Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2019-11-25 · Civilinė byla Nr. e2-952-459/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-25
Bylos Nr.
e2-952-459/2019
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00111-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Andrulienė
Ieškovas
A. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-952-459/2019Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00111-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.6.1; 2.6.29.1; 2.6.29.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 25 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė,sekretoriaujant N. M.,dalyvaujant ieškovui A. K., ieškovo atstovui advokatui L. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei bankrutavusiai kredito unijai „Pajūrio kredito unija“ dėl pajaus dalies priteisimo (grąžinimo), trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos kredito unija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. K. pateikė ieškinį atsakovei bankrutavusiai kredito unijai (toliau – BKU) „Pajūrio kredito unija“, juo prašo priteisti iš atsakovės ieškovui 6 487,49 Eur papildomo pajinio indėlio dalį; įpareigoti atsakovę įskaityti (grąžinti ieškovui) 3 243,74 Eur papildomo pajinio indėlio dalį į proporcingą grąžintą paskolos pagal Kredito sutartį dalį; priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 6 487,49 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodo aplinkybes, kad:

1.1. 2012 m. spalio 10 d. ieškovas ir atsakovė pasirašė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – paskolos sutartis), kuria ieškovui buvo suteikta 112 000 Lt (32 437,44 Eur) paskola, su fiksuota 7 proc. metinių palūkanų norma. Paskolos grąžinimas užtikrintas įkeistu turtu. Ieškovas suteiktą paskolą įsipareigojo grąžinti iki 2022 m. spalio 10 d. 2012 m. spalio 12 d. sudaryta hipotekos sutartimi atsakovės naudai buvo įkeistas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius K. K.. Paskolos išmokėjimas ieškovui buvo atliktas 2012 m. spalio 15 d. Atsakovė, išduodama ieškovui paskolą, sau kaip pajų (garantinį užstatą) pasiliko 30 proc. dydžio suteiktos paskolos sumos dalį, t. y. 33 600 Lt (9 731,23 Eur). Tokiu būdu ieškovui atsakovė išmokėjo tik 78 400 Lt (22 760,20 Eur) paskolą. 2012 m. spalio 9 d. atsakovės valdybos sprendimu buvo nutarta papildomą pajų mažinti ne dažniau kaip kartą per metus.

1.2. Nurodo, kad ieškovas vykdė paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, laiku mokėjo įmokas, todėl pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė taip pat vykdys savo įsipareigojimus ieškovui ir laikysis priimtų valdybos sprendimų. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl papildomo pajaus dalies panaudojimo paskolos dengimui. Tačiau jau 2015 m. lapkričio 12 d. atsakovės valdybos sprendimu (posėdžio protokolas Nr. 28), priešingai nei buvo nustatyta 2012 m. spalio 9 d. atsakovės valdybos posėdžio metu priimtu sprendimu, ieškovo prašymas nebuvo tenkintas, nurodant, kad „įvertinus tai, kad šiuo metu unija, dėl veiklos riziką ribojančių normatyvų, negali naudoti papildomų pajų įmokoms dengti, nes šiuo metu valdyba priima sprendimus dėl pajų grąžinimo tiems nariams, kurie pilnai atsiskaitė pagal paskolos sutartis“. Apie priimtą sprendimą ieškovas buvo informuotas 2015 m. lapkričio 20 d. atsakovės raštu Nr. 571. Ieškovui nurodė, kad „patenkinti Jūsų reikalavimo dėl pajinio įnašo grąžinimo už papildomą pajų ir įskaitymo Jūsų paskolos pagal 2012 m. spalio 10 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dengimui negalime, valdyba priėmė sprendimą pajinio įnašo išmokėjimą už Jūsų papildomą pajų laikinai sustabdyti. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad kredito unija pagal minėtą paskolos sutartį nėra įsipareigojusi atlikti Jūsų prašomą įskaitymą“.

1.3. Nurodo, kad vėliau ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl papildomo pajaus mažinimo proporcingai padengtai paskolos daliai, tačiau pateikiamais atsakymais (pvz., 2017 m. sausio 12 d. pranešimu Nr. 23, ieškovui buvo nurodoma, kad „vadovaujantis LR kredito unijų įstatymo 18 str. 3 d., kurioje numatyta, kad pajinių įnašų už pagrindinį ir papildomus pajus grąžinimas turi būti stabdomas tol, kol bus užtikrinta, kad yra vykdomi kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai. 2016 m. birželio 30 d. buvo patvirtintas naujas kredito unijų įstatymo Nr. 1796 pakeitimo įstatymas Nr. XII-2567, kuris įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d., kuriuo Jūsų papildomo pajaus įnašai t. y. papildomo pajaus įnašai įmokėti iki 2017 m. sausio 1 d., nuo 2018 m. sausio 1 d. nebebus įtraukiami į kredito unijos pajinį kapitalą, skaičiuojant mažiausią kredito unijos kapitalą ir veiklos riziką ribojančius normatyvus. Ši situacija reiškia, kad Jūsų pajiniai įnašai po 2018 m. sausio 1 d. nebebus įtraukti į rodiklių skaičiavimą, kurių vykdymas yra būtinas iki šiol, siekiant grąžinti papildomų pajų įnašus. Dėl šios priežasties unijos valdybai nebebus kliūčių leisti grąžinti Jūsų papildomo pajaus įnašus. Apibendrinant visą aukščiau išdėstytą Jūsų prašymas galėtų būti tenkintinas dviem atvejais: Unijai stabilizavus veiklą ir pradėjus vykdyti visus veiklos riziką ribojančius normatyvus arba pajaus grąžinimas galimas po 2018 m. sausio 1 d., kai pajaus įmokos, įmokėtos iki 2017 m. sausio 1 d., nebeturės įtakos Unijos veiklos riziką ribojantiems normatyvams“. T. y. iš esmės ieškovui buvo paaiškinta, kad atsakovė neatitinka unijos veiklos riziką ribojančių normatyvų, dėl to papildomi pajai ieškovui grąžinti galės būti tik atsakovei stabilizavus veiklą ir užtikrinus veiklos riziką ribojančių normatyvų laikymąsi, arba ne anksčiau nei po 2018 m. sausio 1 d.

