- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-14
- Bylos Nr.
- e2S-1432-273/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01322-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- K. K.
- Ieškovas
- I. K.
- Trečiasis asmuo
- R. Š.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. K. atstovo advokato A. G. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui K. K. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo R. Š. .
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. K. kreipėsi su ieškiniu į Marijampolės apylinkės teismą prašydama skirti teismo medicininę (DNR) ekspertizę, siekiant nustatyti ar R. K. yra atsakovo K. K. biologinis tėvas, o šis – jo biologinis sūnus; nuginčyti palikėjo R. K. tėvystę ir nustatyti, kad R. K. nėra atsakovo K. K. tėvas, o K. K. nėra R. K. sūnus; panaikinti atsakovo K. K. gimimo akto įraše, grafoje – „Tėvas“, duomenis dalyje, kurioje R. K. nurodytas atsakovo K. K. tėvu.
2. Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą Marijampolės 2-ojo notaro biuro notarės N. U. vedamoje paveldėjimo byloje, užvestoje po R. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Nurodė, kad atsakovas, gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, turės galimybę paveldėtą turtą parduoti, dovanoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti ir (ar) apsunkinti, turės galimybę, siekiant pakenkti ieškovei, imtis veiksmų dėl priverstinio jos iškeldinimo, dėl ko byloje priėmus ieškovei palankų sprendimą, jo įvykdymas gali tapti praktiškai nebeįmanomas.
II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. birželio 3 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdė paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą Marijampolės 2-ojo notaro biuro notarės N. U. vedamoje paveldėjimo byloje, užvestoje po R. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Šalies argumentai
4. Teismas nustatė, kad ieškovė pareikštu ieškiniu ginčija tėvystę ir tuo pačiu atsakovo teisę paveldėti turtą pagal įstatymą. Nurodė, kad nuginčijus R. K. tėvystę atsakovo atžvilgiu, keistųsi palikėjo R. K. įpėdiniai pagal įstatymą. Teismas ieškovės ieškinio reikalavimus pripažino preliminariai pagrįstais. Teismas sprendė, kad atsakovui gavus paveldėjimo teisės liudijimą ir jam įgijus daiktines teises į turtą, paveldėtas turtas galėtų būti perleistas tretiesiems asmenims, taip apsunkinant galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymą, todėl nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
III. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskirajame skunde atsakovo atstovas prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas netinkamai taikė CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nėra abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų;
1.2. Preliminariai ieškinys yra nepagrįstas, nes ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimo dėl R. K. tėvystės nuginčijimo atsakovo atžvilgiu. Ieškinys grindžiamas ne velionio atsakovo tėvo R. K. valia, o ieškovės valia, kuri ieškovei susiformavo dėl tariamų atsakovo po tėvo mirties atliktų veiksmų, dėl ko tik pačiai ieškovei iškilo abejonės dėl tėvystės, o ne velioniui R. K.;
1.3. Įpėdiniai teisę ginčyti mirusio asmens tėvystę gali įgyvendinti tik tais atvejais, jeigu asmens valia dėl tėvystės nuginčijimo buvo susiformavusi iki tokio asmens mirties ir asmuo nespėjo įgyvendinti savo teisės, ir tik tuomet, kai ieškinio senaties terminas iki asmens mirties dar nebuvo pasibaigęs. Ši teisė yra neturtinė teisė, todėl įpėdiniai turi teisę ją įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu asmens valia jau buvo susiformavusi, tik dėl mirties jis nespėjo jos įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-378/2021, 44 p.);
1.4. Ieškinio reikalavimai pagal procesinį tikslą vertintini kaip reikalavimai dėl pripažinimo. Todėl ieškovei galimai palankus teismo sprendimas nereikalaus jokio specialaus vykdymo. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės niekaip nepalengvins galimai šioje byloje ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės neturės jokios įtakos sprendimo įvykdymui;
1.5. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik siekiant užtikrinti konkrečioje byloje galimai ieškovui palankų teismo sprendimo įvykdymą, o ne kažkokius kitus tikėtinus naujus ginčus;
1.6. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas ketintų parduoti paveldėtą turtą, taip siekdamas apsunkinti galimai kitoje byloje, kurios gali niekada ir nebūti, priimto sprendimo įvykdymą;
1.7. Be paveldėjimo liudijimo nėra įmanoma išviešinti nuosavybės teisių, persirašyti su turtu susijusias sutartis (energijos ir komunalinių paslaugų), ir atitinkamai rūpintis atitinkamu turtu;
1.8. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl jų draudimas naudotis turtu, būsimi galimi ginčai dėl nekilnojamojo turto valdymo ir administravimo ir dėl to galimai atsiradusios skolos, yra ir neproporcingos ir pažeidžiančios ekonomiškumo principą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašė atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Nagrinėjamu atveju yra visos įstatyme nustatytos sąlygos nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti ne tik ieškovės paaiškinimais, bet ir rašytiniais dokumentais, iš kurių matyti, kad atsakovas gimė dar iki R. K. ir R. Š. sudarant santuoką. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kadangi atsakovas, žinodamas apie kilusį ginčą ir gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, turės galimybę paveldėtą turtą parduoti, dovanoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti ir (ar) apsunkinti, turės galimybę, siekiant pakenti ieškovei, imtis veiksmų dėl priverstinio jos iškeldinimo;
2.2. Šiuo atveju atsakovas yra ne vaikas, o suaugęs asmuo, todėl atsakovo nurodyta kasacinio teismo praktika netaikytina;
2.3. Atskirasis skundas grindžiamas atsikirtimais į ieškinį, o ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių neteisėto taikymo;
2.4. Ieškovė negali pateikti įrodymų, kad atsakovas ketintų parduoti turtą, kadangi atsakovas dar neturi teisės paveldimą turtą parduoti, tačiau išdavus paveldėjimo teisės liudijimą, tokią teisę atsakovas įgautų, kas apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą;
2.5. Atsakovas nėra teisėtas paveldimo turto savininkas. Mokėti už komunalines ir energetines paslaugas kaip ir valdyti transporto priemonę, galės tik turto savininkas. Transporto priemonės registracijos panaikinimas neužkerta kelio vėliau ją įregistruoti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
8. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas paveldėjimo byloje – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis c. b. Nr. e2-11-196/2018).
