Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Dalius Jocys Baudžiamoji byla Nr. 1A-218-361/2015

Teisėja Zita Romanovaitė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00574-2014-9

2015 m. birželio 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo M. U., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – aštuoniems (8) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirta galutinė subendrinta vienerių (1) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014-07-01 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. U. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. U. nuteistas už tai, kad 2014-04-04, apie 17.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kambaryje kumščiu vieną kartą smogė D. D. į veido dešinę pusę, pataikydamas į akį, dėl to nukentėjusiajai po akimi atsirado kraujosruva bei mėlynė ir buvo sukeltas fizinis skausmas.

M. U. nuteistas ir už tai, kad nuo 2014 m. gegužės mėnesio pradžios iki 2014 m. liepos 1 d., persekiodamas D. D. prie namų, prie darbo bei darbo vietoje keikdamas ją necenzūriniais žodžiais, užgauliodamas bei žemindamas ją ir nuolat žodžiu bei telefonu grasindamas, kad pakars ją ant šakos, apipils siera, kad jos laukia invalido vėžimėlis, kad ji nebegyvens ir panašiai, taip pavartodamas psichinę prievartą, nuolat baugino nukentėjusiąją.

M. U. nuteistas ir už tai, kad 2014-07-01, nuo 15 val. iki 16 val., (duomenys neskelbtini) , prie prekybos centro ,, (duomenys neskelbtini)“, siekdamas ištraukti iš D. D. rankos jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung Galaxy“, kurį ji laikė dešinėje rankoje, suėmė jai už šios rankos, stipriai suspaudė ją, taip padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas su paviršiniais odos nubrozdinimais dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje bei dešiniojo dilbio vidiniame bei užpakaliniame paviršiuose, sukėlusiais nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis M. U. teigia, kad teismas privalo įvertinti, ar kaltinamas asmuo nėra šmeižiamas melagingais parodymais. Nurodo, kad 2015-01-06 teisiamajame posėdyje duoti G. A. parodymai nebuvo nuoseklūs, jis yra nusiteikęs priešiškai. Taip pat tvirtina, kad teismas neturėtų tikėti liudytojos I. A. parodymais, nes ji yra nukentėjusiosios D. D. draugė, jos pateikta versija yra iškreipta. I. A. parodė, kad ji yra mačiusi draugės telefone grasinančias SMS žinutes, tačiau jos tokie parodymai yra tik iš D. D. žodžių. Liudytoja I. A. negalėjo paaiškinti, iš kokio numerio buvo siųsta SMS žinutė, kas ir kada ją parašė. Nuteistasis M. U. mano, kad jis buvo pripažintas kaltu, remiantis melagingais G. A. ir I. A. parodymais. Prašo išsamiai išnagrinėti jo apeliacinį skundą.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis M. U. jokių konkrečių aplinkybių, kurių jis nepripažįsta, nenurodė. Tvirtino, kad jis buvo pripažintas kaltu, remiantis melagingais G. A. ir I. A. parodymais. Apeliaciniame teismo posėdyje prašė jį pagal BK 140 straipsnį, 145 straipsnį išteisinti.

Dėl 2014-04-04 nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji D. A. (D.) parodė, kad 2014-04-04 ji su sugyventiniu M. U. ir dar dviem draugėmis I. ir V. vartojo alkoholinius gėrimus. M. U. pradėjo triukšmauti, mojuoti prieš ją peiliu, sakė, kad užmuš, bei kumščiu sudavė į dešinę veido pusę. Ji iškvietė policiją (t. 2, b. l. 138–141, 160–162).

