- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-21
- Bylos Nr.
- e2S-180-739/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04972-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- A. M.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2‑336-1137/2023 pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, išvadą teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo. Pateikusi ieškinį ieškovė savo reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnametės dukters M. M. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą M. M. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, įpareigoti atsakovą iki teismo sprendimo priėmimo išsikelti iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), kad gyventų atskirai nuo ieškovės ir jų nepilnametės dukters.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovas nurodė, kad su prašymu sutinka iš dalies, neprieštaravo, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, nes vaikas ir taip dabar su ja gyvena, sutiko teikti 200 Eur laikiną išlaikymą, tačiau nesutiko su ieškovės prašymu iškeldinti atsakovą iš buto, kuriame jis gyvena. Nurodė, kad kitos gyvenamosios vietos jis neturi, nei prieš ieškovę, nei prieš dukrą jokio smurto nėra naudojęs.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – nustatė laikiną nepilnametės dukters M. M. gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje iki sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje, priteisė iš atsakovo laikinąjį išlaikymą nepilnametei dukrai M. M. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant J. M., likusią dalį prašymo atmetė.
4. Teismas nurodė, kad atsakovas neprieštaravo, jog dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, todėl ieškovės prašymą dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkino.
5. Dėl ieškovės prašomo laikino išlaikymo 300 Eur sumai teismas sprendė, kad šioje proceso stadijoje (nesurinkus ir neištyrus rašytinių įrodymų ir neišklausius šalių paaiškinimų) nėra galimybės išsamiai nustatyti reikšmingas šalių turtinę padėtį ir vaiko poreikius patvirtinančias aplinkybes. Teismas, atsižvelgęs į vaiko amžių ir teismų praktikoje suformuotą orientacinį kriterijų dėl priteistino išlaikymo vaikui dydžio, darė išvadą, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovės prašymą ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui laikiną išlaikymą, mokamą po 200,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Teismo vertinimu, toks išlaikymo dydis bylos nagrinėjimo metu užtikrins, kad būtinieji vaiko poreikiai bus patenkinti.
6. Teismas, susipažinęs su byloje esančiais duomenimis, sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog egzistuoja kokios nors aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių – įpareigojimo atsakovą gyventi skyrium, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kad atsakovas naudoja prieš vaiką ar ieškovę fizinę ar kitokią prievartą. Priešingai, tiek iš ieškinyje dėstomų aplinkybių, tiek ir iš byloje pateiktos išvados, teismas vertino, kad atsakovas nėra priešiškai nusiteikęs, bendrauja tiek su ieškove, tiek su išvadą teikiančia institucija, ieškovė pati siūlo neriboti atsakovo bendravimo su vaiku, duomenų, jog atsakovas keltų konfliktus nėra. Nenustatęs aplinkybių, dėl kurių atsakovui gyvenant kartu su ieškove ir jų vaiku galėtų nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių šioje apimtyje atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė J. M. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties dalį dėl atsisakymo įpareigoti atsakovą A. M. iki teismo sprendimo priėmimo, išsikelti iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), kad gyventų atskirai nuo ieškovės ir jų nepilnametės dukters, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą tenkinti ir įpareigoti atsakovą A. M. iki teismo sprendimo priėmimo išsikelti iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), kad gyventų atskirai nuo ieškovės ir jų nepilnametės dukters.
7.1. Apeliantės teigimu, teismas nevertino kaip atsakovo gyvenimas paveikia bendrą atmosferą namuose, kelia įtampą ir daro neigiamą įtaką vaikui. Teismui atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones jau šiuo metu nukenčia šalių nepilnametės dukters interesai turėti saugią aplinką ir pastovią gyvenamąją vietą, o ieškovė negali naudotis net ir asmeninės nuosavybės teise jai priklausančiu būstu ir siekdama apsaugoti save ir dukrą nuo konfliktinių situacijų ir psichologinės įtampos, patiria papildomas finansines išlaidas.