Šalies argumentai

1.4. Nurodo, kad 2017 m. balandžio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi atsakovei buvo iškelta bankroto byla. 2017 m. birželio 16 d. ieškovas pakartotinai pateikė prašymą atsakovei dėl papildomo pajaus (9 731,23 Eur) užskaitymo paskolos dalies grąžinimui bankrutavus atsakovei. Tačiau 2017 m. birželio 19 d. raštu Nr. SS 17/06-19-2 atsakovė atsisakė tenkinti ieškovo prašymą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymu bei Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymu. Atsakovė nurodė, kad „pajininkai, iškėlus bankroto bylą kredito unijai, turės teisę gauti kredito unijos turto dalį proporcingą pajinio įnašo dydžiui tuo atveju, jeigu bus atsiskaityta su visais unijos kreditoriais pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 76 str. nustatytą tvarką“.

1.5. Nurodo, kad atsakovė, negrąžindama / neįskaitydama papildomo pajaus užskaitant dalies paskolos grąžinimą, elgėsi nesąžiningai ir tokiu būdu pažeidė tiek teisės aktų, tiek paskolos sutarties nuostatas. Be to, atsakovė, suteikdama Ieškovui 112 000 Lt paskolą ir šios paskolos dalį, lygią 30 proc. (33 600 Lt) suteikiamos paskolos kapitalizuodama, neteisėtai pasinaudojo ieškovu kaip silpnesniąja šalimi, jo specialiųjų žinių trūkumu bei sunkia materialine padėtimi (ieškovas neturėjo pakankamai asmeninių lėšų buto remontui, todėl skolinosi), ieškovo sąskaita siekdama atkurti galbūt normatyvinių kriterijų neatitinkančius atsakovės veiklos rodiklius.

1.6. Nurodo, kad atsakovė 2017 m. birželio 19 d. rašte dėl pajaus užskaitymo ar grąžinimo nurodė, kad pajininkai, iškėlus bankroto bylą kredito unijai, turės teisę gauti kredito turto dalį, proporcingą pajinio įnašo dydžiui, tuo atveju, jeigu bus atsiskaityta su visais unijos kreditoriais pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 76 str. nustatytą tvarką. Tačiau grąžintina papildomo pajaus dalis proporcingai vertinant pagal sugrąžintą paskolos dalį nėra ir negali būti laikoma kredito unijos (atsakovės) nuosavybė, todėl negali būti įtraukiama į kredito unijos dalytiną turtą, kuris liks po atsiskaitymo su kreditoriais. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, iš atsakovės ieškovui priteistina 6 487,49 Eur papildomo pajinio indėlio dalis, viršijanti 1/10 suteiktos paskolos dydžio, bei atsakovė įpareigotina įskaityti (grąžinti ieškovui) 3 243,74 Eur papildomo pajinio indėlio dalį į proporcingą grąžintą paskolos pagal Sutartį dalį, neviršijant 1/10 suteiktos paskolos dydžio likučio.

Atsiliepimas

2. Atsakovės BKU „Pajūrio kredito unija“ atstovė bankroto administratorė S. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad:

2.1. ieškinys grindžiamas aplinkybėmis iki atsakovės bankroto bylos iškėlimo, t. y. kredito sutarties sudarymo bei ikisutartinių santykių aplinkybėmis. Tačiau 2017 m. balandžio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi atsakovei iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 2 d., o 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi nutarta atsakovę likviduoti, todėl ieškinio pagrįstumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į specifinį unijos statusą – bankrutuojanti įmonė, bei vertinant unijos bankroto procesą ir šio proceso teisines pasekmes reglamentuojančias teisės aktų nuostatas.

2.2. Nurodo, kad neegzistuoja pagrindai pajaus grąžinimui ar įskaitymui. Pajinis įnašas yra kredito unijos nuosavybė, kuria užtikrinama unijos veikla (kapitalo pakankamumas); pajaus išieškojimas yra siejamas tik su pasitraukimu iš unijos narių (tik visiškai atsiskaičius su unija), o atsižvelgiant į tai, kad pajiniu įnašu yra užtikrinamas unijos kapitalo pakankamumas, pajinis įnašas grąžinamas tik įvertinus unijos finansinę būklę. Nagrinėjamu atveju ieškovas neginčija, kad šiuo metu nėra iki galo atsiskaitęs su unija – nėra grąžinęs visos unijos kredito sutarties pagrindu suteiktos paskolos, todėl ieškovas netgi formaliai neturi teisės į pajaus grąžinimą. Juo labiau, nesant pagrindų pajaus grąžinimui, nėra pagrindų ir pajaus įskaitymui – neegzistuoja vienarūšiai reikalavimai.

