- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-26
- Bylos Nr.
- e2A-612-368/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00533-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
- Atsakovas
- A. P.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gegužės 15 d. sprendimo už akių pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovei A. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gelvora“ prašė priteisti iš atsakovės A. P. skolą 289,62 Eur, palūkanas 488,25 Eur, delspinigius 52,13 Eur, palūkanų delspinigius 45,82 Eur, 9,30 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22 procentų sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos (289,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas ir priimti sprendimą už akių, esant įstatymo nustatytoms sąlygoms.
2. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį bei prieštaraujančių įrodymų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2020 m. gegužės 15 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės A. P. skolą 289,62 Eur, palūkanas 240 Eur, delspinigius 52,13 Eur, palūkanų delspinigius 45,82 Eur, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. balandžio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22 procentų metines palūkanas nuo 289,62 Eur negrąžinto kredito sumos nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki visiško kredito sumos grąžinimo ieškovei dienos ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Gelvora“ naudai. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Dėl ieškovės prašymo priteisti 488,25 Eur palūkanas, teismas nurodė, kad ieškovė reikalavimo teisę į atsakovės skolą įgijo dar 2013 m., o į teismą dėl palūkanų priteisimo ieškovė kreipėsi tik 2020 m. balandžio 23 d. Kadangi ieškovė gana ilgai delsė nesikreipdama į teismą dėl skolos išieškojimo, nors yra skolų administravimo bendrovė, turinti patirtį skolų išieškojimo ir rizikų valdymo srityje, teismas padarė išvadą, kad dėl tokio ilgo delsimo išieškoti skolą kilusios neigiamos pasekmės (pareiga mokėti palūkanas) negali būti perkeliamos atsakovei vartotojai, todėl pripažino, kad prašomos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės ir jas sumažino iki 240 Eur palūkanų. Teismas taip pat nepriteisė ieškovei 9,30 Eur skolos išieškojimo išlaidų už pranešimų siuntimą, nes ieškovė nepateikė šio pranešimo siuntimo išlaidų pagrindžiančių įrodymų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB ‚Gelvora“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gegužės 15 d. sprendimo už akių dalį dėl 248,25 Eur palūkanų ir papildomai iš atsakovės priteisti 248,25 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo visos teismo sprendimu už akių priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-24) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios teisme bei visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Sprendimo dalis, kurioje atmestas prašymas priteisti 248,25 Eur palūkanas yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta. Susitarimas dėl paskolos sutarties objekto, mokėjimo terminų bei palūkanų yra galiojantis ir jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Pradinis kreditorius AB „Swedbank“ su atsakove sudarė Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis), kurioje susitarė dėl mokėjimo funkciją atliekančių 22,00 proc. dydžio metinių palūkanų. Palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo kredito gavėjo paimtos ir negrąžintos kredito sumos, iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos. Ši sutartinė nuostata patvirtina, kad kredito gavėjo (atsakovės) pareiga po Sutarties nutraukimo mokėti pelno palūkanas išlieka.
5.2. Sutartyje numatytos 22,00 proc. dydžio sutartinės (pelno) palūkanos neprieštarauja nei įstatymams, nei protingumo bei sąžiningumo principams. Aplinkybė, kad apeliantė į teismą kreipėsi 2020 metais, negali būti laikoma pagrindu mažinti palūkanas, kadangi susikaupusių palūkanų dydį lėmė ne procentais išreikštas palūkanų dydis, o aplinkybė, kad atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę kreditoriui. Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį, prieštaravimų nepateikė, nebuvo reiškiama reikalavimų dėl šalių sudarytų kredito sutarčių sąlygų dėl palūkanų normos modifikavimo. Nepaisant to, kad tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovė kaip vartotojas yra silpnesnioji sandorio šalis, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palūkanas.
6. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
8. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo dėl iš dalies netenkinto reikalavimo, nepriteisiant visų ieškovės prašomų palūkanų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Byloje nustatyta, kad atsakovė ir „Swedbank“, AB, 2011 m. sausio 4 d. sudarė kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - sutartis), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas kreditas, o atsakovė įsipareigojo laiku grąžinti kreditą ir mokėti sutartyje numatytus mokesčius. Atsakovė savo sutartines pareigas vykdė netinkamai, todėl bankas sutartį nutraukė. 2013 m. vasario 22 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 13-20-10 kreditorius „Swedbank“, AB, perleido kreditorinio reikalavimo teises į įsiskolinimą ieškovei, kuri apie skolos reikalavimo perleidimą informavo atsakovę. Pagal ieškovės skaičiavimus, atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, susidarė įsiskolinimas: 289,62 Eur negrąžintas kreditas, 488,25 Eur palūkanos, 52,13 Eur delspinigiai, 45,82 Eur palūkanų delspinigiai. Atsakovė gera valia neatsiskaitė su ieškove (CPK 176-179 straipsniai).
