Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis S. M. kaltės nepripažino. Parodė, kad aplinkybių tiksliai neatsimena, nes įvykis buvo seniai. Atsimena, kad per laikraštį „Noriu“ sužinojo, kad parduodamas butas, sugalvojo užsidirbti. Seserys S. sutiko su jo pasiūlymu, kad bus perkeltos į kitą butą, o jis jų butą parduos. Jis taip pat įdėjo skelbimą į tą patį laikraštį. Butui patvarkyti jam reikėjo pinigų, todėl iš giminaičio pasiskolino ir patvarkė butą, nes šis buvo apleistas. Tai buvo smulkūs darbai, tačiau pinigus greit išleido. 20000 litų jis pasiskolino iš pažįstamo A. D., surašė dokumentą, kad skolinsi, o pinigus atidavė neužilgo, kai pardavė nukentėjusiųjų butą. Iš pasiskolintų pinigų dar tvarkė kitą butą, kad nukentėjusiosios galėtų jame gyventi, nes ir šis butas buvo apleistas. Kadangi nukentėjusiosios vartojo alkoholį, todėl nenorėdamos rodytis surašė jam įgaliojimus, kad jis parduotų jų butą. Įgaliojimus pasirašė pas notarą, neatsimena, pas kokį. Atsirado pirkėjas, kuris apžiūrėjo butą ir norėjo jį pirkti. Pirkėjo pavardės neatsimina, sutarė su juo kainą – 80000 ar 90000 Lt. Pas notarą, neatsimena kokį, pasirašė su pirkėju pirkimo-pardavimo sutartį. Iš pirkėjo visų pinigų negavo, tik dalį - 30000 ar 40 000 litų, tiksliai neatsimena, likusius gavo vėliau. Pirkimo-pardavimo sutartyje įrašė, kad visus pinigus iš karto gavo, nes toks buvo reikalavimas, o iš tikrųjų sutarė, kad gaus vėliau. Po sutarties pasirašymo jis padavė S. kiekvienai po 10000 litų, o jos pasirašė, kad jokių pretenzijų neturi. Kuriai tiksliai jis padavė pinigus, neatsimena, atrodo, kad V. S.. Pinigus A. D. taip pat atidavė iš karto po sutarties pasirašymo. Po to vyko perkraustymo darbai, jis padėjo persivežti nukentėjusiosioms baldus. Likusius pinigus iš pirkėjo, atrodo 50000 litų jis gavo tiksliai neatsimena kada, atrodo po trijų savaičių. Gautus pinigus jis investavo į tą butą, kur kraustėsi nukentėjusiosios. Tas butas Kovo 11-osios gatvėje buvo neprivatizuotas, todėl jis surado moterį, kuri turėjo tą butą padėti privatizuoti, R. S., tačiau nukentėjusiosios apsigalvojo, nebenorėjo ten gyventi ir išsikraustė, ar tai jas iškraustė. Butą Kovo 11-osios gatvėje surado jo pažįstamų įvardinti negali. Butas buvo apleistas, jis jį aptvarkė. Tame bute gyveno kažkoks vyriškis, tačiau butas buvo laisvas. Su R. S. jis praktiškai nebendravo, ją pažinojo tik per jos vyrą, su kuriuo seniai yra dirbęs ir kuri, kaip jis sužinojo iš jos vyro, turėjo kažkokią prieigą prie privatizavimo. Kad butas neprivatizuotas jam pasakė pačios nukentėjusiosios. Nukentėjusiosios buvo perkeltos į tą butą jų pačių prašymu. Nukentėjusiosios įgaliojimą davė R. S., tačiau jis to įgaliojimo nematė, o kadangi nukentėjusiosios to buto vėliau atsisakė, todėl R. S. nieko ir nebedarė. Į butą (duomenys neskelbtini) gatvėje jis investavo apie 30000 litų, nes reikėjo langus, duris, santechniką keisti, o likusius pinigus išleido. Nežino, kodėl nukentėjusiosios sutiko jiems tą butą perleisti. A. D. jam padėjo tuo, kad jį visur vežiojo, derybose pas nukentėjusiąsias dėl buto pardavimo buvo, pas notarą kartu buvo, paskolino jam 20000 Lt. Į prokuroro klausimą kaltinamasis atsakė, kad nukentėjusiosios prašė butą pakeisti į mažesnį, bet įgaliojimas buvo surašytas pardavimui, jis nežinojo, kad sandoris gali būti mainų keičiant butą. A. D. nieko neorganizavo, jis pats viską darė. Gailisi, kad padarė didelę klaidą, tačiau nemano, kad apgavo nukentėjusiąsias, nes įsipareigojimą parduoti butą jis įvykdė, o kad kitas butas neprivatizuotas, jis nežinojo. Naudos jis turėjo apie 10000 litų, tačiau jis šiuos pinigus uždirbo, o ne pasisavino. Buto privatizuoti jis nebuvo įsipareigojęs, be to, nežinojo, kad nukentėjusiosios nemokės mokesčių už tą butą. Kaltinamasis patvirtino, kad vekselis bei pinigų gražinimo sutartis, kuriuos į bylą pateikė kaltinamojo A. D. gynėjas, yra tie patys, kuriuos jis pasirašė dėl pinigų pasiskolinimo, jie surašyti jo ranka laisva valia. Taip pat kaltinamasis nurodė, kad dėl visų reikalų bendravo su V. S., o G. beveik nebendravo. Apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), skolas jis nieko nežinojo, apie tai nei su nukentėjusiosiomis nei su pirkėju nebendravo. A. D. pinigus – 20000 litų atidavė po trijų savaičių, kai gavo likusius pinigus iš pirkėjo, nes iš pradžių iš pirkėjo gavo 30000 litų, 20000 litų atidavė Vijolei, o jam liko 10000 litų. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nes darė bute remontą, daug pinigų išleido. Sutinka atlyginti pusę ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 276 straipsnio 4 dalimis, buvo pagarsinti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis apklausiamas 2015-07-07 parodė, kad jis 2011 m. gyveno Kauno senamiestyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pragyvenimui užsidirbdavo atlikdamas vidaus apdailos darbus, darė remontus butuose. Gerai nepamena datos, tačiau tai galėjo būti 2011 m. ruduo, senas pažįstamas A. D., su kuriuo kartu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, papasakojo apie butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), sakė, kad jį reikia paremontuoti iš jo iškraustyti baldus. Kartu su A. D. buvo nuvykęs į tą butą, jis buvo baisus, stipriai apleistas, panašus į lindynę. Atrodo, kad bute buvo viena moteris – buto šeimininkė. Mano, kad vizito į butą tikslas buvo toks, kad A. D. norėjo sužinoti jo nuomonę apie galimą buto remontą, ar buvo kalbama apie to buto pardavimą – nepamena. Pats bute jokio remonto nedarė. Vėliau suprato, kad butas priklauso dviem moterim. A. D. jį informavo, kad bus suformintas įgaliojimas butą (duomenys neskelbtini) parduoti. Negali tiksliai pasakyti, ką A. D. paaiškino apie tai, kodėl reikalingas įgaliojimas. Per daug nesigilindamas sutiko su A. D. pasiūlymu. Teigia, kad pats su buto savininkėmis V. ir G. S. apie buto pardavimą ar keitimą – nebendravo. Pamena, kad pas notarą į (duomenys neskelbtini) s gatvę patį ir tas dvi moteris nuvežė A. D., mano, kad jis buvo užsakęs notaro paslaugą. Kaip vyko įgaliojimo suforminimas, o vėliau buto pardavimas – nepamena. Tokį įvykių neatsiminimą gali paaiškinti tuo, kad tuo gyvenimo periodu labai stipriai gėrė. Pamena, kad V. ir G. S. padėjo iškraustyti iš buto esančio (duomenys neskelbtini) į butą (duomenys neskelbtini) s gatvėje, jo tikslaus adreso nepamena. Už iškraustymo darbą A. D. sumokėjo, tačiau kiek nepamena. Nepamena, kad būtų dalyvavęs parduodant butą, ar kad už tai būtų gavęs pinigų, ar kad pinigus būtų kam nors perdavęs. Teigia, kad su V. ir G. S. apie jų buto pardavimą ar keitimą nekalbėjo, jų neapgaudinėjo, jokio sukčiavimo neatliko ir negavo jokio piniginio atlygio. Teigia, kad viskam vadovavo A. D. (3 t., b. l. 111-113). Apklausiamas 2015-07-17 parodė, kad 2015-07-14 prokurorui patenkinus įtariamojo S. M. prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis parodė, kad įtariamojo A. D. pateikta versija yra visiškai neatitinkanti tikrovės – melaginga, tą patį jis gali pasakyti ir apie R. S. parodymus. Savo poziciją jis pasiruošęs patvirtinti akistatos su R. S. metu, nuo akistatos su A. D. atsisako, kadangi pastarasis jam daro stiprią neigiamą įtaką, žino apie pastarojo ryšius nusikalstamame pasaulyje. Teigia, kad A. D. surado moteris, o pačiam pasakė, kad reikės susiforminti jo vardu įgaliojimą, kadangi tuo metu stipriai gėrė, todėl į detales nesigilino, A. D. jį įtikino, kad jokių problemų, jokių pretenzijų nebus, žadėjo atsilyginti. Po įgaliojimų pasirašymo ir po to kai buvo parduotas butas iš A. D. jokių pinigų negavo, o V. ir G. S. išėjusios iš notaro (o gal prieš tai) ant įgaliojimo blankų pasirašė, kad visus pinigus gavo ir pretenzijų neturi. Pirkėją butui taip pat surado A. D., kaip vyko pardavimas – nepamena (3 t., b. l. 143). Apklausiamas 2015-11-12 kaltinamasis nurodė, kad į V. ir G. S. butą, esantį Kaune, V. Krėvės pr. 17-84, jį atvedė A. D., kada tai buvo - nepamena, tačiau tai turėjo būti 2011 m. rudenį. Pats tuo metu pragyveno užsidirbdamas, atlikdamas remonto darbus privačiuose butuose, tuo laikotarpiu buvo fiktyviai įdarbintas į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, tačiau tai buvo tik fiktyvus įdarbinimas. A. D. detaliai neaiškino, kokį jis turi planą V. ir G. S. buto atžvilgiu, galbūt jis paaiškino ką yra numatęs, tačiau pats į detales nesigilino, užteko to, kad A. D. ,,už pagalbą“ buvo pažadėjęs 400 litų. Pradžioje buvo pasakyta, kad jis turės paremontuoti tą butą, kuris buvo tikrai apleistas, jo gyventojos padarė asocialių asmenų įspūdį. Mano, kad A. D. jau turėjo to buto pirkėją. Yra tikras, kad asmeniškai seserų S. neįkalbinėjo keisti butą, žino, kad jos norėjo savo butą keisti į mažesnį, kad už jų butą buvo didelės skolos. Kokia joms buvo pažadėta pinigų suma už butų skirtumą, nežino. A. D. nuvedė į butą, esantį Kaune, Kovo 11-osios g. 34-4, tas butas buvo pažadėtas seserims S. už jų keturių kambarių butą, mano, joms buvo paaiškinta, kad tas butas joms bus įformintas nuosavybės teise. Datos nepamena, tačiau galėjo būti taip kaip nurodyta pranešime apie įtarimą – 2011-12-07 notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje V. ir G. S. pasirašė įgaliojimą, kuriuo patį įgaliojo parduoti joms priklausantį butą. Negali garantuoti, tačiau mano, kad jos nesigilino į šio dokumento turinį, galvojo, kad įgalioja jį pakeisti jų turimą butą į mažesnį. Į notarų biurą tiek patį, tiek ir tas moteris atvežė A. D.. Šio dokumento suforminimo metu A. D. joms sumokėjo pinigus, kiek tai buvo pinigų – nežino, jos kiekviena ant savo įgaliojimo parašė, kad pinigus gavo ir pretenzijų neturi, tikėdamosi gauti ir dviejų kambarių butą. Pats asmeniškai jokių pinigų joms nemokėjo. Pas notarą buvo ir R. S., kurios vardu taip pat buvo surašytas notarinis dokumentas, yra minėjęs, kad ši moteris yra A. D., o ne paties pažįstama ir toliau laikosi šios pozicijos. Moterims buvo pažadėtas butas (duomenys neskelbtini), jame pats buvo buvęs su A. D.. Pamena, kad A. D. minėjo, jog prieš tai kaip moterys bus atkraustytos, reikia butą paremontuoti, tačiau nepamena, kad bute būtų ką nors remontavęs. Pamena, kad tame bute buvo kažkoks vyriškis, tačiau kas jis toks buvo - nežino. Labai greitai, galimai sekančią dieną notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), jis, kaip S. įgaliotas asmuo, pardavė butą dviems vyriškiams, kurių duomenų nepamena, nepamena kokia buvo nurodyta parduodamo buto kaina ir apskritai šio sandorio beveik nepamena, taip yra todėl, kad pats jo organizavime nedalyvavo, o mašinaliai darė tai ką sakė A. D., nors buto pirkimo - pardavimo sutartyje pasirašė kaip pardavėjų įgaliotas asmuo ir pasirašė, kad gavo pinigus, tačiau realiai tik sudėjo parašus nesigilindamas į tai kas vyksta, jokių pinigų jam niekas nedavė. Kaip po to, kai (duomenys neskelbtini) seserų S. butas buvo parduotas susiklostė jų gyvenimas – nežino. Supranta, kad jos liko be buto ir su apgailėtinai maža pinigų suma, kuri joms buvo sumokėta kaip ,,butų kainų skirtumas“. Pats pažadėtų pinigų iš A. D. negavo. Jaučiasi kaltas dėl to, kad būdamas lengvabūdiškai patiklus dalyvavo A. D. sugalvotoje aferoje ir padarė žalą V. ir G. S. (3 t., 156-157).