2.3. Nurodo, kad unijos bankroto atveju pajinio įnašo grąžinimas ar įskaitymas draudžiamas. KUĮ 75 str. 3 d. 2 p. nustatyta, kad teismui priėmus nutartį iškelti kredito unijai bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš bankrutuojančios kredito unijos teismo ar ne ginčo tvarka.

3. Ieškovas pateikė dubliką, jame nurodo, kad nesutinka su atsakovės atsiliepime išdėstytais argumentais. Dubliko pagrindu nurodo aplinkybes, kad:

3.1. sumokėtas papildomas pajinis įnašas nėra ir negalėjo tapti besąlyginė atsakovės nuosavybė atsižvelgiant į jo paskirtį, atsakovės prisiimtus įsipareigojimus prieš visapusiškai silpnesnę šalį (ieškovą) ir tai, kad, vadovaujantis sudaryta paskolos sutartimi, laiku mokėdamas paskolą ieškovas proporcingai įgijo teisę į papildomo pajaus dalies grąžinimą.

3.2. Nurodo, kad ieškovas, esantis silpnesnioji ir labiau pažeidžiama šalimi dėl specialiųjų žinių trūkumo (vartotojas), sudaręs paskolos sutartį su atsakove ne verslo tikslais, prievolės grąžinimą užtikrinęs ne tik įkeistu nekilnojamuoju turtu, bet ir papildomu pajiniu įnašu, iš esmės lieka visiškai teisinėje valstybėje netoleruotinoje padėtyje, kai paskolos davėjui iškėlus bankroto bylą, ieškovui priklausantis turtas, jam tinkamai vykdžius savo prisiimtas prievoles, įtraukiamas į kredito unijos dalytiną turtą. Dėl to kyla reali rizika, kad turto po atsiskaitymo LR bankroto įstatymo nustatyta tvarka su visais kredito unijos kreditoriais visiškai neliks, o atsakovė, kaip stipresnioji šalis, iš esmės atleidžiama nuo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo – šiuo konkrečiu atveju – grąžinti dalį, viršijančią 1/10 paskolos sumos, papildomo pajinio įnašo.

3.3. Nurodo, kad atsakovė grįsdama savo poziciją cituoja Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių ištraukas (2015 m. kovo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-564-236/2015 ir 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1673-180/2016), tačiau šiuo atveju nagrinėtų bylų ratio decidendi nesutampa su šios situacijos ratio decidendi. Iš esmės skiriasi aplinkybės, kadangi vienoje iš nagrinėtų bylų keliamas klausimas dėl kredito unijų narių įmokėtų pajinių įnašų sumos įtraukimo į kreditinių reikalavimų sąrašą, o kitoje – prašymas visą papildomą pajinį įnašą įskaityti į nesumokėtą paskolą ir tokiu būdu „sudengti“ įsipareigojimus. Šiuo nagrinėjamu atveju Ieškovas nereikalauja grąžinti / įtraukti į kreditinių reikalavimų sąrašą viso sumokėto pagrindinio ir papildomo pajaus įnašo, – reikalauja grąžinti tik tą dalį, kuri tinkamai vykdžius prisiimtus įsipareigojimus viršija 1/10, skaičiuojamą nuo paskolos, tai yra visiškai teisėta ir pagrįsta pagal sudarytą paskolos sutartį.

3.4. Nurodo, kad ieškovo prašymas grąžinti ir įskaityti papildomo pajinio įnašo dalį negali būti tapatinamas ir su įskaitymu LR CK 6.130 str. prasme, nes prašoma grąžinti papildomo pajinio įnašo dalis jau yra ieškovo nuosavybė (tik atsakovės žinioje) ir ja norima padengti to paties ieškovo turimą prievolę atsakovei – taigi, kaip atsakovė ir nurodo, nėra jokių vienarūšių reikalavimų.

3.5. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja asmens nuosavybės neliečiamumą, įstatymų numatytą apsaugą ir tai, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.

4. Atsakovė pateikė tripliką, juo prašo ieškinį atmesti visiškai. Tripliko pagrindu nurodo aplinkybes, kad:

4.1. Nurodo, kad pajinių įnašų pagrindinė funkcija yra ne prievolės įvykdymo užtikrinimas, bet unijos kapitalo pakankamumo užtikrinimas. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek dublike netinkamai aiškina pajinio įnašo paskirtį ir jo grąžinimo pajininkui tvarką. KUĮ 47 str. 1 d. nustatyto įpareigojimo unijoje suformuoti nustatyto dydžio pajų tikslas yra išlaikyti unijos kapitalo pakankamumą (kuris išdavus paskolą ir neužtikrinus jos likvidžia užtikrinimo priemone krenta) iki suteiktos paskolos grąžinimo, o ne, kaip kad nurodo ieškovas, užtikrinti prievolės tinkamą įvykdymą suformuotu pajumi.