10. Atskirojo skundo argumentai, kad byloje nėra abiejų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra nepagrįsti. Nesutiktina su apeliantu, kad ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimo dėl R. K. tėvystės nuginčijimo atsakovo atžvilgiu. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė I. K. yra mirusiojo R. K. motina, kuri kartu su atsakovu R. K. sūnumi K. K. priėmė R. K. palikimą. Šalys yra mirusiojo R. K. įpėdiniai – atsakovas pirmos eilės, o ieškovė antros eilės (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). CK 3.151 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pareikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo vyrui, kuris yra miręs, gali jo įpėdiniai, jeigu asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, mirė nepasibaigus ieškinio senaties terminui, nustatytam šio kodekso 3.152 straipsnyje.
11. Teismų praktikoje pasisakyta, kad ieškinio reikalavimų pagrįstumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste turi būti vertinamas pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną, o tokio ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis c. b. Nr. 2-1194/2014, 2015 m. sausio 22 d. nutartis c. b. Nr. e2-100-381-2015).
12. Ieškovė, kaip mirusiojo R. K. įpėdinė, turi teisę pareikšti ieškinį dėl R. K. tėvystės nuginčijimo atsakovo atžvilgiu (CK 3.151 straipsnio 3 dalis). Ieškinio patenkinimo atveju, keistųsi palikėjo R. K. įpėdiniai pagal įstatymą: atsakovas kaip pirmos eilės įpėdinis netektų teisės paveldėti, ir nesant pirmos eilės įpėdinių, ieškovė paveldėtų kaip antros eilė įpėdinė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, gali būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.
13. Apelianto nurodytoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-378/2021, 44 p.) yra aiškinama apie įpėdinių teisės ginčyti mirusio asmens tėvystę įgyvendinimą, kuris siejamas su mirusiojo asmens valios dėl tėvystės nuginčijimo susiformavimo momento nustatymu. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo minėtos aplinkybės nevertintinos. Aplinkybės dėl mirusiojo R. K. valios ginčyti tėvystę susiformavimo (kada mirusiojo valia ginčyti tėvystę susiformavo, ar jis dėl mirties nespėjo šios valios įgyvendinti), bus įvertintinos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas kaip teismo pareiga jau šioje bylos proceso stadijoje, t. y. sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo galimybės, nuodugniai įvertinti kiekvieną ieškinio argumentą bei įrodymą ir pasisakyti dėl jų pakankamumo ieškiniui patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015).
14. Sutiktina su apeliantu, kad nagrinėjamoje byloje yra pareikštas ieškinio reikalavimas dėl pripažinimo, nereikalaujantis priverstinio vykdymo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Tačiau bet kuriuo atveju taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su byloje pareikštais reikalavimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1222-186/2016).
15. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad palikėjui R. K. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) ir butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas). Paveldėjimo teisės liudijimas yra dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdinis yra palikimą priėmęs ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas užbaigia paveldėjimo procesą ir leidžia įpėdiniams disponuoti paveldėtu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538-916/2018). Palikimo turinį sudarančiais nuosavybės teisių objektais, įpėdiniai gali disponuoti tik po to, kai notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą. Notarui išdavus atsakovui paveldėjimo teisės liudijimą, atsakovas paveldimu turtu galėtų disponuoti savo nuožiūra. Ieškinio tenkinimo atveju, atsakovas netektų teisės paveldėti, o mirusiojo turtą paveldėtų ieškovė. Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius paveldėjimo bylos vykdymo, palankus ieškovei sprendimas prarastų prasmę ir taptų netikslingas, nes ieškiniu yra siekiama nuginčyti R. K. tėvystę atsakovo atžvilgiu ir kartu eliminuoti atsakovą iš R. K. įstatyminių įpėdinių. Pažymėtina, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ir teismui patenkinus ieškinio reikalavimus, dėl paveldėto turto perleidimo, ieškovės paveldėjimo teisės įgyvendinimas sąlygotų naujus teisminius ginčus. Dėl šios priežasties laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju yra pagrįstas ir būtinas, nukreiptas į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą, siekiant iš esmės išsaugoti teisinių santykių esamą (status quo) padėtį.
16. Atskirajame skunde keliamas ir netinkamo ekonomiškumo principo taikymo klausimas. Teigiama, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas neteko galimybės pasirūpinti paveldimu turtu ir dėl to turtui gali būti padaryta žala. Minėtas principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, šiuo konkrečiu atveju ekonomiškumo principas nebuvo pažeistas, nes tiek iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek ir po atsakovas nebuvo paveldimo turto savininkas, todėl neturėjo teisės naudotis turtu ir pareigos jį prižiūrėti.
17. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, ir taikydamas laikinąsias apsaugos priemones priėmė iš esmės teisingą nutartį. Atskirojo skundo argumentais nepaneigiamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, todėl ji nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.