- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-14
- Bylos Nr.
- 1-668-853/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28258-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Kaltinamasis
- V. J.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
dalyvaujant kaltinamajam V. J., nuotoliniu būdu per vaizdo konferenciją ZOOM prokurorui Žilvinui Generauskui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis užsienyje (Anglų įmonėje), baustas administracine tvarka, teistas: 1. 2008 m. vasario 13 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė - bauda 50 MGL; 2. 2017 m. spalio 18 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, galutinė bausmė - bauda (100 MGL) 3766 Eur, ir automobilio konfiskavimas, bausmės neatlikęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. J. sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2020 m. liepos 10 d. apie 22.00 val., prie tvenkinio, esančio Mažeikių r., Šerkšnėnų k., Tilto gatvėje, konflikto metu, rankos kumščiu sudavė daugiau nei 5 smūgius D. P. į galvos sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam D. P. fizinį skausmą.
Kaltinamasis V. J. dėl jam pareikšto kaltinimo teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir paaiškino, kad jis su Š. B. ir A. P. buvo atvažiavę prie Šerkšnėnų tvenkinio, kur vartojo alų. Po kurio laiko prie tvenkinio atvažiavo ir D. P., kuris jau važiuodamas per tiltą atsitrenkė į tilto turėklus ir dideliu greičiu įvažiavo į aikštelę, kurioje stovėjo Š. B. automobilis, į kurį D. P. įvažiavo. Jis pribėgo prie D. P. ir atidaręs automobilio dureles pradėjo klausti, ką šis išdarinėja. Tarp jo ir D. P. įvyko žodinis konfliktas. Jis neleido D. P. važiuoti ir tada jis su ranka sudavė D. P. 3-4 kartus į galvos sritį. Gal sudavė ir daugiau, tačiau jis to neprisimena. Jį nuo D. P. atitraukė A. P.. Tada atvažiavo policija. Jis tik norėjo sustabdyti, kad D. P. daugiau niekur nevažiuotų, todėl ir sudavė smūgius. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos. Su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, nes suma per didelė. Sutinka, kad nukentėjusysis nuo jo smūgių galėjo pajusti skausmą.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis bei prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Kaltinamojo V. J. kaltė be jo paties prisipažinimo grindžiama ir kitais įrodymais:
- 2020 m. liepos 11 d. informaciniu pranešimu ROIK 0120000366596, kuriame nurodyta, kad 2020 m. liepos 10 d. apie 21.30 val., D. P. padarė eismo įvykį susidūrė su automobiliu BMW valst. numerių nežino, kurio vairuotojas sumušė D. P., tačiau jis pats visų aplinkybių neatsimena, nes buvo neblaivus, apie tai, kad buvo sumuštas papasakojo D. P. draugė (b. l. 5-6);
- 2020 m. liepos 13 d. D. P. protokolu - pareiškimu, kuriame nurodyta, kad D. P. 2020 m. liepos 10 d. apie 22 val., Mažeikių r., Šerkšnėnų k., Tilto gatvėje iš karto po eismo įvykio, kuriame jis dalyvavo, sumušė V. J. (b. l. 10-12);
- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo D. P. parodymais, kur jis apklaustas liudytoju parodė, kad kaip jį sumušė pažįstamas V. J. neatsimena, nes buvo stipriai neblaivus ir galimai po pirmojo gauto smūgio prarado sąmonę. Pamena tai, kad 2020 m. liepos 10 d. maždaug apie 22 val., būdamas neblaivus atvažiavo prie maudyklos, kuri yra Šerkšnėnuose, Mažeikių r., susitikti su V. J., nes sekančią dieną turėjo su juo kartu išvažiuoti darbuotis į Angliją, nes jau prieš tai jie buvo susitarę, kad ir susitiks prie maudyklos Šerkšnėnuose, aptars, atsigers alaus. Kaip jis atvažiavo prie tos maudyklos, prie tilto kliudė Š. B. automobilį, kuris buvo atvažiavęs kartu su V. J.. Jis, Š. ir V. yra draugai ir bendradarbiai, kartu dirbdavo Anglijoje. Jis gerai pamena tai kaip kliudė Š. automobilį ir sustojo, tada prie jo priėjo V., atidarė dureles ir trenkė jam