Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2015-02-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-100-158/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-02-25Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-06-22Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-02-25
Bylos Nr.
1-100-158/2015
Teisminio proceso Nr.
1-31-1-00574-2014-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Zita Romanovaitė
Nukentėjusysis
D. A.
Kaltinamasis
M. U.
Advokatai
Alvydas Kvaščevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-100-158/2014Proceso Nr.1-31-1-00574-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.3.; 1.2.5.4.; 1.2.20.3.; 1.2.28.4.; 1.1.10.1;
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 25 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai, D. G., dalyvaujant prokurorei Viktorijai Žemaitaitienei, gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui, nukentėjusiajai D. A. (D.), viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus, paskutinį kartą 2007-09-04 Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu iš dalies pakeistu 2007-09-19 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 25 str. 3 d.,182 str. 1 d. (16 epizodų), 182 str. 1 d. (2 epizodus), 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 214 str. 1 d. (2 epizodus), subendrintu su 1998-01-13 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, kuriuo jis buvo nuteistas 11 metų laisvės atėmimo bausme pagal LR BK 104 str., nužudymas (BK galiojusio iki 2003-05-01), paskiriant subendrintą 8 metų laisvės atėmimo bausmę; 2013-12-31 paleistas iš Vilniaus PN atlikus bausmę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., 140 str. 2 d., 233 str. 1 d., 145 str. 2 d., 294 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. U. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui.

Jis, 2014-04-04, apie 17.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kambaryje kumščiu vieną kartą smogė D. D. į veido dešinę pusę, pataikydamas į akį, dėl ko nukentėjusiajai po akimi atsirado kraujosruva bei mėlynė ir buvo sukeltas fizinis skausmas.

Be to M. U. sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.

Jis laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės mėnesio pradžios iki 2014 m. liepos 1 d. D. D. persekiodamas prie namų, prie darbo bei darbo vietoje keikdamas ją necenzūriniais žodžiais, užgauliodamas bei žemindamas ją ir nuolat žodžiu bei telefonu grasindamas, kad pakars ją ant šakos, apipils siera, kad jos laukia invalido vėžimėlis, kad ji nebegyvens ir pan., nuolatos baugino nukentėjusiąją naudodamas psichinę prievartą.

Be to M. U. smurtaudamas nežymiai sutrikdė žmogui sveikatą.

Jis 2014-07-01 nuo 15.00 val. iki 16.00 val., Klaipėdoje, Rumpiškės g. 31, prie prekybos centro ,,Aibė“, siekdamas ištraukti iš D. D. rankos jam priklausantį mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung Galaxy“, kurį ji laikė dešinėje rankoje , suėmė jai už šios rankos, stipriai suspaudę ją, taip padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas su paviršiniais odos nubrozdinimais dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje bei dešiniojo dilbio vidiniame bei užpakaliniame paviršiuose, sukėlusiais nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. U. savo kaltės nepripažino. Jis ir parodė, kad apie savaitę gyveno pas D., jie gerai sutarė, tačiau 2014-04-04 pas D. į svečius atėjo jos draugės, vienos vardas V., jos gėrė degtinę, V. paprašė jo paskolinti pinigų, kilo konfliktas. Jis tik pastūmė D., ši nugriuvo ant lovos, jis tada netyčia ranka užkliudė jai veidą, tyčia sužaloti nenorėjo. Ji iškvietė policiją tik tam, kad jį išvežtų iš jos namų. Parodė, kad pareigūnai naudojo per didelę jėgą, uždėjo jam antrankius, sulaužė šonkaulius. Jis peiliu nemosikavo , negrasino jos papjauti , jokio peilio policijos pareigūnai neieškojo ir nerado. Kai jį po sulaikymo paleido, jie su D. susitaikė, vėl gyveno kartu, santykiai buvo geri. Jie bendravo ir visą gegužės mėnesį, birželio pradžioje, viešėjo kartu su D. jo sesers sode .Jis matė, kad D. kažką nuo jo slepia, įtarė, kad ji nuo vasario mėnesio turi kitą vyrą, tačiau jie karts nuo karto gyvendavo, gegužės pabaigoje ji sakė, kad laukiasi vaiko, įtarianti, kad vaikas jo. Birželio 16 d. įvyko konfliktas su jos draugu G. A., kuriam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes jis jį peršovė. Po to jų santykiai pasidarė blogi, jie abu su D. siekia keršto, todėl jį apkalbėjo , sakydami, kad jis grasino, persekiojo. Nuėjęs pas ją į darbą , nevadino necenzūriniais žodžiais, ti namie, nes ji girtaudavo. Jos slapčia prie darbo nelaukdavo , parduotuvėje buvo tik vienas konfliktas . Tokių frazių, kad ją pakas, ar kad ji liks neįgali vežimėlyje, nesakė. D. D. liepos 1 d. dirbo parduotuvėje. Pasiskambino jai. Atėjo prie parduotuvės ir pamatė ją kalbantis telefonu ir rūkančią. Apkabino iš nugaros, tuomet ji bandė telefoną slėpti. Telefoną parvežė jo draugas iš užsienio, jis buvo skirtas jos dukrai, o ne jai , todėl jis telefoną paėmė, išėmė kortelę, kurią grąžino. Už rankos paėmė, bet nestipriai suspaudė. Jos draugas viską sužinojęs, ir suplanavo kaip jį pamokyti. Apie grasinimus D. pradėjo kalbėti tik liepos mėnesį, jie išgalvoti.