Teisiamajame posėdyje liudytoja I. D. patvirtino, kad 2014-04-04 ji matė, kaip M. U. sudavė D. A. (D.) į veidą (t. 2, b. l. 162–163). Faktas, kad D. A. (D.) nurodytu laiku patyrė smurtą, užfiksuotas ir atvykusio į įvykio vietą policijos pareigūno A. A. tarnybiniame pranešime, iš kurio matyti, kad policijos pareigūnas akivaizdžiai matė, jog D. A. (D.) yra padaryta kraujosruva po dešine akimi bei patinęs antakis (t. 1, b. l. 7–9). Teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas A. A. patvirtino, kad 2014-04-04, apie 17.30 val., buvo gautas iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykęs į vietą matė D. A. (D.) veide kraujosruvą su kraujo dėme bei pamėlusį antakį (t. 2, b. l. 178–179). Kad ranka kliudė D. A. (D.) veidą, teisiamajame posėdyje neneigė ir nuteistasis M. U., tačiau jo tvirtinimą, kad jis tai padarė netyčia, paneigia aptarti įrodymai, kuriais netikėti nėra pagrindo, nes tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojų I. D. ir A. A. parodymai dėl nukentėjusiajai padaryto sužalojimo visiškai vieni kitiems neprieštarauja, nukentėjusiajai padaryti sužalojimai išsamiai užfiksuoti tarnybiniame pranešime.

Esant aptartoms aplinkybėms, M. U. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas pagrįstai ir teisėtai.

Dėl 2014-07-01 nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

Teisiamajame posėdyje M. U. suspaudęs D. A. (D.) ranką neneigė ir pats, teigė, kad ranką suspaudė nestipriai (t. 3, b. l. 11–13). Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji D. A. (D.) parodė, kad 2014-07-01 jai rūkant prie parduotuvės, prie jos priėjo M. U. ir įkišęs į chalato kišenę ranką paėmė telefoną. Jai bandant priešintis, M. U. stipriai suspaudė jos ranką (t. 2, b. l. 138–139). Asmens apžiūros metu ant D. A. (D.) dešinės rankos riešo vidinės dalies matoma ryškėjanti kraujosruva, sužalojimas užfiksuotas nuotraukoje (t. 1, b. l. 49, 50). Tai, kad M. U. suspaudė D. A. (D.) ranką stipriai, patvirtina ir specialisto išvada Nr. G 1308/14(03), kurioje konstatuoti D. D. padaryti sužalojimai: įvairaus dydžio poodinės kraujosruvos su paviršiniais odos nubrozdinimais dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje bei dešiniojo dilbio vidiniame ir užpakaliniame paviršiuose. Toks sužalojimas galėjo atsirasti stipriai suspaudus pirštais. Pagal apžiūros metu stebėtą poodinių kraujosruvų spalvą, odos nubrozdinimų gijimo laipsnį, teismo medicinos ekspertas R. P. P. padarė išvadą, jog sužalojimai įgauti maždaug prieš 2 paras laiko iki objektyvios apžiūros, galbūt 2014-07-01. D. D. padaryti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (t. 1, b. l. 52).

Esant aptartoms aplinkybėms, M. U. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas pagrįstai ir teisėtai.

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 145 straipsnio 2 dalį

BK 145 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už sistemingą žmogaus bauginimą, kuris gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz., besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-198/2013).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji D. A. (D.) parodė, kad po to, kai M. U. jai trenkė į veidą, ji kartu su M. U. nebegyveno. Tačiau M. U. jai nuolat grasino, naktimis skambindavo ir rašydavo SMS žinutes, kad pakars, pakas, apipils sieros rūgštimi ir panašiai. M. U. laukdavo jos laiptinėje, krūmuose, į darbą važiuodavo taksi, o iš darbo parveždavo kolegės. Kartą buvo atėmęs jos buto raktus. Buvo atėjęs per Jonines į jos namus, o kai ji jo neįsileido, užstatė duris plytomis. M. U. ateidavo grasinti ir į parduotuvę, kur ji dirbo, rėkdavo ant jos prie klientų (t. 2, b. l. 138–141, 160–162).

Teisiamajame posėdyje liudytojas G. A. patvirtino, kad nuo 2014 m. birželio mėnesio pradžios M. U. nuolat naktimis skambindavo jo žmonai D. A. (D.), rašydavo SMS žinutes. M. U. sakydavo, kad jeigu ji su juo negyvens – mirs. M. U. buvo užpuolęs nukentėjusiąją prie namų, atėmė iš jos buto raktus (t. 2, b. l. 163–164).

Teisiamajame posėdyje nuteistasis M. U. neigė grasinęs D. A. (D.). Teigė, kad ji ir G. A. jam kerštauja. Parduotuvėje buvo konfliktas tik vieną kartą (t. 3, b. l. 11–13).