Kaltinamasis teisme išklausęs savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jų nepatvirtino, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo sudarytos tokios sąlygos, kad jis suprato, jog arba duoda tokius parodymus, kokius davė, arba lieka sėdėti suėmime. Jam buvo daromas moralinis spaudimas. Protokolas buvo surašytas iš jo žodžių, jis pasirašė, nes jam liepė pasirašyti. Teisme sakė tiesą. Gal po buto pardavimo jis padavė voką su pinigais A. D., o šis pinigus padavė nukentėjusiajai, tačiau netiesa, kad buto pardavimą organizavo A. D.. Kad A. D. buvo susijęs su nusikalstamu pasauliu, tai ne jo žodžiai. Parodžius kaltinamajam įgaliojimą (3 t., b. l. 147), parodė, kad negali paaiškinti, kodėl ten pasirašė Gitana, nes pinigus jis davė V., jam atrodo, kad pasirašė V.. Pagarsinus akistatos protokolą (3 t., b. l. 151-152), parodė, kad netiesa, jog su R. S. jį suvedė A. D.. Taip ikiteisminio tyrimo metu teigė dėl tų pačių priežasčių – psichologinio spaudimo.

Kaltinamasis A. D. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino, parodė, kad buto pardavimo neorganizavo ir jokių nurodymų kaltinamajam S. M. nedavė. Atsimena, kad 2012 metais, tiksliai neatsimena, į jį kreipėsi S. M., pasakė, kad turi galimybę užsidirbti, bet jam reikėjo 20000 litų. Jis paklausė, kokios garantijos, kad galės pinigus atiduoti, tada S. M. jį nusivežė parodyti butą, kurį buvo suradęs, esantį (duomenys neskelbtini). Bute buvo viena iš nukentėjusiųjų. S. M. pasakė, kad jam reikia pinigų, kad sumokėti savininkėms priedą, nes kitą butą jis jau buvo suradęs. Sutarė, kad S. M. jam grąžins skolą su 10 proc. Jis kartu su S. M. ir tomis moterimis ėjo pas notarą, o prieš einant pas notarą, jis S. M. padavė 20000 litų, kuriuos šis padavė pardavėjoms. Jis dar pasakė S. M., kad šios parašytų, kad pinigus gavo. Jie kartu nuėjo pas notarą, S. M. gavo įgaliojimus. S. M. jam sakė, kad jau turi buto pirkėją. Po to įvyko sandėris, o po sandėrio jis gavo iš S. M. 22000 litų, pasirašė, kad gavo pinigus. Jis girdėjo, kad moterys sutiko su tokia priemoka, bet sakė S. M., kad šis dar turės padėti atlikti remontą naujame bute. Jis pats padėjo S. M. iš „Senukų“ duris atvežti. Jam S. M. sakė, kad po kiek laiko moterys nebenorėjo gyventi naujame bute, reikalavo šio grąžinti 90000 litų ir pačios išėjo iš buto, nors Regina būtų sutvarkiusi buto privatizavimą. Kiek jis žino, kad moterys atšaukė Reginos įgaliojimą dėl privatizavimo, todėl ši nebegalėjo nieko daryti. S. M. jis pažinojo, nes šis yra pas jį anksčiau dirbęs nekilnojamojo turto agentūroje, o paskui vis paskambindavo, kai reikėjo pinigų. Jis tuo metu buvo nekilnojamojo turto vadybininku, turėjo susitaupęs tuos 20000 litų. S. M. paprašė jo pavežti iki notaro, jis tuo metu vairavo juodą BMW džipą. Pinigus S. M. padavė automobilyje, po to atėjo S. ir paėmė 20000 litų dar prieš einant pas notarą. Ant įgaliojimo, kad gavo priemoką, jos pasirašė išėję iš notaro. R. S. jis nepažinojo, bet yra girdėjęs, kad ji dirba su privatizacijom, matė ją prie notaro kontoros. S. M. pardavė butą, kad su juo atsiskaityti. Jis buvo prie notarinės kontoros, S. M. padarė sandorį ir jam atidavė 22000 litų, jis pasirašė, kad S. M. neskolingas. Žino iš bylos, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas už 90000 litų, tai buvo rinkos kaina. Ką S. M. darė su pinigais, nežino. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Kadangi S. M. neturi automobilio, tai jis visur jį vežiojo, todėl nukentėjusiosioms galėjo susidaryti įspūdis, kad jis viską organizuoja. Pateikti į bylą vekselis ir pinigų gražinimo sutartis buvo sudaryti kai skolino pinigus ir kai juos atgavo, ikiteisminio tyrimo metu jų nepateikė, nes buvo pamiršęs. 2014 metais patyrė insultą, todėl jo atmintis suprastėjusi. Kad sudarė ir pinigų gražinimo sutartį ikiteisminio tyrimo metu buvo pamiršęs, apie tai jam priminė S. M..