Nukentėjusioji D. A. (D.) parodė, kad su kaltinamuoju bendravo nuo 2014 metų sausio mėnesio, gyveno kartu, laikė jį savo šeimos nariu, šiuo metu nebepalaiko su juo jokių ryšių. Nurodė, jog įvykio dieną 2014-04-04 savo bute vartojo alkoholį kartu su M. ir dviem draugėm, M. pradėjo triukšmauti, pasiėmė didelį metalinį mėsai pjauti skirtą peilį ir juo mojavo prieš ją, sakė, kad užmuš, kumščiu sudavė į dešinę veido pusę, todėl ji iškvietė policiją. Draugės I. ir V. šią situaciją matė, tai buvo pirmas rimtas M. išpuolis prieš ją. Kol policija atvažiavo, jis peilį paslėpė ant batų dėžės, tačiau pareigūnai jį matė, apžiūrėjo. Policijoje parašė pareiškimą, bet vėliau tyrėjai pasakė, kad situacija aprimo, pretenzijų nebeturi, kadangi M. U. atvykęs pas ją į namus, ėmė grasinti, jei neatsiims pareiškimo, jai klius, ją išprievartaus ir pan. 2014-05-26 ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra įtakoti M. U.. Nutarė nutraukti santykius, po šio įvykio kartu nebegyveno, tuomet ir vėl prasidėjo smurtas, grasinimai, kad pakars, pakas, apipils su sieros rūgštimi. Laukdavo jos laiptinėje, krūmuose, jai net tekdavo į darbą su taxi važinėti, iš darbo kolegės parveždavo. Kartą buvo atėmęs jos buto raktus, savaitę į namus negalėjo patekti. Atvyko pas ją per Jonines, bet ji jo neįsileido, tada plytomis duris užstatė. Nurodė bijojusi kreiptis į policiją. Kolegės bijodavo M. U., nes atėjęs į parduotuvę rėkaudavo, grasindavo, net prie klientų yra ją apšaukęs. 2014-07-01 jai rūkant prie parduotuvės, priėjo M. U., prašė susitaikyti, bet ji atsisakė, tada įkišo ranką į chalato kišenę ir jėga paėmė telefoną, ji bandė priešintis, bet jis stipriai suspaudė jos ranką ir vis tiek atėmė telefoną. Telefonas buvo M. U., jo draugas parvežė iš Anglijos, ketino jį dovanoti jos dukrai. Nurodė, kad datų tiksliai nepamena, dėl patirto nuolatinio smurto ir grasinimų, sunkiai orientuojasi datose.

Liudytoja I. A. parodė, kad nukentėjusioji yra jos kolegė, su kaltinamuoju santykiai neutralūs. Dirbo kartu su D. D., todėl matė ją sumuštą, mėlyną ne kartą, ateidavo į darbą pasiverkusi, kaltinamasis ją persekiodavo, grasindavo. Balandžio mėnesį D.s veidas buvo mėlynas, plaukai išrauti. Mėlynes matė ne tik ji, bet ir kiti darbuotojai, vedėja. Kaltinamasis ateidavo į darbą, kur rėkdavo ant nukentėjusiosios, o tai trukdė darbui, terorizuodavo žinutėmis – rašydavo „pasmaugsiu“, „nudaušiu“, „nepareisi namo“, net po darbo ją sekiodavo. Viskas tęsėsi apie 3 mėnesius. D. sakydavo, kad nori išeiti, bet jo bijo dėl smurto. Nurodė, jog pamena įvykį, kai į parduotuvę atėjo kaltinamasis, o D. išėjo parūkyti, po kurio laiko ji grįžo verkdama ir pasakė, jog atėmė telefoną, ištraukė iš kišenės, jos ranka buvo mėlyna, todėl iškvietė policiją. Parodė, kad dažniausiai kaltinamasis taip elgdavosi būdamas neblaivus, kadangi pati matė, koks jis agresyvus, abejonių dėl D.s baimės pagrįstumo niekada nekilo.