Teisiamajame posėdyje liudytoja I. A. patvirtino, kad ji matė M. U. D. A. (D.) parašytas grasinančio pobūdžio žinutes, kad ją pasmaugs, nudauš, kad ji nepareis namo. M. U. sekiojo ją po darbo, ateidavo ir į darbą, rėkdavo ant nukentėjusiosios, buvo ne kartą nukentėjusiąją sumušęs. M. U., būdamas neblaivus, būdavo agresyvus, todėl nukentėjusioji tikrai turėjo realų pagrindą jo bijoti (t. 2, b. l. 81–82).

Teisiamajame posėdyje liudytoja D. L. patvirtino, kad ji girdėjo, kaip M. U. grasino D. A. (D.) telefonu, nes ji buvo įjungusi garsiakalbį (t. 2, b. l. 179–180).

Netikėti aptartų liudytojų G. A., I. A., D. L. parodymais, kad M. U. nuolat grasindavo D. A. (D.) skambindamas, rašydamas jai grasinančio pobūdžio SMS žinutes, nėra jokio pagrindo. Šios aplinkybės nepaneigia Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1-ojo PK KRS vyresniojo tyrėjo A. M. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad, atlikus D. A. (D.) ir M. U. telefoninių pokalbių išklotinių analizę, nustatyta, jog kaltinime nurodytu laiku nukentėjusiajai iš M. U. priklausančių mobiliojo ryšio telefonų numerių buvo skambinta 1400 kartų (t. 1, b. l. 85).

Kad M. U. keldavo konfliktus D. A. (D.) darbe, patvirtino ir nuteistojo sesuo liudytoja D. U., kuriai šią aplinkybę pasakojo pats M. U. (t. 2, b. l. 164–166). Kad M. U., būdamas neblaivus, būdavo agresyvus, patvirtina ir policijos pareigūno A. A. parodymai, iš kurių matyti, kad atvykus į įvykio vietą, kai D. A. (D.) buvo sumušta, M. U. elgėsi agresyviai, keikė nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais, priešinosi policijos pareigūnams, jam jėga buvo uždėti antrankiai (t. 2, b. l. 178–179).

Tai, jog M. U. ilgą laiko tarpą elgėsi su D. A. (D.) agresyviai, vartojo prieš ją ne tik fizinę, bet ir psichinę prievartą, patvirtina ne tik aptartų liudytojų parodymai, bet ir vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad M. U. nukentėjusiosios darbo vietoje, matant klientams, metė į ją krepšį pirkiniams ir pataikė į nukentėjusiąją (t. 1, b. l. 72–73).

M. U. veiksmai parodo, kad jis piktybiškai ignoravo pagarbą asmeniui, elgėsi priešingai visuomenės pripažintoms vertybėms, peržengė taikaus sambūvio bei mandagaus bendravimo ribas ir tai leidžia pagrįstai tvirtinti, kad nukentėjusioji turėjo realų pagrindą bijoti nuteistojo sistemingų bauginimų. Aptarti duomenys patvirtina aplinkybę, kad M. U. buvo agresyvus, ne kartą prieš nukentėjusiąją vartojo fizinį smurtą, nuolat jai skambindavo ir grasindavo, persekiodavo ją darbe ir po darbo, todėl tokie nuteistojo M. U. nuolatiniai veiksmai neabejotinai kėlė nukentėjusiajai baimę dėl jos sveikatos ir gyvybės, vertė ją nuolat jaustis nesaugiai. Taigi nuteistasis M. U. veikė tiesiogine tyčia, todėl jis skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

Skirdamas M. U. bausmę, apylinkės teismas bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) vadovavosi, atsižvelgė į tai, jog nuteistasis padarė tris tyčines veikas, iš kurių du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), anksčiau teistas už nusikaltimą žmogaus gyvybei (už nužudymą), nusikalto praėjus vos keturiems mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, o tai parodo, kad nuteistasis linkęs daryti nusikaltimus žmogaus sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą, teismas M. U. pagal 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį tinkamai nustatė laisvės atėmimo bausmės dydžius, kurie yra žymiai mažesni negu šių straipsnių sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskyrė tik arešto bausmę. Paskirtas bausmes subendrino nuteistajam palankesniu – bausmių dalinio sudėjimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo M. U. apeliacinį skundą atmesti.