Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1005-265/2016

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-06-02
Bylos Nr.: e2A-1005-265/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-11928-2015-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alvydas Žerlauskas (pirm.), Raimonda Andrulienė, Aušra Maškevičienė
Ieškovas: UAB „Foreign Trade Sevices“, UAB „Foreign Trade Services“
Atsakovas: N. S.

Kategorijos

3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
2.5.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai

Pranešėjas Alvydas Žerlauskas Civilinė byla Nr. e2A-1005-265/2016

Teisėja Erika Tamošaitienė (Proceso Nr. 2-06-3-11928-2015-0)

Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.1.14; 2.5.10.5.2.17

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. birželio 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, teisėjų Raimondos Andrulienės ir Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Foreign Trade Sevices“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Foreign Trade Services“ ieškinį atsakovui N. S. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 18 199,74 Eur padarytą žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2012 m. spalio mėn. ieškovė UAB „Foreign Trade Services“ yra muitinės tarpininkė bei teikia paslaugas, susijusias su per Lietuvos Respublikos teritoriją tranzitu gabenamų prekių deklaravimu. 2012-10-01 ieškovas su rusiško kapitalo įmone OOO „Čiornoje zoloto“ sudarė sutartį dėl agento paslaugų teikimo, tai yra visi UAB „Foreign Trade Services“ vykdyti atsiskaitymai su klientais vyko per minėtą įmonę. OOO „Čiornoje zoloto“ direktorius ir steigėjas bendradarbiavimo laikotarpiu buvo atsakovas N. S.. Nuo 2013-07-07 iki 2013-12-09 ieškovės UAB „Foreign Trade Services“ direktoriaus pareigas užėmė taip pat atsakovas N. S.. Visą nurodytą laikotarpį N. S., eidamas UAB „Foreign Trade Services“ direktoriaus pareigas, savo įkurtai ir vadovaujamai įmonei OOO „Čiornoje zoloto“ išrašė tik 2 sąskaitas-faktūras už bendrą 457,60 Eur sumą, šios sumos OOO „Čiornoje zoloto“ nėra apmokėjusi. N. S. vadovavimo ieškovei laikotarpiu buvo atliktos 1 197 muitinės tranzito procedūros, kurių vertė yra 15 702,06 Eur. Šiai sumai, veikdamas ieškovės vardu, atsakovas privalėjo išrašyti sąskaitas savo vadovaujamai įmonei OOO „Čiornoje zoloto“, tačiau to nepadarė, o ieškovė UAB „Foreign Trade Services“ neteko teisės į 15 244,46 Eur uždirbtas pajamas. Dėl atsakovo Kauno teritorinei muitinei laiku nebuvo pateikti tranzito procedūros užbaigimo dokumentai, todėl šiuo pagrindu Kauno teritorinė muitinė ieškovą patraukė administracinėn atsakomybėn bei ieškovei paskyrė 2 955,28 Eur piniginę baudą. Šiuo pagrindu dėl N. S. kaltės ieškovė papildomai patyrė žalą. Ieškovės teigimu, dėl atsakovo N. S. kaltų veiksmų bei sukelto įmonės ir asmeninių interesų konflikto, esant vienu metu dviejų susijusių juridinių asmenų vadovu, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi bei nepateisinamo neveikimo ieškovė UAB „Foreign Trade Services“ patyrė bendrą 18 199,74 Eur dydžio materialinę žalą, kurią prašo priteisti.

