Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S. 2021 m. lapkričio 7 d., apie 01.05 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių paskatų, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip du kartus į nosies sritį savo broliui V. S., taip sukeldamas savo šeimos nariui ir artimam giminaičiui – broliui V. S. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis S. S. teisiamajame posėdyje prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad gyvena kartu su broliu V. S. bute, (duomenys neskelbtini). Jis dirba atsitiktinius darbus pas žmones. Maždaug prieš savaitę, jis, grįždamas iš darbų, už gautą atlygį nusipirko alaus ir 0,5 litro degtinės. Šį alkoholį parsinešė namo ir vartojo kartu su broliu. Bevartojant alkoholį tarp jo ir brolio kilo žodinis konfliktas, paskui peraugęs į muštynes. Jis mušė brolį, sudavė V. S. 1-2 smūgius kumščiu į veidą. Brolis jam smūgių nesudavė. Nežino ar nuo suduotų smūgių V. S. skaudėjo, bet iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Konfliktas baigėsi, nes brolis po suduotų smūgių išėjo iš kambario. Kažkuriuo momentu, į jų namus buvo atėjusi ir I. S., bet ar ji matė konfliktą, jis pasakyti negali. Buvo neblaivus. Būdamas blaivus tikrai brolio nebūtų mušęs. Policijos pareigūnus iškvietė V. S. Jis brolio atsiprašė, jie susitaikė, tebegyvena kartu tame pačiame bute. Gailisi dėl savo poelgio, daugiau tai nepasikartos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Kaltinamajam S. S. inkriminuojama nusikalstama veika be jo paties prisipažinimo bei parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis V. S. parodė, kad dviese su broliu S. S. gyvena bute, (duomenys neskelbtini). Šeštadienį, t. y. 2021 m. lapkričio 6 d., apie 18 val., būnant namų kambaryje, jis kartu su broliu nusprendė išgerti alaus. Išgėrė du litrus alaus, kiek laiko užtruko jį išgerti tikrai nežino. Paskui į svečius atėjo sesers dukra I., kuri atsinešė degtinės, 0,7 litro talpos butelį. Jie visi trys namų kambaryje tą degtinę gėrė. Išgėrus degtinę, jis gulėjo lovoje, o šalia lovos, fotelyje sėdėjo brolis S. Girdėjo, kad brolis S. kažką burbuliavo ir staiga, sėdėdamas tame fotelyje, kuris buvo prie pat lovos, ant kurios gulėjo jis, dešinės rankos kumščiu du kartus jam sudavė į nosies sritį, dėl ko jis pajuto skausmą, jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, iš akių, dėl juntamo didelio skausmo, jam bėgo ašaros. Jis niekam nesiskundė, kad jam skauda. Ar tuo metu kambaryje buvo I. neprisimena. Kai brolis jam sudavė smūgius, jis iš karto paskambino į policiją, todėl mano, kad tikslų smūgių sudavimo laiką, gali atitikti skambinimo į policiją laikas. Jis neprisimena, ar jis su broliu prieš suduodant smūgį žodžiu konfliktavo. Aiškiai prisimena, kad brolis jam sudavė du kartus. Dėl suduotų smūgių į medikus nesikreipė ir neplanuoja kreiptis, nors nosis, ją liečiant, yra dar ir šiandien skausminga. Broliui S. S. jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 33-34).

