- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-18
- Bylos Nr.
- eA2-1875-666/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00419-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis
- Pareiškėjas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus
- Suinteresuotas asmuo
- O. K.
- Advokatai
- Eligijus Karbauskas
- Kategorijos
- 3.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus atstovei Daliai Vaičikauskaitei,
teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-636-474/2015 pagal O. K. ir A. K. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru pareiškimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-636-474/2015 pagal O. K. ir A. K. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru pareiškimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo ir netenkinti pareiškėjų A. K. ir O. K. prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir netvirtinti tarp jų (sutuoktinių) sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dalyje dėl žemės sklypo 2,0188 ha ploto, unikalus Nr. Kretingos m., kuris po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atiteko A. K., ir palikti minėtą turtą bendrąja jungtine pareiškėjų nuosavybe, o įsipareigojimus, kylančius iš minėto sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinti solidariąja buvusių sutuoktinių prievole.
Pareiškėja pareiškime teismui nurodė, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 20 d. civilinėje byloje Nr. 2-636- 474/2015 nutraukė A. K. ir O. K. santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu bei padalino jų turtą, taip pat ir kitos paskirties 2,0188 ha žemės sklypą, kadastro Nr. unikalus Nr., Kretinga, kurį po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atiteko A. K.. Valstybės įmonės Centrinės hipotekos įstaigos Klaipėdos filialas žemės sklypui, 2,0188 ha ploto, unikalus Nr., Kretingos m., pagal 2012 m. vasario 1 d. pažymėjimą apie hipotekos registre įregistruotą priverstinę hipoteką Nr. įregistravo priverstinę hipoteką. Įkeisto daikto - žemės sklypo, 2,0188 ha ploto, unikalus Nr. Kretingos m., kreditorius – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Kretingos rajono apylinkės teismas, priimdamas 2015 m. birželio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-636-474/2015, dalyje dėl įkeisto žemės sklypo, kadastro Nr. unikalus Nr. pažeidė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kaip kreditorės teisę išreikalauti (išieškoti) iš skolininkų A. K. ir O. K. turto, tuo atveju, jei pardavus įkeistą daiktą varžytinėse gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui. Pagal 2008-09-26 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, 2008 m. notarinio registro Nr. 2-4905, A. K. įsigijo 2,0188 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400Kretingos m. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuomone, minėta sutartimi įsigytas žemės sklypas turėtų būti laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Todėl pareiškėja, kaip kreditorius, turi turėti teisę reikalauti įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus iš abiejų sutuoktinių. Pareiškėja nurodė, kad nėra vykdomi skolininkų įsipareigojimai pagal sutartį ir todėl Palangos miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 5 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-190-588/2015 (teisminio proceso Nr. 2-10-3-01098-2014-1) nutarė išieškoti iš skolininko A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 65 454,12 Eur įsiskolinimą, 18 700,15 Eur palūkanų ir 44 710,79 Eur delspinigių, 2 procentus palūkanų už priteistą 128 865,06 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-01-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo kreditorei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Sutarties terminas bei priverstinės hipotekos terminas iki 2022 m. sausio 15 d.. Pareiškėja nurodė, kad A. K. ir O. K. teikdami pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru pareiškimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo, turėjo pareigą nurodyti įkeisto Žemės sklypo duomenis tiek Kretingos rajono apylinkės teismui, tiek kreditoriui - Nacionalinei žemės tarnybai, kad kreditoriui yra pranešta apie bylos iškėlimą, tačiau nagrinėjamu atveju Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kaip pirmos eilės kreditorė, nebuvo informuota. Pažymėjo, jog pareiškėja nepraleido Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 368 straipsnyje nustatyto 3 mėnesių termino, kadangi apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2016-12-29 apie įsiteisėjusį Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-06-09 sprendimą, turintį įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui ir Kretingos rajono apylinkės teismui 2017-01-20 lydraščiu Nr. (1.13.)SD-518 pateikus susipažinti įsiteisėjusį Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-06-09 sprendimą.
Atsiliepimas
Pareiškėja O. K. atsiliepime nurodė, kad nesutinka su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-636-474/2015, nes pareiškėja Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą. 2015-08-03 O. K. pateikė antstolei V. D. prašymą dėl turto arešto panaikinimo, kurio pagrindas buvo Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-06-09 priimtas sprendimas. Pažymėjo, jog 2015-08-12 antstolė priėmė patvarkymą dėl turto arešto panaikinimo bei išsiuntė patvarkymą 2015-08-13 Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, todėl pareiškėja turėjo žinoti apie teismo sprendimą dar 2015 metų rugpjūčio mėnesį. Prašė netenkinti prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-636-474/2015 bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus duomenis.
