamas kaip dominuojantis ir (ar) skiriamąjį požymį turintis žymuo. Atitinkamai, byloje vertinant lyginamųjų prekių ženklų panašumą vizualiniu aspektu, pagrįstai buvo susikoncentruota į ženklus sudarančių vaizdinių elementų reikšmę, vizualinį šių žymenų panašumą.
64. ESINT 2010 m. lapkričio 17 d. sprendime, priimtame byloje Nr. R 144/2010-2, nurodė, kad nagrinėtu atveju ginčijamame ženkle vaizduojamo žmogaus vaizdas yra gan didelis ir gerai matomas, įvertinant bendrą prekių ženklo sukeliamą įspūdį. ESINT taip pat pastebėjo, kad vertinant vaizdinį prekių ženklo žymenį su ženklu žymimomis paslaugomis (kavinės, barai, restoranai) pastarasis žymuo yra gan neįprastas, o žodinio elemento „Kungfu“ svarbą silpnina jo nereikšmingumas viso ženklo kompozicijoje bei santykinai mažas dydis. Be to, ESINT konstatavo, kad žodis „Kungfu“ vartotojams bus suprantamas kaip tiesioginė nuoroda į vaizdinį elementą, kuriame, kaip minėta, vaizduojamas žmogus su pakeltomis kovos padėtyje esančiomis rankomis. Atitinkamai, kiekvienas ženklo žymuo sustiprina kito prekių ženklo žymens suvokimą vartotojui. Taigi, ESINT laikė, kad vaizdinis prekių ženklo elementas dėl savo padėties ir žodinio elemento aprašomosios funkcijos yra dominuojantis prekių ženklo elementas, dėl kurio buvo nustatytas klaidinamas panašumas į ankstesnį prekių ženklą.
65. Kaip jau buvo nurodyta, ieškovės prekių ženklo žodinis elementas „DIMENSE“ nėra apibūdinantis ginčo prekių ženklo vaizdinį elementą. Šis žodinis elementas yra dirbtiniu būdu sudarytas, neturintis konkrečios semantinės reikšmės, o tik galimą asociaciją su lietuvišku žodžiu „dimensija“ arba anglų kalbos žodžiu „dimension“. Be to, žodinis elementas ,,DIMENSE“ ginčo prekių ženkle dėl savo dydžio bei padėties užima reikšmingai didelę ieškovės prekių ženklo kompozicijos dalį, dėl to jis laikytinas stipriu ir lygiaverčiu elementu, kartu su vaizdiniu elementu. Sudėtinis prekių ženklas gali būti laikomas panašiu į kitą prekių ženklą, tapatų vienai iš sudėtinio prekių ženklo sudedamųjų dalių ar panašų į ją, tik jeigu pastaroji yra dominuojantis sudėtinio prekių ženklo sukurto bendro įspūdžio elementas. Kadangi ieškovės prekių ženklo bendrą suvokimą formuoja ne tik stiprus žodinis elementas „DIMENSE“, bet ir vaizdinis elementas ženkle, kuris nėra tapatus atsakovės vaizdiniam ženklui, teismo vertinimu, lyginamieji prekių ženklai, tiek pagal vizualinį kriterijų, tiek ir pagal bendrą suvokimo įspūdį bus matomi, suvokiami skirtingai. Ieškovo prekių ženklas bus matomas, suvokiamas kaip žodis „DIMENSE“, dekoruotas figūriniu elementu, tuo tarpu atsakovės – kaip geometrinė figūra.
66. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės prekių ženklas yra klaidinamai panašus į atsakovės ankstesnį prekių ženklą, todėl, nenustačius, jog egzistuoja Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindas, Valstybinio patentų biuro 2018 m. sausio 11 d. sprendimas Nr. 2Ap-1888 panaikinamas, o ieškovės prekių ženklo ,,DIMENSE“ registracija Nr. 74576 paliekama galioti.
