- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-18
- Bylos Nr.
- A-756-1354-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Romanas Klišauskas, Vaida Urmonaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- UAB ,,Birių krovinių terminalas“
- Trečiasis asmuo
- VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, AB ,,Klaipėdos smeltė“
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybei, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
- Advokatai
- Almantas Žmuida, Loreta Gončiarovienė, Arūnas Ivancius
- Kategorijos
- 50.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko ir Vaidos Urmonaitės (pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjo UAB ,,Birių krovinių terminalas“ atstovėms S. Š. ir advokatei Loretai Gončiarovienei,
trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovams L. R. ir advokatui Arūnui Ivanciui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB ,,Birių krovinių terminalas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB ,,Birių krovinių terminalas“ skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybei ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims Laivų krovos akcinei bendrovei ,,Klaipėdos smeltė“, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, dėl administracinių aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
D. B. (D. B. ) UAB „Birių krovinių terminalas“ vardu 2006 m. rugsėjo 18 d. padavė skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2006 m. vasario 3 d. bendrovei „Klaipėdos smeltė“ išduotą statybos leidimą Nr.29/06-NS/06, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 27 d. sprendimą Nr.T2-267, kuriuo patvirtintas bendrovės „Klaipėdos smeltė“ naudojamos teritorijos pietinės dalies detalusis planas, pripažįstant, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracija vilkino UAB „Birių krovinių terminalas“ skundų dėl statybos leidimo nagrinėjimą, o Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2006 m. liepos 19 d. detaliojo plano patikrinimo aktas Nr.PL-239 ir jo išvada yra neteisėti. D. B. nurodė, kad ginčijamais aktais, pažeidžiant visuomenės sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos reikalavimus, UAB „Birių krovinių terminalas“ interesus, teisės aktų nustatytas procedūras, bendrovei „Klaipėdos smeltė“ buvo leista atlikti statybos darbus greta bendrovei „Birių krovinių terminalas“ priklausančių statinių esančioje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje. Kadangi ginčijami atsakovų aktai yra neteisėti, jo manymu, jie turi būti panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartimi skundą priėmė.
Šalies argumentai
D. B. taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - laikinai sustabdyti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2006 m. vasario 3 d. išduoto statybos leidimo Nr.29/06-NS/06 bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 27 d. sprendimo Nr.T2-267 galiojimą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartimis prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo patenkino.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. spalio 31 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo nustatytas reikalavimo užtikrinimo priemones panaikino, o D. B. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo paliko nenagrinėtą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad D. B. neturi įgalinimų UAB „Birių krovinių terminalas“ vardu pasirašyti procesinių dokumentų, nes 2004 m. lapkričio 18 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu UAB „Birių krovinių terminalas“ generaliniu direktoriumi buvo paskirtas tik laikotarpiui nuo 2004 m. lapkričio 23 d. iki 2005 m. vasario 28 d. ir jo, kaip UAB „Birių krovinių terminalas“ generalinio direktoriaus, įgaliojimai yra pasibaigę.
UAB „Birių krovinių terminalas“ personalo direktorius R. M. 2006 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui padavė pareiškimą, kuriame nurodė, kad, D. B. nelaikant UAB „Birių krovinių terminalas“ generaliniu direktoriumi, vadovaujantis UAB „Birių krovinių terminalas“ personalo direktoriaus pareiginių nuostatų 2.3.7 punktu, asmeniu, vykdančiu UAB „Birių krovinių terminalas“ generalinio direktoriaus pareigas ir galinčiu atstovauti šiai bendrovei teisme, turėtų būti laikomas jis. R. M. nurodė, kad jis, kaip asmuo, vykdantis UAB „Birių krovinių terminalas“ generalinio direktoriaus pareigas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.232 straipsniu, patvirtina D. B. veiksmus, paduodant šioje byloje skundą. Esant šiam patvirtinimui, jo manymu, byloje UAB „Birių krovinių terminalas“ vardu paduotas skundas turėtų būti nagrinėjamas iš esmės.