4.2. Nurodo, kad pajinis įnašas yra kredito unijos nuosavybė, kuria užtikrinama unijos veikla (kapitalo pakankamumas); o atsižvelgiant į tai, kad pajiniu įnašu yra užtikrinamas unijos kapitalo pakankamumas, pajinis įnašas grąžinamas tik įvertinus unijos finansinę būklę.

4.3. Nurodo, kad Kredito sutarties 9.1. p., kuriuo iš esmės ieškovas grindžia savo ieškinio reikalavimus, yra numatyta tik teisė prašyti unijos sumažinti turimo pajinio įnašo dydį ne dažniau kaip kartą per metus, tačiau paskolos gavėjo turimas unijos pajinio įnašo dydis turi likti ne mažesnis kaip 1/10 (viena dešimtoji) pagal Sutartį likusios sumokėti paskolos sumos ir kitų turimų paskolų bei kreditinių įsipareigojimų unijoje bendros sumos. Nurodyta nuostata neįpareigoja unijos tokį prašymą tenkinti. Juo labiau, kad kitokia nuostata (įpareigojanti tenkinti prašymą grąžinti pajinį įnašą ar jo dalį, nepriklausomai nuo unijos pelno / nuotolio dydžio) prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms, todėl būtų negaliojanti ab initio.

4.4. Nurodo, kad unijos bankroto atveju yra taikomos specialiosios normos, turinčios viršenybę bendrųjų normų atžvilgiu. Specialiosios normos aiškiai įtvirtina, kad unijos bankroto atveju pajinio įnašo grąžinimas ar įskaitymas draudžiamas. Unijai veikiant nuostolingai, unijos pajiniai įnašai yra naudojami unijos nuostoliui dengti. Atitinkamai, iškelta bankroto byla patvirtina, kad unijos veikla buvo nuostolinga. Juo labiau, Unijai iškėlus bankroto bylą, bet kokie pajinio įnašo išmokėjimai ar įskaitymai yra draudžiami. Kredito unijos narių teisė atgauti turimą pajinį įnašą yra numatyta kredito unijos likvidacijos procese, tik padengus visus kredito unijos kreditinius reikalavimus.

4.5. Nurodo, kad ieškovo cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-706/2016 nėra precedentu nagrinėjamoje byloje, kadangi nesutampa ir netgi iš esmės skiriasi bylų ratio decidendi – nurodytoje byloje dar iki bankroto bylos iškėlimo buvo priimtas sprendimas dėl pajininko pašalinimo iš unijos narių ir atitinkamos dalies pajaus grąžinimo – tuo atveju pajininkas dar iki bankroto bylos iškėlimo buvo įgijęs reikalavimo teisę į uniją dėl atitinkamos sumos išmokėjimo. Nagrinėjamu atveju iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo priimtas atitinkamas sprendimas, o unijai iškėlus bankroto bylą tokio sprendimo priėmimas yra draudžiamas.

5. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė. Ieškovas nurodė, kad pagal sudarytą sutartį atsakovė įsipareigojo ir privalo grąžinti pajaus dalį. Žodžiu su atsakove susitarė, o pasirašydamas paskolos sutartį jos turinio neskaitė. Ieškovo atstovas nurodė, kad unija, sudarydama anksčiau minėtą paskolos sutartį su ieškovu, siekė juo pasinaudoti ir vietoj 10 proc. papildomo pajaus įnašo pareikalo 30 proc. papildomo pajaus įnašo, taip pasigerindama savo finansinius rodiklius. Nurodė, kad papildomas pajus yra ne unijos nuosavybė, o laikytinas prievolės įvykdymo užtikrinimo priemone, todėl ieškovas turi teisę į dalies papildomo pajaus grąžinimą. Ieškinį pateikė atsakovės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, tačiau nurodo, kad ieškinio reikalavimas nesusijęs su bankroto teisiniais santykiais.

6. Atsakovė ir trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymus nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant.

7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos kredito unija atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau 2019 m. lapkričio 5 d. raštu dėl nedalyvavimo teismo posėdyje nurodė, kad ieškinyje trečiajam asmeniui nėra keliami jokie reikalavimai. Kartu pažymėjo, kad ieškovas nėra Klaipėdos kredito unijos narys ir nėra į Klaipėdos kredito uniją įmokėjęs jokios pinigų sumos už pajinį įnašą ir / ar papildomą pajinį įnašą, todėl trečiajam asmeniui Klaipėdos kredito unijai negali būti keliamas reikalavimas įskaityti papildomo pajinio indėlio dalį (3 243,74 Eur), kurią ieškovas įmokėjo į kredito uniją „Pajūrio kredito unija“ ir įsigijo pajaus vardinį dokumentą, kuriuo jam buvo suteikta teisė gauti dividendus iš „Pajūrio kredito unijos“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

8. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas ginčą: 2012 m. spalio 5 d. ieškovas pateikė prašymą atsakovės valdybai priimti jį nariu į kredito uniją. 2012 m. spalio 9 d. atsakovės valdybos posėdžio metu (protokolas Nr. 31) buvo apsvarstytas ieškovo prašymas priimti jį į tikruosius unijos narius bei suteikti ieškovui 112 000,00 Lt dydžio paskolą. Atsakovės paskolų komitetui pritarus ir nustačius, kad suteikiama paskola neviršija 10 proc. atsakovės sukauptų indėlių ir atsakovės paimtų paskolų sumos, nutarta suteikti ieškovui 120 mėn. terminui 112 000,00 Lt paskolą su 7 proc. dydžio metinėmis palūkanomis ir 30 proc. dydžio papildomu pajumi, papildomą pajų mažinant ne dažniau kaip kartą per metus, atsakovei įkeičiant žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius K. K.. Įkeičiamas turtas įvertintas atitinkamai: žemės sklypas – 30 000 Lt; ūkinis pastatas – 150 000 Lt. 2012 m. spalio 10 d. ieškovas ir atsakovė pasirašė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – paskolos sutartis), kuria ieškovui buvo suteikta 112 000,00 Lt (32 437,44 Eur) paskola su fiksuota 7 proc. metinių palūkanų norma. Paskolos grąžinimas užtikrintas įkeistu turtu. Ieškovas suteiktą paskolą įsipareigojo grąžinti iki 2022 m. spalio 10 d. 2012 m. spalio 12 d. sudaryta hipotekos sutartimi atsakovei buvo įkeistas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantys K. K.. Paskolos išmokėjimas ieškovui buvo atliktas 2012 m. spalio 15 d. Atsakovė, išduodama ieškovui paskolą, sau kaip pajų pasiliko 30 proc. dydžio suteiktos paskolos sumos dalį, t. y. 33 600,00 Lt (9 731,23 Eur).

9. Ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl papildomo pajaus dalies panaudojimo paskolos dengimui, tačiau 2015 m. lapkričio 12 d. atsakovės valdybos sprendimu ieškovo prašymas nebuvo tenkintas, nurodant, kad „šiuo metu unija, dėl veiklos riziką ribojančių normatyvų, negali naudoti papildomų pajų įmokoms dengti, nes šiuo metu valdyba priima sprendimus dėl pajų grąžinimo tiems nariams, kurie pilnai atsiskaitė pagal paskolos sutartis“. Apie priimtą sprendimą ieškovas buvo informuotas 2015 m. lapkričio 20 d. atsakovės raštu Nr. 571. Nurodyta, kad „patenkinti Jūsų reikalavimo dėl pajinio įnašo grąžinimo už papildomą pajų ir įskaitymo Jūsų paskolos pagal 2012 m. spalio 10 d. paskolos sutartį Nr. 12-00043 dengimui negalime, valdyba priėmė sprendimą pajinio įnašo išmokėjimą už Jūsų papildomą pajų laikinai sustabdyti. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad kredito unija pagal minėtą paskolos sutartį nėra įsipareigojusi atlikti Jūsų prašomą įskaitymą“.

10. 2017 m. sausio 12 d. pranešimu Nr. 23 ieškovui buvo nurodoma, kad „vadovaujantis LR kredito unijų įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, kad pajinių įnašų už pagrindinį ir papildomus pajus grąžinimas turi būti stabdomas tol, kol bus užtikrinta, kad yra vykdomi kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai, 2016 m. birželio 30 d. buvo patvirtintas naujas kredito unijų įstatymo Nr. 1796 pakeitimo įstatymas Nr. XII-2567, kuris įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d., kuriuo Jūsų papildomo pajaus įnašai t. y. papildomo pajaus įnašai įmokėti iki 2017 m. sausio 1 d., nuo 2018 m. sausio 1 d. nebebus įtraukiami į kredito unijos pajinį kapitalą, skaičiuojant mažiausią kredito unijos kapitalą ir veiklos riziką ribojančius normatyvus. Ši situacija reiškia, kad Jūsų pajiniai įnašai po 2018 m. sausio 1 d. nebebus įtraukti į rodiklių skaičiavimą, kurių vykdymas yra būtinas iki šiol, siekiant grąžinti papildomų pajų įnašus. Dėl šios priežasties unijos valdybai nebebus kliūčių leisti grąžinti Jūsų papildomo pajaus įnašus. Apibendrinant visą aukščiau išdėstytą Jūsų prašymas galėtų būti tenkintinas dviem atvejais: Unijai stabilizavus veiklą ir pradėjus vykdyti visus veiklos riziką ribojančius normatyvus arba pajaus grąžinimas galimas po 2018 m. sausio 1 d., kai pajaus įmokos, įmokėtos iki 2017 m. sausio 1 d., nebeturės įtakos unijos veiklos riziką ribojantiems normatyvams“.

11. 2017 m. balandžio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi atsakovei iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 3 d.

Dėl papildomo pajaus dalies grąžinimo / įskaitymo

12. Tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta paskolos sutartis, kvalifikuotina kaip vartojimo kredito sutartis, t. y. ieškovui paskolos forma buvo suteiktas kreditas asmeninėms reikmėms (būsto remontui) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 22 dalis). Pagrindinė vartojimo kredito gavėjo pareiga yra nustatytu terminu grąžinti kreditoriui iš jo gautas pinigines lėšas ir sumokėti kredito sutarties sudarymo mokestį.

