- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-01-25
- Bylos Nr.
- 1-27-814/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-61-1-00432-2010-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Šafronienė
- Ieškovas
- R. K., V. K.
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Kaltinamasis
- V. M.
- Advokatai
- Antanas Vitlipas, Laima Smolskienė
- Kategorijos
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Šafronienė, sekretoriaujant Rasai Šaltienei, dalyvaujant prokurorei Vaidotei Žižienei, nukentėjusiesiems-civiliniams ieškovams R. K. ir V. K., nukentėjusiojo V. K. atstovui advokatui Antanui Vitlipui, kaltinamajam V. M., kaltinamojo V. M. gynėjai advokatei Laimai Smolskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jonavoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. tyčia nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: 2010 m. gegužės 8 d. apie 02.00 val., Kosmonautų gatvės 10-to namo kieme, Jonavoje, tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė V. K. vieną smūgį peiliu į kairį petį, nuo ko V. K. pargriuvo ant žemės, tuo padarė nukentėjusiajam V. K. durtinę-pjautinę žaizdą kairiame petyje, odos nubrozdinimą kairėje alkūnėje, tai yra nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. K. sveikatą, nes jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.
V. M. tyčia sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: 2010 m. gegužės 8 d. apie 02.00 val., Kosmonautų gatvės 10-to namo kieme, Jonavoje, iš karto po to, kai tarpusavio konflikto metu nesunkiai sutrikdė V. K. sveikatą, tyčia sudavė R. K., siekiančiam apginti V. K. nuo užpuolimo ir tuo metu rankomis stumiančiam jį nuo V. M., vieną smūgį peiliu į nugarą, tuo padarė nukentėjusiajam R. K. nugaros dešinės pusės I juosmeninio slankstelio lygyje durtinę-pjautinę žaizdą su nugaros smegenų sužalojimu, tai yra sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. K. sveikatą.
Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimų pagal BK 135 str. 1d., BK 138 str. 1d. V. M. iš esmės kaltu prisipažino. Parodė, kad 2010 m. gegužės 8 d. vakare kartu su M. D. pas jį namuose žiūrėjo televizorių, kalbėjosi. Apie 23-24 val. paskambino D. L. ir pasakė, kad jai skambinėja R ir V. K., gąsdina. D. L. atvažiavo pas jį į namus. Ji buvo išsigandusi, drebėjo. Atėjusi pasakojo, kad V ir R. K. jai visą dieną skambinėja, gąsdina, kad pagaus, primuš, išveš. Jis pasiūlė D. L. pas jį pabūti. D. L. skambino telefonu, pakalbėjusi pasakė, kad V su R atvyks, prašė su jais pašnekėti. Jam, M. D. ir D. L. išėjus iš laiptinės, nukentėjusieji K jau laukė prie namo. V. K. ėmė šaukti, keiktis, griebė D. L., sudavė jai smūgį į pilvą. D. L. išsigandusi nubėgo į laiptinę. Tada K pradėjo juos pulti, sudavė smūgius. Jie išėjo tik pašnekėti ir toks elgesys jiems buvo netikėtas. Jam pirmiau smūgius į veidą, šoną, koją sudavė R. K.. Po smūgių abu su M. D. nukrito ant žemės, juos nukritusius spardė. Ėmus prieš juos naudoti smurtą, jis iš kišenės išsitraukė raktų ryšulį, prie kurio buvo prikabintas peiliukas, gindamasis juo mosikavo, atsimušinėjo prieš vieną, kitą. Peilis atsilenkė bemosikuojant. M. D. nemato, dėl blogo regėjimo yra I grupės invalidas. Nukentėjusieji atsitraukė, tada jis pašoko, čiupo už šono Marių ir nubėgo namo. Negalvojo, kad taip gali atsitikti. Iš dalies yra ir jo kaltės. Peilis atlenkiamas apie 10 cm ilgio. Išsitraukęs raktų pundą, jais ėmė atsimušinėti į nukentėjusiųjų užpuolimą. Nežino, kuriam nukentėjusiajam su peiliu pataikė. Nukentėjusiems smūgius sudavė pritūpęs, beveik atsigulęs ant žemės. Tuo momentu nesuprato, ar įdūrė nukentėjusiems peiliu. Vienam nukentėjusiajam galėjo smūgį suduoti aukščiau, kitam žemiau. D. L. yra jo draugo sesuo, su ja kartu mokėsi. Jis gyvena tėvų bute, tuo metu tėvų namuose nebuvo. Buto langai į kiemo pusę. Jis buvo blaivus. Nukentėjusieji buvo neblaivūs, jautėsi kvapas, buvo agresyviai nusiteikę. Konfliktas vyko prie laiptelių ant šaligatvio. Šviesa prie laiptinės dega pastoviai. Nežino, ar atvyko policijos pareigūnai ir medicininė pagalba. Po konflikto į butą grįžo kartu su M. D.. Jam buvo padaryti sužalojimai, praskelta lūpa, M. D. sutinusi koja. Dėl sužalojimų jis kreipėsi į medikus. M. D. negalėjo matyti jo veiksmų, nes jis buvo nusisukęs, užsidengęs. Jis dirba autoservise vadybininku. Jo darbo užmokestis atskaičius mokesčius, yra apie 1000 litų. Nukentėjusiųjų civilinį ieškinį pripažįsta, tačiau prašoma priteisti suma per didelė. Ligoninėje lankė nukentėjusįjį R. K., klausė, kas atsitiko, šis liepė kalbėtis su jo tėvu. Nepamena, gal atsiprašė nukentėjusiųjų. Ligonių kasų ieškinį pripažįsta, susitarė dėl žalos atlyginimo. Jam D. L. ir V. K. santykiai nebuvo žinomi. Po įvykio D. L. pasakojo, kad jie yra draugavę ir jis jos nepalieka ramybėje. Savo elgesį vertina blogai. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai kitokie, nes jis bijojo tyrėjos, bijojo kažką keisti. Spaudimo tyrėja jam nedarė. Peiliu V. K. sudavė į kairį petį, o Ruslanui į nugarą. Matė, kad po smūgio jie stovėjo, jo manymu, nenukrito nė vienas. Smūgių sudavimo metu D. L. nebuvo, ji matyti negalėjo. Jis nei D. L., nei M. D. nesakė, kad sudavė nukentėjusiesiems peiliu. Nespėjo jie nuo nukentėjusiųjų pabėgti. Nebuvo kur bėgti, nes laiptinės durys su koduota spyna, kurios ne visada surinkus kodą atsidaro. Išsigando, kad mušamas jo draugas. Nepastebėjo, kad nukentėjusieji būtų turėję rankose kokį daiktą. Jis pirmas nepuolė. Jis anksčiau apie nukentėjusiuosius nieko nežinojo, nežinojo, kad jie teisti. Išėjus iš laiptinės, V. K. pradėjo kalbėtis su D. L.. Jai nubėgus į laiptinę, nukentėjusysis juos puolė Turi su savimi pinigų, galėtų atlyginti dalį žalos. Labai atsiprašo nukentėjusiųjų, gailisi, kad taip įvyko (b.l.108. 3t).
Papildomos apklausos metu kaltinamasis V. M. parodė, kad V. K. sudavus smūgį D. L., jis su M. D. juos skyrė. Tada R sudavė jam, o Vitalijus Mariui. Jis po smūgių suklupo, susilenkė. Suklupęs iš kišenės išsitraukė ryšulį raktų ir juo mosikavo. Viskas vyko labai greitai, iš inercijos, nieko nematė, nesuprato kas vyksta. Mano, kad jo suduotas smūgis peiliu nebuvo stiprus. Jis peiliu dūrė gal tris kartus, kam kliuvo, nežino. Peiliu smūgiavo iš išgąsčio, nes buvo suduota D, po to jo draugui M, kuris beveik aklas. Nukentėjusieji rėkė, keikėsi, buvo baisu. Civilinius ieškinius pripažįsta, tik nesutinka su jų dydžiais. Su Ligonių kasų ieškiniu sutinku, yra sudaręs susitarimą, kad žalą atlygins per tam tikrą laikotarpį. Jis moka išlaikymą vaikui (3t. b.l. 124).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo prisipažinimo teismo nustatytos faktinės nusikaltimų padarymo aplinkybės ir kaltinamojo V. M. kaltė įrodyta visuma baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, o būtent:
Nukentėjusysis R. K. parodė, kad 2010 m. gegužės 8 d. su broliu V ir pusbroliu A. S. vyko iš Kauno. Brolis A. S. paliepė jį nuvežti į Lietavos ar Kosmonautų gatvę, nes norėjo pakalbėti su dviem vaikinais dėl savo panelės D. L.. Atvyko prie Kosmonautų gatvės 8-o ar 10-o namo apie pusę dviejų nakties. Jis nenorėjo palikti brolio vieno, todėl iš automobilio išlipo ir jis. Iš laiptinės išėjo V. M. ir M. D.. Jis priėjo prie M. D., nes jį pažinojo. Tada pamatė konfliktą tarp V ir V. V. K. atsimušinėjo kojom nuo V. M.. Kaltinamasis dešinėje rankoje laikė virtuvinį peilį, peilio geležtė 10-12 cm, rankena smėlio spalvos. Brolis V. K. parkrito. V. M. pasisuko prie jo. Tuo metu V. K. atsistojo ir V. M. vėl grįžo prie jo. Pamatęs peilį ir, kad kyla grėsmė broliui, ėjo prie brolio, pastarąjį pastūmė ir pajuto smūgį peiliu į nugarą. Kai gulėjo ant žolės, nepamena. Iš pradžių jis V. M. liepė paslėpti peilį. V. M. peilį įsikišo į kišenę. Laiptinė apšviesta, matomumas buvo labai geras. Iš pradžių V. M. su Vitalijumi kalbėjosi, vėliau susistumdė. Jis nuo jų buvo 2-3 metrų atstumu ir matė, kaip brolis V nuo kaltinamojo spyrėsi kojomis ir atsispirdamas trenkė V. M. į koją. Ant žemės niekas nebuvo nugriuvę. Kieme jie buvo keturiese, daugiau jokių žmonių nebuvo. Kai jis po smūgio nugriuvo, prie jo pribėgo pusbrolis A. S. ir brolis. M. D. ir V. M. nebuvo. Nematė ir nežino, kaip jie pasišalino. Konfliktas trūko 7-10 minučių. V nesudavė smūgių niekam. M. D. buvo šalia jo ir į konfliktą nesikišo. V. M. peilį išsitraukė vykstant konfliktui. Civilinį ieškinį palaiko. Prašo priteisti neturtinę 100 000 litų žalą, nes po šio įvykio tapo neįgalus. Turi specialybę, tačiau dėl sveikatos dirbti negali. Turi vaiką penkerių metų, kurį privalo išlaikyti. Yra darbingas 40 procentų. Gydėsi Kauno MUK, po to Palangoje reabilitacijoje, iš viso 109 dienas. Skausmą jaučia kiekvieną dieną, būna dažni kojos traukuliai. Praėjus po įvykio trims dienoms į Kauno klinikas buvo atvykęs V. M., kartu buvo atvykę V. M. tėvas ir M. D.. Pasiteiravo apie jo sveikatą, mėgino pasakoti, kad ir V. M. taip buvo nutikę, bandė jį paguosti. Dar klausė, ar reikia gydytojams pinigų, į ką jis atsakė, kad nereikia. Grįžus iš ligoninės, kaltinamasis jam skambino, siūlė susitikti. Konflikto metu jis ir brolis buvo išgėrę. D. L. pažįsta, jos tą vakarą nematė. Nepamena, ar važiuojant automobiliu brolis kalbėjo telefonu, nes jis sėdėjo gale, garsiai grojo muzika. Neigia, kad jis su broliu buvo labai agresyvūs. Jis V. M. nesudavė. Kaip V. M. veide atsirado sužalojimai, pasakyti negali. Iki įvykio jis sužalotas nebuvo, dirbo nelegaliai statybose, Lietuvoje. Kas pirmas pradėjo konfliktą, nematė. Kaltinamajam neatleido.
