Kauno apygardos teismo nutartis

2016-03-31 · Byla Nr. ATP-266-593/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-31
Bylos Nr.
ATP-266-593/2016
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-06213-2015-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Jankauskienė
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-266-593/2016
Proceso Nr. 4-69-3-06213-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Daiva Jankauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutarties E. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininko 2015-08-05 nutarimu nubaustas pagal ATPK 127 str. 1 d. 144 EUR bauda už tai, kad 2014-12-17 vairuodamas automobilį ,,Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, sukdamas į kairę nedavė kelio transporto priemonei – automobiliui ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusiam lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu sugadintos transporto priemonės, o ,,Opel Astra“ automobilio vairuotojas patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą.

E. K. nesutikus su šiuo pareigūno nutarimu ir jį apskundus, Kauno apylinkės teismo 2016-01-28 nutartimi jo skundas atmestas padarius išvadą, kad policijos pareigūno 2015-08-05 nutarimas yra pagrįstas byloje esančiais duomenimis, tinkamai pritaikyta nuobauda, todėl paliktas nepakeistas.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde E. K. prašo skundžiamą nutartį panaikinti, tenkinti jo skundą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Prašo paskirti autotechninę ekspertizę, ekspertams užduodant skunde nurodytus klausimus. Skunde jis teigia, kad šio pažeidimo nepadarė, o jo kaltė grįsta prieštaringais įrodymais ir išvestinėmis prielaidomis. Apeliantas teigia, kad įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) pr. yra keturios eismo juostos, kurių 3 ir 4 leidžia važiuoti tik tiesiai link (duomenys neskelbtini) g., o iš 1 ir 2 eismo juostos galima sukti tik į dešinę – (duomenys neskelbtini) g. Tuo metu vyko remonto darbai, todėl 1 ir 4 eismo juostos buvo uždarytos, o tiesiai buvo galima važiuoti tik iš 3-os eismo juostos, tuo tarpu iš 2-os eismo juostos galima tik sukti į dešinę. Apeliantas teigia, kad jis atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) prospekto ties tiltu ruošėsi sukti į kairę - į (duomenys neskelbtini) g. Prieš sukdamas sustojo. Matydamas, kad 3 eismo juostoje nėra transporto priemonių įvažiavo į sankryžą. „Opel Astra“ automobilis, atvažiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) pr. važiavo 2 eismo juosta, todėl jis privalomai turėjo sukti į dešinę, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvę, tačiau įvažiavęs į sankryžą metėsi į 3-4 eismo juostas dėl ko ir įvyko susidūrimas. Be to, ,,Opel Astra“ automobilis į praktiškai sustojusį apelianto automobilį trenkėsi važiuodamas per dryžuota linija paženklintą salelę, kas yra draudžiama. E. K. skunde teigia, kad tiek pareigūnų, tiek teismo prašė atlikti autotechninę ekspertizę, atlikti filmuotos medžiagos, kuri apeliantui kelia abejonių dėl jos vientisumo, tyrimą, nurodo, jog netirtos ir kitos vaizdo kameros, esančios kitame Nemuno krante, filmavimo galimybės. Skunde teigiama, kad teismas be pagrindo ir rodydamas savo šališkumą nesirėmė liudytojo G. K. parodymais, o rėmėsi kito eismo įvykio dalyvio A. K. prieštaringais parodymais, kuris yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi. Apeliantui abejonių kelia ir sunkvežimio vairuotojo P. Č. parodymai. Skunde teigiama, kad pirmą paaiškinimą jis parašė būdamas prislėgtas fizinės ir emocinės būsenos, o tą patį vakarą įsitikinęs, kad jis įvykio metu nieko nepažeidė, norėjo ištaisyti paaiškinime nurodytas aplinkybes, tačiau pareigūnės buvo apkaltintas išsisukinėjimu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

E. K. apeliacinis skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Iš E. K. apeliacinio skundo matyti, kad jis nesutinka su pareigūno 2015-08-05 nutarime jam inkriminuotu pažeidimu, numatytu ATPK 127 str. 1 d., teigdamas, kad eismo įvykis kilo ne dėl jo kaltės, o dėl kito eismo įvykyje dalyvavusio automobilio vairuotojo A. K. kaltės. Tačiau sutikti su tokiais apeliacinio skundo motyvais negalima.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas turi įvertinti tiek asmenį kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-18 nutartis byloje Nr. N575-2791/2009, Kauno apygardos teismo 2013-04-12 nutartis byloje Nr. ATP-367-493/2013).

