Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovui H. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

- nutraukti santuoką tarp ieškovės N. S. ir atsakovo H. S., sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 389), dėl atsakovo kaltės;

- po santuokos nutraukomo ieškovei palikti santuokoje turėtą pavardę;

- nepilnamečio vaiko N. S. gyvenamąją vietą nustatyti su motina N. S.;

- priteisti nepilnamečiui vaikui N. S. iš atsakovo H. S. išlaikymą po 215,00 Eur per mėnesį;

- priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti N. S.;

- nustatyti, kad H. S. su nepilnamečiu sūnumi N. S. bendrauja netrukdomai, tačiau į motinos namus vaikas privalo būti parvežamas tą pačią dieną, kurią buvo paimtas be galimybės nakvoti;

- nustatyti, kad nekilnojamasis turtas – 1250/2500 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka asmenine atsakovo H. S. nuosavybe;

Ieškovė apribojimų tėvui matytis su vaiku neprašo nustatyti. Tėvas ir sūnus gali bendrauti netrukdomai, tačiau atsakovas privalo būti blaivus ir nevartoti alkoholio buvimo su vaiku laikotarpiu. Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas vaiką gali pasiimti vienai dienai, t.y. be galimybės nakvoti tėvo namuose. Pasiėmimų skaičiaus riboti ieškovė neprašo.

Santuokos metu ieškovė ir atsakovas įgijo 1250/2500 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Reikalavimo šiam turtui ieškovė nereiškia, jį po santuokos nutraukimo prašo palikti atsakovui. Pažymėjo, kad asmeninių kreditorinių įsipareigojimų, taip pat bendrų su atsakovu įsipareigojimų neturi. Ieškovei nėra žinoma apie asmeninius atsakovo įsipareigojimus.

2. Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad skyriaus specialistai lankėsi ieškovės šeimoje. Ieškovė kartu su sūnumi ir tėvu gyvena 5 kambarių (apie 117 kv. m) name. Namo nuosavybės teisė priklauso ieškovei ir jos sesei. Būstas su visais patogumais. Vaikas turi atskirą kambarį, kuris yra pilnai įrengtas. Buities sąlygos yra tinkamos vaikui augti. Mažametis pokalbio metu paaiškino, kad jam patinka gyventi su mama, jaučiasi gerai. Vaiko teigimu, jam patinka leisti laiką su tėvu. Jie kartu važinėja dviračiais, žaidžia. Savaitgaliai jis noriai važiuoja pas tėvą.

Skyrius neturi duomenų apie tai, kad ieškovė N. S. netinkamai vykdytų motinos pareigas sūnaus atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas nuolat gyvena su motina, kuri tinkamai juo rūpinasi, mano, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų mažamečio interesus. Siekdami apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus ir atsižvelgdami į įstatymo normas ir teismų praktiką, neprieštarauja ieškovės prašymui priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 215,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Skyrius neprieštarauja dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos.

3. Teismo posėdyje ieškovė V. S. nurodė, kad tikslina reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad vaikas su ja gyveno visą laiką. Kartu su atsakovu negyvena jau dvejus metus. Ji pati pilnai pasirūpina sūnumi. Vaikas ypatingų poreikių neturi. Tėvas prašo pasiimti vaiką. Atvyksta ryte blaivas ir pasiima, bet vakare tenka vykti pasiimti, nes jau būna išgėręs. Vaikas noriai bendrauja su tėvu. Vaikas anksčiau nėra nakvojęs pas tėvą ir nėra pareiškęs tokio noro. Atsakovas nereiškia pretenzijų, kad vaikas nėra jam paliekamas nakvoti. Žemės sklypo dalis yra vyro nuosavybė. Kito dalintino bendro turto neturi. Dėl kilnojamojo turto pasidalijimo ginčo nėra.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovas D. C. nurodė, kad palaiko ieškovės N. S. reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Vaikas nuolat gyvena su motina, pats vaikas pasakė, jog patinka gyventi su mama ir jis jaučiasi gerai. Palaiko ir reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo po 215,00 Eur per mėnesį, kas pilnai atitinka formuojamą teismų praktiką. Dėl pasiūlytos bendravimo tvarkos neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

4. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad ieškovės N. S. ir atsakovo H. S. santuoka sudaryta įregistruota (duomenys neskelbtini)Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 389. Šalys turi nepilnametį vaiką N. S., gim. (duomenys neskelbtini).

5. Dėl santuokos nutraukimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.).

Ieškovė N. S. ieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, tačiau teismo posėdžio metu pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas H. S. atsiliepimo į ieškinį neteikė ir į teismo posėdį neatvyko bei ieškovės nurodytų aplinkybių neginčija. Šalys kartu negyvena ir nebeveda bendro ūkio jau daugiau nei 2 metus, todėl spręstina, jog šalių santuoka yra faktiškai iširusi. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir ieškovės paaiškinimus teismo posėdyje, daro išvadą, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo, vieno iš sutuoktinio kaltė byloje neįrodyta, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.). Abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, t. y. sutuoktinių pareigą vienas kitą remti, kuri reiškia, jog sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str.), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

6. Dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos.

Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas N. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuo gimimo gyvena su motina (ieškove) N. S.. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai patikrino ieškovės gyvenimo sąlygas ir nustatė, kad ji tinkamai prižiūri vaiką, juo rūpinasi, jam yra sudarytos būtiniausios sąlygos visaverčiam vystymuisi. Pokalbio metu pats vaikas patvirtino, kad jam patinka gyventi su mama, kuri juo rūpinasi. Atsakovas prieštaravimų ar reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra pareiškęs. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos poziciją, vaiko išreikštą norą ir tarp šalių nesant ginčo, nepilnamečio N. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove (motina) N. S. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.174 str. 2 d.).