Liudytoja I. D. parodė, kad D. yra jos draugė, 2014-04-04 kartu su vyru atėjo pas D. į svečius, kad susipažinti su jos draugu M. U.. Pastarasis buvo išgėręs, tarp jo ir D.s kilo konfliktas dėl dingusių pinigų iš D.s piniginės. M. U. trenkė D. į veidą, kėsinosi suduoti ir jai, keikėsi necenzūriniais žodžiais, grasino. Tuo tarpu jos vyras išėjo, o ji pasiliko, nes bijojo D. palikti vieną. M. U. laikė virtuvinį peilį rankoje. Peilį numetė kažkur, jo ieškojo atvykus pareigūnams, rado koridoriuje, net atvykus policijai jis elgėsi agresyviai, todėl buvo uždėti antrankiai. Nurodė, jog po šio įvykio ji daugiau M. U. nebematė, tik D. minėjo, kad bijo jo.

Liudytojas G. A. parodė, kad nukentėjusioji yra jo sutuoktinė, kaltinamąjį yra matęs 3 kartus. Nuo 2014 m. birželio pradžios kaltinamasis D. nuolat skambindavo, po 70 kartų per naktį, rašydavo sms žinutes, tokiu būdu siekdamas ją susigrąžinti, sakydavo, kad negyvens, mirs. D. pasikeitė sim kortelę. Nurodė, jog 2014-06-16 D. buvo pas jį namuose, išėjo pas save, netrukus paskambino ir pasakė, kad prie namų M. U. ją užpuolė, atėmė buto raktus, tada ji apsigyveno jo bute. Parodė, kad 2014-07-01 D. pasakojo, jog M. U. ją užpuolė prie darbo, atėmė telefoną, pats matė mėlynę ant jos rankos. Parodė, kad su D. pradėjo susitikinėti tik nuo 2014-06-01, iki tol buvo tik pažįstami, susituokė rusėjo mėnesį, D.s vaikas pagal dokumentus yra jo vaikas. Parodė, kad 2014-06-16 buvo susitikę su M. U., nes pastarasis jam vis skambindavo, kilo muštynės, jis ėmė šaudyti, vakare pats nuėjo į policiją, atidavė ginklą, kuris buvo legalus.

Liudytoja D. U. parodė, kad kaltinamasis yra jos brolis, nukentėjusiajai jaučia priešiškumą, M. U. gyveno tai pas ją, tai pas D.. Telefoną jam buvo parvežęs jo draugas Remigijus iš Anglijos, jį reikėjo atblokuoti ir norėjo D.s dukrai padovanoti. Nurodė, jog su D. daug nebendravo, tik priimdavo, kai kartu su M. į svečius ateidavo, jie kartu gyveno. Pirmą mėnesį jų santykiai buvo geri, vėliau ėmė pyktis dėl alkoholio, abu mėgo išgerti. Žinojo, jog D. laukiasi, manė, kad jie susitaikė. Apie konfliktus D.s darbe jai pasakojo pats M., dėl ko jie kildavo, nežino.

Liudytoja E. U. parodė, kad M. U. yra jos brolis, nuo 2014 metų sausio vidurio jis gyveno pas D., iki kada, tiksliai nežino, kažkur iki birželio, jie gyveno normalų šeimyninį gyvenimą. Žino apie įvykį su telefonu, kuris buvo parvežtas draugo iš Anglijos ir skirtas padovanoti D.s dukrai, juo naudojosi D.. M. su telefonu grįžo pas ją susijaudinęs, sakė, kad tiesiog gražiai atsiėmė telefoną iš D.s.