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 8 d. nutartimi byloje UAB „Birių krovinių terminalas“ vardu paduotą skundą paliko nenagrinėtą Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu. Teismas nurodė, kad skundą UAB „Birių krovinių terminalas“ vardu padavė D. B. , kaip bendrovės generalinis direktorius. Tačiau pagal šios bendrovės 2004 m. lapkričio 18 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą jis bendrovės generaliniu direktoriumi buvo paskirtas tik iki 2005 m. vasario 28 d. Nuo minėtos dienos jis bendrovei „Birių krovinių terminalas“ teisme atstovauti nebegalėjo. Tokiu būdu, jis negalėjo šios bendrovės vardu paduoti ir skundo byloje. Teismas konstatavo, kad skundą byloje suinteresuoto asmens vardu padavus neįgaliotam vesti bylą asmeniui, skundas paliktinas nenagrinėtas.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. gruodžio 14 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 8 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta, D. B. neturėjo įgaliojimų UAB „Birių krovinių terminalas“ vardu vesti administracinę bylą (taip pat ir paduoti skundą byloje). Kadangi skundą jis padavė ir pasirašė UAB „Birių krovinių terminalas“ vardu, skundas pagrįstai paliktas nenagrinėtas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 3 punktas). Teismo konstatavimu, UAB „Birių krovinių terminalas“ personalo direktoriaus R. M. 2006 m. lapkričio 8 d. pareiškimas, kuriuo jis patvirtino D. B. veiksmus, paduodant skundą UAB „Birių krovinių terminalas“ vardu, neturi teisinės reikšmės ir nesudaro pagrindo paduotą skundą nagrinėti iš esmės, nes Administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės suinteresuotam asmeniui ar jo įgaliotam atstovui patvirtinti neįgalioto subjekto jo vardu anksčiau byloje atliktus procesinius veiksmus. Teismas nurodė, jog suinteresuoto asmens teisė paduoti skundą turi būti realizuojama, pačiam suinteresuotajam asmeniui ar jo įgaliotam atstovui tiesiogiai pasirašant skunde. Vėlesnis neįgalioto subjekto veiksmų, jo vardu pasirašant ir paduodant skundą, patvirtinimas administraciniame procese negalimas. Todėl bendrovė „Birių krovinių terminalas“, norėdama paduoti skundą, kuris jos vardu buvo šioje byloje paduotas neįgalioto subjekto, turi naujai paduoti tinkamai surašytą ir įgalioto atstovo pasirašytą skundą. Be to nurodyta, jog nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad R. M. turi įgaliojimus eiti UAB „Birių krovinių terminalas“ generalinio direktoriaus pareigas ir šios bendrovės vardu atlikti procesinius veiksmus - pateiktų UAB „Birių krovinių terminalas“ buvusio generalinio direktoriaus patvirtintų šios bendrovės personalo direktoriaus pareiginių nuostatų 2.3.7 punktas R. M. tokių įgaliojimų nesuteikia, pagal šio punkto prasmę personalo direktorius generalinio direktoriaus pareigas gali laikinai eiti tik tais atvejais, kai paskirtas bendrovės generalinis direktorius yra išvykęs į komandiruotę, susirgęs ar yra kitos panašaus pobūdžio aplinkybės (ne kai bendrovėje iš viso nėra nustatyta tvarka paskirto generalinio direktoriaus). Konstatuota, jog bendrovės akcininkai nustatyta tvarka jokių įgaliojimų personalo direktoriui R. M. eiti generalinio direktoriaus pareigas nėra suteikę, tokia teisė jam nenumatyta ir bendrovės įstatuose. Be to, bendrovės „Birių krovinių terminalas“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2004 m. lapkričio 18 d. nutarimu apribota šios bendrovės generalinio direktoriaus teisė vienasmeniškai bendrovės vardu paduoti skundą teismui (pagal šį apribojimą bendrovės vardu skundas teismui gali būti paduodamas, tik esant rašytiniam abiejų bendrovės akcininkų sutikimui, o šioje administracinėje byloje tokie akcininkų sutikimai nėra pateikti). Pažymėta, jog 2004 m. lapkričio 18 d. akcininkų susirinkimo nutarimu yra numatyta ir minėto apribojimo generaliniam direktoriui paduoti skundą teismui išimtis, tačiau ji nagrinėjamu atveju negali būti taikoma (generalinis direktorius bendrovės vardu vienasmeniškai gali iškelti civilines bylas dėl nuomos ir kitų naudojimosi teisių Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės sklypu ir krantinėmis). Teismo konstatavimu, plečiamai aiškinti minėtą akcininkų susirinkimo nutarimo išimtį dėl generalinio direktoriaus teisės vienasmeniškai kreiptis bendrovės vardu į teismą bei teigti, jog ji apima ir kitas bylas, kuriose tiesiogiai nėra sprendžiamas nuomos ir naudojimosi teisių klausimas, nėra pagrindo. Atmesti ir argumentai dėl to, jog minėtas apribojimas turėtų būti laikomas neteisėtu, pažymint, jog akcinės bendrovės akcininkų susirinkimo nutarimai pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 10 dalį ir Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalį teismo ex officio negali būti pripažįstami niekiniais, jie gali būti tik nuginčijami teismine tvarka (šiuo atveju tai nepadaryta).