7.2. Pasak apeliantės, šalių santykiai yra konfliktiški, nors atsakovas ir nenaudoja fizinio smurto, tačiau naudoja psichologinį. Kad į tarpusavio ginčus kuo mažiau būtų įtraukiama nepilnametė dukra, kuri buvo priversta ne tik matyti konfliktuojančius tėvus, bet ir dalyvauti tėvams sprendžiant tarpusavio santykius, ieškovė išėjo iš namų, išsinuomojo butą, tačiau šiuo metu jai vienai išlaikyti nepilnametę dukrą ir pilnametį sūnų studentą, prie kurio išlaikymo atsakovas prisideda minimaliai, ieškovė persikėlė gyventi pas mamą. Mama yra senyvo amžiaus, silpnos sveikatos, jai reikalinga rami aplinka prie kurios ji ir buvo įpratusi. Be to, name, kurio didžioji dalis ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise, dukra gyvena nuo gimimo, jame yra įrengtas ir jos poreikiams pritaikytas kambarys, kur ji gali ne tik mokytis, bet ir ilsėtis, be to, namas yra netoli (duomenys neskelbtini) kurioje nepilnametė mokosi. Atsakovas, nors turi kur gyventi (jam priklauso asmeninės nuosavybės teise dalis namo), geranoriškai išsikelti iš šalių namo nesutinka.
7.3. Pasak apeliantės, teismas, atsisakydamas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, ne tik užkerta galimybę prevencijai, tačiau sukuria visas prielaidas konfliktams ir psichologiniam smurtui, kurio liudytoju turės būti vaikas. Ieškovei negalint gyventi savo namuose, nepilnametė dukra, kurios gyvenamoji vieta jau nustatyta su mama, neturi tinkamų sąlygų ilsėtis, jai toli grįžti į namus iš mokyklos, tokia nestabili situacija net atsiliepia vaiko mokslui (mokytoja kvietė ieškovę į mokyklą dėl pablogėjusių dukters rezultatų ir pablogėjusios psichinės sveikatos – dukra tapo labai jautri, greitai pravirksta), mokykloje jai sunku susikaupti, mamos nuolat klausia kada grįš gyventi į namus.
7.4. Apeliantės teigimu, Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadoje dėl nepilnametės dukters interesų nurodyta, kad pabendravus su vaiku, ji nurodė, kad matydavo tėvus kalbančius terasoje, matydavo mamą verkiančią, tačiau iš pradžių nesuprato kas vyksta. Po kurio laiko mergaitė išgirdo, kad tėvai kalba apie skyrybas, tuomet labai išsigando, bijojo to, kaip bus ateityje. Mergaitė nurodė, kad girdėdavo tėvus besipykstančius, ji į konfliktus įtraukiama nebuvo, jie visada pykdavosi tik tarpusavyje. Mano, kad tokie nepilnametės paaiškinimai patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad iš namų ji išėjo siekdama apsaugoti tiek savo, tiek dukros interesus į saugią ir ramią aplinką. Teigia, kad ieškinyje ieškovė nurodė, jog atsakovas tapo kandus, piktas, viskuo nepatenkintas, nuolat nepagrįstai įžeidinėdavo ir žemindavo, todėl nusprendė išeiti iš namų kartu su nepilnamete dukra ir išsinuomojo butą.
7.5. Tai, kad šalių santykiai konfliktiški, pasak apeliantės, patvirtina ir ta aplinkybė, jog ieškovė išėjo iš namo, kurio du trečdaliai jai priklauso asmeninės nuosavybės teise ir daugiau neturi kitos gyvenamosios patalpos, jau patyrė papildomas išlaidas būsto nuomai, šiuo metu patiria nepatogumus, nes turi gyventi pas mamą dviejų kambarių bute, neturi asmeninės erdvės ne tik nepilnametė dukra, bet ir ji, t. y. patiria įvairius nepatogumus, bet negrįžta gyventi į būstą, kuriame gyvena atsakovas.