Atsiliepimas

Atsakovas N. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė nenurodė atsakovo kaltų veiksmų – būtinos sąlygos žalai atsirasti.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-03-16 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB „Foreign Trade Services“ atsakovui N. S. 1 025,52 Eur bylinėjimosi išlaidų; panaikino 2015-09-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovės UAB „Foreign Trade Services“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui atsakovo N. S. turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad ieškovė atsakovo kaltę grindžia lojalumo pareigos pažeidimu, o sprendžiant dėl lojalumo pareigos pažeidimo fakto, svarbu, kad akcininkai faktiškai pritarė atsakovo veiksmams ir žinojo, kad atsakovas yra OOO „Čiornoje zoloto“ steigėjas bei direktorius. Nustatė, kad lojalumo pareiga nebuvo pažeista, kadangi atsakovas teikdavo ataskaitas ieškovės akcininkui J. G., siųsdavo duomenis apie suteiktas muitinės tarpininko paslaugas, o J. G. nurodydavo kainą už minėtas paslaugas. Nurodė, kad ieškovė šioje byloje įrodinėjo žalą kaip įmonės negautas pajamas, tačiau nepateikė duomenų, kad bandė šias pajamas gauti, kreipėsi dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas ir apmokėjimo negavo. Iš 2015-09-29 FNTT nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio ieškovas neskundė, nustatė, kad J. G. nuo 2013-11-27 tiksliai žinojo, kad atsakovas neišrašo sąskaitų-faktūrų kitai savo vadovaujamai įmonei OOO „Čiornojo zoloto“. Ikiteisminio tyrimo įstaigai ieškovė pateikė tikslius duomenis, kada, kiek ir kokios paslaugos buvo suteiktos, nurodė tikslią jų kainą, tai paneigia ieškovės ieškinyje išdėstytas aplinkybes, kad neįmanoma nustatyti tikslaus suteiktų paslaugų kiekio bei kainos. Pažymėjo, kad net ir nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus neišrašant sąskaitų-faktūrų už suteiktas paslaugas, ieškovė neįrodė įmonei padarytos žalos fakto, kaip vienos iš būtinų sąlygų jo civilinei atsakomybei kilti. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad būtent atsakovas N. S. turėjo pareigą muitinei pateikti duomenis apie tranzito procedūros, kurios užbaigimo terminas iki 2013-07-01, užbaigimą. Todėl sprendė, kad nesant duomenų, jog atsakovui buvo pareiga pateikti duomenis apie tranzito procedūros užbaigimą, kai užbaigimo terminas suėjo dar iki jį paskiriant bendrovės direktoriumi, nėra pagrindo konstatuoti apie įmonės patirtą žalą dėl atsakovo pareigų nevykdymo. Pažymėjo, kad civilinėje byloje nenustatytas ieškovės sistemingas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, t. y. pakartotinis nepagrįstas prašymų teikimas, sąmoningas bylos vilkinimas, todėl atsakovo prašomos baudos dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis netenkino.