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 15 d. nutartimi procesą administracinėje byloje atnaujino Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.
Teismas nurodė, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1 dalį kiekviena bendrovė turi turėti vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą. Tai nurodyta ir Civilinio kodekso 2. 82 straipsnio 2 dalyje. Bylos medžiaga patvirtina, kad ir pasibaigus D. B. , kaip UAB „Birių krovinių terminalas“ generalinio direktoriaus, įgaliojimų terminui, akcininkai pritarė, kad jis ir toliau atliktų įmonės generalinio direktoriaus funkcijas, apie bendrovės vadovo atšaukimą bei sutarties su juo pasibaigimą Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka juridinių asmenų registro tvarkytojui nebuvo pranešta. Faktiškai pavedimo teisiniai santykiai šalių valia tęsėsi. Kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007, atsižvelgiant į akcinės bendrovės valdybos funkcijų atlikimo reglamentavimą jos įgaliojimų pasibaigimo atveju (Akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 5 dalis), laikytina, jog ir įmonės generaliniam direktoriui suteikti įgaliojimai turėtų baigtis tik visuotiniam akcininkų susirinkimui išrinkus naują bendrovės vadovą ir šiam pradėjus dirbti. Teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į minėtas teisės aktų nuostatas, yra pagrindas manyti, kad net ir pasibaigus visuotinio akcininkų susirinkimo suteiktų įgaliojimų terminui, D. B. turėjo teisę atstovauti bendrovei byloje bei pasirašyti jos vardu procesinius dokumentus. Nors teismų praktika nagrinėjamu klausimu nėra vienoda, teismo nuomone, svarstytina, ar teismas šioje administracinėje byloje nepadarė esminio materialinės teisės normų pažeidimo, jas taikant ir procesas byloje atnaujintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 10 punkte numatytu pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Administracinė byla buvo palikta nenagrinėta konstatavus, kad D. B. neturėjo įgaliojimų UAB „Birių krovinių terminalas“ vardu vesti administracinę bylą (taip pat ir paduoti skundą byloje).
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.82 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose neįtvirtinta kitokia organų struktūra. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą. Šios įstatymų nuostatos reiškia tai, jog bendrovėje privalo nuolat būti sudaryti ir veikti du organai: aukščiausias organas – visuotinis akcininkų susirinkimas, ir vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas. Nesant juridinio asmens organų, atitinkamas susivienijimas net negalėtų būti juridinis asmuo, nes neturėtų vienų iš svarbiausių juridinio asmens požymių: galėjimo įgyti teises ir pareigas savo vardu, tam tikros valdymo organų sistemos (organizacinio vieningumo). Pagrindinis bendrovės valdymo organas yra bendrovės vadovas, nes jis, jeigu nesudaroma valdyba, atlieka valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas, vienvaldiškai veikia bendrovės vardu bendrovės santykiuose su kitais asmenimis (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 4, 6 dalys). Taigi ir uždaroje akcinėje bendrovėje „Birių krovinių terminalas“ privalo nuolat būti asmuo, einantis generalinio direktoriaus pareigas ir atliekantis bendrovės vadovo funkcijas.