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens O. K. atstovas prašė sprendimą, kuriuo nutraukta suinteresuotų asmenų santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, palikti nepakeistą. Nurodė, kad nėra pagrindo ginčo žemės sklypo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Akcentavo, kad O. K. dėl minėto žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties nesiderėjo, jos sutikimas ar pritarimas sandorio sudarymui nebuvo gautas. Priverstiniame hipotekos lakšte skolininku įrašytas A. K.. Kokiu būdu priverstinės hipotekos lakšte ginčo žemės bendrasavininke įrašyta O. K., pasakyti negali. Nurodo, kad apie priverstinės hipotekos lakšto įregistravimą iki šio teisminio proceso O. K. nieko nežinojo, priverstinės hipotekos lakštas O. K. nebuvo pateiktas. Mano, kad negalima pripažinti solidariosios prievolės, nes apie pirkimo – pardavimo sandorio sudarymą O. K. nebuvo žinoma, sutikimo ir pritarimo jam nedavė. Pažymi, kad solidariosios prievolės buvimą reikia įrodinėti ginčo teisenos tvarka. Taip pat mano, kad nėra pagrindų proceso atnaujinimui, o trijų mėnesių terminas yra praleistas.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl teismo sprendimo pakeitimo atmestinas.
CPK 370 straipsnis reglamentuoja prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimą. CPK 370 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog tai reiškia, kad šioje stadijoje byla nagrinėjama pakartotinai, patikrinant įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą pagal CPK nustatytas bendrąsias bylos nagrinėjimo taisykles. Teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, kurioje procesas atnaujintas, turi pasisakyti dėl pareiškėjo nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik taip galima atsakyti į klausimus, ar pareiškėjo nurodytas atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Teismui atnaujinus procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, pakartotinai nagrinėjant bylą teismas privalo patikrinti ar teismas, 2015-06-09 sprendimu nutraukdamas pareiškėjų santuoką bendru pareiškimu ir patvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų ir dėl to nukentėjo pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interesai.
CPK 371 straipsnyje numatyta, kad teismas, išnagrinėjęs atnaujintą bylą, priima vieną iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų – prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti; teismo sprendimą ar nutartį pakeisti; priimti naują sprendimą (nutartį).
Nagrinėjamu atveju, pareiškėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prieštarauja buvusių sutuoktinių tarpusavio susitarimu nustatytam turto padalijimui ir jo teisiniam statusui po santuokos nutraukimo, todėl teismas turi pareigą ištirti ir nustatyti, ar sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių neprieštarauja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interesams ir viešajai tvarkai, o taip pat, įvertinti pareikštus prieštaravimus. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal 2008-09-29 sutartį A. K. nuosavybės teise įgijo 2,0188 ha žemės sklypą, unikalus Nr., esantį Kretinga ir įsipareigojo sumokėti sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais visus turtinius įsipareigojimus valstybei pagal 2007-11-09 Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 6458. Minėtam žemės sklypui 2012-02-01 įregistruota priverstinė hipoteka, kurios identifikavimo kodas – 035. Pažymėjime apie hipotekos registre įregistruotą priverstinę hipoteką skolininku nurodytas A. K., kreditoriumi – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o žemės sklypo savininkais – A. K. ir O. K.. Institucijos atstovė nurodo, kad CPK 368 straipsnyje nustatyto 3 mėnesių termino nepraleido, kadangi apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2016-12-29 apie įsiteisėjusį Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-06-09 sprendimą, turintį įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui ir Kretingos rajono apylinkės teismui 2017-01-20 lydraščiu Nr. (1.13.)SD-518 pateikus susipažinti įsiteisėjusį Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-06-09 sprendimą. Teismo vertinimu, su šia pozicija nėra pagrindo sutikti, nes byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius apie santuokos nutraukimą tarp pareiškėjų žinojo jau 2015-08-14, t. y. byloje esantis antstolės V. D. 2015-08-12 patvarkymas Nr. S-150010807 dėl arešto turtui panaikinimo, gautas institucijoje 2015-08-14, iš kurio turinio nustatyta, kad antstolės kontoroje buvo gautas Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-636-474/2015 dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, patvirtina faktą, kad institucijai apie šį faktą buvo žinoma nuo 2015-08-14, todėl darytina išvada, kad yra praleistas CPK 368 straipsnyje nustatytas 3 mėnesių terminas.