7.6. Ieškovė nurodo, kad atsakovas turi kitą būstą, namo dalį, kuri jam priklauso dalinės nuosavybės teise kartu su kitais jo giminaičiais – mama, broliu ir kuriame jis gali gyventi. Ieškovė iš namų išėjo birželio mėnesį, tačiau atsakovas iki šiol iš namų neišsikraustė ir nesiruošia to geranoriškai daryti, nors jam gerai žinoma, kad dėl to didelių nepatogumų patiria nepilnametė dukra.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą atsakovas nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
8.1. Teigia, kad nors atsakovas turi kito nekilnojamojo turto, juo naudojasi kiti asmenys, t. y. jo tėvai, brolis su šeima ir sesuo. Nurodo nenaudojantis prieš ieškovę psichologinio smurto, ieškovė susirado kitą vyrą, dėl to išėjo gyventi pas motiną, teigia, kad su dukra sutaria gerai, kartais, kaip ir ieškovė, su dukra pykstasi dėl jo mokslų.
8.2. Pasak atsakovo, jis niekada nenaudojo jokio smurto nei prieš vaiką, nei prieš ieškovę, teigia, kad tiek dukra, tiek ieškovė gali grįžti gyventi į namus, name yra pakankamai izoliuotų patalpų. Taip pat teigia, kad dukra turi raktus, grįžta į namus, taip pat gali grįžti ir ieškovė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – nutarties, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įpareigojimo atsakovą gyventi skyrium, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo ir reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą atsakovui iki teismo sprendimo priėmimo išsikelti iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), tam, kad jis gyventų atskirai nuo ieškovės ir jų nepilnametės dukters. Savo prašymą ieškovė grindė tuo, kad šalys gyvendamos kartu konfliktuoja, o tai kenkia vaiko interesams. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymo netenkino, nenustatęs tam pagrindo. Atskiruoju skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, teigdama, jog teismas neįvertino to, jog nuolatiniai konfliktai kenkia nepilnametei dukrai, atsakovas naudoja psichologinį smurtą, ieškovė negali gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame name, patiria išlaidų, kai atsakovas turi kito turto, kur galėtų gyventi. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad pablogėjo šalių nepilnametės dukters mokslai bei psichinė sveikata, tai rodo duomenys iš mokymosi įstaigos.
12. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgus į tai, kad byloje sprendžiamas klausimas, liečiantis nepilnamečio vaiko interesus, atsakovas turėjo galimybę susipažinti su ieškovės pateiktais naujais įrodymais apie nepilnametės dukters charakteristiką iš mokymosi įstaigos, apeliantės naujai pateikti rašytiniai įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.
13. Laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas šeimos bylose išdėstytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalyje, kurias gali taikyti teismas CPK 144 straipsnio pagrindu. Viena iš priemonių – vieno sutuoktinio įpareigojimas gyventi skyrium (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Be to, ši apsaugos priemonė taikoma, kai kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium, pavyzdžiui, turi nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą, ją nuomojasi ar jo finansinė padėtis leidžia tą padaryti.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatyme yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią apie tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo. Pažymėtina, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, tačiau teismas turi įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė, t. y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1596-516/2017).
15. Bylos duomenimis, ieškovė prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę grindžia konfliktiškais santykiais su atsakovu, teigdama, kad gyvenant kartu gali kilti konfliktai, todėl atsakovui gyvenant kartu nukenčia tiek ieškovės teisėti interesai, tiek jų nepilnametės dukters teisė augti saugioje aplinkoje bei teisėti turėti nuolatinę gyvenamąją vietą, kadangi ji girdi tėvų konfliktus.