13. Ieškinio reikalavimus ieškovas kildina iš 2012 m. spalio 10 d. su atsakove pasirašytos kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovui suformavus privalomo dydžio pajų atsakovė suteikė 112 000 Lt (32 437,44 Eur) dydžio paskolą. Ieškovas ieškinį motyvuoja tuo, kad atsakovė neteisėtai atsisakė grąžinti arba įskaityti ieškovo sumokėtą papildomą pajų (9 731,23 Eur).

14. Pagal Kredito unijų įstatymą (toliau – KUĮ, redakcija, galiojusi Kredito sutarties sudarymo metu) pajinis įnašas – tai į kredito uniją asmens įmokėta pinigų suma, kuri naudojama kredito unijos pajiniam kapitalui sudaryti (KUĮ 2 str. 9 p.). Kredito unijos pajinį kapitalą sudaro visų kredito unijos pajinių įnašų vertė (KUĮ 39 str. 1 d.), išieškoti iš kredito unijos jos nario pajinius įnašus, kurie yra kredito unijos nuosavybė, draudžiama, išskyrus atvejus, kai skolininkas pasitraukia iš kredito unijos narių (KUĮ 39 str. 3 d.). Kredito unijos nariai turi teisę reikalauti, kad kredito unija grąžintų jų pajinius įnašus ar pajinių įnašų dalį, laikantis įstatymo 47 straipsnyje nustatyto apribojimo (KUĮ 14 str.). Ši turtinė reikalavimo teisė yra susijusi su kredito unijos nario narystės kredito unijoje pasibaigimu (KUĮ 15 str., 18 str.), o jai taikomas apribojimas yra sąlygotas kredito unijos veiklos specifikos, atsižvelgiant į tai, kad kredito unijos teiktinos finansinės paslaugos apima skolinimo paslaugų kredito unijos nariams teikimą. Kredito unijos narių prievolių, kylančių iš paskolos teisinių santykių, tinkamas įvykdymas yra užtikrintas įstatyme įtvirtintu disponavimo pajiniu įnašu ar jo dalimi, ne mažesne už skolinamą pinigų sumą kartu su už ją mokamomis palūkanomis, apribojimu, kuris galioja tol, kol grąžinama skolinama suma su palūkanomis (KUĮ 47 str. 3 d).

15. Ieškovas remiasi sudarytos Sutarties 6.3. punktu, kuriame nustatyta, kad paskolos gavėjas (Ieškovas) įsipareigoja iki paskolos suteikimo (išmokėjimo) įnešti į uniją papildomą pajinį įnašą, kad paskolos gavėjo turimų pajinių įnašų Unijoje suma nebūtų mažesnė nei 1/10 (viena dešimtoji) paskolos sumos, nurodytos Sutarties 2.1 punkte, ir kitų paskolų bei kreditinių įsipareigojimų unijoje bendros sumos. Dalis pajinių įnašų grąžinama paskolos gavėjui tada, kai jis visiškai įvykdo prievoles pagal Sutartį, jeigu likusi pajinių įnašų suma nebus mažesnė kaip 1/10 (viena dešimtoji) turimų paskolų bei kitų kreditinių įsipareigojimų unijoje bendros sumos.

16. Remiantis šalių sudaryta 2012 m. spalio 10 d. paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas galutinis paskolos grąžinimo terminas – 2022 m. spalio 10 d. Duomenų apie tai, kad ieškovas būtų grąžinęs visą paskolos sumą, byloje nėra. Duomenų, kad papildomas pajinis įnašas po paskolos sutarties sudarymo būtų įskaitytas, t. y. juo padengtas ieškovo skolos likutis, byloje taip pat nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes spręstina, kad ieškovo prievolė atsakovei dar nėra įvykdyta, todėl ieškovas negali remtis Sutarties 6.3. punktu reikalaudamas grąžinti dalį pajinių įnašų, kadangi pats nėra iki galo įvykdęs prievolės pagal Sutartį.

17. Taip pat pažymėtina, kad atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą ir susiformavusią teismų praktiką, pajiniai įnašai yra kredito unijos nuosavybė, iš jų yra formuojamas kredito unijos kapitalas ir jiems yra taikoma įstatyme numatyta apsauga, nes kredito unijos teisinė forma yra kooperatinė bendrovė ir pajiniai įnašai yra pagrindinis kredito unijos kapitalo formavimo šaltinis. Išieškoti iš kredito unijos jos nario pajinius įnašus draudžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-595-178/2017).