Šalies argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo nutarties priėmimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašo prijungti papildomus naujus rašytinius įrodymus – mediatoriaus paaiškinimą, mediatoriaus ir ieškovės susitarimą, pažymą apie mediatoriaus įgaliojimus, įrodymus dėl ieškovės turtinės padėties. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškina interesų konflikto ir lojalumo pareigos pažeidimo sąvokas. Pažymėjo, kad duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu N. S. patvirtino, jog neišrašė darbų atlikimo aktų pagal jo vadovaujamų įmonių sudarytos sutarties 3.2. punktą, tai yra, netinkamai atliko savo, kaip įmonės UAB „Foreign Trade Services“, direktoriaus pareigas, šios aplinkybės patvirtina buvusį asmeninių N. S. interesų konfliktą bei lojalumo pareigos pažeidimą. Pažymėjo, jog atsakovas neįrodė aplinkybės, kad būtų teikęs kokias nors ataskaitas ieškovės akcininkui, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės akcininkas aiškiai privalėjo išreikšti šios aplinkybės paneigimą, o jo neišreiškus laikė tai patvirtinimu, klaidinga. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog byloje pateiktame FNTT dokumente buvo nurodytos kokios nors kitos aplinkybės, nei ieškinyje teismui, nes buvo nurodytas lygiai tas pats ieškovei žinomų įmonės atliktų muitinės tranzito procedūrų skaičius ir apskaičiuota jų vertė bei kaina. Faktas, kad ieškovė neskundė pareiškimo, nurodo tik tai, kad ieškovė sutiko su išvada, jog ginčas yra civilinio pobūdžio. Paaiškina, kad neįmanoma išrašyti buhalteriškai tinkamų ir tikslių sąskaitų nežinant konkrečių kainų, už kurias buvo atliktos muitinės tranzito procedūros, tokios sąskaitos neatitiktų LR buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų. Būtent todėl įmonė patyrė žalą, nes dėl atsakovo veiksmų prarado galimybę teisėtai kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo ir ją prisiteisti. Šiais pagrindais ieškovė prieš kreipdamasi į teismą samdėsi mediatorių Kaliningrado srityje, kuris turėjo padėti UAB „Foreign Trade Services“ susitarti su N. S. bei išspręsti ginčą taikiai, nustačius tinkamą atlygį, tenkinantį abi šalis. Visi šie įrodymai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas atsisakė juos priimti motyvuodamas tuo, kad ikiteisminiai šalių bandymai susitarti yra nesusiję su byla ir jai neturi jokios reikšmės. Tačiau 2016-03-16 sprendime pirmosios instancijos teismas jau konstatuoja, kad nors ieškovė įrodinėja žalą kaip negautas pajamas, bet nepateikė duomenų, kad bandė šias pajamas gauti, kreipėsi dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas ir apmokėjimo negavo. Tai yra teismas, atsisakęs priimti rašytinius įrodymus dėl šalių derybų, sprendime tai panaudojo prieš ieškovę nurodydamas, kad nebuvo įrodinėjamas ir įrodytas siekis atgauti įmonės už suteiktas paslaugas uždirbtus pinigus. Nurodo, kad tai taip pat yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Paaiškino, kad ieškovė negali išrašyti sąskaitų už gautas paslaugas, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, kadangi ieškovė nurodė, jog jai nežinomas galutinis paslaugų gavėjas, nežinoma tiksli paslaugų kaina. Nurodo, kad klaidinga pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra duomenų, patvirtinančių N. S. pareigą nustatytu terminu pranešti apie procedūros užbaigimą, kadangi šią išvadą paneigia faktai - N. S. jau nuo 2012-03 dirbo ieškovės direktoriaus pavaduotoju ir nuo 2013-07-07 tapo bendrovės direktoriumi, nuo pat nuo 2012-03 turėjo koordinuoti įmonės veiklą Lietuvoje ir rūpintis jos reikalais. Pranešimas išsiųstas įmonės buveinės adresu Klaipėdos mieste, jį gavo ir pasirašė N. S.. Prašyme buvo nurodyta pateikti informaciją per 28 dienas, tai yra iki 2013-08-05. Per visą šį laikotarpį įmonės direktorius - atsakovas, turėdamas pareigą veikti įmonės naudai ir jos interesams, privalėjo susisiekti su Kauno teritorine muitine ir išsiaiškinti situaciją arba nedelsiant po pranešimo gavimo kreiptis į įmonės akcininką ir/arba kitus asmenis, siekiant tinkamai įvykdyti įmonės pareigas ir gauti arba pateikti reikalingą informaciją.