16. Svarbu tai, kad nors ieškovė teigia, jog atsakovas prieš ją naudoja psichologinį smurtą, įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Nors vykstant santuokos nutraukimo procesui dažnu atveju tarp šalių gali kilti konfliktai, byloje nėra duomenų, kad būtent atsakovas, gyvendamas kartu su sutuoktine ir nepilnamete dukra, inicijuotų konfliktus, trukdytų ieškovei, smurtautų ar kitaip kenktų jos ir nepilnametės dukters interesams, kas leistų spręsti, kad yra iškilusi reali grėsmė ieškovės ir šalių dukters saugumui ar sveikatai. Pažymėtina, kad nei vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje, gautoje jau po skundžiamos nutarties priėmimo (2022 m. gruodžio 9 d.), nei 2022 m. lapkričio 24 d. vaiko nuomonės išklausymo akte taip pat neatsispindi jokie atsakovo galimo netinkamo elgesio su vaiku ar priešingo jo interesams elgesio požymiai. Dėl to spręstina, kad apeliantė neįrodė, jog atsakovas iki teismo sprendimo priėmimo gyvendamas kartu su šeima, negali užtikrinti ieškovei ir nepilnametei dukrai saugių, ramių sąlygų gyventi ir vystytis ar, kad vaiko gyvenimas su tėvu dėl konkrečių aplinkybių neatitinka vaiko interesų, kelia jam socialinę ir fizinę grėsmę.
17. Nors apeliantė argumentuoja, kad būtent jos ir dukters gyvenimas kartu su atsakovu gali pakenkti dukters gerovei, kad šiuo metu ieškovei su dukra gyvenant pas ieškovės mamą kenčia šalių nepilnametė dukra, suprastėjo jos mokymosi rezultatai, dukra tapo jautresnė, uždaresnė, svarbu tai, kad tėvų santuokos nutraukimo procesas dažnu atveju sukelia neigiamus išgyvenimus ir psichologinę įtampą vaikui. Dėl to konstatuoti, kad šalių nepilnametė dukra šiuo metu patiria sunkumų dėl gyvenimo su mama pas močiutę, dėl negalėjimo grįžti į namus, o ne dėl prasidėjusio tėvų skyrybų proceso, pagal byloje esančius duomenis, nėra pagrindo, juo labiau kad atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad šalių nepilnametė dukra turi raktus ir grįžta į namus, šią aplinkybę patvirtina ir duomenys vaiko nuomonės išklausymo akte.
18. Be to, nors apeliantė teigia, kad atsakovas turi kitą jam nuosavybės teise priklausantį turtą, kur gali išeiti gyventi, pati apeliantė patvirtino, kad ten gyvena atsakovo artimi giminaičiai, ką nurodė ir atsakovas, teigdamas, jog jam dalinės nuosavybės teise priklausančiame name gyvena jo motina, brolis su šeima, sesuo, todėl jis negalintis ten išsikraustyti. Kadangi bylos duomenys patvirtina, kad namas, kuriame liko gyventi atsakovas, priklauso abiem sutuoktiniams, nesant byloje konkrečių netinkamą atsakovo elgesį patvirtinančių įrodymų, ieškovės nurodomos aplinkybės apie šalių konfliktiškus santykius ir didesnės namo dalies priklausymą asmeninės nuosavybės teise ieškovei negali lemti atsakovo teisės į būstą suvaržymo.
19. Kaip minėta, laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas arba siekiant apsaugoti vieno iš sutuoktinių ar nepilnamečių vaikų interesus (CPK 144 straipsnio 1 dalis, CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į ekonomiškumo, proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros principus. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo taikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą vienam sutuoktiniui gyventi skyrium.
20. Kartu teismas pažymi, kad pasikeitus aplinkybėms ir bylos šalims gyvenant kartu viename bute, kilus konfliktams ar dėl atsakovo neteisėtų veiksmų kilus grėsmei apeliantės ar bylos šalių vaikų saugumui, apeliantė turi teisę pasinaudoti CPK 148 straipsnyje numatyta galimybe ir pagrįstu prašymu kreiptis į teismą dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
21. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją remiantis ieškovės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.