18. Lietuvos banko valdybos Kredito unijų kapitalo pakankamumo normatyvo apskaičiavimo taisyklių, patvirtintų 2009 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 37 „Dėl kredito unijų veiklos riziką ribojančių normatyvų apskaičiavimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d.) 1 p. nustato, kad kredito unijos kapitalo pakankamumas išreiškiamas perskaičiuoto kapitalo ir turto (aktyvų) bei nebalansinių įsipareigojimų, turinčių požymių, kad bus įvykdyti, įvertintų pagal riziką, santykiu. Viena iš perskaičiuoto kapitalo sudėtinių dalių yra pajinis kapitalas (3.1.1. p.). Atitinkamai, nebalansiniai įsipareigojimai yra skirstomi į rizikos grupes, kurios, inter alia, priklauso nuo paskolos užtikrinimo priemonės. Taigi, jei unija yra suteikusi daug rizikingų paskolų, o jos kapitalas nedidėja, iškyla grėsmė unijos normatyvų tenkinimo pakankamumui. Jei unijoje nėra tenkinami nustatyti normatyvai ir iškyla grėsmė dėl unijos veiklos, yra skelbiamas moratoriumas (KUĮ 62 str., 65 str.). Būtent dėl nurodytų priežasčių - užtikrinti kredito unijos veiklos stabilumą (jos kapitalo pakankamumą), yra įtvirtinta KUĮ 47 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatanti, kad kredito unijos nariui gali būti skolinama ne daugiau kaip dešimteriopo to nario pajinio įnašo dydžio suma. Taigi KUĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo unijoje suformuoti nustatyto dydžio pajų tikslas yra išlaikyti unijos kapitalo pakankamumą (kuris išdavus paskolą ir neužtikrinus jos likvidžia užtikrinimo priemone krenta) iki suteiktos paskolos grąžinimo, o ne, kaip kad nurodo ieškovas, užtikrinti prievolės tinkamą įvykdymą suformuotu pajumi.

19. Atitinkamai, KUĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kredito unija, grąžindama asmeniui, kurio narystė kredito unijoje pasibaigė, pajinius įnašus, privalo juos proporcingai, atsižvelgdama į kredito unijos praėjusių metų patvirtintoje metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas kredito unijos nuotolių sumas, sumažinti. KUĮ 42 straipsnio 8 dalis numato, kad jeigu unijos nuosavas kapitalas tampa mažesnis už nustatytą unijos mažiausią kapitalą, unijos nariai privalo įmokėti papildomus įnašus arba atlikti papildomus pajinius įnašus, kurie leistų kaip galima greičiau atkurti unijos nuosavą kapitalą iki mažiausio kapitalo dydžio. Vadinasi, pajinis įnašas yra kredito unijos nuosavybė, kuria užtikrinama unijos veikla (kapitalo pakankamumas); pajaus išieškojimas yra siejamas tik su pasitraukimu iš unijos narių (tik visiškai atsiskaičius su unija), o atsižvelgiant į tai, kad pajiniu įnašu yra užtikrinamas unijos kapitalo pakankamumas, pajinis įnašas grąžinamas tik įvertinus unijos finansinę būklę.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo nurodomame sutarties 9.2. punkte, kuriuo iš esmės ieškovas grindžia savo ieškinio reikalavimus, yra numatyta tik teisė prašyti unijos sumažinti turimo pajinio įnašo dydį ne dažniau kaip kartą per metus, tačiau paskolos gavėjo (ieškovo) turimas unijos pajinio įnašo dydis turi likti ne mažesnis kaip 1/10 pagal Sutartį likusios sumokėti paskolos sumos ir kitų turimų paskolų bei kreditinių įsipareigojimų unijoje bendros sumos. Nurodyta sutarties nuostata neįpareigoja unijos tokį prašymą tenkinti. Juo labiau, kad kitokia nuostata (įpareigojanti tenkinti prašymą grąžinti pajinį įnašą ar jo dalį, nepriklausomai nuo unijos pelno / nuotolio dydžio) prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms, todėl būtų negaliojanti ab initio (CK 1.80 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas neginčijo, kad šiuo metu nėra iki galo atsiskaitęs su atsakove – nėra grąžinęs visos atsakovės Kredito sutarties pagrindu suteiktos paskolos, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovas netgi formaliai neturi teisės į pajaus grąžinimą.