Liudytojas A. A. parodė, kad dirba Klaipėdos AVPK vyr. patruliu, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš kurių matyti, kad 2014-04-04 apie 17:30 val. iš Klaipėdos apskrities VPK buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą, bute buvo nukentėjusioji D. D., kuri buvo išsigandusi, jos veide po dešine akimi matėsi kraujosruva su kraujo dėme bei sutinęs ir pamėlęs dešinysis antakis. Moteris elgėsi adekvačiai, nesijautė alkoholio kvapo. Ji paaiškino, kad jos sugyventinis grasino su ja susidoroti, kad jis jai smogė į veidą. Sugyventinis M. U. buvo girtas, elgėsi agresyviai, priešinosi sulaikomas, jam buvo uždėti antrankiai jėga. M. U. rėkė ant sugyventinės, vadino ją necenzūriniais žodžiais. Vyriškis buvo pristatytas į 1 policijos komisariatą. Papildomai parodė, jog nukentėjusioji sakė, kad jai buvo grasinta peiliu, bet kaltinamasis rankose peilio neturėjo, tai būtų buvę užfiksuota. Negali pasakyti, ar buvo rodytas peilis, kuriuo buvo grasinta, mano, kad tokia aplinkybė tikrai būtų užfiksuota, neatsimena to. Matė akivaizdžius nukentėjusiosios sužalojimus.

Liudytoja D. L. parodė, kad yra nukentėjusiosios draugė, žino, kad ji gyvena kartu su M., matė ir konfliktų tarp jų. D. buvo atbėgusi pas ją į darbą pasislėpti nuo M., sakė, kad šis vartoja smurtą prieš ją. Telefonu girdėjo D. skirtus grasinimus, nes ji buvo įjungusi garsiakalbį. Žino, kad kelis kartus kvietė policiją D., bet vėliau vėl susitaikė su M., matydavo juos kartu, nes šalia gyvena. Nurodė, kad D. pasakojo, kaip M. jėga atėmė iš jos telefoną, detalių nepasakojo, tik minėjo, kad liko mėlynės ant rankos, kada tai buvo, tiksliai negali pasakyti.

Liudytoja J. L. parodė, kad lyg antros apklausos metu nukentėjusioji pasakė apie peilį, nepamena, ar pati to paklausė, ar nukentėjusioji pasakė. Byla buvo nutraukta nukentėjusiosios iniciatyva, ji pati atėjo su tokiu prašymu. Nurodė, kad įvykio vietoje pati nebuvo, peilis atvežtas nebuvo, rėmėsi parodymais, tarnybiniais pranešimais.

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad 2014-04-04 atvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji D. D. nurodė, kad sugyventinis ją grasino užmušti, pasislepia peilį ir grasina perpjauti gerklę, smogė ranka į veidą bei praskėlė paakį. Tarnybiniame pranešime taip pat užfiksuota, kad sulaikomas M. U. elgėsi agresyviai, grasino, jog grįžęs atgal fiziškai susidoros su sugyventine, peiliu perpjaus jai gerklę (I t., b.l. 7-9).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2014-04-04, 18.59 val., M. U. buvo nustatytas 1.95 promilių girtumas (I t., b.l. 17).

Iš 2014-07-01 D. D. pareiškimo matyti, kad ji pranešė apie tai, kad M. U. iš jos kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną (I t., b.l. 32).

Iš 2014-07-02 asmens apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad 2014-07-02 atliktos D. D. apžiūros metu išoriškai matomi rankų sužalojimai (I t., b.l. 49-50).

Iš 2014-07-03 specialisto išvados Nr. G 1308/14(03) matyti, kad D. D. kūno apžiūros metu nustatyti šie sužalojimai – poodinės kraujosruvos su paviršiniais odos nubrozdinimais dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje bei dešiniojo dilbio vidiniame ir užpakaliniame paviršiuose. Minėti sužalojimai galėjo būti patirti bukos traumos pasekoje, paveikus nurodytas rankos vietas kietais bukais, turinčiais ribotą traumuojantį paviršių daiktais, galimai stipriai suspaudus pirštais. Sužalojimai gauti vieno trauminio poveikio pasekoje – stipriai suspaudžiant pirštais. Konstatuoti sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (I t., b.l. 52).

Iš UAB ,,Sebera“ prekybos centro ,,Aibė“ pateiktos CD laikmenos su 2014-06-20 vaizdo įrašu iš parduotuvės ,,Aibė“ bei apžiūros protokolo matyti, kaip M. U. atėjęs į parduotuvę agresyviai elgiasi, kalba su D. D., po ko meta į ją pirkinių krepšį (I t., b.l. 70, 71, 72-73, 74-75).

Iš 2014-09-22 tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus D. D. ir M. U. priklausančių telefonų abonentų numerių įeinančių ir išeinančių skambučių bei SMS žinučių laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2014-07-03 išklotinių analizę, nustatyta, kad tiriamu laikotarpiu tarp šių abonentų vyko intensyvus bendravimas (I t., b.l. 85).