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, prie bylos prijungti naujus rašytinius įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu atlyginti materialinę žalą, kadangi atsakovo deliktinė atsakomybė už nuostolius, kuriuos, kaip teigia ieškovė, patyrė įmonė, kai nebuvo pateiktos sąskaitos-faktūros apmokėjimui, yra išvestinė iš sutartinės civilinės atsakomybės. Ir gali kilti, kai ieškovė praras galimybę atgauti skolas iš pagrindinio skolininko - OOO „Čiornoje zoloto“. Pažymi, kad atsižvelgiant į teismų praktiką dėl vadovo atsakomybės ir deliktinės atsakomybės instituto, ieškovė turėjo įrodyti, kad 18 199,74 Eur dydžio pajamas būtų gavusi iš OOO „Čiornoje zoloto“, jeigu nebūtų atsakovo N. S. neteisėtų veiksmų - sąskaitų-faktūrų neišrašymo. Ieškovė teigia, kad laikotarpiu nuo 2013-07-07 iki 2013-12-09 buvo įformintos 1 197 muitinės tranzito procedūros, tačiau byloje nėra jokių duomenų, tai patvirtinančių. Taip pat byloje nėra duomenų apie išrašytas bei neapmokėtas sąskaitas-faktūras. Ieškovės teiginiai, kad 1 197 muitinės tranzito procedūrų kaina galėjo būti apie 14 702,06 Eur, nepagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovė nurodė, kad 8 sąskaitos-faktūros, kurių bendra suma 8 668,33 Eur arba 29 930 Lt, buvo išrašytos, tačiau nenurodyti mokėtojų (paslaugų gavėjo) duomenys. Tuo pat metu teigiant, kad šiuo laikotarpiu paslaugos buvo teikiamos tik OOO „Čiornoje zoloto“, galima daryti išvadą, kad sąskaitos-faktūros už muitinės tranzito paslaugas – 29 930 Lt nuo 2013-07-07 iki 2013-12-09 buvo išrašytos OOO „Čiornoje zoloto“. Pažymi, kad ieškovei nebuvo užkirstas kelias išrašyti OOO „Čiornoje zoloto“ sąskaitą-faktūrą 81 118, 64 Lt sumai, iš kurios 71 936,64 Lt yra apmokėta. Nurodo, kad jei ieškovė teigia, kad 1 197 tranzito procedūros buvo atliktos OOO „Čiornoje zoloto“ naudai, vadinasi turi turėti tai patvirtinančius dokumentus (rašytinius įrodymus: kada, kam, kokia apimtimi suteikė muitinės tranzito procedūras ir už kokią kainą), šių dokumentų pagrindu galėjo kreiptis į skolininką OOO „Čiornoje zoloto“ dėl skolos sumokėjimo arba į teismą ginant savo teisėtą interesą. Atsakovas reiškia abejones, ar ieškovės buhalterinėje apskaitoje yra apskaityta OOO „Čiornoje zoloto“ 18 199,74 Eur skola. Iš buhalterinės pažymos matyti, kad ieškovė deklaruoja 9 182 Lt (2 653,29 Eur) skolą. Atkreipia dėmesį, kad iš ieškovės su apeliaciniu skundu pridėto naujo įrodymo - 2014-01-20 Mediatoriaus paslaugų ikiteisminio ginčo sureguliavimo procese sutarties 3.1.1. punkto matyti, kad sutarties šalis - UAB „Foreign Trade Services“ įsipareigoja pateikti Mediatoriui visą medžiagą, reikalingą tinkamai suteikti paslaugas. Iš mediatoriaus paaiškinimo matyt, kad jam buvo pavesta organizuoti ir vesti derybas siekiant sureguliuoti ūkinės veiklos ginčą dėl N. S. veiksmų padarytos finansinės žalos padarymo UAB „Foreign Trade Services“ laikotarpyje nuo 2014 m. liepos iki 2014 m. gruodžio. Tačiau tuo metu N. S. su UAB „Foreign Trade Services“ niekas nesiejo. Pažymi, kad teismo posėdžio metu J. G. pripažino faktą, kad nuolat bendravo su atsakovu, kuris teikdavo jam ataskaitas apie atliktus darbus. Atsakovas nesutinka su ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyta nuomone, kad atsakovas nuo 2012-03-16 iki 2013-07-07, būdamas direktoriaus pavaduotoju, vykdė visas direktoriui priskirtinas funkcijas. Atsakovas nurodo, kad su J. G. buvo sutarta, jog esant apyvartinių lėšų trūkumui atsakovas sumokės baudą, paskirtą Kauno teritorinės muitinės, iš savo lėšų, o vėliau įmonė atsiskaitys su juo. Kadangi šis susitarimas nebuvo įvykdytas, N. S. kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Atsakovo manymu, reikalinga prie bylos prijungti ieškovės UAB „Foreign Trade Services“ kitoje byloje pateiktus rašytinius įrodymus, kadangi jie turi reikšmės šios bylos išnagrinėjimui. Šie dokumentai (2016-02-29 ir 2016-04-06 buhalterinės pažymos, apyvartos žiniaraščio kopija, atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašas) įrodo, kad 2015-12-31 OOO „Čiornoje zoloto“ skolos likutis 9 182,00 Lt (2659,29 Eur). Atsakovo manymu, šie dokumentai turi reikšmę šioje byloje, ir įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nes apie jų egzistavimą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovui nebuvo žinoma.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.