21. Ieškovo argumentai, kad unija, sudarydama anksčiau minėtą paskolos sutartį su ieškovu, siekė juo pasinaudoti ir vietoj 10 proc. (1/10) papildomo pajaus įnašo, nepagrįstai pareikalo net 30 proc. papildomo pajaus įnašo, taip pasigerindama savo finansinius rodiklius, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi teismo posėdžio metu ieškovas pats patvirtino, kad norima paskola jam buvo suteikta tik su sąlyga, jei papildomo pajaus dydis bus 30 proc., ieškovas su sutarties sąlygomis buvo supažindintas dar iki paskolos sutarties sudarymo, kai 2012 m. spalio 9 d. atsakovės valdybos posėdžio metu (protokolas Nr. 31) buvo apsvarstytas ieškovo prašymas priimti jį į tikruosius unijos narius bei suteikti ieškovui 112 000,00 Lt dydžio paskolą. Atsakovės paskolų komitetui pritarus ir nustačius, kad suteikiama paskola neviršija 10 proc. atsakovės sukauptų indėlių ir atsakovės paimtų paskolų sumos, nutarta suteikti ieškovui 120 mėn. terminui 112 000,00 Lt paskolą su 7 proc. dydžio metinėmis palūkanomis ir 30 proc. dydžio papildomu pajumi. Ieškovas su tokiomis sąlygomis sutiko, nes reikėjo lėšų būsto remontui. Posėdžio metu patvirtino, kad sutarties pasirašymo metu jos net neskaitė, pasitikėjo unijoje dirbančiu asmeniu. Analizuojant paskolos sutarties nuostatas matyti, kad paskolos gavėjo (ieškovo) turimas unijos pajinio įnašo dydis turi būti ne mažesnis kaip 1/10 pagal Sutartį likusios sumokėti paskolos sumos ir kitų turimų paskolų bei kreditinių įsipareigojimų unijoje bendros sumos. Tai atitinka ir KUĮ 47 straipsnyje nustatytus skolinimo apribojimus, kad vienam kredito unijos nariui gali būti skolinama ne daugiau kaip dešimteriopo to nario pajinio įnašo dydžio suma. Taigi atsakovė skolindama lėšas ieškovui buvo įpareigota suformuoti ne mažesnį kaip 10 proc. pajinio įnašo dydį nuo skolinamos sumos, t. y. papildomo pajaus dydis formuojamas nuo 10 proc. ir didesnis. Tai, kad atsakovė atsižvelgdama į savo finansinius rodiklius pareikalavo iš ieškovo 30 proc. pajinio įnašo dydžio, teismo vertinimu, nelaikytina nepagrįstu ar neteisėtu reikalavimu, nes atsakovė kaip kooperatinė bendrovė, kurios pagrindinis kapitalo formavimo šaltinis yra pajiniai įnašai, turi užtikrinti kapitalo pakankamumą ir finansinį stabilumą, o ieškovas kaip rūpestingas, atidus ir atsakingas asmuo, siekiantis gauti paskolą, turėjo galimybę atsisakyti sudaryti kredito sutartį jam netinkamomis sąlygomis.

Dėl ieškovo reikalavimo atsakovei kaip bankrutavusiai bendrovei

22. Remiantis bylos duomenis nustatyta, kad 2017 m. balandžio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi atsakovei iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 3 d.

23. Pažymėtina, kad unijos bankroto atveju pajinio įnašo grąžinimas ar įskaitymas draudžiamas . KUĮ 74 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta (redakcija galiojusi sutarties sudarymo metu), kad teismui priėmus nutartį iškelti kredito unijai bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš bankrutuojančios kredito unijos teismo ar ne ginčo tvarka. Analogiška nuostata įtvirtinta ir aktualios redakcijos KUĮ 75 straipsnio 3 dalies 2 punkte bei ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte.

24. Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad kredito unijos nemokumo atveju kaip pajaus įnašų apskaitytų sumų išmokėjimas negali būti užtikrintas, kadangi asmenų pajinis įnašas naudojamas sudaryti kredito unijos pajiniam kapitalui, o kredito unijos nuosavą kapitalą ir sudaro pajinis kapitalas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-564-236/2015). Bankroto atveju prašyti įskaityti ar atlikti pajinio įnašo įskaitymą yra draudžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1673-180/2016).

25. Kaip nurodyta anksčiau, iš papildomų pajinių įnašų yra sudaromas unijos kapitalas, kurio paskirtis – garantuoti kredito unijos finansinį stabilumą. Kredito unijos kapitalas kredito unijos eilinio visuotinio narių susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik kredito unijos veiklos nuostoliams padengti (KUĮ 41 straipsnio 1 dalis). KUĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kredito unija, grąžindama asmeniui, kurio narystė kredito unijoje pasibaigė, pajinius įnašus, privalo juos proporcingai, atsižvelgdama į kredito unijos praėjusių metų patvirtintoje metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas kredito unijos nuotolių sumas, sumažinti. Taigi šios KUĮ nuostatos patvirtina, kad unijai veikiant nuostolingai, unijos pajiniai įnašai yra naudojami unijos nuostoliui dengti. Atsakovei 2017 m. balandžio 19 d. iškelta bankroto byla patvirtina, kad unijos (atsakovės) veikla buvo nuostolinga. Todėl atsakovei iškėlus bankroto bylą, bet kokie pajinio įnašo išmokėjimai ar įskaitymai yra draudžiami. Kredito unijos narių teisė atgauti turimą pajinį įnašą yra numatyta kredito unijos likvidacijos procese, tik padengus visus kredito unijos kreditinius reikalavimus.

26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalaujamas papildomo pajaus dalies grąžinimas arba įskaitymas prieštarauja KUĮ 14 straipsnio 1 dalies 10 punktui, 39 straipsnio 3 daliai, 74 straipsnio 3 dalies 2 punktui, aktualios redakcijos KUĮ 35 straipsnio 3 daliai, 75 straipsnio 3 dalies 2 punktui bei ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktui, todėl ieškinys yra atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

28. Atsakovė pateikė 2019 m. rugsėjo 23 d. pažymą, patvirtinančią, kad patyrė 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017).

29. Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, pažymi, kad advokatų kontoros išduota pažyma apie klientui suteiktas teisines paslaugas ir jų apmokėjimą vertintina kaip patvirtinanti atsakovės patirtas realias išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas.

30. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmestinas, į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pakeistose 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų dydžių, atsakovės prašymas tenkintinas, todėl priteistina iš ieškovo A. K. 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei BKU „Pajūrio kredito unija“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263?270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei bankrutavusiai kredito unijai „Pajūrio kredito unija“, įm. k. (duomenys neskelbtini), 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Raimonda Andrulienė