Nors kaltinamieji savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, tačiau jų kaltę patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai.

Nukentėjusioji G. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad butas priklausė jai ir seseriai V. S.. Po tėvų mirties buvo daug skolų, todėl jos norėjo butą pakeisti į mažesnį. Pasisamdė nekilnojamojo turto agentą, vardu Edvinas, pavardės neatsimena, bet jis pasakė, kad neranda klientų, nes didelės skolos, butui reikėjo remonto. Tada pas jas atėjo S. M., pasisakė, kad yra iš nekilnojamojo turto agentūros, rado skelbimą internete. Su juo kalbėjo, kad jos nori keisti butą į mažesnį, jis parodė joms butą (duomenys neskelbtini) gatvėje (duomenys neskelbtini), kuris joms patiko. Bute jokio savininko nebuvo. Susitarė su S. M. susitikti pas notarą, jis žadėjo visus dokumentus sutvarkyti, kad joms nereikėtų. Ji su seserimi prie notarų biuro susitiko su S. M., dar buvo A. D., kuris joms abiems su seserimi padavė 10000 litų. Pinigus jis prie jų suskaičiavo, pasakė, kad už butą. Taip pat pas notarą dar buvo R., kuri sakė, kad yra iš nekilnojamojo turto agentūros, dalyvavo dokumentų pasirašyme. Notarui mokėjo jos su seserimi. Dokumentuose buvo parašyta, kad jos įgalioja S. M. ir R. tvarkyti visus dokumentus. Paskui jos tuos dokumentus padavė A. D. draugui vairuotojui. Joms pažadėjo, kad savaitės bėgyje jie atvažiuos ir jas perkraustys. Vėliau S. M. atvažiavo su draugu Valerijumi, pasakė krautis daiktus, jos paprašė dokumentų, bet jis neturėjo. Jos nesutiko kraustytis, bet atvažiavo naujas buto savininkas ir liepė joms išsikelti, todėl kitą dieną joms teko kraustytis. Sesuo surado „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, kad jas iškraustytų. Joms išsikėlus į butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, po kelių dienų atėjo sąskaitos, jos išsigando, kad skolos labai didelės. S. M. atvažiavo po 3-4 mėnesių, ji paklausė dėl nuosavybės dokumentų, o šis pažadėjo atvežti. Su R. po notaro biuro daugiau susitikę nebuvo. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), skolos buvo didelės, apie 20000 litų, bet skolos buvo ir yra išieškomos iš jos, buvo išieškotos iš tų gautų 10000 litų. Įgaliojimą notaro biure ji skaitė, bet neįsigilino, manė, kad pasirašo įgaliojimą keisti butą. Su S. M. tarėsi, kad pakeis butą, sumokės skolas ir dar primokės 10000 Lt, jas tokios sąlygos tenkino. Jos iki buto pardavimo tris kartus važiavo apžiūrėti butų. Vežė jaunas vairuotojas, ne tas, kuris buvo prie notaro biuro. Sakė, kad jį siuntė S. M.. Ir A. D. jas vežė buto į Šančius apžiūrėti, bet jai tas butas nepatiko. Dabar jos neturi jokio buto, nes savivaldybė joms liepė iš buto (duomenys neskelbtini) gatvėje išsikraustyti, kadangi jos neturėjo jokių nuosavybės dokumentų. Jos liko apgautos. Už šį butą jokių mokesčių nemokėjo, nes neturėjo jokių mokesčių knygelių. Skolos ėjo ir už praeitą laikotarpį, ji kvitukus rodė S. M., šis žadėjo viską sutvarkyti. Bute gyveno apie metus laiko. Tuo metu jai buvo 38 metai, ji baigusi 9 klases. Įgaliojimuose buvo parašyta, kad jos įgalioja S. M. ir R. sutvarkyti perrašymo dokumentus. Ikiteisminio tyrimo metu netiksliai pasakė, kad 10000 litų jai padavė S. M., nes pinigus jai davė A. D., kuris įtikino, kad sutvarkys visus dokumentus, sumokės skolas ir tada padavė 10000 litų.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 50-51, 63-64), nukentėjusioji juos patvirtino.

Nukentėjusioji V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su seserimi buvo paveldėję keturių kambarių butą (duomenys neskelbtini) prospekte, bet kadangi buvo labai daug buto skolų, todėl jos su seserimi internete patalpino skelbimą, kad keičia butą į dviejų kambarių butą. Po kelių mėnesių, 2011 metų gruodžio mėnesį atėjo S. M. ir atvedė žmogų apžiūrėti butą. S. M. neprisistatė, tik sakė, kad turi dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pirmą kartą su S. M. kalbėjo sesuo G., o paskui kitus kartus su juo bendravo ir ji. Jos S. M. buvo davęs savo telefono numerius. Buto apžiūrėti jos važiavo kartu su S. M., dar automobilyje buvo A. D., bet jis paskui išvažiavo. Butą apžiūrėjo kartu su seserimi ir S. M.. Bute buvo prižiūrėtojas, kuris sakė, kad saugo butą, nes savininkas yra miręs. Butas joms patiko, sutarė su S. M., kad jis sutvarkys visus dokumentus, padengs visas abiejų butų skolas. Tada jai paskambino telefonu ir pasakė, kad reikia ateiti pas notarą. Ji manė, kad skambino S. M., bet kai nuėjo prie notaro biuro ji suprato, kad jai skambino A. D., kurį ji pažino iš balso. Prie notaro biuro buvo S. M., A. D. bei R., kurios pavardės nežino, kuri yra liudytoja šioje byloje. Ši moteris sakė, kad butas (duomenys neskelbtini) gatvėje priklauso jai ir ji padės sutvarkyti dokumentus. A. D. prie notaro biuro sakė, kad butas daugiau nei 10000 Lt nekainuoja, kad labai didelės skolos, o jos dar gauna dviejų kambarių butą. A. D. jas įtikino ir joms abiems padavė 10000 Lt, sakė, kad jam pinigus davė S. M., o jis perduoda joms, ji niekur dėl gautų pinigų nepasirašė. Tada ji, sesuo, S. M. ir R. nuėjo pas notarą. Atėjus dokumentai jau buvo surašyti, joms tereikėjo paduoti savo asmens dokumentus ir pasirašyti. Ji prieš tai savo asmens dokumento nebuvo padavusi. Ji dokumentų neskaitė, notaras jai jų nepagarsino. Jas skubino R., kuri sakė, kad neturi laiko, kad greičiau pasirašyti reikia. Ji suprato, kad pasirašo butų keitimo dokumentus. R. sakė, kad ateis pas jas į butą (duomenys neskelbtini) gatvėje ir padės sutvarkyti dokumentus, kad tikrai tas butas bus jų. Jas sąlygos tenkino. Po notaro ji dokumentus padavė jaunam vairuotojui, kuris jas vežė iki notaro biuro, jis sakė, kad geriau dokumentus jam paduoti. Grįžę namo ėmė dėtis daiktus, laukė, kol atveš dokumentus, bet nesulaukė, o tada gruodžio pabaigoje atvyko nauji buto savininkai ir liepė kuo greičiau išsikelti. Jos pirmą vakarą tik patalynę pasiėmė, o kitą dieną turėjo samdyti mašiną kitiems daiktams pervežti (duomenys neskelbtini) gatvę. S. M. joms nepadėjo, padėjo to buto prižiūrėtojas, nes matė, kad nėra kam daugiau padėti. Atsikraustę į butą keletą kartų skambino S. M., jis vis žadėjo atvežti dokumentus, tačiau paskui ėmė nebeatsiliepti ir jos suprato, kad buvo apgautos. Vieną kartą S. M. buvo atvežęs kažkokį dokumentą pasirašyti, kad buto savininkas yra miręs, o butas pereina jai. A. D. bei Reginos neieškojo. Paskui atėjo iš savivaldybės ir liepė per mėnesį išsikelti, sakė, kad jos neturi dokumentų. Jos pačios jokių buto (duomenys neskelbtini) gatvėje dokumentų netvarkė pasitikėjo S. M.. Buto (duomenys neskelbtini) gatvėje skolos buvo apie 7-8 tūkstančiai litų. Dėl buto keitimo tarėsi su S. M.. Jai esant bute, A. D. nebuvo atvykęs. Papildomai paklausta nukentėjusioji parodė, kad buto (duomenys neskelbtini) mokesčiai buvo už vandenį, už dujas, už elektrą, pagal knygutes, už laiptinę, šiukšles moteris rinkdavo, neatsimena, kas administravo. Skola už elektrą buvo iš jos išieškota, sesuo Gitana dirbo, todėl po truputį skolas mokėjo (4 t., b. l. 112).