Nukentėjusysis V. K. parodė, kad įvykio dieną buvo Kaune, šventė pusseserės gimtadienį. D. L. jam parašė SMS žinutę, paklausė ką jis veikia. Jis jai paskambino. Iš D telefoną perėmė vaikinas ir liepė daugiau D neskambinti, liepė atvažiuoti pasikalbėti. Jis norėjo tai išgirsti iš pačios D. Mano, kad klabėjo su V. M.. Pastarasis kvietė atvažiuoti pasikalbėti, nurodė adresą.Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Pusbrolis A. S. jį ir brolį nuvežė į Kosmonautų gatvę Jonavoje. Su broliu nuėjo prie laiptinės. Iš laiptinės išbėgo V. M. su draugu. V. M. rankoje laikė peilį. Su V. M. susistumdė. Jis V. M. spyrė į koją, kad nuo jo atsitraukti, nepajuto, kad jį V. M. sužalojo. Nuo susistumdymo parkrito ant žemės. V. M. stovėjo priešais ir mosikavo peiliu. R jį gindamas pribėgo prie jo ir jį stumtelėjo. Tuo momentu buvo peiliu sužalotas brolis R. R parkrito. Viskas vyko labai greitai. Kaip buvo suduotas smūgis peiliu broliui, nematė. Konflikto metu daugiau pašalinių žmonių nebuvo. D. L. lauke nebuvo. Jis ją matė su drauge A bute stovinčias prie lango. D. L. buvo jo meilužė. Tą vakarą jis buvo truputį išgėręs. Jei kviečia, mano, kad yra būtinybė pabendrauti. Jis atvyko pasikalbėti. Atvyko ne vienas, nes nenorėjo palikti vienų brolio ir pusbrolio. Šiuo metu atlikinėja bausmę, nuteistas pagal LR BK 138 str. 2 d. Nežino, kas V. M. sužalojo veidą. M. D. nesudavė, nes jis stovėjo ramus, iš jo jokios agresijos nebuvo. Iš pirmos namo laiptinės išėję žmonės iškvietė med. pagalbą. Atvykus policijos pareigūnams su jais įvyko konfliktas, jis įniršo ant pareigūnų, nepasitiki teisine sistema, medikais, todėl atsisakė su jais bendrauti. Į gydymo įstaigą jis buvo nuvežtas, tačiau medicininė pagalba suteikta nebuvo. Jis supyko ant gydytojų ir išėjo namo. Tą vakarą jis D skambino du kartus, rašė SMS žinutes. D pažinojo nuo gruodžio mėnesio. Jie kalbėjosi apie susitikimą, nes to norėjo D. Yra vedęs, jo žmona turi vaiką, jį augina kartu. Dabar nebepyksta ant kaltinamojo, tačiau jo parodymai nėra nuoširdūs, apmaudu, kad jis sako netiesą. Konfliktą išprovokavo buvusi jo draugė D. L.. Iki įvykio sužalotas nebuvo. Po sužalojimo nesijaučia darbingas. Dirba fizinį darbą. Padirbus ima skaudėti petį, naktimis sapnuoja užpuolimus. Praėjus metams po įvykio, neatsigauna. Ambulatoriškai gydėsi apie 2 mėnesius. Nedarbingumas nenustatytas.
Liudytoja V. G. parodė, kad ji yra apylinkės inspektorė. 2010 m. pavasarį buvo pas bendradarbius Kosmonautų g. 10-o namo trečioje laiptinėje. Išeinant iš laiptinės pamatė gulintį R. K.. Paklausus kas nutiko, pasakė, kad „pripjovė“. V. K. mėgino aiškinti, kad susiskambino, juos pakvietė, privažiavus „pripjovė“. Ji iškvietė medikus. Atvyko policijos pareigūnai, medikai ir juos išsivežė. R. K. kažkiek kalbėjo, kažkiek sąmonę prarasdavo. Ar buvo apšviesta toje vietoje, kur gulėjo žmogus, nepamena. R gulėjo prie namo kampo, netoli trečios laiptinės. V vaikščiojo ir rodė savo kruvinus drabužius.
Liudytojas A. S. parodė, kad 2010 m. gegužės mėnesį po gimtadienio grįžinėjo iš Kauno. V. K. paskambino kaltinamasis. Vyko prie Kosmonautų g.10-o namo Jonavoje. Automobilį pasistatė aikštelėje. R ir V nuėjo prie laiptinės. Iš laiptinės išėjo V. M. ir dar vienas vaikinas. Jie šnekėjo, apsimušė, kas kam sudavė nežino. Ne viską pamena.
Įrodymams patikrinti vadovaujantis LR BPK 276 str. nustatyta tvarka perskaičius liudytojo A. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b.l. 117-118, 119-120), jog jis likęs automobilyje matė, kad pusbroliai K stovėjo prie įėjimo į laiptinę, kai iš laiptinės išėjo du vaikinai. Vienas iš vaikinų buvo žemesnio ūgio už kitą. Vaikinams išėjus iš laiptinės, vienas iš jų, žemesnis, pastūmė V į krūtinę. Peilio nepastebėjo. V taip pat pastūmė vaikiną abiem rankomis į krūtinę. Besistumdydami vaikinai atsitraukė nuo laiptinės, judėjo trečiosios laiptinės link. Kai V vaikiną pastūmė, pastebėjo, kad vaikinas rankoje laiko peilį ir mojuoja juo priešais V. Kažkuriuo momentu V dešine ranka susigriebė už kairiojo peties. Po patirto sužalojimo V sudavė vaikinui smūgį kumščiu į krūtinę ar tai ranką. Vaikinas vis dar mojavo peiliu priešais V, kaip kad norėdamas suduoti smūgį, ir tuo metu į konfliktą įsikišo greta buvęs R. Jis nustūmė V nuo vaikino ir tokiu būdu atsuko vaikinui nugarą. Kaip tik tuo momentu vaikinas sudavė smūgį R peiliu į nugarą. R suklupo ant žemės ir ėmė rėkti „nejaučiu kojų“. Nugriuvęs ant žemės jis nebesikėlė. Konflikte dalyvavę vaikinai pasišalino, grįžo į laiptinę, iš kurios buvo išėję. Antrasis iš vaikinų į konfliktą nesikišo, tik buvo greta. Nei jis sudavinėjo smūgius, nei jam buvo suduoti smūgiai. R. K. niekam smūgių nesudavė. Liudytojas patvirtino, kad perskaityti jo parodymai teisingi. Liudytojas A. S. tęsdamas parodymus paaiškino, kad jis į konfliktą nesikišo, bijojo nukentėti. Jis buvo iš automobilio išlipęs, matė smūgius peiliu abiems nukentėjusiesiems. Peilį turėjo V. M.. Konfliktas vyko neilgai, kelias minutes.
Liudytojas V. K. parodė, kad nukentėjusieji V. ir R. K. yra jo sūnūs. Jam sūnus R pasakojo, kad jie vyko pas merginą išsiaiškinti santykių. Nuvykus kilo konfliktas su kitais vaikinais. Jo sūnus V buvo sužalotas į petį, R sužalotas į nugarą. R klinikose gydėsi apie tris mėnesius. V irgi gydėsi. Buvo išpirkęs patentus dėl darbo, tačiau dėl sužalojimų jie dirbti nebegalėjo. Su kaltinamuoju nebendravo. Buvo susitikęs su kaltinamojo tėvu. Pastarasis prašė sūnaus gydymui 50 000 litų. Jam pasakė, kad tokių pinigų nemokės. Kaltinamojo tėvų negąsdino. Antra operacija sūnui kainuotų 50 000 eurų. Operacija neatlikta, nėra tokių pinigų.