Liudytoja I. S. parodė, kad S. S. ir V. S. yra jos dėdės. Praėjusį savaitgalį, šeštadienį, tiksliai negali pasakyti kelintą valandą, bet galėjo būti apie 19 val. ji nuėjo į svečius pas dėdes, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Ten jie trise gėrė alų ir degtinę. Išgertuvių pabaigoje, kiek buvo tuo metu valandų ji neprisimena, S. ir V. pradėjo pyktis, šaukti vienas ant kito. Konflikto metu S. V. kumščiu sudavė ne mažiau kaip du kartus į veido sritį, kur konkrečiai sudavė, ji nematė, nes stovėjo nuo jų kiek toliau. Suprato, kad V. S. pataikė į nosį, nes V. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. V. smūgių sudavimo metu gulėjo ant lovos, o S. sėdėjo lovoje šalia V. Pamačiusi smūgius ji iš karto išėjo į lauką ir paskambino policijai. Kai atvyko pareigūnai, girdėjo, jog V. skundėsi, kad jam skauda nosis, matė, kad jam iš nosies bėgo kraujas. Nepamena, kad V. būtų ką nors padaręs S. Kitą dieną ji susitiko su V., kuris jai skundėsi, kad skauda nosį (b. l. 46-47).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 7 d., apie 01.05 val., (duomenys neskelbtini), neblaivus nustatytas 2,58 promilių girtumas) S. S. kumščiu trenkė ne mažiau tris kartus į nosį neblaiviam (nustatytas 1,94 promilių girtumas) kartu gyvenančiam savo broliui V. S., taip jam sukėlė fizinį skausmą (b. l. 10-14).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 18-22).

Asmens apžiūros protokole užfiksuoti V. S. padaryti sužalojimai: apžiūrint veido sritį matėsi patinusi ir kraujuota nosis (b. l. 39-42).

Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo atveju, byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad S. S. mušdamas sukėlė savo broliui fizinį skausmą ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

Skirdamas S. S. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas, į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę. S. S. anksčiau neteistas (b. l. 53), tačiau 2019 m. yra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, jam ir nukentėjusiam asmeniui V. S. susitaikius (b. l. 56), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 51-52), nedirbantis. Nusikalstama veika nepadaryta žala, nukentėjusysis V. S. nereiškia civilinio ieškinio. Kadangi S. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, apgailestavo dėl broliui suduotų smūgių, teigė daugiau taip nesielgsiantis, teismo vertinimu, kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus (tai užfiksuota ir tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo), o būdamas blaivus, nebūtų V. S. mušęs, tačiau prokuroras nei pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, nei teisiamojo posėdžio metu ar baigiamosiose kalbose, jokių aplinkybių, sunkinančių S. S. atsakomybę, pripažinti neprašė. Pagal teismų praktiką, teismai, spręsdami dėl asmens baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo, turi nepažeisti kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, jo teisės į gynybą, o teismo sprendimas negali būti netikėtas asmeniui, kuriam tokios aplinkybės nustatomos. Šiuo atveju, nei pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, nei teisiamojo posėdžio metu ar baigiamosiose kalbose nepasisakyta apie S. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl teismas neturi teisės sunkinti asmens padėties ir pripažinti šios S. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Taigi kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, 61 straipsnio 4 dalyje, S. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, skirtina laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnis), jos dydį nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis. Laisvės apribojimo laikotarpiu S. S. įpareigotinas neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. lapkričio 7 d. 01.54 val. iki 2021 m. lapkričio 8 d. 12.10 val. (dvi dienos) (BK 66 straipsnis).

Teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, gali paskirti BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones (BK 48 straipsnio 6 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). S. S. smurtavo prieš savo šeimos narį, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. S. paliktina galioti kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo.

Nukentėjusysis V. S. civilinio ieškinio nepareiškė.

Dėl proceso išlaidų išieškojimo

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, todėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad už S. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą paskaičiuota advokatui mokėtina suma – 132,68 Eur. Kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki, jis nedirba, atlieka pavienius darbus pas žmones, teisinė pagalba kaltinamajam buvo teikiama ne pagal jo pageidavimą, o esant būtinumui, todėl iš S. S. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio, 66 straipsnio pagrindu į paskirtą galutinę laisvės apribojimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. lapkričio 8 d. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, paskirti S. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog priemonė turi būti įvykdyta per laisvės apribojimo laikotarpį.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. S. palikti galioti kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.