Liudytoja R. S. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad S. M. pažįsta kaip sutuoktinio draugą. Kartą, kai ji atvežė savo sutuoktinį, kuris buvo su negalia, prie Kauno pilies pasivaikščioti, sutiko S. M., kuris paprašė jos pagalbos dėl buto privatizavimo dokumentų sutvarkymo jo dviems pusseserėms. Po savaitės S. M. paskambino ir paprašė atvykti prie notaro biuro. Prie notaro biuro prie didelio džipo stovėjo S. M. ir dvi moterys, nukentėjusiosios šioje byloje. Ji pirma nuėjo į notaro biurą, padavė priimamajame sekretorei savo dokumentą, tada atėjo tos moterys ir, S. M.. Dokumentus pas notarą ruošė apie pusvalandį. Moterys ir S. M. nuėjo pas notarą, o ji pas notarą nėjo. Išėję jos padavė jai įgaliojimą. Tai buvo įgaliojimas sutvarkyti buto (duomenys neskelbtini) -osios gatvėje (duomenys neskelbtini) dokumentus ir jį privatizuoti. Ji liepė moterims atsinešti visus dokumentus, kad jos važiuos pas advokatą, susitarė susiskambinti, bet jos taip ir neatėjo ir nepaskambino, nors turėjo jos telefono numerį bei žinojo namų adresą. Ji ketino su jomis eiti pas advokato padėjėją Ž. A. D., kad jis patikrintų to buto dokumentus, t. y. gyvenamųjų patalpų sutartį, mirties liudijimą, nukentėjusiosios turėjo jai šiuos dokumentus pateikti, bet nepateikė. Jai neskambino ir S. M.. Ar notaro biure S. M. buvo paduotas koks įgaliojimas, ji nežino. Ji sutiko padėti S. M., nes jis sakė, kad tos moterys nieko nesuvokia, o ji pati buvo savo buto privatizavimo dokumentus tvarkiusi, todėl žinojo visą eigą. Dėl atlygio su S. M. nesitarė. Gavusi įgaliojimą ji išvažiavo ir daugiau nukentėjusiųjų nematė ir nebendravo su jomis. A. D. buvo girdėtas iš tų laikų, kai jos sūnus lankė sporto salę, tačiau ji jo niekur nematė.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 52-53, 67-68), liudytoja juos patvirtino kaip teisingus, papildomai parodė, kad prie notaro biuro visus buvo atvežęs A. D., jis visi stovėjo prie biuro, ji žinojo, kad S. M. neturi džipo.

Liudytojas V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo A. D. nepažįsta, vieną kartą yra matęs, o su S. M. kraustė nukentėjusiąsias į butą (duomenys neskelbtini) -osios gatvėje (duomenys neskelbtini). Šiame bute prieš tai gyveno jo draugas. Mirus draugui, šio sutuoktinė paprašė jo pasirūpinti butu. Jis butą prižiūrėjo, užeidavo pasižiūrėti, buvo kaimynams palikęs savo telefono numerį, jei kažkas jo teirautųsi. Po kurio laiko jam paskambino, paklausė ar jis bus namie nes, kad nori butą apžiūrėti. Kas jam skambino, nežino. Atvažiavo S. M. su nukentėjusiosiomis, apžiūrėjo butą. Jis suprato, kad jos buvo naujos gyventojos, džiaugėsi, kad jam nebereikės buto prižiūrėti. Butas dar buvo remontuojamas, kas jį remontavo, jis nežino, mano, kad S. M., nes niekas kitas negalėjo, nors jis nematė, kas. Vieną kartą A. D. lauko duris atvežė, kas jas įstatė, jis nežino, kitą kartą jam atvykus, durys jau buvo įstatytos. Paskui jam paskambino S. M. ir pasakė, kad jis padėtų S. perkraustyti. Jis atėjo pas seseris, padėjo jom pernešti daiktus, padavė buto raktą ir jų santykiai taip ir baigėsi. Nukentėjusiosios atsikraustė, bet jis jokių jų nuosavybės dokumentų nematė, jos sakė, kad turi gauti kažkokius dokumentus, klausinėjo jo, ar jis nemato S. M., bet jis jo nepažįsta, todėl patarė joms kreiptis į policiją.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 108-109), kad V. T., gyvenęs (duomenys neskelbtini), Kaune buvo jo jaunystės draugas. V. T. mirė dėl širdies problemų, po jo mirties niekas nepretendavo į mirusio draugo gyvenamą plotą, jis jokių artimųjų neturėjo. Tiek jis, tiek ir buvusi V. T. žmona žinojo, kad butas priklauso Kauno m. savivaldybei. Buvusi žmona jokio susidomėjimo butu neparodė, todėl kuriam laikui pats liko jame. Iš aplinkinių kaimynų pradėjo girdėti, kad jis neva grobikas, tokios kalbos jį piktino, kaimynams aiškino, kad gyvens tol, kol atsiras nauji gyventojai. Praėjus kiek laiko į butą atėjo iki to laiko nematytas vyras. Vos atidarius buto duris vyras jį iškarto užsipuolė klausdamas: ,,kas tu čia toks, ką čia veiki?“ atėjusio vyro klausimai buvo labai netikėti, pačiam nebuvo palikta vietos ką nors paklausti. Vyras buvo apie 45 m. amžiaus, aukštas, apie 190 cm. ūgio, tvirto, stamboko kūno sudėjimo, atrodė solidžiai buvo beveik plikas, ovalo formos veidu. Vyrą atpažintų. Vyras buvo atvažiavęs juodos spalvos automobiliu panašiu į ,,džipą“, sakė, kad vardu A.. Jis nesakė kodėl domisi butu, nurodė pačiam iš buto išsikraustyti. Po kiek laiko į butą atėjo kitas vyriškis, kuris atrodė vyresnis už A., aukštas, lieknas, daugiau jo požymių neįsidėmėjo, jo neatpažintų, vyriškis galimai buvo vardu Stasys. Šis vyras padarė gerą įspūdį, jis darė bute remontą ir atrodė, kad savo darbą išmano, pats netgi jam padėjo – Stasys remontavo, o pastarasis – tvarkė. Po to A. į butą atvežė naujas duris, tikrino kaip atliekamas remontas. Negali tiksliai pasakyti koks tai buvo laikas – ruduo, o gal žiemos pradžia. Vieną dieną A. butą atvežė dvi moteris – V. ir G.. Jos apžiūrinėjo butą ir labai juo džiaugėsi, tarpusavyje kalbėjo kuris kurios bus kambarys. Praėjus dar kiek lako merginos buvo į šį butą atkraustytos. Pats padėjo joms iš buto (duomenys neskelbtini) pr. persivežti daiktus, sunkvežimį daiktams vežti buvo suorganizavęs A.. Kurį laiką pats dar bendravo su merginomis, padėjo joms galutinai susitvarkyti. Merginų klausė kaip jos čia gyvena, ar turi ,,orderį“ jos sakė, kad neturi, kad turės vėliau. Dar kurį laiką su merginomis bendravo, o po to tik retkarčiais užeidavo, tuomet merginos jo klausė ar šis žino kaip rasti A., kad joms niekas neatveža dokumentų. Merginoms patarė eiti į policiją, jeigu jos jaučiasi apgautos. Paskui ryšys su merginomis visiškai nutrūko, Arūno taip pat niekur nebuvo sutikęs. Nors nėra tikras, tačiau turi stiprų jausmą, kad Arūnas jas apgavo.