Liudytojas V G. M. parodė, kad kaltinamasis yra jo sūnus. Sūnus pasakojo, kad jį užpuolė ir sumušė du girti jaunuoliai. Su nukentėjusiųjų tėvu V. K. buvo susitikę prie parduotuvės „MAXIMA“. Nukentėjuiųjų tėvas jam grąsino, reikalavo sumokėti milijoną, po to liepė mokėti 40 000-50 000 litų. Po sužalojimo sūnus kreipėsi į medikus, buvo sutinę lūpos, mėlynės ant kojų.
Liudytoja E. B. parodė, kad ji dirba greitosios medicinos pagalbos stotyje. Dispečerė pranešė, kad yra iškvietimas prie Kosmonautų 8-o ar 10-o namo. Atvykus rado du sužalotus asmenis, vienas gulėjo, kitas sėdėjo. Vienas buvo sužalotas į nugarą, kitas į petį. Sužaloti asmenys sakė, kad juos sužalojo peiliu. Sužalotus piliečius vežė į priėmimo skyrių, jie abu buvo sąmoningi. Vienas sakė, kad nejaučia kojų. Vaikinai buvo išgėrę.
Liudytoja D. L. parodė, kad su V. K. 2010 m. draugavo, po to susipyko, skyrėsi, jis jai grasino. Pas V. M. į Kosmonautų gatvės 10-ą namą atvyko apie vidurnaktį. V. K. vis kvietė susitikti ir ji nurodė V. M. namų adresą. Atvykus R. ir V. K., trise išėjo į lauką. V. K. ją puolė. Po to susimušė su V. M. ir M. D.. V. K. buvo neblaivus. V. M. geras jos draugas ir tokiu metu tik į jį galėjo kreiptis. Vyko pas V. M., nes nenorėjo būti namuose. Su V. K. draugavo apie pusę metų. V neblaivus nekontroliuojamas, todėl jautė grėsmę. Į policiją kreiptis manė nerealu, apie tai nepagalvojo. Su V. K. vakare susirašinėjo SMS pranešimais, skambinosi, kalbėjosi. V. K. norėjo su ja susitikti. Jai nesutikus ėmė grasinti. Ji V. K. nurodė adresą prie Kosmonautų g. 10-ojo namo. Ar V. M. kalbėjo su V. K., nežino. K apie savo atvykimą pranešė SMS žinute. V. M. bute buvo ji, V. M. ir M. D.. Jiems išėjus, V ir R. K. jau stovėjo. V ją puolė, trenkė ranka į krūtinę. Ji pasitraukė ir pasislėpė už V ir M nugarų. Nubėgant matė, kaip V. K. puolė V. M. ir trenkė ranka jam į veidą. Daugiau nematė nieko. Nuo jų išėjimo į lauką iki jos sugrįžimo į vidų praėjo keletas minučių. Po 15-20 sekundžių į vidų sugrįžo M. D. su V. M.. Jie buvo sumušti, sutinusios lūpos, ant veidų matėsi kraujas. Pabuvusi apie valandą V. M. bute, išvažiavo namo.
Įrodymams patikrinti vadovaujantis LR BPK 276 str. nustatyta tvarka perskaičius liudytojos D. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b.l. 128), paaiškino, kad inicialai V.M. reiškia V. M.. Jai iš pasakojimų žinoma, kad smūgių buvo ir daugiau, ne tik jos matytas vienas. Kad buvo spardomi, grįžę pasakojo V. M. ir M. D.. Pareiškime policijai nurodytas aplinkybes žino iš pasakojimų. Rašant 2010-05-15 pareiškimą spaudimo jai niekas nedarė, V. M. nebuvo. Į policijos komisariatą kartu ėjo V. M.. V. M. pareiškimo neskaitė. Pareiškimą V. M. peržvelgė jau būnant policijos komisariate. Apie nukentėjusiųjų sužalojimus sužinojo kitą dieną. Po įvykio bendravo su V. K.. V. M. peilio neturėjo, jei būtų turėjęs, būtų mačiusi.
Įrodymams patikrinti vadovaujantis LR BPK 276 str. nustatyta tvarka perskaičius liudytojos D. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b.l. 129), jog jos rašyto policijai pareiškimo turinį V. M. žinojo, nes jį perskaitė, parodė, jog ji nežinojo, kiek V. M. jos rašyto policijai pareiškimo perskaitė. Tęsdama parodymus liudytoja D. L. paaiškino, kad vieni iš V. K. grasinimų buvo padegti jos namus, automobilį. Vėliau buvo neaiškaus piliečio iš nežinomo numerio grasinimai „ar ji nebijanti vaikščioti gatvėmis“, suprato, kad šie grasinimai inicijuoti V. K.. Mano, kad šie grasinimai buvo pakankamai rimti. Įvykio metu nukentėjo ir ji. Gydytojai konstatavo lengvą krūtinės sužalojimą.
Įrodymams patikrinti vadovaujantis LR BPK 276 str. nustatyta tvarka perskaičius liudytojos D. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b.l. 130), jog prieš susitinkant su V. K. 2010 m. gegužės 7-8 nakties metu ji nejautė iš jo jokios grėsmės, todėl nesikreipė į Jonavos rajono policijos komisariatą, pasiprašė V. M. pabūti su ja, kad jaustųsi saugesnė, ramesnė, liudytoja parodė, kad ji jautė grėsmę, bet ne tokią, kad reiktų kreiptis į policiją. Toliau tęsdama parodymus liudytoja paaiškino, kad V. K. norėjo susitikti ir nežiūrint, kad buvo nakties metas, ji manė, kad geriau išsyk susitikti ir viską išsiaiškinti, nei bijoti išeiti į gatvę. 2010 gegužės 7 d., 8 d. buvo jos su V. K. draugystės galas, skyrybų metas.
Liudytojas M. D. parodė, kad jis buvo pas V. M., kai V paskambino D. L. ir pasakė, kad ją R ir V. K. gąsdina. D. L. nurodžius adresą, po kurio laiko atvyko R. ir V. K.. Jis, V. M. ir D. L. išėjo į kiemą. Prie laiptinės stovėjo R. ir V. K.. Jie rėkė: „Atiduokit mūsų mėsą, čia mūsų“. Kažkuris iš jų trenkė D į krūtinę, po to kumščiu jam į lūpą. Jis po smūgio pargriuvo. Kažkuris spyrė iš kojos. Jo koja buvo sutinusi. Spyrė ir jam, ir V. M.. Abu su V. M. gulėjo ant žemės. Po to greitai atsikėlė ir bėgo į laiptinę. Kas konkrečiai sudavė V. M., nežino. Konfliktas trūko trumpai.
Įrodymams patikrinti vadovaujantis LR BPK 276 str. nustatyta tvarka perskaičius liudytojo M. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b.l. 133), kad D. L. būtų suduoti smūgiai jis nematė, jam atrodo jokių smūgių jai niekas nesudavė, jam nebuvo suduoti smūgiai kojomis, ar buvo suduota V. M., nežino, liudytojas paaiškino, kad tiesą sako dabar, galėjo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ne taip kažką suprasti.
Įrodymams patikrinti vadovaujantis LR BPK 276 str. nustatyta tvarka perskaičius liudytojo M. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b.l. 141), jog 2010 m. liepos 9 d. apklausiamas kaip liudytojas nurodė, kad smūgiai kojomis nebuvo suduoti, akistatos su nukentėjusiuoju R. K. metu parodė, kad V. K. sudavė vieną smūgį koja, liudytojas parodė, kad jam buvo suduotas smūgis koja ir jį sudavė V. K.. Tęsdamas parodymus liudytojas paaiškino, kad jo regėjimo nekoreguoja jokie akiniai. Taip kaip mato šiandien, matė ir įvykio dieną. V. M. bute daugiau jokių merginų nebuvo. D. L. jų paprašė kartu išeiti į lauką ir pastovėti. Viena eiti bijojo. Jam nežinoma, kodėl K D. L. grasino. Nežino, kas juos sieja. V. M. peilio neturėjo. Jis iš namų nieko neėmė. Su R. ir V. K. lauke nieko nekalbėjo, nespėjo. Konfliktas įvyko prie vidurinės laiptinės. Jie buvo blaivūs, R. ir V. K. pagal agresiją neatrodė blaivūs. Jie staugė, rėkė. Agresija buvo nukreipta į D. L.. Jis ir V. M. niekam smūgių nesudavė. Gintis jie nespėjo, nes iš karto gavo į dantis. Žodinis konfliktas įvyko kai nukentėjusieji pasakė „Atiduokit mums mėsą“. Atrodo, kad jam trenkė V. K., o V. M. R. K.. Apie nukentėjusiųjų sužalojimus peiliu po to papasakojo D. L.. Nežino, ar V. M. žinojo apie R. ir V. K. sužalojimus. Jie patys įvykio metu nukentėjo.