10. Apeliantė teigia, kad sprendimo dalis, kurioje atmestas prašymas priteisti 248,25 Eur palūkanas yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta. Susitarimas dėl paskolos sutarties objekto, mokėjimo terminų bei palūkanų yra galiojantis ir jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Nurodo, kad pradinis kreditorius AB „Swedbank“ su atsakove sudarė Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis), kurioje susitarė dėl mokėjimo funkciją atliekančių 22,00 proc. dydžio metinių palūkanų. Palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo kredito gavėjo paimtos ir negrąžintos kredito sumos, iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos. Ši sutartinė nuostata patvirtina, kad kredito gavėjo (atsakovės) pareiga po Sutarties nutraukimo mokėti pelno palūkanas išlieka.
11. Sutiktina iš dalies su ieškove, kad atsakovė pažeidė savo pareigą sąžiningai vykdyti sutartinę prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminą nemokėdama sutartyje nustatytais terminais ir tvarka mokėtinų įmokų (CK 6.38, 6.200, 6.205 straipsniai, 6.873 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokios palūkanos, kokias prašo priteisti apeliantė, taikant 22 procentų palūkanų normą, žymiai viršija pačią skolos sumą.
12. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sutartį su „Swedbank“, AB atsakovė sudarė 2011 m., ieškovė reikalavimo teisę į atsakovės skolą įgijo dar 2013 m., o į teismą dėl palūkanų priteisimo ieškovė kreipėsi tik 2020 m. balandžio 23 d. kadangi ieškovė gana ilgai delsė nesikreipdama į teismą dėl skolos išieškojimo, nors yra skolų administravimo bendrovė, turinti patirtį skolų išieškojimo ir rizikų valdymo srityje, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad dėl tokio ilgo delsimo išieškoti skolą kilusios neigiamos pasekmės (pareiga mokėti palūkanas) negali būti perkeliamos atsakovei.
13. Apeliantė teigia, kad sutartyje numatytos 22,00 proc. dydžio sutartinės (pelno) palūkanos neprieštarauja nei įstatymams, nei protingumo bei sąžiningumo principams. Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį, prieštaravimų nepateikė, nebuvo reiškiama reikalavimų dėl šalių sudarytų kredito sutarčių sąlygų dėl palūkanų normos modifikavimo. Nepaisant to, kad tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovė kaip vartotojas yra silpnesnioji sandorio šalis, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palūkanas.
14. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad teismas negalėjo savo iniciatyva mažinti palūkanų. Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į sutartinių teisinių santykių pobūdį, kreditorės veiklą, kitas svarbias aplinkybes, pagrįstai ieškovės prašomas priteisti sutartines palūkanas vertino kaip pernelyg dideles ir pažeidžiančias vartotojo teises, pagrįstai jas sumažino vadovaudamasis CK 1.5 str. įtvirtintais principais, atsižvelgė į tą aplinkybę, jog jau apskaičiuota palūkanų suma dvigubai viršija pagrindinės skolos sumą. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, kad palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas palūkanų dydis gali būti mažinamas, taikant sutarčių teisės normas (CK 6.223 straipsnis, 6.228 straipsnis).
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nežiūrint į tai, kad atsakovė prieštaravimų neteikė, teismo posėdyje nedalyvavo, tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus. Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teismo procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį, priimą civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2015 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016, kt.). Minėta, šalys sudarė Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis), kurioje susitarė dėl mokėjimo funkciją atliekančių 22,00 proc. dydžio metinių palūkanų. Tokio pobūdžio sutartis traktuotina, kaip sudaryta vartojimo reikmėms, todėl teismas galėjo savo iniciatyva vertinti sutarties sąlygas nesant atsakovės prašymo. Kadangi atsakovei suteiktas kreditas naudojantis kreditine kortele vartojimo reikmėms, todėl mokėjimo (pelno) palūkanų dydis gali būti ribojamas atsižvelgiant į šalių interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo ir teisingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime už akių.
16. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines teisės normas ir priėmė teisingą ir teisiškai pagrįstą sprendimą, jo naikinti apeliacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gegužės 15 d. sprendimas už akių paliktinas nepakeistas, apeliacinis skundas atmestinas.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gegužės 15 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.