Nustačius, kad prašymas paduotas praleidus terminą, nustatytą CPK 368 str. 1 d., yra pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja prašymą grindžia tuo, jog yra pažeistos jos kaip kreditoriaus teisės, teismas plačiau pasisako dėl šio pagrindo egzistavimo.
Pareiškėjo atstovė nurodo, kad A. K. žemės sklypą įgijo santuokos metu, todėl pagal iš sutarties kylančius įsipareigojimus, buvę sutuoktiniai turėtų atsakyti solidariai. Teismas atkreipia dėmesį, kad bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos dvi prievolių grupės: 1) tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; 2) prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Tai, kad sandoris sudarytas šeimos interesais, nepreziumuojama, šią aplinkybę turi įrodyti tuo suinteresuotas asmuo (šiuo atveju pareiškėja) siekdamas, kad prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių (CPK 178 straipsnis). Taigi tuo atveju, kai pagal įstatymą nereikalaujama kito sutuoktinio sutikimo sandoriui sudaryti, tam, kad prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir būtų vykdoma iš jų bendro turto, t. y. pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą būtų priskirta antrosios grupės prievolėms, yra būtina nustatyti, kad toks sandoris sudarytas šeimos interesais. Nagrinėjamu atveju, O. K. 2015-04-07, kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo nurodė aplinkybes, kad rengiant procesinius dokumentus dėl santuokos nutraukimo, jai tapo žinoma, kad jos turtui buvo taikytas apribojimas. Nurodė, kad jai nėra žinoma apie A. K. turimus kreditorinius įsipareigojimus. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė patvirtino aplinkybes, kad O. K. dėl sutarties sąlygų nesiderėjo, sutikimo ar vėlesnio pritarimo sandorio sudarymui nedavė. Todėl atmestini pareiškėjos atstovės argumentai, kad yra preziumuojama, jog pagal iš santuokos metu sudarytų sutarčių kylančius įsipareigojimus atsiranda bendros sutuoktinių prievolės ir sutuoktiniai visais atvejais atsako solidariai. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė nurodė, kad ginčo žemės sklypo paskirtis yra komercinė, o A. K. ketino steigti įmonę ir vykdyti veiklą, tačiau jokios veiklos vykdyti nepradėjo ir už netinkamą žemės sklypo naudojimą (t. y. už sklypo nepriežiūrą) jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir skirta piniginė bauda, kurią, institucijos atstovės tvirtinimu, A. K. sumokėjo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, negalima teigti, kad žemės sklypas buvo naudojamas šeimos poreikiams tenkinti, nėra duomenų, kad iš jo būtų buvusi gauta kokia nors finansinė ar kitokia nauda, todėl darytina išvada, kad ginčo turtas, įgytas santuokos metu, laikytinas A. K. asmenine nuosavybe.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir atlikus jų teisinį vertinimą, darytina išvada, kad ginčo žemės sklypas yra asmeninė A. K. nuosavybė, todėl prievolė, kylanti iš pasirašytos sutarties, valstybei yra asmeninio pobūdžio, todėl įsipareigojimas nėra ir negali būti vertinamas kaip solidari abiejų buvusių sutuoktinių skola. Teismo vertinimu, nėra pagrindo pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimą dėl pareiškėjų 2015 m. gegužės 15 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl 2,0188 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. Kretinga, statuso ir pasiūlyti O. K. ir A. K. pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neprieštaraujančią viešajai tvarkai ir nepažeidžiančią kreditorių teisių bei teisėtų interesų, todėl pareiškėjos prašymas netenkintinas (CPK 371 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pažymėtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.). CPK 98 str. 2 d. yra nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymas yra atmestas, suinteresuoto asmens O. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš pareiškėjos. O. K. patyrė 300,00 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo surašymą, todėl šios išlaidos priteistinos iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 371 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
atmesti pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, pareiškimą dėl proceso atnaujinimo ir teismo sprendimo pakeitimo.
Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur (tris šimtus eurų) jos patirtų teisinės pagalbos išlaidų.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.