Liudytoja A. Z. parodė, kad datos tiksliai nepamena, bet tai galėjo būti balandžio mėnesio pabaigoje-gegužės mėnesio pradžioje naktį apie 1 valandą. Ji ėjo į parduotuvę nusipirkti cigarečių. Prie Kosmonautų g. 10-o namo išgirdo riksmus. Pamatė keturis vaikinus, vienas iš jų buvo jos pažįstamas V. M., o kitas V. M. draugas. Kiti du buvę vaikinai puolė, parklupdė Vidą ir jo draugą, šie nukrito. Iš pradžių sudavė Vidui, po to Mariui, o gal atvirkščiai, gal į veidą, krūtinę sudavė. V. M. nespėjo suduoti. Po pirmo jam suduoto smūgio parklupo ir toliau buvo daužomas. Matėsi, kad nukentėjusieji buvo aršūs, spardė nukritusius vaikinus. Nežino, kokiu būdu Vidas atsistojo ir su draugu įbėgo į laiptinę. Likę du kiti vaikinai parėkavo ir nuėjo link pagrindinės gatvės. Ji neskambino ir nekvietė policijos, nes nemėgsta „lįsti į policiją. Vėliau susitikus V. M. pastarasis jai pasakė, kad turi problemų, kad tie jaunuoliai kreipėsi į policiją. Ji pasisiūlė nueiti į policiją ir parašyti ką matė. Nukentėjusiųjų nukritusių nematė. Nematė, kad jiems būtų suduota. Dėl ko kilo konfliktas, nežino. Girdėjo keiksmažodžius. Kas keikėsi, nežino. Namuose parašė pareiškimą policijai ir paprašė nunešti. Nepamena - gal jos sesuo pareiškimą policijai nunešė. Nuo įvykio vietos buvo gal apie 50 metrų atstumu. Nesakė nieko, įvykius stebėjo ramiai, po to nuėjo. Nepastebėjo, kad nukentėjusieji ką nors būtų turėję rankose. V. M. nieko rankose neturėjo.
2010 m. gegužės 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad tiksli nusikalstamų veikų padarymo vieta, prie Kosmonautų g. namo Nr. 10, Jonavoje, kurioje rasta 10-15 cm skersmens rudos spalvos, panaši į kraujo, dėmė (t. 1, b.l. 6-7).
2010-07-14 daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti nukentėjusiojo V. K. marškinėliai ir džemperis bei nukentėjusiojo R. K. džemperis, 2010-05-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad jie buvo pateikti nukentėjusiojo V. K.. Nustatyta, kad šviesiai mėlynos spalvos džemperio kairėje pusėje peties srityje matomas audinio pažeidimas, kuris susiūtas, gobtuvo kairėje yra maždaug 2 cm ilgio kiauryminis audinio pažeidimas, dešinės rankovės apatinėje dalyje matomas netaisyklingos formos rudos spalvos sutepimas, panašus į sutepimą krauju, marškinėlių kairio peties srityje yra maždaug 2 cm ilgio kiauryminis audinio pažeidimas, juodos spalvos džemperio rankovės, alkūnių srityje, suteptos pilkšvos spalvos nešvarumais, nugarinėje džemperio dalyje apačioje yra vertikalus maždaug 2 cm ilgio kiauryminis audinio pažeidimas bei aplink jį rudos spalvos sutepimas, panašus į sutepimą krauju (t. 1, b.l. 77-82).
2011-03-23 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta 2011-03-23 VšĮ Jonavos GMPS l. e. vyr. gydytojo pareigas R. M. pateikta kompaktinė plokštelė su telefoninio pokalbio garso įrašu, kuriame užfiksuotas 2010-05-08 2.06 val. kvietimas prie Kosmonautų g. 10 namo (t. 1, b. l. 94-98).
Iš greitosios medicinos pagalbos kortelėje užfiksuotų duomenų matyti, kad iškvietimas R. K. ir V. K. buvo gautas 2010-05-08 2.10 val. (t. 1, b. l. 90-91).
2011-02-28 daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta kompaktinė plokštelė su V. G. M. ir V. K. pokalbio garso įrašu, kurį 2011-01-25 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė liudytojas V. G. M. (t. 2, b.l. 1-6).
2010-11-22 parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad 2010-11-22 nukentėjusysis R. K. parodė konflikto vietas namo, esančio Kosmonautų g. namo Nr. 10 kieme Jonavoje, bei pasinaudodamas manekenu, pademonstravo savo ir V. K. sužalojimų mechanizmą ir lokalizacijas (t. 1, b.l. 30-43).
2010-05-12 asmens parodymo atpažinti iš vaizdo įrašo, protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis V. K. atpažino V. M. kaip asmenį, kuris 2010 m. gegužės 8 d. apie 01.30 val. prie Kosmonautų g. namo Nr. 10, Jonavoje, peiliu sužalojo jį ir jo brolį R. K. (t. 1. b.l. 61-62).
2010-11-22 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis R. K. atpažino V. M. kaip asmenį, kuris 2010 m. gegužės 7-8 d. naktį konflikto metu peiliu sužalojo jį ir jo brolį V. K. (t. 1, b.l. 24-26).
2010-11-22 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis R. K. atpažino M. D. kaip asmenį, kuris 2010 m. gegužės 7-8 d. naktį kartu su V. M. išėjo iš Kosmonautų g. namo Nr. 10 antrosios laiptinės, į konfliktą nesikišo, o po sužalojimo buvo priėjęs prie jo gulinčio ant žemės (t. 1, b.l. 27-29).
2010-12-16 akistatos protokolu nustatyta, kad akistatos metu R. K. ir V. M. patvirtino savo parodymus (t. 2, b. l. 65-66).
2011-01-25 akistatos protokolu nustatyta, kad akistatos metu R. K. ir M. D. patvirtino savo parodymus (t 1., b. l. 139-140).
2010-05-18 pareiškimu nustatyta, kad į Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK kreipėsi V. M., pranešdamas 2010-04-07 – 2010-04-08 nakties metu vykusio konflikto, kurio dalyviu jis buvo, aplinkybes (t. 2, b.l. 53).
Specialisto išvada Nr. G 2029/10 (02) nustatyta, kad R. K. nustatyta nugaros dešinės pusės I juosmeninio slankstelio lygyje durtinė – pjautinė žaizda su nugaros smegenų sužalojimu. Sužalojimas padarytas aštriu daiktu (-ais), galimai užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir savigynos metu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6. 6. 6 punktu, sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 53-54).
Specialisto išvada Nr. G 1935/10 (02) nustatyta, kad V. K. nustatyta durtinė-pjautinė žaizda kairiame petyje, odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje. Durtinė-pjautinė žaizda padaryta aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu vieno trauminio poveikio pasėkoje, odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje padarytas kietu buku daiktu vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytoms traumos aplinkybėms ir nurodytam traumos laikui nėra. Dėl durtinės-pjautinės kairio peties žaizdos V. K. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. (t. 1, b.l. 74).
Specialisto išvada Nr. G 1212/10 (02) nustatyta, kad V. M. konstatuota poodinės kraujosruvos veide, dešinėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje ir galėjo gautis prie tiriamojo nurodomų aplinkybių ir nurodomu laiku, t.y. 2010-05-08. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 2, b.l. 103).
Specialisto išvada Nr. G 1211/10 (02) nustatyta, kad M. D. konstatuota muštinė žaizda apatinės lūpos vidiniame paviršiuje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai tiriamojo nurodytu laiku, t.y. 2010-05-08. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (t. 1, b.l. 136).
2010-11-29 tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad analizuojant nukentėjusiojo R. K. mobiliojo ryšio telefono Nr. 868377051 išklotinę nustatyta, jog 2010 m. gegužės 7 d. R. K. telefonu tris kartu bendravo su broliu V. K. Nr. 860551631: 2010-05-07 17:59 val., 18:54 val. ir 19:09 val. V. K. skambino R. K. (pokalbio trukmė atitinkamai 70 s, 17 s ir 19 s). 2010-05-08 broliai telefonu nebendravo. Analizuojamu laikotarpiu R. K. telefonu bendravo su pusbroliu A. S.. 2010-05-07 23:31val. A. S. siuntė SMS pranešimą R. K., tuo pačiu laiku R. K. siuntė SMS pranešimą A. S., 23:33 val. A. S. vėl siuntė SMS pranešimą R. K.. Išklotinėje fiksuotas dar vienas A. S. ir R. K. bendravimastelefonu 2010-05-13 A. S. siuntė SMS pranešimą R. K.. 2010-05-01 – 2010-06-01 laikotarpį apimančioje išklotinėje fiksuotas R. K. bendravimas telefonu su V. M.. 2010-05-12 11:11 val. R. K. skambino V. M.(pokalbis neįvyko– praleistas skambutis), 2010-05-13 18:23 val. siuntė SMS pranešimą, 18:24 val. gavo SMS pranešimą iš V. M.. 2010-05-14 13:33 val. V. M. skambino R. K., tačiau pokalbis neįvyko dėl praleisto skambučio. Išklotinėje nėra fiksuotas R. K. bendravimas telefonu su D. L. ir M. D. (t. 2, b.l. 10-13).