Liudytojas, išklausęs parodymus, juos patvirtino iš dalies, parodė, kad teisiamojo posėdžio metu geriau atsimena aplinkybes. Parodė, kad A. D. į butą (duomenys neskelbtini) gatvėje nebuvo atėjęs, jo neužsipuolė, tik atvežė duris, dar jį pavežė iki „Aguonos“, jie persimetė keliais žodžiais. Į butą buvo atėjęs S. M.. Ikiteisminio tyrimo metu jam parodė nuotraukas, jis parodė A. D. nuotrauką, nes jis jam didesnį įspūdį padaręs. Savo apklausos protokolo neskaitė. Perkraustė nukentėjusiąsias tikrai S. M., tačiau jam sunku viską prisiminti. Atsakydamas į gynėjo klausimus, liudytojas parodė, kad dabar atsiminė, kad į butą buvo atėjęs toks A., jo mirusio draugo V. draugas, kuris ir klausė jo, kas jis per vienas, ką jis šiame bute veikia. Apie buto skolas jis žinojo tik iš nuogirdų.

Liudytojas V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų nepažįsta. Neatsimena tiksliai kada, jis su draugu E. Z. ieškojo buto pastarojo draugui, gyvenančiam užsienyje, kuris norėjo grįžti į Lietuvą, tačiau neturėjo, kur gyventi. Skalbimą apie buto (duomenys neskelbtini) prospekte pardavimą rado internete. Dėl buto pirkimo su S. M. tarėsi E. Z., o jis pažiūrėjo butą kaip statybininkas, kad įvertinti, kiek jis gali būti vertas. Butas buvo kaip po karo su didelėmis skolomis. Kadangi ji nevedęs, todėl pirkimo-pardavimo sutartį rašė jo vardu. Jis pas notarą buvo trise – jis, E. Z. ir S. M.. Jam įtarimą sukėlė S. M. būsena, šis jam pasirodė kažkiek apsvaigęs, nesiskutęs, su akiniais, tačiau jam notarė patvirtino, kad visi dokumentai tvarkingi. Pinigus – 90000 litų E. Z. padavė S. M. pas notarę, jo dalis buvo 70000 Lt, E. Z. – 20000 Lt, S. M. pinigus susiskaičiavo, susidėjo į lagaminėlį ir išsiskyrė. Neatsimena, ką tarėsi dėl buto skolų, turėtų būtų sutartyje. Paskui, kai E. Z. draugas pasakė, kad į Lietuvą negrįš, jie su E. Z. paskaičiavo, kad jiems buto remontas per brangiai kainuos ir neatsipirks, todėl per agentūrą butą pardavė už tą pačią kainą.

Liudytoja Z. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra Kauno miesto (duomenys neskelbtini) -ojo notaro biuro notarė. Dėl S. buto pardavimo gali pasakyti, kad tai buvo eilinis sandoris. S. M. turėjo įgaliojimą parduoti butą, pasirašė sutartį, gavo pinigus. Apie įgaliojimų sudarymą ji negali nieko pasakyti, nes įgaliojimai tvirtinti ne jos biure. Įgaliojimų galiojimas buvo patikrintas registre. Kada tiksliai buvo sudarytas sandoris, negali tiksliai pasakyti, neatsimena. Su ja dėl sandorio sudarymo tikriausiai tarėsi S. M., nes jis įgaliojimus pateikė, taip pat buvo pateikti nuosavybės dokumentai, išrašai iš Registrų centro. Kas buvo kita sandorio šalis, negali pasakyti, gali būti, kad V. K.. Pinigai - 90000 Lt už butą buvo sumokėti ne prie jos, tačiau įgaliotinis pasirašė, kad pinigus yra gavęs. Buto skolų notaras nemato, jei nebūna uždėtas areštas. 2011 metais, jei kildavo abejonių dėl skolų, būdavo imamos pažymos iš namo bendrijos, pažymas pateikdavo šalys, o šiuo atveju pardavėjas pareiškė, kad nėra skolų. Gali būti, kad ji tvirtino dar vieną šio buto pirkimo-pardavimo sandorį, kodėl trumpas laiko tarpas tarp sandorių, ji nesigilino, tai jokių įtarimų jai nesukėlė.

Liudytojas M. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra notaras, kaltinamųjų nepažįsta, nukentėjusiąsias V. ir G. S. šiek tiek atsimena, tačiau nepažįsta. Aplinkybių apie įgaliojimų patvirtinimą neatsimena. Paprastai lankytojus registruoja prieš savaitę. Asmuo pageidavimą išdėsto jam, o dokumentus surašo jo padėjėja. Įgaliojimas išduodamas ta apimtimi, kuria klientas leido suteikti teises. Dokumentas būna pagarsinamas ir dar duodamas pačiam žmogui paskaityti. Jei kyla abejonių dėl įgaliotojo veiksnumo, atsisako tvirtinti tokį notarinį veiksmą, net jei ir jokių žinių duomenų bazėje apie asmens neveiksnumą nėra, tačiau su žmogumi nepavyksta susikalbėti ūkine kalba.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 114), liudytojas juos patvirtino kaip teisingus.

Liudytoja J. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad turėjo dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini), ieškojo kito. Viskas vyko labai greitai, jie pardavė savo butą, per skelbimus rado (duomenys neskelbtini). Agentė, kurios vardo ir pavardės nežino, juos į tą butą nuvedė, moterys – G. ir dar viena, jiems tą butą aprodė, dagiau su jomis ji nebendravo, bendravo su agente. Butas buvo apleistas, tačiau kaina buvo gera, juos domino vieta, todėl sutiko pirkti. Atsimena, kad buto pardavėjas buvo V. K., su juo 2011-12-16 pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį notaro biure. Su V. K. buvo susitikę dar iki notaro, pasirašė pirkimo sutartį, o paskui jau notaro biure susitiko. Kiek laiko praėjo nuo to momento, kai jie apžiūrėjo butą iki to, kai pasirašė sutartį, neatsimena. Kokios buvo sutarties sąlygos, neatsimena. Su pardavėju buvo sutarę išskėlimo terminą, kokį tiksliai, neatsimena, terminui praėjus moterys dar buvo bute, todėl jie pasakė joms, kad jos turi išsikelti. Seserys geranoriškai išsikėlė, suprato, kad butas parduotas. Pinigus už butą – 88000 Lt jie padavė V. K. notaro biure, šis pinigus perskaičiavo. Mokėjo grynais, nežino, ar notarė matė. Kai įsikėlė į butą, matė, kad buvusių savininkių vardu eina skolų lapeliai, kai ji sudarinėjo buto sutartis savo vardu, matė, kad buvusių savininkių vardu buvo skolų, bet jiems tų skolų nereikėjo mokėti.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 119), liudytoja juos patvirtino kaip teisingus.

Liudytojas D. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad butą (duomenys neskelbtini) surado per agentūrą. Agentė jiems su žmona parodė butą, bute buvo savininkės, t. y. nukentėjusiosios. Su nukentėjusiomis nebendravo, tik apžiūrėjo butą. Po apžiūros pagalvojo kelias dienas ir nusipirko. Dėl buto kainos tarėsi su agente, sutarė pirkti už 90000 litų. Su agente pasirašė avanso sutartį, sumokėjo 1000 ar 2000 Lt agentei. Notaro biure sumokėjo pinigus – 90000 Lt pardavėjui. Butas buvo apleistas, remontas nebuvo darytas, skolų už komunalines paslaugas buvo apie 5000-7000 litų, tačiau jie buvo sutarę, kad skolos bus nurašytos, t.y. kad bus sumokėtos iš tos sumos, kurią jis sumokėjo už butą. Sutarė, kad moterys iš buto išsikels per vieną mėnesį, tačiau per sutartą laiką jos neišsikėlė, todėl jis padėjo joms išsikelti, pavežė kažkur iki Girstučio su daiktais. Moterys išsikėlė gera valia.