Iš 2014-08-19 akistatos protokolo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios matyti, kad dėl 2014-07-01 įvykio aplinkybių bei terorizavimo aplinkybių D. D. patvirtino savo parodymus, įtariamasis M. U. neigė, jog atėmė telefoną naudodamas fizinį smurtą prieš D. D. bei neigdamas, jog grasino jai ir terorizavo ją (I t., b.l. 122-123).

Dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą bei fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui.

Išanalizavus byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų visumą nustatyta, kad kaltinamasis M. U. nepripažįsta 2014-04-04 grasinęs nukentėjusiajai jos namuose (duomenys neskelbtini), tačiau neneigia jai sudavęs ranka į veidą, nors nurodo tai padaręs netyčia. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad neturėjo tikslo tyčia sukelti D. D. fizinio skausmo, laikytinos tik jo gynybine pozicija, bandymu išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi yra paneigtos kita bylos medžiaga. Tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto duomenys (I t., b.l. 7-9), kuriuos patvirtino ir liudytoju apklaustas A. A., įrodo D. D. padarytus veido sumušimus. Kad M. U. sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, patvirtina ir jos pačios parodymai, taip pat liudytojos I. D. parodymai.

Motyvuojamoji dalis

Nustatyta, kad atvykus policijos pareigūnams, kaltinamasis elgėsi agresyviai, priešinosi, keikėsi necenzūriniais žodžiais, kas tik įrodo jį veikus tiesiogine tyčia sukeliant D. D. fizinį skausmą, t.y. suvokus, jog suduodant smūgį nukentėjusiajai į veidą, gali jai sukelti fizinį skausmą ir tokių pasekmių norėjus.

Vadovaujantis BK 248 str., pateikiančio baudžiamuosiuose įstatymuose vartojamų sąvokų išaiškinimą, artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šeimos nariai – kartu su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatos artimą aplinką apibrėžia, kaip aplinką, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Taigi, asmenis turi sieti gyvenimas kartu bei bendro ūkio tvarkymas siekiant bendrų poreikių patenkinimo.

Nors kaltinamasis nurodė tik savaitę gyvenęs su nukentėjusiąja, tačiau tiek ji, tiek liudytojomis apklaustos nukentėjusiosios draugės bei kaltinamojo seserys patvirtino juos buvus sugyventiniais, vedus bendrą ūkį, gyvenus kartu nuo 2014 metų sausio mėnesio. Tokiais parodymais teismas neturi jokio pagrindo netikėti, kaltinamojo seserys D. U. ir E. U. patvirtino, jog kaltinamasis su nukentėjusiąja gyveno normalų šeimyninį gyvenimą, jie vedė bendrą ūkį, bendrom reikmėm jis buvo paėmęs paskolą. Įvykio metu M. U. taip pat gyveno pas nukentėjusiąją. Be to, pažymėtina, kad duodamas parodymus 2014-04-05 ikiteisminio tyrimo metu ir pats kaltinamasis įvardijo D. D. kaip savo sugyventinę ( I t., b.l. 22-23).

M. U. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

M. U. buvo kaltinamas ir tuo, kad konflikto su sugyventine D. D. metu, būdamas virtuvėje, paėmęs virtuvinį peilį mosikavo juo šalia D. D. veido, tokiu būdu baugindamas ją, kad ji gali būti sužalota ar nužudyta. Teigiama, kad tokiu būdu M. U. grasino D. D. nužudyti ją ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, esant pakankamam pagrindui nukentėjusiajai manyti, jog šis grasinimas gali būti įvykdytas.

Pačios nukentėjusios parodymai dėl grasinimo peiliu nėra nuoseklūs. Savo pareiškime policijai , kurį ji rašė 2014-04-03 ( vėliau datą tikslino į 2015-04-04 ) ji nurodo, kad M. U. jai grasina peiliu , tačiau, kad tai buvo 2014-04-04 to nenurodo. Kitoje apklausoje ji nurodo, kad M. U. 2014-04-04 peiliu jai negrasino, o rašydama apie peilį , ji turėjusi galvoje kitą buvusį atvejį(b.l. 27-28, t.1) .

Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. A., buvęs įvykio vietoje, parodė, kad jeigu būtų buvusi nustatyta aplinkybė, jog kaltinamasis tąkart mojavo peiliu, jis būtų apklausoje nurodęs. Tarnybinį pranešimą ( b.l. 7-9, t.1) jis surašė iš nukentėjusios žodžių. Kaip patvirtino tyrėja J. L., apie peilį nukentėjusioji pradėjo kalbėti tik antros apklausos metu, joks peilis paimtas įvykio vietoje ir atvežtas apžiūrai nebuvo.

