Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-04-04 · Civilinė byla Nr. e2-218-559/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-04
Bylos Nr.
e2-218-559/2016
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00460-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Ramanauskienė
Atsakovas
R. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-218-559/2016Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00460-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 2.2.2.7.; 2.5.10.5.2.17.; 3.2.6.5.1. (S)
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 4 d.Jonava

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Ramanauskienė, vadovaudamasi CPK 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios UAB „Maitinimas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB Turto valdymas“, patikslintą ieškinį atsakovei R. R. dėl turtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė bankrutavusi UAB „Maitinimas“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB Turto valdymas“, prašo priteisti jai iš atsakovės R. R. 42 034,06 Eur turtinės žalos, padarytos savalaikiai nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginimo.

Atsakovei adresuoti patikslinto ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į patikslintą ieškinį pateikti, įteikti atsakovei viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje būdu 2016-03-08 (CPK 130 str.). Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

Šalies argumentai

Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsakovės atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą, kadangi LR CPK 142 str. nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (LR CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – Kauno apygardos teismo 2014-08-19 nutarties Nr. B2-2146-555/2014, įmonės 2012m., 2013 m. ir 2014 m. balansų, 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. pelno (nuostolių) ataskaitų, skolos Sodrai augimo grafiko, Didžiosios knygos duomenų už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-11-30, Išrašo iš Juridinių asmenų registro, 2007-09-12 darbo sutarties, trumpalaikio turto perdavimo-priėmimo akto, 2015-09-17 pinigų priėmimo-perdavimo kvito MN Nr.1, Kreditorių susirinkimo protokolų Nr.1-Nr.5, VMI prie LT FM 2015-04-07 atsiliepimo, Sodros duomenų apie apdraustųjų asmenų draudžiamąsias pajamas ir VSD įmokas už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2015-03-08, 2015-09-17 perdavimo-priėmimo akto, 2014-10-03 sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderio kvito KPON Nr. 0004, 2014-10-16 pinigų perdavimo-priėmimo akto, 2014 m. spalio 31 d. trumpalaikio turto perdavimo-priėmimo akto ir Ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo akto, 2015-09-28 pretenzijos, 2015-10-30 Turto perdavimo-priėmimo akto, 2015-10-29 mokėjimo nurodymo Nr. 87, ieškovės sąskaitų išrašų, BUAB „Maitinimas“ dalinių turtinių įsipareigojimų ir santykio su turimu turtu kaitos 2012-2014 metais duomenų kopijos, patvirtina ieškinio dalyką ir pagrindą.

Ieškovės paaiškinimu nustatyta, kad atsakovė bendrovės direktorės pareigas ėjo nuo 2007 m. spalio 19 d. Ji 2011 m. liepos 29 d. tapo kartu ir vienintele bendrovės akcininke. 2014 m. rugpjūčio 19 d. Kauno apygardos teismo nutartimi byloje Nr. B2-2146-555/2014 (naujas Nr. e2-l51-370/2016) bendrovei iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2014 m. spalio 16 d. išnagrinėjus atsakovės apeliacinį skundą). Remiantis administratoriui atsakovės perduotų bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų duomenimis, buvo nustatyta, kad bendrovė jau nuo 2011 metų susidūrė su itin dideliais finansiniais sunkumais, jos įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau - VSDFV), Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau - VMI) ir kitiems kreditoriams nuolat didėjo, o nuo 2012 m. vasario mėn. ji atitiko visus būtinus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 2 str. 8 d. nurodytus nemokios įmonės požymius, t. y. tapo nemoki. Buvusi Bendrovės direktorė R. R., žinodama apie tai, kad bendrovė mažiausiai 3 (tris) pastaruosius metus buvo nemoki ir turėdama ĮBĮ įtvirtintą pareigą inicijuoti Įmonei bankroto bylą, tačiau šios pareigos nevykdydama, padarė Bendrovei itin didelę žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 2.87 str. 7 d., juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip, o ĮBĮ 8 str. 4 dalyje numatyta, jog „įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Iš bendrovės didžiosios knygos (2012 m. sausio mėn.) duomenų matyti, kad bendrovė nurodytu laikotarpiu turėjo pradelstų skolų aukštesnės eilės kreditoriams t. y. darbuotojams, VMI ir VSDFV, tačiau ji tenkino tik tiekėjų, t. y. trečios eilės kreditorių finansinius reikalavimus, nors įsiskolinimai aukštesnės eilės kreditoriams tik paaugo. Kaip matyti iš pateikiamų bendrovės pelno (nuostolio) ataskaitų, 2011-2014 m. bendrovė veikė nuostolingai: 2011 metais nuostolis siekė 6 579,88 Eur, 2012 metais - 12 073,10 Eur, 2013 metais - 13 629,81 Eur, o 2014 metais - 28 199,14 Eur. ĮBĮ 2 str. 8 d. nurodyta, kad įmonės nemokumas - įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės". Administratorius, išanalizavęs bendrovės didžiosios knygos duomenis padarė išvadą, jog bendrovė nemokia tapo dar 2012 m. vasario 1 d. Bendrovė 2012 m. vasario 1 d. turėjo turto už bendrą 15 571,46 Eur sumą, o jos pradelsti įsipareigojimai, t. y. nesumokėti GPM, PVM, SODRA įmokos bei nesumokėtas darbo užmokestis, siekė net 12 535,41 Eur ir sudarė 80,5 proc. bendrovės turto. ĮBĮ 8 str. 1 d. (redakcija galiojusi Bendrovės nemokumo atsiradimo momentu) buvo įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo <...> įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovė, eidama bendrovės direktorės pareigas ir būdama vienintele jos akcininke, nuo pat 2012 m. vasario mėn. žinodama, kad bendrovė yra itin sunkioje finansinėje padėtyje, o būtent - nemoki, nesiėmė jokių efektyvių veiksmų atkurti jos mokumą, o jei jų ir ėmėsi, tai jie nedavė teigiamų rezultatų, ir bendrovė nesugebėjo subalansuoti buvusios situacijos, todėl darytina išvada, kad atsakovė šiurkščiai pažeidė savo, kaip bendrovės vadovės, fiduciarines pareigas, neveikė pakankamai rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai bendrovės ir jos kreditorių interesais.