2010-11-30 tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad analizuojant nukentėjusiojo V. K. mobiliojo ryšio telefono Nr. 860551631 išklotinę nustatyta, kad 2010 m. gegužės 7 d. V. K. telefonu tris kartus bendravo su broliu R. K.: 2010-05-07 17:59 val., 18:54 val. ir 19:09 val. V. K. skambino R. K. (pokalbio trukmė atitinkamai 70 s, 17 s ir 19 s). 2010-05-08 08:19 val. V. K. siuntė SMS pranešimą R. K.. Analizuojamu laikotarpiu V. K. telefonu bendravo su pusbroliu A. S.. 2010-05-07 07:03 val. ir 07:04 val. V. K. siuntė SMS pranešimus A. S., 07:04 val. ir 07:05 val. gavo SMS pranešimą iš A. S.. Tą pačią dieną 19:43 val. V. K. skambino A. S. (pokalbio trukmė 52 s). 2010-05-08 09:11 val. A. S. skambino V. K., tačiau pokalbis neįvyko dėl praleisto skambučio. 2010 m. gegužės 7-8 d. laikotarpiu V. K. intensyviai bendravo telefonu Nr. 37060551631 su D. L., tel. Nr. 37060628289. Nuo 2010-05-07 01:56 val. iki 2010-05-08 10:08 val.V. K. D. L. išsiuntė 38 SMS pranešimus, D. L. V. K. – 34 SMS pranešimus. V. K. skambino D. L. 2010-05-07 09:05 val. (pokalbio trukmė 397 s), 11:53 val. (praleistas skambutis), 11:56 val. (pokalbio trukmė 44 s), 12:29 val. (pokalbio trukmė 1260 s), 13:12 val. (pokalbio trukmė 943 s), 2010-05-08 00:04 val. (pokalbio trukmė 29 s), 01:32 val. (pokalbio trukmė 59 s), 01:34 val. (pokalbio trukmė 376 s), 01:42 val. (pokalbio trukmė 96 s), 02:02 val. (pokalbio trukmė 12 s), 02:03 val. (praleistas skambutis), 02:15 val. (pokalbio trukmė 18 s), 02:36 val. (praleistas skambutis). D. L. skambino V. K. 2010-05-07 11:55 val. (praleistas skambutis), 13:58 val. (pokalbio trukmė 334 s), 14:53 val. (pokalbio trukmė 79 s), 2010-05-08 13:28 val. (pokalbio trukmė 151 s). Išklotinėje nėra fiksuotas V. K. bendravimas telefonu su M. D. ir V. M.. (t. 2, b.l. 10, 14-36).
2010-12-06 tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad liudytojos D. L. mobiliojo ryšio telefono išklotinėje yra fiksuotas D. L. bendravimas telefonu su M. D. nuo 2010-05-08: 01:20 val. M. D. skambino D. L. (praleistas skambutis), 03:29 val. D. L. skambino M. D. (praleistas skambutis). 08:37 val. D. L. siuntė M. D. SMS pranešimą. Intensyvus šių asmenų bendravimas išklotinėje užfiksuotas 2010 m. gegužės 8, 9, 10 dienomis, taip pat kontaktavimas 11, 13, 14, 16, 17, 18, 19 ir 22 dienomis. Prie tarnybinio pranešimo pridedamas D. L. telefono išklotinės fragmentas – bendravimas telefonu su M. D.. Analizuojant išklotinę, nustatyta, kad 2010-05-07 – 2010-05-08 D. L. intensyviai bendravo telefonu su V. M.. 2010-05-07 nuo 11:35 val. iki 20:08 val. D. M. D. L. nusiuntė 6SMSpranešimus, D. L. V. M. – 8 SMS pranešimus.21:49 val. D. L. skambino V. M., tačiau pokalbis neįvyko dėl praleisto skambučio. Nuo 22:51val.iki 23:08val. V. M. D. L. nusiuntė 4 SMS pranešimus, D. L. V. M. – 5 SMS pranešimus. 2010-05-07 23:41 val., 23:55 val. ir 2010-05-08 00:07 val. D. L. skambino V. M. (pokalbio trukmė atitinkamai 72 s, 56 s, 41 s). 2010-05-08 00:08 val. ir 00:14 val. V. M. skambino D. L. (pokalbio trukmė 26 s ir 8 s). 00:51 val. ir 00:54 val. D. L. V. M. siuntė 2 SMS pranešimus, 00:52val.ir 03:04val. V. M. siuntė SMS pranešimus D. L.. (t. 2, b.l. 10, 36-43).
2010-12-10 tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad analizuojant įtariamojo V. M. išklotinę nustatyta, kad 2010 m. gegužės 7-8 d. laikotarpiu V. M. telefonu Nr. 868492947 bendravo su M. D. ir D. L.. 2010-05-07 nuo 11:34 val. iki 21:49 val. D. L. nusiuntė V. M. 8 SMS pranešimus, V. M. D. L. – 6 SMS pranešimus. 19:29 val. ir 21:49 val. D. L. skambino V. M., tačiau pokalbiai neįvyko dėl praleistų skambučių. 22:51 val. – 23:08 val. laikotarpiu D. L. ir V. M. išsiuntė vienas kitam po 4 SMS pranešimus. 23:41 val., 23:55 val. ir 2010-05-08 00:07 val. D. L. skambino V. M. ir jų pokalbiai truko 72 s, 55 s ir 41 s. 2010-05-08 00:08 val., 00:14 val. V. M. skambino D. L.. Pokalbių trukmė - 26 s, 8 s. D. L. 00:51 val., bei 00:54 siuntė SMS pranešimus V. M.. 00:52 val. ir 03:04 val. V. M. siuntė SMS pranešimus D. L.. Su M. D. V. M. telefonu bendravo 2010-05-07 nuo 12:27 val. iki 18:28 val. (skambino vienas kitam bei siuntė SMS pranešimus). V. M. telefono išklotinėje fiksuotas jo telefoninis bendravimas su liudytoja A. Z. (tel. Nr. 8 656 26609). 2010-05-10 minėti asmenys skambino vienas kitam, tačiau pokalbiai neįvyko dėl praleistų skambučių. Užfiksuoti kontaktai 2010 m. gegužės 12, 14, 15 19, 21, 22, 23 ir 27 dienomis. Įtariamasis V. M. 2010-05-13 ir 2010-05-14 telefonu kontaktavo su nukentėjusiuoju R. K.. 2010-05-13 18:23 val. R. K. siuntė SMS pranešimą V. M., 18:24 – V. M. R. K.. 2010-05-14 13:33 val. V. M. skambino R. K., tačiau pokalbis neįvyko. Išklotinėje nėra užfiksuoto V. M. bendravimo telefonu su V. K.. (t. 2, b.l. 10, 44-51).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis neigė sužalojęs nukentėjusiuosius. Teismo posėdyje pripažino esmines bylos aplinkybes, pripažino, kad sudavė vieną smūgį peiliu nukentėjusiajam V. K. į petį ir vieną smūgį nukentėjusiajam R. K. į juosmens sritį. Kaltinamojo argumentai, kad kartu su juo bei M. D. susitikti su nukentėjusiaisiais išėjo ir D. L., bei, kad sužalojimus nukentėjusiesiems padarė mosikuodamas raktų ryšuliu, ant kurio buvo prikabintas peilis ir kuris mosikuojant atsilenkė, nėra pagrįsti, jie paneigti teismo medicinos specialisto išvadomis, kuriose konstatuoti nukentėjusiesiems padaryti sužalojimai, jų pobūdis, bei nukentėjusiųjų V. K. ir R. K. bei liudytojo A. S. parodymais, kurie tiek tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu nuosekliai teigė, jog į kiemą su jais susitikti atėjo V. M. su M. D.. D. L. su jais kartu nebuvo.
Nukentėjusysieji V. Ir R. K. nuo pat pirmųjų apklausų ikiteisminio tyrimo metu bei įrodymų tyrimo teisme metu vienodai nurodė, kad kaltinamasis kartu su M. D. išėjęs iš laiptinės į kiemą su jais susitikti rankoje turėjo virtuvinį peilį. Nukentėjusysis R. K. įrodymų tyrimo teisme metu aiškino, kad tai buvo virtuvinis peilis, jo geležtė 10-12 cm, rankena smėlio spalvos. Nukentėjusieji liepė kaltinamajam peilį slėpti. Iš pradžių kaltinamasis peilį užsikišo už drabužių, vėliau jį vėl išsitraukė. Nukentėjusysis R. K. ikiteisminio tyrimo metu 2010 05 14 apkaustas kaip liudytojas praėjus neilgam laiko tarpiui po įvykio parodė, kad nepžįstamas vaikinas pradėjo kalbėtis su V. K., vėliau jie susimušė, tada V. M. įsitraukė peilį ir dūrė broliui į kairį petį, o jam bandant juos išskirti, nustumti brolį, V. M. dūrė jam peiliu į stuburo sritį( 1t. b.l.9-10). Analogiškus parodymus jis davė ir vėlesnių apklausų metu ikiteisminiame tyrime bei bylos nagrinėjimo teisme metu. Nukentėjusiojo R. K. parodymų teisingumą patvirtina ir liudytojų: A. S. parodymai, kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme parodė, kad matė kaip R. K. po smūgio suklupo ant žemės, E. B., kuri atvykusi pagal iškvietimą prie Kosmonautų 8-o ar 10-o namo rado du sužalotus asmenis, liudytojos V. G., kuri parodė, kad išeinant iš Kosmonautų g. 10-o namo trečios laiptinės pamatė gulintį R. K., parodymai, bei aptarti tyrimo veiksmų protokolai, o būtent - įvykio vietos apžiūros protokolas, parodymų patikrinimo vietoje protokolas bei teismo medicinos specialisto išvadose nurodyti sužalojimai.