Liudytoja I. D. parodė, kad M. U. peilį laikė rankoje, ranka buvo nuleista, tačiau juo negrasino. Tokia įrodymų visuma neleidžia teismui padaryti neabejotinos išvados grasinus nukentėjusiajai nužudyti ją ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, esant pakankamam pagrindui nukentėjusiajai manyti, jog šis grasinimas gali būti įvykdytas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5., 3.1.8. punktuose nurodoma, kad nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai įrodytas. Taigi, teismas įvertinęs aptartų įrodymų visumą, daro išvadą, kad M. U. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., sudėties, dėl to jis išteisintinas (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl poveikio nukentėjusiam asmeniui darymo.

M. U. buvo kaltinamas ir tuo, kad 2014 m., gegužės mėnesio pradžioje, tiksli data ir laikas nenustatyti, atvykęs pas D. D. į namus, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą paveikti nukentėjusiąją, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl 2014-04-04 grasinimo D. D. ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą bei dėl jai sukelto fizinio skausmo, grasindamas D. D. susidorojimu liepė jai duoti melagingus parodymus ikiteisminiame tyrime Nr. 31-1-00574-14 dėl 2014-04-04 įvykio aplinkybių, t.y. liepė D. D. pakeisti minėto ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus reikalaudamas, kad nukentėjusioji paneigtų, jog 2014-04-04 įvykusio konflikto metu jis peiliu grasino jai bei tyčia sukėlė jai fizinį skausmą.

Lietuvos Respublikos BK 233 str. numato atsakomybę už siekį bet kokiu būdu paveikti nukentėjusįjį ar kitus toje normoje nurodytus asmenis, kad šie duotų melagingus parodymus. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neigė daręs poveikį nukentėjusiajai, ir tai nėra paneigta.

Nukentėjusios D. D. parodymai nėra nuoseklūs. Kad M. U. jos atžvilgiu anksčiau nėra smurtavęs, kad jis jos atsiprašė ir ji jam atleido, ji teigė jau pirmos apklausos , vykusios 2014-04-09 metu ( b.l. 12-13, t.1) , tą patį ji teigė ir kitos apklausos 2014-05-26 metu, todėl teigti, kad ji pakeitė parodymus tik gegužės mėnesį ir tik po kaltinamojo jai darytos įtakos , nėra pagrindo . Nukentėjusiosios parodymai kelia abejonių ir dėl to, kad ji negalėjo tiksliai nurodyti, kada konkrečiai M. U. jai liepė pakeisti parodymus, ji neneigė ir to , kad gegužės mėnesį jie su M. U. buvo susitaikę ir jie bendravo, kartu iškylavo . Nors apklausoje ji nurodė, kad M. U. jai grasino telefonu, tačiau jokių sms žinučių, ji ikiteisminio tyrimo metu, kaip buvo žadėjusi, nepateikė.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nustačius, kad kaltinimas M. U. dėl poveikio nukentėjusiam asmeniui darymo grindžiamas prielaidomis, abejonių keliančiais nukentėjusiosios parodymais, o ne objektyviais neginčytinais įrodymais, M. U. pagal Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalį, išteisintinas, nesant jo veiksmuose nusikalstamos veikos sudėties (Lietuvos Respublikos BPK 302 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl savavaldžiavimo.

M. U. buvo kaltinamas ir tuo, kad nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą savo tikrą teisę, panaudodamas fizinę prievartą D. D. atžvilgiu, tuo padarydamas didelę žalą nukentėjusiosios teisėms ir teisėtiems interesams.

Pagal savavaldžiavimo sudėties dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę (numatytą CK 1.136 str.), kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama. Šių veiksmų subjektas turi būti susijęs šiais santykiais. Kam faktiškai atstovauja kaltininkas, savavaldžiavimo kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau svarbu tai, kad tikrosios ar tariamos teisės yra nerealizuojamos dėl to, kad nukentėjusysis jas ginčija (nepripažįsta skolos, teisės į paveldėtą turtą ir pan.) arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti reikalavimus. Taigi pagal dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167/2008).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy“, kurį M. U. 2014-07-01 atsiėmė iš D. D., priklauso būtent jam, šio fakto neginčija ir nukentėjusioji, pripažindama, jog telefonu naudojosi, tačiau jis buvo skirtas jos dukrai, o jį iš draugo gavo M. U.. Taigi, D. D. neginčijo M. U. teisės į telefoną, t.y. jie apskritai nebuvo tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai.Nustatyta, kad 2014-07-01 tarp D. D. ir M. U. buvo įtempti santykiai, ji jau bendravo su kitu vyru, jau buvo įvykęs konfliktas tarp M. U. ir G. A., todėl darytina išvada, kad o M. U. neteisėtų veiksmų motyvas buvo asmeninės paskatos.Tokią išvadą sąlygoja tai, kad konfilktas dėl telefono