Liudytojas E. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiąsias atsimena, nes pardavinėjo jų butą (duomenys neskelbtini) prospekte (duomenys neskelbtini). Jis buvo nekilnojamojo turto agentas. Butas buvo apleistas, kelis kartus jis vedė klientus į butą, bet seserys dažnai buvo neblaivios, kartais neatsiliepdavo. Neatsimena, kada tai buvo, galėjo būti 2010-2011 metais. Jis apie mėnesį ieškojo pirkėjo tam butui, tačiau dėl pardavėjų elgesio jis nutraukė paieškas, panaikino skelbimą internete. Sutarties su pardavėjom nebuvo sudarę. Apie buto įsiskolinimus jis nieko nežino. Seserys jo neprašė surasti mažesnį butą, jis klientus vedžiojo dėl buto pardavimo. Kiek seserys norėjo gauti už butą, neatsimena.

Liudytojas M. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis S. M. yra jo tėvas, kaltinamąjį A. D. matydavo su savo tėvu , jie yra dirbę kartu. Jo tėvas dirbdavo atsitiktinius darbus, ar užsiiminėjo nekilnojamuoju turtu, nežino. Tėvą gali apibūdinti kaip patiklų, lengvai paveikiamą, tačiau ir kaip gabų melagį, kuris gali paveikti kitus savo žodžių gausa, išsimokslinimu.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 143), liudytojas juos patvirtino. Papildomai parodė, kad su A. D. asmeniškai nėra bendravęs.

Kaip matyti iš 2012-06-12 Skundo, pareiškėjos G. S. ir V. S. Kauno miesto apylinkės prokuratūrai pranešė, kad po motinos mirties pavedėję keturių kambarių butą, unikalus Nr. 1997-6008-2017:0076, esatį (duomenys neskelbtini), norėjo jį parduoti, nes neturėjo lėšų jį išlaikyti, todėl padavė skelbimą butui parduoti. Paskelbus apie buto pardavimą, pas jas apsilankė S. M., prisistatė kaip nekilnojamojo turto agentūros atstovas, pasiūlė mainyti joms priklausantį butą į mažesnį, išmokant kainų skirtumą – 10000 Lt ir sumokant įsiskolinimus, susidariusius už patarnavimus. Joms buvo pasiūlytas dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini), kurį įformins jų vardu nuosavybės teisėmis. Joms paaiškino, kad joms pasiūlyto keistis buto nuosavybės dokumentai nėra iki galo sutvarkyti, buto savininkei R. S. reikia išduoti įgaliojimą dokumentus įforminti. Dėl jų nesugebėjimo ir patirties trūkumo, kartu su įgaliojimu R. S. faktiškai notaro biure buvo surašytas įgaliojimas atlikti ne buto keitimą, o pardavimą. Notaro biure įgaliojimo turinys joms nebuvo pagarsintas. Pasirašius įgaliojimą, jos persikėlė į dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). S. M., apgaulės būdu išgavęs iš jų įgaliojimą, 2011-12-08 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė butą V. K. už 90000 litų. Joms S. M. išmokėjo 1000 litų neva už pakeisto buto kainų skirtumą ir pažadėjo greitu laiku sutvarkyti pakeisto buto nuosavybės dokumentus. Nesulaukdamos dokumentų, jos ne kartą skambino S. M., reikalavo atiduoti dokumentus, tačiau jis neatidavė. Dabar paaiškėjo, kad butas(duomenys neskelbtini) g. nuosavybės teise priklauso Kauno m. savivaldybei, skolos už butą siekia 50000 lt, o už parduotą jų butą pinigai pasisavinti nusikaltėlių, o jos liko be pinigų ir be būsto. Padaryta didelė žala (1 t., b. l. 1).

Kartu su skundu pareiškėjos G. ir V. S. pateikė 2011-12-07 įgaliojimų Nr. MV-4130 ir 4132 dublikatus, patvirtintus 2011-04-24 notaro M. V. (1 t., b. l. 2, 3), iš kurių matyti, kad 2011-12-07 V. S. bei G. S. įgaliojo S. M. parduoti joms nuosavybės teise priklausančias po ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat kartu su skundu pareiškėjos pateikė įgaliojimus, patvirtintus 2011-12-07 notaro M. V. (1 t., b. l. 4, 5), iš kurių matyti, kad V. S. bei G. S. įgaliojo R. S. atstovauti jas ir jų interesais Kauno m. savivaldybėje ir kitose įstaigose dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)., ar jo dalies nuomos sutarties sudarymo, sudaryti nuomos sutartį savivaldybės nustatytais įkainiais, tvarkyti, valdyti išnuomotą butą, atstovauti jas visose įstaigose sudarant jų vardu sutartis ir susitarimus, susijusius su buto eksploatacija ir aptarnavimus.

Iš 2011-12-08 pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos notarės Z. R., notarinio reg. Nr. 9493, matyti, kad V. S. bei G. S., atstovaujamos S. M., veikiančio 2011-12-07 įgaliojimų Nr. MV-4130 ir MV-4132 pagrindu pardavė, o V. K. pirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 90000 Lt, pardavėjui nurodant, kad jis pinigus gavo prieš pasirašant sutartį, patvirtinant, kad yra sumokėti visi mokesčiai už turtą, o išaiškėjus esant įsiskolinimams, juos sumokėti įsipareigojo pardavėjas (1 t., b. l. 6-11).

Kaip matyti iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo, nukentėjusioji V. S. atpažino S. M., kaip asmenį, kuris iš jos apgaulės būdu išgavo įgaliojimą (duomenys neskelbtini), pardavimui (1 t., b. l. 34-38).

Kaip matyti iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo, nukentėjusioji V. S. atpažino R. S., kaip tą, kurią S. M. jai nurodė esant buto (duomenys neskelbtini) savininkę, ir kuriai ji išdavė įgaliojimą tvarkyti dokumentus (1 t., b. l. 39-43).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, nukentėjusioji V. S. atpažino A. D. kaip asmenį apie kurį buvo davusi parodymus, kuris tą dieną, kai jos su seserimi pasirašė įgaliojimus, prie notaro biuro padavė jos seseriai 10000 litų (1 t., b. l. 46-48).

Kaip matyti iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo, nukentėjusioji G. S. atpažino S. M., kaip asmenį, kuris iš jos apgaulės būdu išgavo įgaliojimą buto (duomenys neskelbtini), pardavimui (1 t., b. l. 54-57).

Kaip matyti iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo, nukentėjusioji G. S. atpažino R. S., kaip tą, kurią S. M. jai nurodė išduoti įgaliojimą buto (duomenys neskelbtini) dokumentų tvarkymui (1 t., b. l. 58-62).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, nukentėjusioji V. S. atpažino A. D. kaip asmenį apie kurį buvo davusi parodymus, kuris lankėsi jos su seserim bute, skambino jai telefonu, vežė ją į Šančius apžiūrėti buto bei tą dieną, kai jos su seserimi pasirašė įgaliojimus, prie notaro biuro padavė jai davė 10000 litų (1 t., b. l. 65-67).

Kaip matyti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus 2015-10-15 rašto dėl informacijos pateikimo, gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini) nuo 2006-08-11 savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs V. T., kuris mirė 2011-05-30. Nuo V. T. mirties 2011-2012 metais deklaravusių gyvenamąją vietą minėtu adresu nebuvo. 2012-06-25 Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos administratorius UAB (duomenys neskelbtini) informavo, kad patalpose gyvena V. ir G. S., kurios 2013-04-04 atlaisvino ir pridavė savavališkai užimtas gyvenamąsias patalpas (1 t., b. l. 94).

Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus Nuomos administravimo poskyrio vyr. specialistės A. N. paaiškinimo elektroniniu paštu matyti, kad V. S. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl pripažinimo velionio V. T. šeimos nare, tačiau nepateikė pakankamai dokumentų, todėl 2012-03-29 Teismo nutartimi ieškinys buvo grąžintas ieškovei (1 t., b. l. 96).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, V. K. atpažino A. D. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kuris atėjo į butą (duomenys neskelbtini), organizavo buto remontą bei atkraustė seseris V. ir G. (1 t., b. l. 110-113).

Kaip matyti iš 2011-12-16 pirkimo – pardavimo sutarties, patvirtintos notarės Z. R., notarinio reg. Nr. 9706, V. K. butą esantį (duomenys neskelbtini) pardavė už 90000 Lt J. V. ir D. V. (1 t., b. l. 122-124).

Iš 2011-12-07 paprastojo vekselio matyti, kad S. M. pagal vekselį be sąlygų įsipareigojo 2012-01-07 sumokėti A. D. 20000 Lt (5 t., b. l. 5), o iš 2011-12-10 paskolos-vekselio gražinimo sutarties matyti, kad S. M. nurodė, kad grąžino skolą A. D. 20000 Lt pagal 2011-12-07 vekselį ir dar sumoka 2000 Lt už jo suteiktą paskolą, A. D. parašu patvirtinta, kad pinigus – 22000 Lt iš S. M. gavo (5 t., b. l. 6).