Iš bylos duomenų matyti, kad byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės įmonės vadovui taikymo galimybės.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl naujų įrodymų prijungimo.

Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus papildomus rašytinus įrodymus: mediatoriaus paaiškinimą, mediatoriaus ir ieškovės susitarimą, pažymą apie mediatoriaus įgaliojimus, įrodymus dėl ieškovės turtinės padėties. Nurodė jog būtinybė pateikti šį naują įrodymą kilo po to, kai pirmosios instancijos teismas, atsisakęs juos priimti, sprendime konstatavo, kad nepateikta duomenų, jog bandė šias pajamas gauti, kreipėsi dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas ir apmokėjimo negavo. Atsakovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat pateikė papildomus rašytinius įrodymus: 2016-02-29 ir 2016-04-06 buhalterines pažymas, apyvartos žiniaraščio kopiją, atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašą. Tvirtina, jog šie dokumentai įrodo, kad 2015-12-31 OOO „Čiornoje zoloto“ skolos likutis 9 182,00 Lt (2 659,29 Eur). Atsakovo manymu, šie dokumentai turi reikšmę šioje byloje, o įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nes apie jų egzistavimo atsakovui nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo žinoma. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau tekste LAT arba kasacinis teismas) praktiką draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti (LAT 2015-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (LAT 2005-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliantės ir atsakovo naujai pateiktais rašytiniais įrodymais, mano, kad siekiant visapusiško bei išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingo ginčo išsprendimo, yra pagrindas priimti apeliantės ir atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 314 str.). Pažymėtina, kad šalys su naujai pateiktais įrodymais yra susipažinę, nes jie buvo išsiųsti kartu su apeliaciniu skundu bei atsiliepimu į apeliacinį skundą.

Žemesnės instancijos teismas

Juridinio asmens organų narių pareigas reglamentuoja CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys. Atsakomybę už šių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą ir pareigą visiškai atlyginti dėl to įmonei padarytą žalą įtvirtina CK 2.87 straipsnio 7 dalis. Pažymėtina, kad pagal CK 2.82 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas detaliau nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai. Pagal ginčui aktualios ABĮ redakcijos, galiojusios nuo 2007 m. sausio 30 d. iki 2008 m. birželio 21 d., 37 straipsnio 5 dalį, bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais; pagal 6 dalį, jis organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą; pagal 10 dalies 1 punktą, atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą.

Kolegija pažymi, kad įmonės valdymo organo nario (direktoriaus) civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovas, reikšdamas atsakovui, kaip įmonės vadovui, reikalavimą atlyginti įmonei padarytą žalą, privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė, tačiau teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę, reikalavimų.

Nagrinėjamoje byloje spręsdamas dėl atsakovo civilinės atsakomybės, pirmosios instancijos teismas nustatė faktinių aplinkybių (atsakovas buvo ir UAB „Foreign Trade Services“ ir OOO „Čiornoje zoloto“ direktorius), sudarančių prielaidą taikyti vadovo asmeninių ir bendrovės interesų konflikto prezumpciją. Tačiau šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią vien aplinkybės, kad vadovas priėmė sprendimus veikiamas interesų konflikto, nepakanka, jog būtų pripažintas lojalumo pareigos pažeidimas ir jam būtų taikoma civilinė atsakomybė, tam turi būti įvertintos kitos reikšmingos ginčo aplinkybės; atsakomybę gali šalinti tiek akcininkų pritarimas (CK 2.87 straipsnio 4 dalis) vadovo veiksmams, tiek faktas, kad vadovo veiksmai yra naudingi bendrovei (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Laivų krovos akcinės bendrovė „Klaipėdos Smeltė“ v. L. A., bylos Nr. 3K-3-290/2013; kt.). Kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas tuo pačiu metu buvo OOO „Čiornoje zoloto“ ir UAB „Foreign Trade Services“ vadovas, savaime neįrodo jo nesąžiningumo ir neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu. Byloje nustatyta, kad 2012-10-01 sutartį tarp ieškovės UAB „Foreign Trade Services“ ir OOO „Čiornoje zoloto“ dėl agento paslaugų teikimo sudarė tuometinis ieškovo direktorius ir akcininkas J. G. iš vienos pusės, ir atsakovas N. S., kaip OOO „Čiornoje zoloto“ direktorius, iš kitos pusės. Taigi, N. S. nuo 2013-07-07 paskiriant ieškovės direktoriumi ieškovės akcininkams buvo žinoma aplinkybė, kad atsakovas yra taip pat ir OOO „Čiornoje zoloto“ direktorius. Atsakovas, būdamas ieškovės direktoriumi, jokių naujų sutarčių su kita savo vadovaujama įmone OOO „Čiornoje zoloto“ nesudarė, o tik tęsė jau pradėtą bendradarbiavimą. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovės direktorius J. G. nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių, kad atsakovas nuolat teikdavo ataskaitas ieškovės akcininkui J. G., siųsdavo duomenis apie suteiktas muitinės tarpininko paslaugas, o J. G. nurodydavo kainą už suteiktas paslaugas. Atsižvelgdama į tai kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo spręsti, kad buvo pažeista lojalumo pareiga, kadangi akcininkai žinojo, jog atsakovas yra OOO „Čiornoje zoloto“ steigėjas ir direktorius, faktiškai pritarė jo veiksmams. (CK 2.87 str.).