67. Teismas sutinka su ieškovės argumentu, jog skundžiamu sprendimu Valstybinis patentų biuras nukrypo ne tik nuo ESINT bei ESTT formuojamos praktikos, tačiau ir savo paties priimtų sprendimų. VPB Apeliacinio skyriaus 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 2Ap-1830 buvo išnagrinėtas suinteresuoto asmens protestas dėl protestuojamo prekių ženklo klaidinamo panašumo į ankstesnius Bendrijos prekių ženklus. Lyginamuosius prekių ženklus sudarė gyvūno pėdutės vaizdas (ankstesni ženklai) ir tokios pat pėdutės vaizdas lydymas žodiniu ženklo elementu „MYCHA“ (protestuojamas prekių ženklas). Nagrinėjamu atveju VPB, vertindamas protestuojamo prekių ženklo visus elementus, pabrėžė, jog žodinis elementas „MYCHA“, kuris yra užrašytas lotyniškos abėcėlės rašmenimis, didžiosiomis raidėmis ir užima didžiąją protestuojamo prekių ženklo dalį, nėra aprašomasis paraiškoje nurodytų 25 klasės prekių atžvilgiu. Taigi, laikytinas stipriu protestuojamo prekių ženklo elementu, turinčiu stiprų bei savarankišką skiriamąjį požymį.
Dėl visuomenės suklaidinimo tikimybės
68. Pagal teismų formuojamą praktiką, sprendžiant dėl prekių ženklo ir ginčijamo žymens klaidinančio panašumo, turi būti įvertinta visuomenės klaidinimo galimybė (ne faktinis klaidinimas). Šis vertinimas turi būti atliekamas, atsižvelgiant į tai, kaip atitinkamus žymenis, prekes ar paslaugas suvokia atitinkama visuomenės dalis, pagal reikšmingų bylos aplinkybių visumą. Turi būti vertinamas ginčo žymenų ir prekių bei paslaugų panašumas, o išvada dėl suklaidinimo galimybės daroma, įvertinus šių aspektų tarpusavio santykį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013). Aplinkybė, kaip ženklus suvokia konkrečių prekių ar paslaugų vidutinis pirkėjas, turi lemiamą vaidmenį, globaliai (bendrai) sprendžiant dėl suklaidinimo galimybės. Vidutinis vartotojas paprastai ženklą suvokia kaip visumą ir neanalizuoja atskirų ženklo detalių. Dėl šių priežasčių, globaliai (bendrai) vertinant, vidutinis vartotojas turi būti laikomas protingai gerai informuotu, protingai atidžiu ir apdairiu. Tačiau dėmesys turi būti atkreiptas į tą aplinkybę, kad vidutinis vartotojas tik retais atvejais turi galimybę tiesiogiai palyginti du skirtingus ženklus. Paprastai vidutinis vartotojas turi patikėti (remtis) nepilnais (netobulais) ženklų atvaizdais, kuriuos išlaikė savo atmintyje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2003).
69. Teismas, nenustatęs, kad ieškovės prekių ženklas yra klaidinamai panašus į atsakovės ankstesnį prekių ženklą, daro išvadą, jog neegzistuoja ir visuomenės suklaidinimo tikimybė.
70. Ir nors, tiek ieškovės, tiek atsakovės prekės, kurios yra ženklinamos ginčo ženklais, yra panašios, o dalyje sutampa, tačiau vien tik prekių tapatumo ar panašumo nepakanka, kad egzistuotų visuomenės suklaidinimo tikimybė, nes ieškovės ir atsakovės prekių ženklai nėra panašūs.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
71. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis.).
72. Ieškovė nurodo, jog patyrė 3 608,83 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškinys tenkinamas, o ieškovės prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatytų rekomendacinių dydžių, teismas tenkina ieškovės prašymą ir priteisia 3 608,83 Eur atstovavimo išlaidų iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 265 ir 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Veika“ ieškinį tenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro 2018 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 2Ap-1888 ir palikti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Veika“ prekių ženklo ,,DIMENSE“ registraciją Nr. 74576 galiojančia.
Priteisti iš atsakovės Siegwerk Druckfarben AG & Co, KGaA (juridinio asmens kodas HRB11500) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Veika“ (juridinio asmens kodas 120539180) naudai 3 608,83 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.