7. Dėl turto padalijimo.

Teismo posėdžio metu ieškovė N. S. nurodė, kad šalys kilnojamąjį turtą ir buities apyvokos daiktus pasidalino, kai pradėjo gyventi atskirai. Ieškovė pretenzijų dėl šio turto nereiškia. Atsakovas H. S. jokių reikalavimų taip pat nereiškė.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovei N. S. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu priklauso ¼ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Kadangi šis nekilnojamasis turtas yra ieškovės paveldėtas, todėl laikytinas jos asmenine nuosavybe ir nutraukiant santuoką nedalinamas (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.).

Ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 1250/2500 dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad į šią dalį žemės sklypo nepretenduoja ir tai yra atsakovo nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo šiuo klausimu nėra, po santuokos nutraukimo atsakovo asmeninėn nuosavybėn priteisiama 1250/2500 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

8. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal CK 3.192 str. 2 d., 3 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką taikant materialinės teises normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, pažymėjo, kad orientaciniai kriterijai dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytini atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-259/2004).

Sodros duomenimis ieškovė N. S. dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 548,33 Eur neatskaičius privalomų mokesčių. Atsakovas H. S. nedirba. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso aukščiau 7 punkte nurodytas nekilnojamasis turtas (atitinkamos jos dalys), o atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninėn nuosavybėn atitenka aukščiau taip pat 7 punkte nurodyta žemės sklypo dalis. Duomenų, kad atsakovas nedirba dėl objektyvių priežasčių (sveikatos problemų ar pan.) byloje nėra pateikta (CPK 12, 178 str.). Darytina išvada, kad šalių turtinė padėtis panaši, todėl jie prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo turėtų prisidėti lygiomis dalimis.

Ieškovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri nuo 2019-01-01 buvo 555,00 Eur (neperskaičiuota būtų 430,00 Eur) ir kurio iš esmės įrodinėti nereikia. Kasacinio teismo praktikoje būtent ir pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, vaiko amžių (7 metai), tai, kad vaikas specialiųjų poreikių nereikia, pripažintina, kad ieškovės nurodytas išlaikymo dydis atitinka proporcingumo principą ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui po 215,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2019-10-07) iki vaiko pilnametystės (CK 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 d., 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.). Ši išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.), o pasikeitus ginčo vaikų poreikiams ar šalių turtinei padėčiai, išlaikymo suma gali būti peržiūrima (CK 3.201 str.). Priteistas išlaikymas uzufrukto teise pavestinas valdyti ir tvarkyti ieškovei (CK 3.185 str., 3.190 str.).

Teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą. Praktika, kai, nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, nenustatant, kaip vaikas bendraus su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina, kaip nagrinėjamu atveju, reiškia nepakankamą vaiko teisių apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti jos pasiūlytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, kai tėvas su vaiku bendrauja be nakvynių. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai palaikė ieškovės pasiūlytą bendravimo tvarką. Atsakovas bendravimo tvarkos siūlymų neteikė. Ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka atitinka nepilnamečio vaiko norus, jo ir atsakovo interesus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, tvirtintina ieškovės pasiūlyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu šalių sūnumi N. S. tvarka: tėvas H. S. su nepilnamečiu sūnumi bendrauja netrukdomai, turi teisę pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos bendravimui be nakvynės ir sūnų privalo sugrąžinti į vaiko motinos namus tą pačią dieną ne vėliau kaip 20.00 val.

10. Dėl pavardžių ir kiti klausimai.

Bylos duomenimis ieškovė ir atsakovas bendrų kreditorinių įsipareigojimų neturi. Po santuokos nutraukimo ieškovei jos prašymu paliktina santuokinė pavardė (CK 3.69 str. 1 d.). Šalys viena iš kitos išlaikymo po santuokos nutraukimo priteisimo nereikalauja, todėl jis nepriteisiamas.

11. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Ieškovė už pareikštą ieškinį sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį. Šalys kitų įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Kadangi ieškinys tenkintas iš esmės visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str. 1 d., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 str., 253-269 str., 270 str., 385 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką tarp ieškovės N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iki santuokos pavardė – (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo H. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 389) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei N. S. palikti santuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui H. S. – pavardę „(duomenys neskelbtini)“.

Nepilnamečio vaiko N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) motinos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo H. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 215,00 Eur (du šimtus penkiolika eurų 00 ct) mokama periodine išmoka kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019-10-07) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę N. S..

Nustatyti atsakovo H. S. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką: tėvas H. S. su nepilnamečiu sūnumi N. S. bendrauja netrukdomai, turi teisę pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos bendravimui be nakvynės ir sūnų privalo sugrąžinti į vaiko motinos namus tą pačią dieną ne vėliau kaip 20.00 val.

Po santuokos nutraukimo atsakovo H. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn priteisti 1250/2500 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo H. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.