kumščiu smūgį į galvą ir matomai jis prarado sąmonę, nes nieko jis daugiau nepamena, nepamena kur ir kiek tiksliai smūgių sudavė jam. Kas iškvietė policiją nežino, bet kaip jis įtaria, kad Š., nes pastarojo automobilis buvo. Atvyko pareigūnai, visiems nustatė girtumus. Jis buvo nubaustas administracine tvarka dėl vairavimo neblaiviam. Po šio įvykio, kitą dieną jo draugai, tai yra D. Š. ir G. M., kurie kartu vyko su juo vakarykščiai prie maudyklos ir papasakojo, kad V. jam sudavė daug smūgių į galvos sritį, bet pats šito nepamena, ir kiek tiksliai sudavė smūgių draugai nepasakė, bet sakė galėjo kokius 5-7 kartus smūgiuoti. Po šio įvykio jis pas medikus nesikreipė ir nebesikreips. Po V. suduotų smūgių jis patyrė fizinį skausmą, galvoje buvo ir guzų atsiradę, bet praėjo (b. l. 16-17, 18-19);
- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos G. M. parodymais, kur ji parodė, kad 2020 m. liepos 10 d. apie 20.30 val., pas jos draugą D. P. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus, kartu buvo ir dar vienas draugas D. Š.. Namuose gėrė alų ir D. P. į telefoną paskambino V. J., kuris pakvietė atvykti prie Šerkšnėnų tvenkinio. D. P. kieme bandė užvesti stovėjusį savo automobilį BMW markės, numerių nežino, bet automobilio neužvedė. Tada D. P. paskambino V. J. ir pasakė, kad negali užvesti savo mašinos ir pas juos adresu (duomenys neskelbtini) atvyko su savo automobiliu BMW numerių nežino V. J.. V. J. automobilį vairavo A. P., kuri yra buvusi D. P. žmona. Kieme jie užvedė su laidais D. P. automobilį ir V. J. su A. P. išvažiavo, o jie kartu su D. P. ir D. Š. maždaug po penkių minučių taip pat išvažiavo, automobilį vairavo D. P.. Jiems atvykus prie Šerkšnėnų tvenkinio aikštelės, D. P. nesustabdė savo vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į stovėjusio V. J. automobilio priekinę dalį. Lauke stovėjęs V. J. iš rankų išmetė laikytą alaus stiklinę ir pribėgo prie jų automobilio bei atidaręs vairuotojo dureles pradėjo rankų kumščiais į galvos sritį daužyti prie vairo sėdėjusį D. P., jam suduodamas daugiau kaip septynis smūgius į galvą, tai viską matė ji, nes sėdėjo keleivio vietoje. Kai D. P. pradėjo V. J. mušti kumščiais, ji išlipo iš keleivio vietos ir bėgo kartu su D. Š. atitraukti V. J. nuo D. P., kad jo nebemuštų. Ji matė, kaip D. P. prarado sąmonę ir nugriuvo ant keleivio sėdynės. Tada V. J. apibėgo automobilį ir atsidaręs keleivio dureles su kojomis sudavė daugiau, kaip tris ar keturis smūgius kojomis D. P. į galvos sritį, kuris automobilyje gulėjo be sąmonės. Ji tokiu V. J. elgesiu yra labai pasipiktinusi (b. l. 35-36);
- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo D. Š. parodymais, kur jis parodė, kad 2020 m. liepos 10 d. apie 20.30 val. buvo pas savo draugą D. P. namuose adresu (duomenys neskelbtini), ten taip pat buvo G. M. ir vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų. D. P. į telefoną paskambino V. J. ir pakvietė atvykti prie Šerkšnėnų tvenkinio. D. P. kieme bandė užvesti stovėjusį savo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bet automobilio neužvedė, tada D. P. paskambino V. J. ir pasakė, kad negali užvesti savo automobilio ir pas juos adresu (duomenys neskelbtini), atvyko su savo automobiliu (duomenys neskelbtini) numerių nežino V. J.. V. J. automobilį vairavo A. P., kuri yra buvusi D. P. žmona, taip pat su jais dar buvo Š. pavardės nežino, jis yra šio automobilio savininkas. Kieme užvedė su laidais D. P. automobilį ir V. J. su A. P. ir Š. išvažiavo, o jie kartu su D. P. ir G. M. maždaug po penkių minučių taip pat išvažiavo prie Šerkšnėnų tvenkinio, automobilį vairavo D. P.. Jiems atvykus prie Šerkšnėnų tvenkinio aikštelės, D. P. nesustabdė savo vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į stovėjusio Š. automobilio priekinę dalį. Lauke stovėjęs V. J. pribėgo prie jų automobilio bei atidaręs vairuotojo dureles pradėjo rankų kumščiais į galvos sritį daužyti prie vairo sėdėjusį D. P., jam suduodamas daugiau kaip septynis, aštuonis smūgius į galvą. Jis viską matė, nes sėdėjo galinėje sėdynėje. Kai D. P. pradėjo V. J. mušti kumščiais, jis išlipo iš galinės keleivio vietos ir bėgo atitraukti V. J. kartu su G. M. nuo D. P., kad jo nebemuštų. Jis matė, kaip D. P. prarado sąmonę ir nugriuvo ant keleivio sėdynės. Jis tokiu V. J. elgesiu labai pasipiktinęs (b. l. 41-42);
- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos A. P. parodymais, kur ji parodė, kad šių metų liepos mėnesio pradžioje, dienos nepamena, bet žino, kad buvo penktadienis, apie kokią 20 val., jos draugas V. J. (sugyventinis) paprašė, kad jį su draugu Š. nuvežtų į Šerkšnėnus, Mažeikių r., nes jie buvo susitarę susitikti su draugu, kadangi V. su Š. buvo neblaivūs, todėl ir paprašė juos nuvežti. Nuvažiavo prie pliažo, kuris yra Šerkšnėnų k., Mažeikių r. Pervažiavo tiltelį ir atsistojo automobilių stovėjimo aikštelėje, vyrai rūkė ir kalbėjosi išlipę iš automobilio. Gal po kokių 5-10 min., kaip jie atvažiavo prie pliažo, V. paskambino kaip sakė D. P. ir paprašė, kad atvažiuotų pas jį į kiemą ir padėtų užvesti jo automobilį, nes neva jam buvo akumuliatoriai išsikrovę. D. P. yra buvęs jos vyras, su juo išsiskyrusi ir gyvena kitur. Dar nebuvo atėjęs V. ir Š. draugas, kurio laukė, tai ir nuvažiavo iki D., kuris gyvena Šerkšnėnų kaime. Kaip atvažiavo į kiemą, ji nebuvo iš automobilio išlipusi, nes D. nenori jos matyti, o V. su Š. išlipo ir su „krokodilu“ užvedė D. automobilį ir jie išvažiavo atgal prie pliažo. Maždaug po kokių 10 minučių, po to, kaip D. padėjo užvesti automobilį, išgirdo, kad dideliu greičiu atvažiuoja automobilis, tai kažkaip visi, tai yra ji, V. ir Š., pagalvojo, kad parvažiuoja D.. Ji stovėjo šalia Š. automobilio atsirėmusi į priekinį kapotą, o V. su Š. už automobilio galo, ir kaip išgirdo dideliu greičiu parvažiuojant automobilį, sugalvojo, kad reikia uždaryti vairuotojo pusės dureles, ir tik spėjo tas dureles uždaryti, kaip į Š. automobilį be jokio stabdymo įvažiavo D. vairuojamas automobilis. Ji be galo išsigando, o matomai tai pamatęs V., kad galėjo ją sužaloti, pribėgo prie D. ir garsiai šaukdamas sakė, ar matei ką padarei, atidarė dureles ir norėjo D. ištempti iš automobilio, nes jis buvo įsikibęs į vairą ir prašė D. važiuoti pas jį į kiemą, kad viską išsiaiškinti, nes buvo stipriai neblaivus. Tuo momentu Š. buvo paėjęs į šoną ir skambino policijai. Po to, kaip D. atsitrenkė į Š. automobilį, iš D. automobilio išlipo D. mergina ir dar vienas vaikinas, kurie stovėjo šalia automobilio, jie taip pat buvo neblaivūs. O V. toliau su D. bendravo, tada ji priėjo V. už nugaros ir norėjo, kad jis nueitų nuo D., bet V. vis šaukdamas ant D. kad išliptų lauk, sudavė kiek ji matė gal kokius 4-5 smūgius rankos kumščiu D. į veidą. Kur tiksliai jis sudavė smūgius, šito nematė, nes ir pati buvo dideliame šoke. Po suduotų smūgių V. nuo D. nuėjo, o jis pats pasiliko automobilyje ir tada ji prie D. priėjo ir paklausė, kodėl taip pasielgė, kodėl nestabdė, o D. atsakė kad norėjo. Matyt D. pats nelabai suprato kas įvyko, nes tikrai buvo stipriai neblaivus. Tada visi stovėjo ir laukė policijos. Paskui jau po kažkiek laiko iš savo automobilio išlipo D. ir prašė važiuoti pas jį į kiemą nes gali sumokėti už sudaužytą automobilį, prašė, kad atšauktų policiją ir tai sakė kelis kartus, bet jam buvo pasakyta, kad sulauks policijos ir jis už savo klaidas turi atsakyti. Po šio įvykio V. labai išgyveno, ir pats sakė, kad blogai pasielgė, kad sudavė smūgius D. (b. l. 46-47).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog pasitvirtino V. J. pareikštas kaltinimas, jog suduodamas smūgius į galvos sritį sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam D. P..
BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).
Teisme besąlygiškai nustatyta, jog V. J. suduodamas daugiau nei penkis smūgius kumščiu nukentėjusiajam D. P. į galvos sritį, jam sukėlė fizinį skausmą. Šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu patvirtino liudytojai A. P., G. M. bei D. Š., taip pat pats nukentėjusysis nurodė, jog prisimena V. J. suduotą vieną smūgį į galvos sritį. Pats kaltinamasis kaltę pripažino, tačiau abejojo ar galėjo suduoti penkis smūgius, teigė prisimenąs, jog sudavė tris-keturis smūgius, daugiau nepamena, tačiau pripažino, kad galėjo suduoti ir penkis smūgius. Kaltinamasis patvirtino, jog nuo jo suduotų smūgių nukentėjusysis galėjo pajusti skausmą. Pats nukentėjusysis patvirtino, jog nuo V. J. suduoto pirmo smūgio juto fizinį skausmą ir galimai prarado sąmonę, nes daugiau nieko neprisimena. Liudytojai G. M. ir D. Š. nurodė, jog matė, kad D. P. buvo praradęs sąmonę. Todėl ikiteisminio tyrimo metu V. J. kaltė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Kaltinamasis V. J. yra kaltas, todėl baustinas už šio nusikaltimo padarymą.
Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant kaltinamajam V. J. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Veika padaryta tiesiogine tyčia, veika baigta. Kaltinamasis V. J. anksčiau teismo teistas (b. l. 71-73, 75-78), bausmės nėra atlikęs (b. l. 85, 88), teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą byloje nėra (b. l. 67-71), Lietuvoje nedirbantis (b. l. 66), Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (b. l. 65), turintis pastovią gyvenamąją vietą (b. l. 64), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (b. l. 81).
Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei į tai, kad kaltinamasis V. J. būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, bausmės neatlikęs vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, jis laikomas recidyvistu. Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, veika laikytina atsitiktine, turi pagrindo manyti, kad V. J. bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskiriant švelnesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, t. y. laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis), paskiriant įpareigojimus (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktai).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi kaltinamasis V. J. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2017 m. spalio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatliktos bausmės dalimi, jas visiškai sudedant ir V. J. skirtina galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas ir bauda.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarimu V. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Išaiškintina kaltinamajam laisvės apribojimo bausmės ir baudos atlikimo tvarka ir sąlygos.
Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.
2020 m. rugsėjo 21 d. nukentėjusysis D. P. pareiškė 2000,00 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 26-27). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog dėl jo veiksmų galėjo būti sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajam. Kaltinamasis sutiko nukentėjusiajam atlyginti 500,00 Eur. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog nukentėjusysis D. P. patyrė neturtinę žalą, t. y. jam buvo sukeltas fizinis skausmas, jis buvo pažemintas, ilgą laiką jautė galvos skausmus, vartojo vaistus nuo skausmo. Nukentėjusiojo D. P. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies atsižvelgiant ir į kaltinamojo finansinę padėtį bei išlaikytinius, taip pat į Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką dėl žalos dydžio analogiškose bylose. Atsižvelgus į tai, kad D. P. V. J. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta neturtinė žala, jis privalo šią žalą atlyginti, todėl iš kaltinamojo V. J. D. P. priteistina 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui, likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu,
nusprendžia:
V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. J. skirti sumažintą bausmę laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2017 m. spalio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, bausmes visiškai sudedant, ir V. J. skirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir 3690,68 Eur (trys tūkstančiai šeši šimtai devyniasdešimt eurų 68 ct) baudą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.
V. J. išaiškinti, kad baudą jis turi sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 6801, nurodant įmokos paskirtį - bauda pagal nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-668-853/2020; jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą; jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais, jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Išaiškinti V. J., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis <...>. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...>, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendžiui įsiteisėjus V. J. panaikinti ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nukentėjusiojo D. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš V. J. priteisti D. P. 500,00 (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.