Nors E. K. neigia savo kaltę dėl sukelto eismo įvykio, tačiau jo kaltę patvirtina byloje esantys duomenys. Liudytojas policijos pareigūnas V. G. parodė, kad atvykus į eismo įvykio vietą, vieno iš autoįvykyje dalyvavusio automobilio vairuotojas E. K. paaiškino, kad sankryžoje iš (duomenys neskelbtini) prospekto norėjo sukti į kairę - į (duomenys neskelbtini) g., ir matė priešpriešais atvažiuojantį link jo kitą automobilį nuo (duomenys neskelbtini) pr. ties geležinkelio tiltu, galvojo, kad pravažiuos per sankryžą, tačiau nespėjo pravažiuoti ir į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis. Kito automobilio vairuotojas A. K. paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) prospektu tiesiai link (duomenys neskelbtini) prospekto ir sankryžoje pamatė kaip kitas automobilis pradėjo sukti į kairę iš (duomenys neskelbtini) prospekto į (duomenys neskelbtini) g., stabdė, bet nespėjo ir atsitrenkė į kito automobilio šoną. Šio policijos pareigūno parodymus patvirtina pirminiai eismo įvykyje dalyvavusių E. K. ir A. K. paaiškinimai. E. K. 2014-12-17 paaiškinime nurodė, kad 2014-12-17, apie 16.45 val. vairuodamas automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini) stotį (duomenys neskelbtini) prospektu nuo (duomenys neskelbtini) pusės, persirikiavo į kairę eismo juostą, laukė eilės, nes prieš jį dar suko keli automobiliai, prieš sukdamas į kairę link (duomenys neskelbtini) pažiūrėjo į tiesiai važiuojamą eismo juostą, matė maždaug už 100 metrų nuo jo važiuojantį tamsios spalvos automobilį. Manydamas, kad spės, darė posūkį ir bebaigiant jį, pajuto stiprų smūgį – į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis. A. K. paaiškinime nurodė, kad 2014-12-17, apie 16.40 val. vairuodamas automobilį ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) pr. centro link trečia eismo juosta. P. G. tiltą ir neprivažiavus (duomenys neskelbtini) tilto, jam kelia pastojo automobilis, atvažiavęs nuo centro pusės – (duomenys neskelbtini) prospekto, kuris suko į kairę – (duomenys neskelbtini) link, kuris išlindo prieš pat jo automobilį ir jis nespėjo sustabdyti savo automobilio.

Liudytojo policijos pareigūno V. G. parodymus, taip pat E. K. ir A. K. paaiškinimus patvirtina liudytojas P. Č., kuris nurodė, kad ties ta sankryža ilgai stovėjo dėl intensyvaus eismo ir pamatė eismo įvykį – iš (duomenys neskelbtini) prospekto link stoties suko automobilis ,,Citroen“, kuris nepraleido nuo (duomenys neskelbtini) prospekto atvažiuojančio automobilio ,,Opel Astra“, dėl ko įvyko eismo įvykis – automobiliai susidūrė trečioje (nuo kelkraščio) eismo juostoje. Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, jog joje užfiksuota transporto priemonių padėtis po eismo įvykio ir transporto priemonių apgadinimai, t. y. automobilio ,,Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinta dešinė šoninė pusė, o automobilio ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinta priekinė dalis ir priekinės dešinės pusės durys. Aukščiau išdėstyti įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad būtent E. K. pažeidė Kelių eismo taisykles ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pr. sankryžoje, sukdamas į kairę nedavė kelio transporto priemonei – automobiliui Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusiam lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai ir su juo susidūrė.