Nukentėjusiojo V. K. parodymai iš esmės atitinka ir nukentėjusiojo R. K. parodymus bei esminėse detalėse atitinka ir kaltinamojo parodymus teismo posėdžio metu apie smūgių peiliu sudavimą. Nukentėjusysis V. K. apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu 2010 05 08 praėjus kelioms valandoms po įvykio, bei 2010 05 12 apklausoje nurodė, kad jis susitikęs su V. M. iš karto jo paklausė, kodėl jis atsiliepinėja jo draugės telefonu, pradėjus kalbėtis jie apsižodžiavo, V. M. pradėjo prieš jį mosikuoti peiliu, jis bandė nuo jo atsistumti, jie susistumdė, kaltinamasis dūrė jam peiliu į kairį petį, o broliui R. K. bandant jį atstumti, dūrė pastarajam peiliu į nugaros sritį ir pasišalino (1t. b.l. 59, 60). Papildomos apkausos metu V. K. apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu iš esmės nurodė tokias pačias aplinkybes kaip ir ankstesnėse ikiteisminio tyrimo apklausose, bei detalizavo konflikto, kuris peraugo į muštines pobūdį, nurodydamas, kad jis bandė rankomis nuo savęs atstumti V. M., vieną kartą smūgiavo koja V. M. į šlaunį bei sudavinėjo smūgius koja V. M. į kojas (1t. b.l.63-64). V. K. įrodymų tyrimo teisme metu taip pat tvirtino, kad susitikęs su V. M. susistumdė, kad pastarasis nuo jo atsitrauktų spyrė į koją, kaip buvo sužalotas nepajuto. Nukentėjusiojo V. K. aiškinimo, kad jis kaltinamajam sudavinėjo smūgius koja į šlaunį bei į kojas, teisingumą patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada konstatuoti V. M. sužalojimai, jų pobūdis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertindamas visus nukentėjusiųjų, liudytojo A. S., E. B., V. G. parodymus daro išvadą, kad jie buvo nuoseklūs, esminėse detalėse sutapo. Teismas nenustatė faktų, kad nukentėjusieji bei liudytojai davė neobjektyvius parodymus, todėl neturi pagrindo abejoti jų patikimumu. Be to, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusieji bei šie liudytojai būtų pažinoję kaltinamąjį ir būtų turėję pagrindą jį apkalbėti, tokių duomenų nepateikė ir kaltinamasis.
Tuo tarpu vertinant liudytojų M. D., D. L., A. Z. parodymus matyti, kad jų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teismo posėdžio metu yra nesutampantys, nenuoseklūs, bei prieštaraujantys nukentėjusiųjų, liudytojo A. S., V. G., E. B., iš dalies ir kaltinamojo parodymams bei byloje esantiems kitiems rašytiniems įrodymamas.
Liudytojas M. D. 2010 05 18 kreipdamasis pareiškimu į Jonavos rajono PK nurodė, kad jam, D. L. ir V. M. išėjus iš laiptinės, nukentėjusieji sudavė smūgius V. M. ir jam, po to nukritusius spardė, o D. L. sudavė smūgį į krūtinę (t.1.b.l.131). Apklaustas 2010 07 09 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas nurodė jau kitokias įvykio aplinkybes, parodė, kad V. K. paėmęs už rankos D. L. tempė, o jiems dėl to paprieštaravus, sudavė jam smūgį kumščiu į lupą, kojomis nespardė, po smūgio nukrito ant žemės ir greitai atsikėlęs nubėgo į laiptinę, nematė ar buvo suduoti smūgiai V. M., taip pat nematė V. M. nukritusio ant žemės, bei nematė D. L. suduotų smūgių (t.1. b.l.132-134). 2011 01 25 akistatos su R. K. metu liudytojas M. D. nurodė, jog po V. K. suduoto smūgio į veidą, V. K. jam gulinčiam sudavė koja smūgį į kažkurį šoną (t.1. b.l.139-140). Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu nurodė, kad kažkuris iš nukentėjusiųjų trenkė D. L. į krūtinę, po to kumščiu jam į lūpą, kažkuris spyrė iš kojos, spyrė ir jam, ir V. M., abu su V. M. gulėjo ant žemės.
Be to teismas atkreipia dėmesį į liudytojo M. D. parodymus 2010 07 09 ikiteisminio tyrimo metu. Nors liudytojas M. D. nurodė, kad V. M. jam parodymų nediktavo, tačiau paaiškino, kad pareiškimą policijai rašė kartu su V. M., skaitydami vienas kito pareiškimus (1t. b.l.132-134). Todėl akivaizdu, kad liudytojas su kaltinamuoju tarėsi kaip padėti pastarajam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Išanalizavus šio liudytojo parodymus, teismas jais nesivadovauja ir vertina juos kaip jo pastangas padėti išvengti atsakomybės kaltinamajam.
Teismui kilo didelės abejonės dėl liudytojos D. L. parodymų teisingumo. D. L. apklausta keletą kartų ikiteisminio tyrimo metu taip pat davė skirtingus parodymus. Apklausta kaip liudytoja 2010 05 11 parodė, kad įvykio dieną V. K. jai rašė SMS žinutes, skambino, kalbėdama su V. K. suprato, kad jis neblaivus, nenorėjo su juo susitikti. Jai nuvykus pas V. M. V. K. vėl jai skambino, norėjo susitikti, ji jam pasakė atvažiuoti, nurodė V. M. namų adresą, o V. K. atvykus, ji, V. M. ir M. D. išėjo su juo susitikti, tada V. K. ją puolė, o V. M. pradėjus ją ginti, prasidėjo muštynės, ji atgal grįžo į butą, o kas vyko toliau kieme, nematė (t.1.b.l.127). Tuo tarpu 2010 05 15 jos rašytame pareiškime Jonavos rajono PK ji jau nurodė kitokias įvykio aplinkybes. Pareiškime teigė, jog V. K. jai grasino rašydamas SMS žinutes bei skambindamas, sakė, kad suradęs perplėš žandikaulį, jautė didelę baimę, stresą išsigandusi skambino vaikystės draugui V. M., pas jį nuvyko, V. K. ir toliau jai grasino, vėliau gražiai prašė susitikti, bijodama eiti viena į susitikimą su V. K., kartu pasikvietė V. M. ir M. D., susitikus su V. K., pastarasis ją tempė, sudavė smūgį į krūtinę, sakė, kad užmuš, todėl ji išsigandusi pasislėpė už V. M. ir M. D., tada V. R. K. pirmi sudavė smūgius V. M. ir M. D. į galvą, nukritusius ant žemės spardė, o ji išsigandusi pabėgo (1t. b.l.128). Apklausta D. L. kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu 2010 10 18 nurodė dar kitokias įvykio bei jos ir V. K. tarpusavio santykių aplinkybes, teigdama, jog 2010 05 07 su V. K. jie buvo pora ir santykių su juo nutraukusi nebuvo, būdama pas V. M. ir paskambinus V. K., pasisakė kur esanti, pasakė V. M. adresą, o pas V. M. atvyko ne todėl, kad būtų jautusi realią grėsmę, o todėl, kad V. K. atvykęs pas jos tėvus netriukšmautų ir jų nepažadintų, taip pat nurodė, jog prieš susitinkant su V. K. nejautė iš jo pusės jokios grėsmės, todėl į Jonavos rajono PK nesikreipė, tiesiog pasiprašė pas V. M. pabūti kartu su ja, kad jaustųsi saugesnė, telefono išjungti nenorėjo, nes manė, kad kas nors gali paskambinti nakties metu kokiu rimtesniu klausimu, taip pat parodė, kad konfkto metu V. K. sudavus jai į krūtinę ji pasitraukė už V. M. ir M. D. nugarų ir bėgo link laiptinės, atsisukusi pamatė kaip V. K. sudavinėja smūgį kumščiu V. M. į galvą, R. K. buvo šalia V. K., nematė, kad R. K. būtų sudavinėjęs smūgius, taip pat nematė, kad V. M. su M. D. būtų nugriuvę ant žemės ir kad jie būtų spardomi, bei nematė M. D. suduodamų smūgių (1t. b.l.129-130). Apklausta įrodymų tyrimo teisme metu aiškino, kad išėjus jiems tryse į lauką V. K. ją puolė, po to susimušė su V. M. ir M. D., nubėgdama matė, kaip V. K. puolė V. M. ir trenkė ranka jam į veidą. Toks liudytojos aiškinimas prieštarauja ir kaltinamojo parodymams teismo posėdžio metu, kur jis aiškino, kad jam pirmiau smūgius į veidą, šoną, koją, sudavė R. K.. Nukentėjusieji ir liudytojas A. S. nuosekliais parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme tvirtino, kad D. L. į kiemą kartu su V. M. nei M. D. išėjusi nebuvo. Teismas šiuos jų parodymus laiko patikimais ir jais vadovaujasi. Bylos medžiaga nustatyta, kad liudytoja įvykio metu buvo V. M. bute. Nukentėjusiųjų teigimu, jiems atvykus, D. L. žiūrėjo pro langą, į lauką išėjusi nebuvo. Toks nukentėjusiųjų aiškinimas nepaneigtas. Todėl teismas liudytojos parodymus, kad ji buvo lauke kartu su V. M. ir M. D. laiko nepatikimais, ir vertina juos kaip pastangas padėti išvengti kaltinamajam atsakomybės. Be to, liudytoja D. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog ji pareiškimą Jonavos rajono PK nešė kartu su V. M., pareiškimo turinį V. M. žinojo, nes buvo perskaitęs (1t. b. 130). Tačiau apklausta teisme liudytoja pakeitė parodymus, teigė, kad V. M. jos pareiškimo neskaitė, o tik peržvelgė jau būnant policijos komisariate. Teismas taip pat jos šiuos parodymus vertina kaip pastangas padėti išvengti kaltinamajma atsakomybės, nes kaip nustatyta kaltinamasis ir liudytoja D. L. yra geri pažįstami, bendrauja.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja A. Z. įrodymų tyrimo teisme metu ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog matė, kaip du vaikinai puolė ir sudavė smūgius jos pažįstamiems V. M. ir M, matė kaip du vaikinai nukritusius spardė, daužė, taip pat matė, kad V. M. smūgių suduoti nespėjo, nes po jam suduoto pirmo smūgio parklupo ir buvo daužomas, taip pat matė kaip V. M. pašokę su M nubėgo į laiptinę, o likę du vaikinai nuėjo link pagrindinės gatvės. Ji buvo nuo įvykio apie 50 m. atstumu, policijai apie įvykį nepranešė, nes liudytojos teigimu, nemėgsti lįsti į policiją, o po įvykio iš V. M. sužinojusi, kad pastarasis turi problemų, kad nukentėjusieji kreipėsi į policiją, pasisiūlė nueiti į policiją, ir parašyti tai ką matė, pareiškimą policijai rašė namuose, kas jį nunešė į policiją, neatsimena. Teismas netiki liudytojos parodymais, kuriuose ji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, jog matė konfliktą, nes tokie jos parodymai neatitinka paties kaltinamojo parodymų teisme apie grumtynių pobūdį, nes V. M. teismo posėdžio metu aiškino, kad jis gindamasis mosikavo raktų ryšuliu, sudavė peiliu smūgius nukentėjusiesiems, tuo tarpu liudytoja A. Z. tokių aplinkybių nenurodė. Priešingai, ji teigė, jog V. M. niekam smūgių suduoti nespėjo. Be to liudytojos aiškinimas, kad V. M. su M. D. pasišalinus, nukentėjusieji nukritę ant žemės nebuvo, abu nuėjo link pagrindinės gatvės, paneigtas nukentėjusiųjų, liudytojų A. S., kuris parodė, kad matė kaip R. K. po smūgio suklupo ant žemės, E. B., kuri atvykusi pagal iškvietimą prie Kosmonautų 8-o ar 10-o namo rado du sužalotus asmenis, liudytojos V. G., kuri parodė, kad išeinant iš Kosmonautų g. 10-o namo trečios laiptinės pamatė gulintį R. K., parodymais. Išanalizavus šios liudytojos parodymus akivaizdu, kad ji konflikto tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamojo nematė. A. Z. aiškinimas, kad ji matė, kaip jos pažįstami V. M. su M buvo daužomi, spardomi, tačiau policijai apie muštynes nepranešė, nes nemėgsta lįsti į policiją, yra neįtikinamas ir nelogiškas. Todėl įvertinęs šios liudytojos parodymus ir juos lyginęs su kitais byloje esančiais įrodymais, teismas daro išvadą, kad liudytoja A. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodydama, kad matė kaip prieš V. M. ir M. D. buvo naudojamas smurtas prie Kosmonautų gatvės 10-ojo namo ir duodama parodymus apie tas aplinkybes, davė nepatikimus parodymus, siekdama padėti išvengti atsakomybės kaltinamajam, teismas šiais jos parodymais nesivadovauja.