kilo staiga, spontaniškai , o prievartinis telefono paėmimas buvo priešiškų asmeninių santykių išdava ir siekis kerštauti dėl nutrūkusio bendravimo .

Kad M. U. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusios atžvilgiu patvirtina, ne tik jos parodymai, bet ir 2014-07-03 specialisto išvada Nr. G 1308/14(03) - D. D. kūno apžiūros metu nustatyti šie sužalojimai – poodinės kraujosruvos su paviršiniais odos nubrozdinimais dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje bei dešiniojo dilbio vidiniame ir užpakaliniame paviršiuose. Minėti sužalojimai galėjo būti patirti bukos traumos pasekoje, paveikus nurodytas rankos vietas kietais bukais, turinčiais ribotą traumuojantį paviršių daiktais, galimai stipriai suspaudus pirštais. Sužalojimai gauti vieno trauminio poveikio pasekoje – stipriai suspaudžiant pirštais. Konstatuoti sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą. Kaltinamasis veikė neteisėtai, tačiau, kaip jau nustatyta, ne turėdamas tikslą įgyvendinti savo nereaizuotą tikrą teisę, o asmeninio konflikto su nukentėjusiąja įtakoje.

Įvertinus išdėstytą, teismas konstatuoja, jog M. U. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnyje numatytos veikos visų būtinų požymių. Tačiau neabejotinai įrodžius, jog M. U. nežymiai sužalojo sveikatą D. D., 2014-07-01 jų jau nebesiejo šeimyniniai santykiai, jo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių. Esant nustatytoms aplinkybėms, M. U. veiksmai perkvalifikuotini iš Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 1 dalies į Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl žmogaus sistemingo bauginimo.

Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už sistemingą žmogaus bauginimą, kuris gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz., besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Sistemingas bauginimas yra pasikartojantys atviri ar anonimiški įvairūs grasinimai siekiant žmogui sukelti stresą, nerimą ar baimę. Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. U. savo kaltės nepripažino, neigė grasinęs nukentėjusiajai, tačiaus pripažino, jog kartais namuose vartodavo necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu, ateidavo į parduotuvę, t.y. į D. D. darbo vietą. Tokius kaltinamojo parodymus teismas laiko jo gynybine pozicija, bandymu išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi kita bylos medžiaga yra nustatyta, kad kaltinamasis M. U. grasino nukentėjusiajai, persekiojo ją sistemingai, gana ilgą laiko tarpą laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės iki 2014 m. liepos 1 d. Nukentėjusioji D. D. parodė, jog bijojo kaltinamojo, nes šis grasino jai ne tik sms žinutėmis, bet ir ateidavo į darbą, rėkdavo ant jos prie klientų, ji bijodavo grįžti namo viena, todėl parveždavo kolegės arba grįždavo taksi. Tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtino liudytoja I. A., paaiškindama, kad matė sms žinutes su frazėmis “pasmaugsiu”, “nepareisi namo” ir pan., matė nukentėjusiąją išsigandusią ir sumuštą, veždavo po darbo ją namo, nes pataroji bijodavo grįžti viena. Kad kaltinamasis D. D. nuolat baugino, patvirtino ir liudytojas G. A., nurodydamas, jog nuknetėjusioji sulaukdavo po 70 sms žinučių per naktį, rašydavo “negyvens”, “mirs”, patvirtino ir aplinkybę, jog kaltinamasis net buvo atėmęs jos buto raktus. Kaltinamojo sesuo liudytoja D. U. nurodė, jog pats kaltinamasis jai yra pasakojęs apie konfliktus D.s darbe, o UAB ,,Sebera“ prekybos centro ,,Aibė“ pateikta CD laikmena su 2014-06-20 vaizdo įrašu iš parduotuvės ,,Aibė“ bei apžiūros protokolas patvirtina, jog konfliktus sukeldavo būtent kaltinamasis, jo elgesys nukentėjusiosos atžvilgiu buvo agresyvus ir keliantis baimę. Liudytoja D. L. nurodė telefonu girdėjusi M. U. grasinimus, nes buvo įjungtas garsiakalbis. Visų šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti.

