Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 9 (devyniems) mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme bei suėmime nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2016 m. liepos 29 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. K. 2016 m. liepos 29 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: 2014 m. gruodžio 9 d. apie 19.20 val. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sav., prie kontrolinio praleidimo posto Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame koridoriuje radęs nenustatyto asmens numestą paketą, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo 0,0908 g narkotinės medžiagos – heroino (diacetilmorfino) miltelių, kuriuose yra 0,0241 g (26,5%) gryno heroino (diacetilmorfino), kurį laikė rankoje, kol 2014 m. gruodžio 9 d. apie 19.20 val. asmens dalinės kratos metu surado ir paėmė Kybartų pataisos namų pareigūnai, t. y. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendį ir prašo sumažinti jam paskirtą bausmę. Teismo posėdyje nurodė, kad už tokio pobūdžio nusikaltimą žmonės vaikšto laisvėje, dirba viešuosius darbus arba moka baudas. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistojo gynėja advokatė Rasa Kalkauskienė prašė jos ginamajam sušvelninti bausmę ir nurodė, kad teismas, priimdamas nuosprendį, nepakankamai atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, t. y. asmuo turėjo labai mažą kiekį narkotinės medžiagos. Už tokio pobūdžio nusikaltimą galima skirti ir arešto bausmę. Taip pat nepakankamai yra įvertinta atsakomybę švelninanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi. Prokurorė Dovilė Augustauskaitė apeliacinį skundą prašė atmesti ir nurodė, kad apeliantas teistas 11 kartų, šią nusikalstamą veiką padarė bausmės atlikimo laikotarpiu, dėl to, pirmos instancijos teismas paskyrė jam realią laisvės atėmimo bausmę. Skiriant bausmę atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažinimą, dėl to paskirta bausmė yra savo dydžiu mažesnė už šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Taip pat apelianto atžvilgiu pritaikytas 64¹ straipsnis ir bausmė jam sumažinta vienu trečdaliu. Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmetamas.Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde suformuluotus prašymus, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai M. K. pripažino kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, visi byloje surinkti duomenys buvo vertinami, tikrinami, atliekant baudžiamojo proceso kodekso numatytus proceso veiksmus, taip pat lyginant juos tarpusavyje, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai taip pat nepažeisti.Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. K. bausmę už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę. Pažymėtina ir tai, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju, tokia situacija nėra susidariusi. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, įvertino tai, kad M. K. padarė nesunkų nusikaltimą, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad praeityje vienuolika kartų teistas, kas rodo, kad asmuo nelinkęs taisytis, išvadų dėl buvusių teistumų nepadaręs, nusikalto laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jam skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmę nustatė mažesnę, nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis. Be to, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu, galutinę bausmę paskiriant 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgus į šias aplinkybes, paskirta bausmė tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga, priešingai, ji proporcinga ir tinkamai individualizuota. Bausmės tikslas nėra vien nubaudimas, ja siekiama prevencijos tikslų – apriboti nusikaltusiam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tačiau šiuo atveju, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad tokie tikslai gali būti pasiekti švelnesnio pobūdžio, bausme. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas M. K. pritaikytas tinkamai, paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 ir 41 straipsniuose nustatytų nuostatų, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.