Liudytojų V. K. ir V.G. M. parodymai yra neinformatyvūs, paties įvykio šie liudytojai nematė, apie įvykį liudytojas V. K. sužinojo iš nukentėjusiųjų pasakojimų, o V. G. M. - iš kaltinamojo pasakojimų, teismas šiais jų parodymais nesivadovauja.
Vertindamas ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veiksmai peiliu akivaizdžiai kėlė pavojų nukentėjusiųjų sveikatai: byloje nustatytoje situacijoje vyko ne koks nors neatsargus ar nerimtas mosikavimas peiliu, o dviejų konfliktuojančių asmenų tai V. K. ir V. M. tarpusavio ginčas peraugęs į muštynes dėl nukentėjusiojo V. K. draugės D. L., kurio metu buvo suduotas vienas smūgis į petį nukentėjusiajam V. K., dėl kurio atsiradusias pasekmes patvirtina 2010-05-10 specialisto išvada Nr. G1935/10(02) kurioje nurodyta, kad dėl durtinės-pjautinės kairio peties žaizdos V. K. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui, o R. K. įssiterpus tarp konfliktuojančių V. M. ir V. K., bandant nustumti nuo V. M. V. K., ir V. M. atsukus nugarą, nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis peiliu į juosmens sritį. Bylos duomenimis nustatyta, jog R. K. sužalojimas buvo išties pavojingas jo sveikatai, nes jis padarytas smogiant peiliu į juosmens sritį, sužalojimo lokalizacija buvo žmogaus judėjimui svarbioje vietoje - sužaloti nugaros smegenys, peilio sužalojimu padarytas pjautinis kietojo dangalo sužalojimas užpakalinimae kairiajame paviršiuje apie 1,5 cm ilgyje per kurį matosi sužalotos nugaros smegenys, dėl sužalojimo atsiradusias pasekmes patvirtina specialisto išvada Nr. G 2029/10 (02), kurioje konstatuota, kad sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 53-54).
Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei V. M. kaltę padarus nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 1d., ir BK 135 str. 1d., patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų kurie yra įrodymai visuma, jie papildo bei patvirtina vienas kitą, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.
LR BK 135 str. bei BK 138 str. numatyta veika padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia savo veiksmų pavojingą pobūdį, numato, kad gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų nori arba nors ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Pavojingų padarinių numatymas – tai padarinių, kuriuos turi sukelti nusikalstama veika, neišvengiamumo ar galimumo suvokimas.
Žemesnės instancijos teismas
V. M. nukentėjusiesiems sudavė smūgius peiliu. Iš pradžių sudavė nukentėjusiajam V. K.. Po pirmo suduoto smūgio kaltinamasis nebaigė nusikalstamos veikos ir sudavė dar stipresnį smūgį nukentėjusiajam R. K.. Teismas neabejoja, kad jis suduodamas smūgius peiliu nuskentėjusiesiems suvokė, kad tokiais savo veiksmais kelia pavojų kito asmens sveikatai, tai suprasdamas, numatė, jog gali padaryti pavojingus kūno sužalojimus, dėl kurių gali kilti sunkių padarinių, tačiau savo sąmonėje galimų padarinių sunkumo nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurių iš jų, tai yra veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.
Atsižvelgiant į nurodytą kaltinamojo A. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 1d., kadangi įvertinus įrodymų visumą nustatyta, jog dėl V. M. tyčinio smurtinio veiksmo V. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamojo V. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 1 d., kadangi įvertinus įrodymų visumą nustatyta, jog dėl V. M. tyčinio smurtinio veiksmo R. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
V. M. kaltinamuoju aktu buvo kaltinamas, <..kad nukentėjusįjį V. K. sužalojo tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu...>, bei <.. iš karto po to, kai tarpusavio konflikto dėl asmeninų nesutarimų metu nesunkiai V. K. sveikatą, tyčia sudavė R. K. ...>. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis V. K. ir kaltinamasis V. M. nebuvo pažįstami, iki konflikto jokių asmeninių santykių tarp jų nebuvo, todėl iš kaltinamojo šalintina kaip perteklinė aplinkybė, kad nusikalstama veika buvo padaryta dėl asmeninių nesutarimų. Šios aplinkybės pašalinimas neturi jokios reikšmės nei nusiklastamos veikos kvalifikavimui, nei bausmės skyrimui.
Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Baudžiamajame įstatyme nurodyta, kad būtinoji gintis galima nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Be to kėsinimasis turi būti realus ir akivaizdus.
Ištyrus bei įvertinus byloje surinktus įrodymus, matyti, kad 2010 m. gegužės 8 d. apie 02.00 val. D. L. prašymu kaltinamasis V. M. ir M. D. ėjo aiškintis D. L. ir V. K. santykius. Iš pradžių vyko žodinis konfliktas, kuris perėjo į smurto panaudojimą.
Bylos medžiaga nustatyta, kad V. M. rankose turėjo peilį. Duomenų, kad nukentėjusieji būtų turėję kokius nors įrankius, pritaikytus žaloti žmogų, byloje nėra, tokių duomenų nenurodė ir kaltinamasis. Taip pat įvertintais bylos įrodymais nustatyta, kad tarp nukentėjusiojo V. K. ir V. M. vyko muštynės, nukentėjusysis V. K. taip pat sudavė kaltinamajam smūgius į kojas, į šlaunį. Šią aplinkybę patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, iš kurios matyti, kad V. M. diagnozuotos poodinės kraujosruvos veide, dešinėje šlaunyje. Kaltinamasis teigia, jog jis konflikto metu buvo išsigandęs, gynėsi nuo nukentėjusiojo, nematė kur dūria peiliu. Tačiau tokio smurto negalima laikyti akivaizdžiu kėsinimusi į kaltinamojo gyvybę ar sveikatą, juolab, kad po to sekusius kaltinamojo veiksmus nulėmė ne noras apsiginti, bet pyktis. Šiuo atveju V. M. panaudojo peilį sąmoningai norėdamas sužaloti nukentėjusiuosius, o ne gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi, todėl visiškai nesvarbu, ar jis matė kur duria peiliu.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad muštynėms, kilusioms tarpusavio konflikto metu, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga tai, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, smurtą vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Muštynėse nėra besiginančiųjų, todėl teisė į būtinąją gintį nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-684/1999, 2K-30/2007, 2K-428/2008). Taigi, iš byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos matyti, kad kaltinamojo patirtas sužalojimas neadekvatus savo sunkumu, todėl teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo kėsinimasis nebuvo pavojingas, nebuvo kaltinamajam reikalo gintis peiliu, juolab, kad nukentėjusieji nei peilio, nei kitokių įrankių, pritaikytų sužaloti žmogų su su savimi neturėjo.
Kaltinamojo gynėja prašo pripažinti, kad V. M. gindamasis nuo kėsinimosi peržengė būtinosios ginties ribas ir jo atžvilgiu prašo taikyti BK 62 straipsnuo nuostatas.