Teismų praktikoje laikoma, jog psichinė prievarta paprastai reiškiasi kaip įvairaus pobūdžio grasinimai, kuriuos vertinant, taikomas ir jų realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-341/2010 ir kt.). M. U. grasinimų realumu abejoti nukentėjusioji neturėjo pagrindo, nes 2014-04-04 jai jau buvo sukėlęs fizinį skausmą panaudodamas smurtą, tą padarė ir 2014-07-01 – nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios sveikatą. Taigi visi aukščiau išdėstyti įrodymai, patvirtina, kad tokie kaltinamojo M. U. veiksmai, atlikti per laiko tarpą – nuo 2014 m. birželio ( data tiskslinama, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes) pradžios iki 2014 m. liepos 1 d. - nuolatinis grasinamo pobūdžio sms žinučių rašymas, agresyvus elgesys nukentėjusiosios darbo vietoje, kad kaltinamasis sistemingai baugino nukentėjusiąją, dėl ko nukentėjusioji D. D. patyrė didelį psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, stresą, baimę, nerimą,nes ji bijojo neprognozuojamų kaltinamojo veiksmų,taip patyrė nesaugumo jausmą.

Grasindamas kaltinamasis M. U. akivaizdžiai suvokė savo elgesio bauginamą pobūdį nukentėjusiajai ir norėjo sukelti jai baimės bei nesaugumo jausmą, jis suvokė, jog tokiais savo veiksmais kelia nukentėjusiajai baimę dėl jos sveikatos ir gyvybės, verčia ją nuolat nesaugiai jaustis, sukelia baimę, nerimą, taigi jis veikė tiesiogine tyčia. Be to, kaltinamojo ketinimų realumą, kaip jau nustatyta, patvirtina du kartus nuknetėjusiajai sukeltas fizinis skausmas bei nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis šiuos veiksmus atliko sistemingai. Baudžiamosios atsakomybės taikymas už asmens sistemingą bauginimą suponuoja būtinumą konstatuoti atitinkamą tyčią, t.y. savo veiksmų suvokimą kaip kryptingą bauginimą ir norą kelti kitam žmogui baimę ir nesaugumo jausmą. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą buvus būtent tokiam kaltinamojo tyčios kryptingumui.

Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalis vardija dviejų rūšių veikas: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Nagrinėjamu atveju nustačius, jog kaltinamasis M. U. sistemingai baugino nukentėjusiąją naudodamas spichinę prievartą, tačiau nenustačius terorizavimo požymių, ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį.

M. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., padarė būdamas neblaivus.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., padarytos nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, kilusias pasekmes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Kaltinamasis padarė tris tyčines nusikalstamas veikas, dvi iš jų priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.,), viena – apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d.). Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, vienu atveju būdamas neblaivus, niekur nedirba, anksčiau teistas už nusikaltimus, pavojingus žmogaus sveikatai ir gyvybei, paleistas atlikęs bausmes tik 2013-12-31. Visos nustatytos aplinkybės rodo, jog M. U. išvadų nepadarė, keistis ir pradėti gyventi socialiai teisingą gyvenimą neketina, jokių pastangų nededa, yra linkęs daryti priešingas teisei veikas, susijusias su kito žmogaus sveikata bei gyvybe. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 2 d, bei 145 str. 2 d. – laisvės atėmimo bausmes, o pagal 140 str. 1 d.- areštą.

Bausmių dydį apsprendžia aptartos veikų padarymo aplinkybės, kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga, taip pat tai, kad jam skiriam griežčiausia sankcijose numatyta bausmė.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – mobiliojo ryšio telefonai „Huawei“ ir „Samsung Galaxy“ (su pakrovėju, baterija, dėžute), saugomi Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1 PK (I t., b.l. 59, 94), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini savininkams, CD diskas, esantis voke (I t., b.l. 71), sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 straipsniais

nusprendžia:

M. U. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmes:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimt) parų arešto;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį – 8 (aštuonis ) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Bausmę atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – suėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014-07-01 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. U. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį bei pagal Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“ nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti D. D., telefoną „Samsung Galaxy“ (su pakrovėju, baterija, dėžute), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti telefoną pateikusiai kaltinamojo seseriai D. U., saugomus Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1 PK (I t., b.l. 59, 94), CD diską, esantį voke (I t., b.l. 71), sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Teisėja Zita Romanovaitė