Nors E. K. savo pirminiame paaiškinime pripažino pažeidimą, tačiau sekančią dieną po įvykio duotame paaiškinime ir teisme jis jau neigė savo kaltę ir nurodė, kad kitas automobilis, kuriam privaloma kryptis buvo sukti nuo (duomenys neskelbtini) pr. į dešinę, dideliu greičiu važiavo tiesiai link (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį. Tokias aplinkybes E. K. nurodo ir savo skunde, teigdamas, kad A. K. vairuojamas automobilis „Opel Astra“, atvažiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) važiavo 2-a eismo juosta, todėl jis privalomai turėjo sukti į dešinę, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvę, tačiau įvažiavęs į sankryžą metėsi į 3-4 eismo juostas dėl ko ir įvyko susidūrimas. Tačiau šį skundo motyvą paneigia liudytojo A. K. parodymai, kad jis prieš eismo įvykį važiavo A. J. prospektu trečia eismo juosta link K. M. prospekto, ketvirta eismo juosta buvo uždaryta, nes po tiltu vyko remonto darbai. Tai, kad A. K. prieš eismo įvykį važiavo A. J. prospektu trečia eismo juosta patvirtina ir liudytojo P. Č. parodymai apie tai, kad eismo įvykis įvyko trečioje nuo kelkraščio eismo juostoje. Be to, apylinkės teismas, nagrinėdamas E. K. skundą, pagrįstai nesirėmė liudytojo G. K. parodymais apie tai, kad jis matė antra eismo juosta pravažiavusį tamsios mėlynos spalvos automobilį ,,Opel“, nes šio liudytojo parodymai prieštarauja liudytojo P. Č. parodymams, kuriais netikėti pagrindo nėra, nes jie iš esmės sutampa tiek su A. K. parodymais, tiek ir su pirminiame E. K. paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog E. K. paaiškinime, rašytame 2014-12-18, nurodydamas kitokias nei pirminiame paaiškinime aplinkybes, nurodė, jog jis, palaukęs, kol pasuks prieš jį stovėję automobiliai, privažiavo arčiau, sustojo, įvertino atvažiuojančių nuo (duomenys neskelbtini) gatvės automobilių atstumus ir, matydamas, jog viena eismo juosta (kuria galima važiuoti tiesiai) važiuoja vienas automobilis, kuris buvo apie 100 metrų atstumu, o dešinėje pusėje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės matydamas kitą automobilį, kuris buvo arčiau (apie 80 m atstumu), tačiau, žinodamas, kad ta juosta, kuria važiuoja šis automobilis yra privalomos krypties sukimo į dešinę juosta, stabtelėjo 3-oje eismo juostoje (žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) g.) tikslu įsitikinti automobilio važiavimo krypti, tačiau tuo metu ši mašina (važiavusi juosta, kuria būtina sukti į kairę), važiavo tiesiai ir trenkėsi į jo vairuojamą automobilį (33 b. l.). Nors teisme pažeidėjas teigė, jog pirminiame paaiškinime parašė, jog nepraleido tiesiai važiuojančios a/m, tačiau taip parašė tik todėl, jog nežinojo, kad ta juosta galima sukti tik į dešinę, tačiau pirminiame paaiškinime jis nieko nenurodė, apie tai, jog jo nepraleistas automobilis sankryžoje keitė važiavimo kryptį. Teismo posėdžio metu E. K. nurodė dar kitokias aplinkybes – jog iš priekio nuo (duomenys neskelbtini) g. važiuojanti mašina sustojo ir praleido sukančiuosius link (duomenys neskelbtini) stoties, jis pravažinėjo paskutinis, siekdamas įsitikinti, ar gali toliau važiuoti, stabtelėjo ties saugumo salele, pažymėta zebru ir tada, dirstelėjęs į dešinę pamatė, kaip į jį iš antros eismo juostos lekia tamsi mašina. Įvertinus E. K. parodymų nenuoseklumą, aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytu įrodymų vertinimu E. K. parodymus laikant gynybine versija.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliantas tiek pareigūnų, tiek teismo prašė atlikti filmuotos medžiagos, kuri apeliantui kelia abejonių dėl jos vientisumo, tyrimą. Tačiau pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) atsakydama į Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus užklausimą, nurodė, kad vaizdo stebėjimo sistemos stebinčios geležinkelio tiltą per Nemuną ir jo prieigas vaizdo kamerų perduodamus vaizdo duomenis vaizdo įrašymo įrenginys įrašo tik tuo atveju, kai perduodamame vaizde yra fiksuojamas judesys, esant nustatytiems tam tikriems judesio jautrumo ir įvertinimo parametrams. Todėl dėl judesio nepakankamumo, vaizdo duomenys, perduodami iš minėtos vaizdo kameros, nebuvo įrašomi. Tuo pagrindu apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė teisingą išvadą, kad kelių sekundžių vaizdo įrašo nutrūkimas galėjo įvykti dėl judesio nepakankamumo, atsižvelgiant nustatytus vaizdo įrašymo įrenginio jautrumo ir įvertinimo parametrus. Be to, nesant vaizdo įrašo, su nufilmuotu eismo įvykiu, nėra jokio pagrindo tirti kamerų vaizdo fiksavimo ar nefiksavimo galimybių, kadangi šių aplinkybių ištyrimas nesuteiks jokių objektyvių duomenų apie eismo įvykį.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, kurios paremtos pareigūnų surinktais ir teisme patikrintais įrodymais, taip pat rašytine bylos medžiaga daroma išvada, kad E. K. pagrįstai pareigūno 2015-08-05 nutarimu pripažintas kaltu nustatytomis aplinkybėmis sukėlęs eismo įvykį, už ką jis ir nubaustas pagal ATPK 127 str. 1 d. Todėl apeliacinio skundo motyvai, kuriais jis ginčija savo kaltę, nesutinka su įrodymų vertinimu, kas jo nuomone patvirtina teismo šališkumą, taip pat motyvai, kad jo kaltė grįsta prielaidomis, yra atmetami kaip nepagrįstai. Skunde apeliantas nurodo ir tai, kad tiek pareigūnų, tiek teismo jis prašė atlikti autotechninę ekspertizę, tačiau pažymėtina, kad tiek organas (pareigūnas), tiek teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, ekspertizę skiria, arba kviečia ekspertą tuomet, kai reikalingos specialios žinios. Tuo tarpu šioje administracinio teisės pažeidimo byloje visos aplinkybės buvo pakankamai aiškios ir nebuvo jokio teisinio pagrindo skirti ekspertizę ar kviesti ekspertą. Todėl skundo reikalavimas skirti autotechninę ekspertizę ir su tuo susiję motyvai, taip pat prašymas (pateiktas atskirtas advokato L. St. Bagdono prašymas) skundą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, yra atmetami kaip nepagrįsti.

Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad pareigūno 2015-08-05 nutarimas, kuriuo E. K. yra nubaustas pagal ATPK 127 str. 1 d. yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, su tuo sutiko ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, o tai leidžia daryti išvada, kad ši nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o naikinti ją E. K. apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

E. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Daiva Jankauskienė