BK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama, kai „asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.“ Taigi, vadovaujantis šia norma, bausmė gali būti švelninama tik tada, kai konstatuojama, kad egzistuoja šių sąlygų visuma: 1) asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką; 2) prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Gynėjos prašymas vadovautis 62 straipsnio 2 dalimi grįstas teiginiu, kad veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas. Padarius išvadą, kad būtinosios ginties ribų peržengimas šioje byloje nenustatytas, darytina ir išvada, kad pagrindo BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymui nagrinėjamoje byloje nėra. Kaltinamasis teigia, jog jo veiksmai įvykio metu buvo atsakomoji reakcija į nukentėjusiojo V. K. provokuojantį elgesį. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad konflikto, dėl kurio nukentėjusiesiems buvo padaryti sužalojimai iniciatoriai nebuvo nukentėjusieji. Provokuojančiu elgesiu BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme pripažįstamas toks elgesys, kai asmuo, prieš kurį buvo padaryta nusikalstama veika, sąmoningai (tyčia) atlieka veiksmus, formuojančius ar stiprinančius kaltininko vidines paskatas padaryti nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį, t.y. formuojančius ar stiprinančius nusikalstamos veikos padarymo motyvą. Kaip nustatyta bylos medžiaga, nukentėjusysis V. K. ir jo draugė D. L. įvykio dieną susirašinėjo SMS žinutėmis, kalbėjosi telefonu, tarėsi dėl susitikimo. Susitarus susitikti, nukentėjusiajam V. K. buvo nurodytas kaltinamojo V. M. namų adresas. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis norėjo susitikti ir dėl susitikimo tarėsi su savo drauge D. L., tačiau su juo nakties metu išėjo susitikti ir aiškintis D. L. ir V. K. santykių M. D. ir V. M., pastarasis rankoje turėjo peilį. Akivaizdu, kad tiek D. L. veiksmai, neįšėjimas susitarus susitikti su V. K., bei V. M. elgesys, sukėlė nukentėjusiajam pyktį. Duomenų, kad kaltinamasis iki įvykio būtų staiga labai susijaudinęs, nėra, to bylos nagrinėjimo metu nenurodė ir pats kaltinamasis.
Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės bylos Nr. 2K-31/2006, 2K-300/2006, 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008, 2K-301/2008, 2K-353/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis pripažino esmines bylos aplinkybes dėl peilio panaudojimo prieš nukentėjusiuosius ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų, nukentėjusįjį R. K. aplankė ligoninėje, siūlė jam pagalbą. Visa tai rodo, kad kaltinamasis suvokia jo padarytų veikų pavojingumą. Todėl teismas atsižvelgdmas į šias aplinkybes laiko kaltinamojo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laiko tai, jog kaltinamasis atlygino nukentėjusiesiems dalį neturtinės žalos ( t.3.b.l. 99,100) o su Kauno teritorine ligonių kasa raštu susitarė dėl žalos atlyginimo, bei dalį žalos- 298,29 Lt apmokėjo (t.3. b.l.105, 106).
Skiriant V. M. bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę. V. M. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 135 str. 1d., priskiriama sunkiems nusikaltimams, nusikalstama veika, numatyta BK 138 str. 1d., priskiriama prie nesunkių, nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia, buvo sužaloti du asmenys, kaltinamasis administracine tvarka baustas, Jonavos PSPC PSC aktyvioje priežiūroje neįrašytas, anksčiau neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba autoservise, charakterizuojamas teigiamai, turi nepilnametį sūnų, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas mano, kad esant šių aplinkybių visumai bei laikantis BK 54 str. numatytų bausmės skyrimo pagrindų, jog visumoje būtų įgyvendinta BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis, jam turi būti paskirta BK 135 str. 1d. ir BK 135 str. 1d. sankcijose numatyta bausmė. Kadangi Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki 10 metų, todėl už šios nusikalstamos veikos padarymą V. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1d. padarymą, taip pat skirtina laisvės atėmimo bausmė. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra dvi V. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis dirba, turi nepilnametį vaiką ir teikia išlaikymą, mano, kad V. M. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 str. 1d. ir BK 138 str. 1d. padarymą skirtinos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei straipsnių sankcijose numatytas bausmės vidurkis, artimesnės minimalioms.
Baudžiamojoje byloje Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 10 440,08 Lt dydžio civilinį ieškinį (1 t., b. l. 101-113). Kaltinamasis V. M. ir Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. lapkričio 23 d. sudarė Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. Ž-16/709, kuria V. M. įsipareigojo 10 440,08 Lt žalą PSDF atlyginti per 35 (trisdešimt penkis) mėnesius nuo 2011 m. lapkričio 23 d., kiekvieną mėnesį įmokėdamas į išieškotojo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT217300010002484333, AB „Swedbank“, po 298,29 Lt iki einamojo mėnesio 30 dienos, (3t., b. l. 105). V. M. 2011 11 29 dalį žalos, t.y. 298,29 Lt Valstybinei ligonių kasai apmokėjo (t. 3. b.l.106).
LR BPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsnio prasme, sudarytos sutartys laikytinos taikos sutartimis. Kadangi jos neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia nei vienos šalies interesų, jos yra tvirtintinos.
Šioje byloje yra pareikštas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. K. civilinis ieškinys dėl 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t.1,b.l.17-19).
Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajam R. K. dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, gydėsi ligoninėje, vėliau gydėsi ir reabilitavosi Palangoje, patyrė fizinį skausmą, buvo apribota nukentėjusiojo galimybės laisvai judėti, bendrauti, patyrė nepatogumus, vaikšto tiktai pasiremdamas lazda, prognozė visiškai pasveikti yra labai bloga, iki šiol jaučia fizinį skausmą, vartoja nuskausminamuosius vaistus, negali dirbti darbo pagal įgytą baldžiaus specialybę, taip pat patyrė ir dvasinius išgyvenimus. Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į tai, kad, jis šiuo metu dirba, turi 2005m. gimusį sūnų, kuriam priteistas išlaikymas (3t. b.l.100, 102). Įvertinus kaltinamojo asmenybę, nukentėjusiojo elgesį, tai, kad jis būdamas neblaivus nakties metu kartu su broliu V. K. vyksta aiškintis brolio ir jos merginos santykių, protingumo ir teisingumo kriterijus, siekiant užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos vadovaujantis CK 6.283 str. 6.250 str. tenkintinas dalinai, priteisiant iš kaltinamojo 20.000 litų neturtinės žalos nukentėjusiojo R. K. naudai.
Nukentėjusysis civilinis ieškovas V. K. byloje taip pat yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimo (t.3. b.l.13).
Nukentėjusiojo V. K. pareikštas 50 000,00 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika yra tyčinė. Nukentėjusysis dėl prieš jį pavartoto smurto patyrė fizinį skausmą, kurį jaučia iki šiol, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nukentėjo V. K. darbinė veikla, jis buvo priverstas gydimosi laikotarpiu nedirbti. Nukentėjusiojo įvardyti patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai teismui nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 str. 1 d. reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Teismas atsižvelgdamas į V. M. padarytos nusikalstamos veikos padarinius, į nukentėjusiojo patirtų išgyvenimų mąstą, jo fizinę sveikatos būklę ir įvertinęs kaltinamojo asmenybę, nukentėjusiojo V. K. elgesį, tai, kad būdamas neblaivus nakties metu vyko aiškintis santykių savo mergina, bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertina V. K. padarytą neturtinę žalą 6000 (šešiais) tūkstančiais litų.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinė plokštelė su greitosios pagalbos kvietimo pokalbio garso įrašu; kompaktinė plokštelė su V. G. M. ir V. K. pokalbio garso įrašu; kompaktinė plokštelė su R. K., V. K., D. L., V. M., M. D. mobiliojo ryšio telefonų išklotinių įrašais, paliktini saugoti prie bylos. Nukentėjusiųjų: V. K. džemperis ir marškinėliai, R. K. juodos spalvos džemperis, nuosprendžiui įsiteisėjus gražintini nukentėjusiesiems.
Paliekamas galioti laikinas nuosavybės teisės apribojimas į V. M. priklausantį turtą.
Taip pat R. K. iš kaltinamojo priteistinos šioje byloje turėtos atstovavimo išlaidos, patvirtintos byloje pinigų priėmimo kvitu (1t. b.l.22), kurių dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus (BPK 106 str. 2 d.).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, V. M. baumės vykdymui suimtinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir paskirti jam laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 2 p. griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirti V. M. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio pradėjimo vykdyti bausmę dienos.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus V. M. bausmės vykdymui suimti.
R. K. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. M. 20 000 (dvidešimt tūkstančių) litų R. K. neturtinei žalai atlyginti, bei 200 (du šimtus) litų
išlaidoms advokato padėjėjo teisinei pagalbai už procesinių dokumentų parengimą.
V. K. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. M. 6000 (šešis tūkstančius) litų V. K. neturtinei žalai atlyginti.
Patvirtinti V. M. ir Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos taikos sutartį, kuria V. M. įsipareigojo 10 440,08 Lt žalą PSDF atlyginti per 35 (trisdešimt penkis) mėnesius nuo 2011 m. lapkričio 23 d., kiekvieną mėnesį įmokėdamas į išieškotojo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT217300010002484333, AB „Swedbank“, po 298,29 Lt iki einamojo mėnesio 30 dienos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinę plokštelę su greitosios pagalbos kvietimo pokalbio garso įrašu; kompaktinę plokštelę su V. G. M. ir V. K. pokalbio garso įrašu; kompaktinė plokštelė su R. K., V. K., D. L., V. M., M. D. mobiliojo ryšio telefonų išklotinių įrašais, palikti saugoti prie bylos.
Nukentėjusiųjų V. K. džemperį ir marškinėlius, R. K. juodos spalvos džemperį, nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti nukentėjusiesiems.
Palikti galioti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į V. M. priklausantį turtą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą apeliaciniu skundu.