Už sukčiavimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012).

Nors kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu teigė, kad nukentėjusiosioms buvo išmokėta 20000 litų iš karto po įgaliojimų pasirašymo 2011-12-07, pateikė paprastąjį vekselį bei paskolos gražinimo sutartį, kaip įrodymus, kad S. M. skolinosi iš A. D. 20000 Lt, būtent šie pinigai buvo skirti ir paduoti nukentėjusiosios, bei vėliau 2011-12-11 gražinti A. D.. Tačiau teismas šiuos kaltinamųjų parodymus vertina, kaip siekį sušvelninti savo atsakomybę, tiek baudžiamąją, tiek civilinę, ir jais nesiremia, kadangi jų parodymai dėl šios aplinkybės prieštaringi, tiek patys sau, tiek tarpusavyje, nesutampa su nukentėjusiųjų parodymais. Kaltinamasis S. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nematė, kokią sumą padavė A. D. nukentėjusiosioms, įvardijo, kad pinigai buvo paduoti įgaliojimų pasirašymo metu, jokių aplinkybių, kad skolinosi būtent 20000 litų iš A. D. ir kad sudarė rašytinę paskolos sutartį (vekselį), nenurodė. Teisme kaltinamasis S. M. jau teigė priešingai, kad skolinosi 20000 litų įgaliojimų pasirašymo dieną, ir nors šią aplinkybę patvirtino ir A. D., tačiau S. M. duodamas parodymus painiojosi, nurodė, kad skolinosi pinigus iš giminaičio, paskui nurodė, kad iš A. D., patvirtino, kad 2011-12-07 pasirašė vekselį. Taip pat kaltinamasis nurodė, kad pinigus gražino su 2000 litų priedu A. D. tą pačią dieną, kai pardavė butą, t. y. 2011-12-08, nors gynėjo pateikta pinigų gražinimo sutartis to nepatvirtina - supildyta kita data - 2011-12-10. Be to, S. M. duodamas parodymus vėl nebuvo nuoseklus, atsakydamas į klausimus nurodė, kad pinigus A. D. atidavė po 3 savaičių po buto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, kai gavo likusius pinigus iš pirkėjo. Kaltinamojo A. D. parodymai dėl pinigų skolinimo aplinkybių taip pat nebuvo nuoseklūs, ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad jokios rašytinės sutarties dėl pinigų skolinimo nesudarė, nors teisme teigė priešingai bei pateikė rašytinius dokumentus. Be to, ta kaltinamųjų nurodyta aplinkybė, kad vienas kitam skolino pinigus, jų pateikti rašytiniai dokumentai – vekselis ir pinigų gražinimo sutartis patys savaime niekaip nepatvirtina, kad būtent ta suma, t. y. 20000 litų, ir buvo išmokėta nukentėjusiosioms.

Nukentėjusiosios nurodė, kad įgaliojimus parduoti joms nuosavybės teise priklausantį butą jos pasirašė apgaulės įtakoje, nesuprasdamos pasirašomų dokumentų prasmės, manė, kad įgalioja S. M. pakeisti joms priklausantį butą į mažesnį, esantį (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiosios patvirtino, kad būtent kaltinamasis S. M. joms pasiūlė, kaip jos suprato, jų butą iškeisti į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jos sutiko, pasitikėdamos S. M. ir tikėdamos, kad butas (duomenys neskelbtini) gatvėje priklauso S. M. nurodytai R. S. ir, kad įgaliojimai R. S. užtikrins, kad minėtas butas taps jų nuosavybe. Nukentėjusiosios taip pat tvirtino, kad tik pradėję gyventi bute (duomenys neskelbtini) gatvėje, sužinojo apie dideles buto skolas ir kad butas priklauso Kauno m. savivaldybei, o ne R. S., o kai negavo iš S. M. buto nuosavybės dokumentų, suprato esančios apgautos. Kaip minėta, netikėti nukentėjusiųjų parodymais teismas neturi jokio pagrindo.

Kaltinamieji teisme nepripažino, kad naudojo apgaulę nukentėjusiųjų atžvilgiu joms išduodant įgaliojimus. Kaltinamasis S. M. teisme teigė, kad jis iš tiesų sugalvojo užsidirbti iš butų keitimo sandorio, pats sugalvojo pasiūlyti nukentėjusiosios mainyti butus, nukentėjusiosios pačios jo paprašė, kad jis tvarkytų buto pardavimo dokumentus pagal jų išduotą įgaliojimą, nes dėl alkoholio vartojimo nenorėjo niekam rodytis, o sąžiningai stengėsi, jog V. ir G. S. susitvarkytų buto (duomenys neskelbtini) gatvėje privatizavimo dokumentus, tačiau jos pačios to nepadarė, butas joms ėmė nepatikti, jos pačios iš jo išsikėlė.

Vertinant kaltinamojo S. M. parodymus, duotus teisme, pažymėtina tai, kad šie parodymai visiškai nesutampa su jo paties parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu bei prieštarauja kitiems įrodymams byloje, konkrečiai nukentėjusiųjų, liudytojų V. K., Z. R. parodymams, rašytiniams įrodymams – 2011-12-08 pirkimo-pardavimo sutarčiai. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu apklaustas tris kartus, nuosekliai teigė, kad būtent A. D., su kuriuo jis buvo pažįstamas, nes kartu atliko laisvės atėmimo bausmę, jį atvedė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kad būtent A. D. jam nurodė, kad buto savininkės jam surašys įgaliojimą dėl buto pardavimo. Nukentėjusiosios įgaliojimus pasirašė, A. D. joms sumokėjo kažkiek pinigų, jos su viskuo sutiko, tikėdamosi gauti dviejų kambarių butą. Po kelių dienų jis, kaip įgaliotinis pasirašė buto (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau pats jokių pinigų negavo, viską darė liepiamas A. D., todėl nei sandorio sąlygų nei aplinkybių gerai neatsimena, tuo laiku smarkiai vartojo alkoholį. Kaltinamasis teigė, kad nukentėjusiosioms buvo pažadėtas butas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiąsias, už kraustymo darbus A. D. jam sumokėjo, neatsimena, kiek. Nors kaltinamasis, apklausiamas teisme šių parodymų nepatvirtino, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas psichologinis spaudimas, grasinama suėmimu, tačiau teismas tokiu paaiškinimu tikėti neturi pagrindo. Kaltinamasis S. M. pirmosios jo apklausos metu turėjo gynėją, vėliau gynėjo atsisakė, jam buvo paskirta švelnesnė kardomoji priemonė, tačiau jo parodymai kitų apklausų metu iš esmės nekito, jokių duomenų apie tai, kad kaltinamasis būtų teisęs skundus dėl jam daromo psichologinio spaudimo, nėra, tokių aplinkybių nenurodė ir kaltinamasis. Kaltinamasis S. M. apklausiamas teisme nebuvo nuoseklus, painiojosi duodamas parodymus. Jis nurodė, kad pardavęs nukentėjusiųjų butą iš karto negavo visos pinigų sumos, iš pirkėjo – liudytojo V. K. gavo tik 40000 litų, vėliau nurodė, kad gal 30000 litų, o likusią sumą pinigų gavo tik po kelių savaičių. Šiuos kaltinamojo parodymus paneigia liudytojo V. K. parodymai, kad jis sutarties pasirašymo metu, notaro biure S. M. sumokėjo 90000 litų. Liudytoja notarė Z. R. taip pat patvirtino liudytojo V. K. parodymus, kad šalys sutarties pasirašymo metu patvirtino, kad turto kaina S. M. sumokėta, taip pat šią aplinkybę patvirtina ir pirkimo-pardavimo sutarties egzempliorius, pateiktas liudytojos ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 130-135), iš kurio matyti, kad S. M. sutarties blanke pasirašė, kad 90000 litų gavo 2011-12-08. Nors kaltinamasis nurodė, kad ši aplinkybė sutartyje nurodyta tik todėl, kad taip reikėjo, tačiau negalėjo paaiškinti, kam ir kodėl to reikėjo, taip pat kaltinamasis nurodė, kad pirkėjo V. K. jis nepažinojo, todėl atrodo visiškai neįtikėtina jo nurodyta aplinkybė, kad jis tik pasirašė, kad jau visus pinigus gavo, iš tikrųjų jų negavo, o tiesiog pasitikėjo jam nepažįstamu asmeniu, kad šis likusius pinigus, tikrai didelę pinigų sumą sumokės kažkada po kelių savaičių. Taip pat, kaip nurodyta ankščiau, kaltinamojo S. M. parodymai teisme apie aplinkybes dėl 20000 litų sumos skolinimosi iš A. D., šios sumos sumokėjimo nukentėjusiosioms bei skolos grąžinimo, taip pat prieštaringi. Esant tokiems prieštaringiems kaltinamojo parodymams teisme, teismas vadovaujasi kaltinamojo S. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie esminių aplinkybių buvo nuoseklūs, o kaltinamojo teisme duotus parodymus teismas vertina kaip duotus siekiant išvengti atsakomybės bei siekiant padėti kaltinamajam A. D. išvengti atsakomybės, todėl jais nesivadovauja.