Pažymėtina, kad tokią išvadą padarė ir Kauno apygardos teismas, kuris 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi bankroto byloje Nr. eB2-963-555/2015 UAB „Maitinimas“ bankrotą pripažino tyčiniu. Teismas konstatavo, kad BUAB „Maitinimas“ jau 2012 m. vasario 1 d. buvo nemoki ir būtent nuo šio momento įmonės vadovei atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, įmonės vadovė nevykdė savo kaip vadovės pareigų ir nesiėmė jokių veiksmų, esant neigiamam bendrovės kapitalui, o iš 2014 m. spalio 31 d. balanso matyti, kad bendrovės nuosavas kapitalas 2014 metais vis dar buvo neigiamas (– 257 641 Lt), t. y. nuo 2012 metų iki 2014 metų dar sumažėjo 144 426 Lt dydžio suma. Teismas taip pat nustatė, kad tiek VMI, tiek VSDFV įsiskolinimai nuo 2012 metų tik didėjo, bendrovė su darbuotojais ne visada atsiskaitydavo, nepaisant to skolos tiekėjams buvo palaipsniui dengiamos, todėl darytina išvada, kad bendrovė būdama nemoki, siekiant ją privesti prie bankroto, toliau vykdydama ūkinę komercinę veiklą buvo priversta atsiskaitinėti su tiekėjais, kai tuo metu VMI ir VSDFV skolos vis didėjo, darbuotojams algos buvo nemokamos. Tokiu būdu, atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Šios aplinkybės patvirtina ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto prezumpciją. Teismas taip pat nustatė, kad nuo 2010 m. birželio 15 d. buvo įsteigta UAB „Biffy Group“, kurios bendrovės vadovės pareigas ėjo buvusi BUAB „Maitinimas“ vadovė R. R.. Tačiau priešingai nei BUAB „Maitinimas“, UAB „Biffy Group“ nuo įsteigimo dienos iki 2014 m. lapkričio mėnesio nevykdė jokios veiklos, tačiau praėjus vos dviem savaitėms po bankroto bylos UAB „Maitinimas“ iškėlimo, buvo pradėta priimti į darbą naujus darbuotojus, kurie anksčiau dirbo BUAB „Maitinimas“. Todėl teismas konstatavo, kad šių aplinkybių visuma patvirtina kryptingą buvusios vadovės veikimą, priešingą bendrovės ir jos kreditorių interesams, dėl to BUAB „Maitinimas“ bankrotą yra tyčinis. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartimi byloje Nr. e2-151-370/2016 Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis palikta nepakeista.

ĮBĮ 8 str. 1 d. nustatyta pareiga vadovui kyla nuo to momento, kuomet įmonė tampa nemoki, bendrovei padaryta žala laikytina pinigų suma, kuria padidėjo bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per laikotarpį nuo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo, iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Bendrovės patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma šiai dienai yra 79 924,25 Eur. 2012 m. vasario 1 d„ t. y. tada, kai bendrovė faktiškai atitiko nemokios įmonės apibrėžimą, jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 37 890,19 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog bendrovei padaryta žala laikytina pinigų suma, kuria padidėjo bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per laikotarpį nuo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo, iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo konstatuotina, jog dėl neteisėto atsakovės neveikimo bendrovei buvo padaryta 42 034,06 Eur dydžio žala, kurią privalo atlyginti atsakovė.

LR CK 6.247 str. nustatyta, kad skolininkas atlygina tuos nuostolius, kurie yra laikomi jo veiksmų rezultatu. Iš ieškovės pateiktų dokumentų akivaizdu, jog bendrovės finansinė būklė buvo itin prasta nuo pat 2011 m. pabaigos, o nuo 2012 m. vasario 1 d. bendrovė tapo nemoki ir jos skoliniai įsipareigojimai stabiliai augo. Iš ieškinyje išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumos kurios patvirtintos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, kurių pagrindu kyla atsakovės civilinė atsakomybė, lemianti jos pareigą atlyginti bendrovei padarytą 42 034,06 Eur dydžio žalą, todėl ieškinys tenkintinas.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistina valstybei 1 135,81 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų: 1 129,00 Eur paskaičiuoto žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 83 str. 1 d. 8 p.) ir 6,81 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d., 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285 str., 286 str., 287 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš atsakovės R. R. a. k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (Duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), ieškovės bankrutavusios UAB „Maitinimas“, įmonės kodas 156739763, buveinės adresas Jonavos r. sav., Jonalaukio k., a. s. Nr. LT037044060001822480 AB SEB banke, naudai 42 034,06 Eur (keturiasdešimt du tūkstančius trisdešimt keturis eurus 06 euro centus) žalos atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovės R. R. a. k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), 1 135,81 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt penkis eurus 81 euro centą) bylinėjimosi išlaidų (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).

Atsakovė R. R. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Jonavos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė bankrutavusi UAB „Maitinimas“ per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jūratė Ramanauskienė