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien aplinkybė, jog atsakovas neišrašė sąskaitų – faktūrų, nepatvirtina žalos fakto. Bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio. Ieškovė turėjo ir turi teisę išrašyti sąskaitas – faktūras už suteiktas paslaugas, pateikti jas apmokėti, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė kreipėsi dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas ir apmokėjimo negavo. Į bylą kartu su apeliaciniu skundu pateiktais įrodymais ieškovė grindžia aplinkybes, kad buvo bandoma išspręsti klausimą dėl skolos sumokėjimo, tačiau išanalizavusi pateiktus dokumentus teisėjų kolegija konstatuoja, jog neįmanoma nustatyti, dėl kokios konkrečios skolos sumos buvo derėtasi, taip pat abejonių kelia ir dokumentuose nurodytas laikotarpis: nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn., kadangi šiuo minėtu laikotarpiu atsakovo ir UAB „Foreign Trade Services“ nesiejo jokie santykiai.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad žala laikomos negautos pajamos jas suprantant tik kaip negautą grynąjį pelną (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. UAB „Druskininkų vandentiekis“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-13/2012). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė patirtos žalos dėl neišrašytų sąskaitų dydžio. Pažymėtina, kad būtent ieškovė privalėjo įrodyti tikslų savo tariamai patirtos žalos dydį, tačiau ji šios savo pareigos neįvykdė. Ieškovė pirmos instancijos teismui nurodė, kad 1 197 muitinės tranzito procedūrų kaina galėjo būti apie 14 702,06 Eur, tačiau nepateikė šio paskaičiavimo pagrįstumo. Teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kaip apskaičiuojama kaina už muitinės tarpininko paslaugas. Paaiškino, kad kaina kiekvienu atveju skirtinga, tai yra šalių susitarimas, ir jis kiekvieną kartą gali būti kitoks. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš 2015-09-29 FNTT nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio ieškovė neskundė, nustatyta, jog J. G. nuo 2013-11-27 tiksliai žinojo, kad atsakovas neišrašo sąskaitų-faktūrų kitai savo vadovaujamai įmonei OOO „Čiornojo zoloto“. Ikiteisminio tyrimo įstaigai ieškovas pateikė tikslius duomenis, kada, kiek ir kokios paslaugos buvo suteiktos, nurodė tikslią jų kainą. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šios aplinkybės paneigia ieškovės teiginius, jog neįmanoma nustatyti tikslaus suteiktų paslaugų kiekio bei kainos.

Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nesant duomenų, kad atsakovui buvo pareiga pateikti duomenis apie tranzito procedūros užbaigimą, kai užbaigimo terminas suėjo dar iki jį paskiriant bendrovės direktoriumi, nėra pagrindo konstatuoti apie įmonės patirtą žalą dėl atsakovo pareigų nevykdymo. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, nuosekliai formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Star 1 Airlines“ v. M. L., bylos Nr. 3K-3-244/2014). Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno teritorinė muitinė pranešimą Nr. (8.11/11)-1B-12054 Dėl informacijos apie bendrijos/bendrosios tranzito procedūros užbaigimo patvirtinimo UAB „Foreig Trade Services“ išsiuntė 2013-07-08, t. y. atsakovui jau esant ieškovės vadovu ir vadovaujant įmonės veiklai. Pranešime nurodytu terminu (per 28 dienas nuo rašto registravimo muitinėje dienos) atsakovas nepateikė duomenų Kauno teritorinei muitinei, todėl 2013-08-27 Sprendimu ieškovei buvo paskirta 10 204 Lt (2 955,28 Eur) bauda, kurią įmonė sumokėjo 2013-10-04. Kauno teritorinės muitinės pranešime nurodyto įpareigojimo nevykdymas pripažintinas atsakovo, kaip įmonės vadovo, pareigų pažeidimas. Atsakovo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kad reikalingų dokumentų jam neperdavė buvęs įmonės vadovas, laikytini nepakankamai įtikinantys, kadangi nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas kreipėsi į buvusį įmonės direktorių dėl reikalingų dokumentų pateikimo, bei kad buvo gautas buvusio įmonės direktoriaus atsisakymas pateikti dokumentus, ar paaiškinimas, kodėl nėra galimybės juos pateikti. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas dėjo pastangas siekiant išvengti galimos baudos paskyrimo. Kolegija konstatuoja, kad atsakovo aplaidžiais ir nerūpestingais veiksmais įmonei buvo padaryta 2 955,28 Eur žala (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Nurodytų aplinkybių visetas suteikia teisėjų kolegijai pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė atsakovo civilinės atsakomybės nebuvimą dėl ieškovei paskirtos baudos ir nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinį dalyje dėl 2 955,28 Eur priteisimo iš atsakovo, todėl netinkamai taikė CK 6.246–6.249 straipsnius, nepagrįstai nesirėmė suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl bendrovės vadovo pareigos elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Įvertinęs netinkamą materialiosios teisės normų taikymą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ši aplinkybė yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, patenkinant ieškovės UAB „Foreign Trade Services“ ieškinio dalį dėl 2 955,28 Eur žalos iš atsakovo N. S. priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Įvertinus tai, kad ieškovės ieškinio patenkintų reikalavimų dalį sudaro 16 proc., atitinkamai paskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės UAB „Foreign Trade Services“ 1 025,52 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į ieškovės patenkintų reikalavimų dalį bei ieškovės turėtas 1 100,55 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, šios bylinėjimosi išlaidos, atlikus įskaitymą, mažintinos iki 685,35 Eur, priteistinų iš ieškovės UAB „Foreign Trade Services“.

2016-04-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovės 409 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas iki bus priimtas procesinis teismo sprendimas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgus į ieškovės patenkintų reikalavimų proporciją, 343,56 Eur priteistina iš ieškovės, o 65,44 Eur - iš atsakovo valstybės naudai.

Apeliacinės instancijos teisme ieškovė UAB „Foreign Trade Services“ turėjo 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų už konsultavimą rengiant apeliacinį skundą bei apeliacinio skundo parengimą, o atsakovas N. S. - 500 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų proporciją iš ieškovės priteistina atsakovui N. S. 420 Eur, o ieškovei iš atsakovo - 112 Eur. Įskaičius šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme konstatuotina, jog iš ieškovės “UAB „Foreign Trade Services“ priteistina atsakovui 308 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimą pakeisti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimo dalį, kuria nepriteistas 2 955,28 Eur žalos atlyginimas ieškovei UAB „Foreign Trade Services“, panaikinti. Iš atsakovo N. S. priteisti 2 955,28 Eur žalos atlyginimo ieškovės UAB „Foreign Trade Services“ naudai.

Sumažinti pirmos instancijos teismo sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas atsakovo N. S. naudai iš ieškovės UAB „Foreign Trade Services iki 685,35 Eur.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Foreign Trade Services“ 343,56 Eur, iš atsakovo N. S. - 65,44 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš ieškovės UAB „Foreign Trade Services“ 308 Eur atsakovo N. S. naudai bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasKolegijos teisėjai Raimonda AndrulienėAušra Maškevičienė.