Kaltinamojo A. D. parodymus apie tai, kad jis neorganizavo ir niekaip neprisidėjo prie nukentėjusiosioms priklausančio buto pardavimo ir iškeldinimo į savivaldybei priklausantį būtą, tik paskolino S. M. pinigų, pavežė pastarąjį, kur jis prašė, ir atvežė naujas duris į butą Kovo 11-osios gatvėje, teismas taip pat vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl jais nesivadovauja. Kaltinamojo parodymai nesutampa su kaltinamojo S. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriais, kaip minėta, teismas vadovaujasi. Kaltinamojo S. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, kad būtent kaltinamasis A. D. S. M. papasakojo ir parodė butą (duomenys neskelbtini), būtent A. D. suorganizavo įgaliojimų pasirašymą notaro biure, surado įgaliotinę R. S. bei įtikino S, M. būti įgaliotiniu, bei parduoti butą, surado buto pirkėją, butą, į kurį reikėjo perkelti nukentėjusiąsias, įkalbino S. M. tą butą paremontuoti, o S. M. tik vykdė A. D. nurodymus, pasirašinėjo dokumentus, nesigilindamas į jų esmę, suprasdamas, kad nukentėjusiosios tikisi pakeisti joms priklausantį butą į mažesnį. Nukentėjusiosios V. S. parodymais bei asmens parodymo pagal jo nuotrauką protokolu (1 t., b. l. 46-48) nustatyta, būtent kaltinamasis A. D. įtikino jas, kad jų butas dėl skolų nevertas daugiau kaip 10000 litų, kadangi jos gauna dar ir dviejų kambarių butą Kovo 11-osios gatvėje, ir būtent jo įtikintos, jos sutiko su tokiomis sąlygomis, pas notarą išdavė įgaliojimus. Nukentėjusiosios G. S. parodymais bei asmens parodymo pagal jo nuotrauką protokolu (1 t., b. l. 65-67) nustatyta, kad A. D. kartu su S. M. lankėsi jų bute, ką patvirtino tiek kaltinamasis S. M., tiek kaltinamasis A. D., vežė ją apžiūrėti buto Žemuosiuose Šančiuose, kuris jai nepatiko, kad būtent A. D. jai telefonu paskambino ir liepė su dokumentais ateiti pas notarą, prie notaro biuro padavė jai 10000 litų „už butą“, nukentėjusiajai susidarė įspūdis, kad viskam vadovavo A. D., nes visi kiti jo klausė. Aplinkybę, bei kaltinamojo S. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad butą (duomenys neskelbtini) surado būtent A. D., iš dalies patvirtina ir liudytojo V. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bei asmens parodymo atpažinti pagal jo nutrauką protokolas (1 t., b. l. 110-112), kad būtent A. D., iki to laiko jam nematytas, atėjo į butą Kovo 11-osios g. 34-4, užsipuolė jį ir liepė išsikraustyti iš buto, ir tik po kurio laiko bute remontą darė asmuo, vardu Stasys, A. D. atvežė duris, prižiūrėjo, kaip daromas remontas, organizavo seserų G. ir V. S. perkėlimą į butą. Nors liudytojas V. K. teisiamojo posėdžio metu pakeitė parodymus, parodė, kad nebeatpažįsta A. D., kaip asmens jį užsipuolusio, organizavusio ir prižiūrėjusio buto remontą bei organizavusio seserų pervežimą į butą, teigė, kad teisme geriau atsimena aplinkybes, tačiau teismas tikėti šiais parodymais neturi pagrindo, kadangi neįtikinamai atrodo aplinkybė, kad liudytojas praėjus daugiau kaip metams po jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu geriau atsimintų aplinkybes, vykusias dar prieš keturis metus. Be to aplinkybę, kad liudytojas būtent ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, sustiprina dar ir tai, kad jis savo parodymus apie A. D. veiksmus patvirtino ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu. Teisme apklaustas liudytojas M. M. parodė, kad jo tėvas S. M. visą laiką piktnaudžiavo alkoholiu, jam blogą įtaką darė ir atsakingas už dalį tėvo teistumų yra A. D.. Liudytojas patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2012 metais gegužės mėnesį grįžęs į Lietuvą jis matė, kad tėvas labai vargo, neturėjo ko valgyti, todėl jis padėjo tėvui išvykti dirbti į užsienį, nemano, kad A. D. galėjo jo tėvui skolinti pinigų, o tėvas galėjo verstis tarpininkavimu atliekant nekilnojamojo turto sandorius (1 t., b. l. 143). Šie parodymai iš dalies patvirtina kaltinamojo S. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad tiriamu laikotarpiu jis smarkiai vartojo alkoholį. Šiuos liudytojo M. M. parodymus bei S. M. parodymus iš dalies patvirtina ir byloje esantys ankstesni nuosprendžiai S. M. atžvilgiu, iš kurių matyti, kad jis iš tiesų darė nusikalstamas veikas jas organizuojant A. D. (3 t., b. l. 23-26), ar į nusikalstamas veikas jį įtraukiant A. D. (3 t., b. l. 32-47). Liudytojas V. K. taip pat nurodė, kad pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį jam taip pat kilo abejonė dėl pardavėjo S. M. būklės, jam šis pasirodė šiek tiek apsvaigęs, todėl jis prašė notarės atidžiau patikrinti dokumentus.

Nors kaltinamasis S. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tik vykdė A. D. nurodymus, pasirašinėjo dokumentus nesigilindamas į jų turinį, tuo laiku smarkiai vartojo alkoholį, todėl savo atliktų veiksmų tiksliai neatsimena, tačiau kaip matyti iš jo paties, nukentėjusiųjų, liudytojų R. S., M. V. parodymų, lydėjo nukentėjusiąsias pas notarą pasirašyti įgaliojimų, kaip matyti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties, jis sutartyje pasirašė, savo ranka įrašė, kad gavo pinigus – 90 000 litų, jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad suprato, jog nukentėjusiosios, pasirašydamos jam įgaliojimus parduoti butą, suprato, kad įgalioja keisti butą į mažesnį, t. y. akivaizdžiais aktyviais veiksmais prisidėjo ir suprato prisidedantis prie nusikalstamos veikos darymo.

Taigi, teismas, ištyręs aukščiau paminėtus duomenis, šiuos įvertinęs kiekvieną atskirai bei jų visumą, sprendžia, kad įrodyta S. M. ir A. D. kaltė, kad jie veikdami kartu bendrininkų grupėje, S. M. kaip vykdytojas, A. D. kaip organizatorius, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2011 metų spalio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, įtikino nukentėjusiąsias V. S. ir G. S., jog pakeis joms nuosavybės teise priklausantį keturių kambarių butą į mažesnį dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), visiškai neturėdami teisės valdyti, naudoti bei disponuoti šiuo butu, padengs įsiskolinimus už komunalinius patarnavimus bei sumokės kainų skirtumą, po to įgiję nukentėjusiųjų pasitikėjimą, 2011-12-07 Kauno 28-ame notaro biure, esančiame (duomenys neskelbtini), A. D. organizavo įgaliojimo Nr. MV-4130 pasirašymą, kuriuo V. S. įgaliojo S. M. valdyti, naudoti ir disponuoti turtu – ½ dalimi jai priklausančio buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bei įgaliojimo Nr. MV-4132 pasirašymą, kuriuo G. S. įgaliojo S. M. valdyti, naudoti ir disponuoti turtu – ½ dalimi jai priklausančio buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), o pasirašius įgaliojimus A. D. nukentėjusiosios G. ir V. S. sumokėjo 10000 Lt (2896,20 Eur), po to tęsdami nusikalstamą sumanymą, A. D. nurodė panaudoti įgaliojimus Kauno m. (duomenys neskelbtini) -ame notaro biure, esančiame (duomenys neskelbtini), pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 9493, o S. M., veikdamas kaip vykdytojas, 2011-12-08 įvykdė šį nurodymą ir pasirašė sutartį, pagal kurią butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), už 90000 Lt (26065,80 Eur) pardavė V. K., o gautus pinigus pasisavino ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis dalimis pasidalino tarpusavyje.