Nors pagal pareiškėjo 2004 m. lapkričio 18 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą D. B. bendrovės generaliniu direktoriumi buvo paskirtas tik iki 2005 m. vasario 28 d., iš bylos duomenų matyti, kad po įgaliojimo termino pabaigos jis faktiškai toliau vykdė UAB „Birių krovinių terminalas“ generalinio direktoriaus funkcijas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ visuotinis akcininkų susirinkimas, vadovaudamasis savo 2004 m. lapkričio 18 d. susirinkime priimtais sprendimais, būtų ėmęsis veiksmų išrinkti naują generalinį direktorių ir suteikti jam naujus įgaliojimus. UAB ,,Birių krovinių terminalas“ paduodant skundą teismui naujas bendrovės generalinis direktorius nebuvo paskirtas.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apie bendrovės vadovo išrinkimą ar atšaukimą bei sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais jį išrinkusio ar atšaukusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo būtų pranešęs valstybės įmonei Registrų centrui apie generalinio direktoriaus D. B. pavedimo sutarties pasibaigimą (įgaliojimų), taip pat naujo bendrovės vadovo išrinkimą. Konstatuotina, kad, nors D. B. , kaip generalinio direktoriaus, įgaliojimo terminas suėjo, bet jis ir bendrovės akcininkai sutiko tęsti pavedimo teisinius santykius, todėl faktiškai šie santykiai tęsėsi ir D. B. ėjo generalinio direktoriaus pareigas. Besitęsiančius santykius kvalifikuojant kaip pavedimo civilinius teisinius, atsižvelgtina į tai, jog pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 4 dalį, bendrovėje nesudarius valdybos, pastarosios funkcijos priskiriamos bendrovės vadovui. Akcinių bendrovių įstatyme nereglamentuoti santykiai, kai bendrovės vadovas faktiškai atlieka savo funkcijas pasibaigus įgaliojimų terminui, tačiau reglamentuota valdybos įgaliojimų pabaiga. Akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valdyba savo funkcijas atlieka įstatuose nustatytą laiką arba iki bus išrinkta ir pradės dirbti nauja valdyba, bet ne ilgiau kaip iki valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Pagal analogiją darytina išvada, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ generalinio direktoriaus D. B. įgaliojimai turėtų baigtis, kai visuotinis akcininkų susirinkimas išrinks naują bendrovės vadovą ir šis pradės dirbti. Tokios pozicijos laikėsi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, spręsdama D. B. teisės pasirašyti ir pateikti procesinius dokumentus UAB ,,Birių krovinių terminalas“ vardu civilinėje byloje (2007 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007).
Pažymėtina, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2004 m. lapkričio 18 d. protokolo 2.5.2 punkte nustatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas D. B. leidžia teikti procesinius dokumentus, skirti ir įgalioti atstovus atstovauti UAB „Birių krovinių terminalas“ ir veikti jos vardu bei interesais teisme ir arbitraže tik esant rašytiniam akcininkų I. U. ir LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ įgaliotų atstovų sutikimui. Kolegija konstatuoja, kad tokiu būdu teisė kreiptis į teismą negali būti varžoma. Teisė kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos Konstitucijos (30 str.) yra garantuota kiekvienam asmeniui (taip pat ir juridiniam), todėl jokie susitarimai ar juridinių asmenų organų nutarimai šios teisės negali apriboti. Atkreiptinas dėmesys, kad D. B. , kaip bendrovės vadovas, pateikdamas skundą teismui dėl atitinkamų administracinių aktų panaikinimo, veikė UAB „Birių krovinių terminalas“ interesais.
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad: 1) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2006 m. spalio 31 d. nutartimi panaikinant Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutarties dėl pareiškėjo skundo priėmimo nagrinėti dalį ir 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo bei paliekant pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nenagrinėtą; 2) Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2006 m. lapkričio 8 d. nutartimi paliekant pareiškėjo skundą nenagrinėtą Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 3 punkto pagrindu ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2006 m. gruodžio 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliekant nepakeistą, netinkamai taikytos teisės normos, reglamentuojančios juridinio asmens vadovo teisę veikti šio vardu, dėl ko priimtos neteisėtos ir nepagrįstos nutartys, kurios naikintinos.
Panaikinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartį, trečiųjų suinteresuotų asmenų LKAB ,,Klaipėdos smeltė“ ir valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atskirieji skundai dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo UAB ,,Birių krovinių terminalas“ prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, bei tos pačios dienos nutarties, kuria priimtas pareiškėjo skundas, dalies dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkintini iš dalies – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartis, kuria patenkintas pareiškėjo UAB ,,Birių krovinių terminalas“ prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, bei Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartis, kuria priimtas pareiškėjo skundas, dalyje dėl pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkinimo naikintinos, pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo perduodant pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, iš esmės nenurodė jokių argumentų, kodėl, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidarytų neįmanomas. Prašant taikyti reikalavimo priemones nurodyta tik tai, kad tęsiant statybos darbus, į statybas bus investuotos didelės lėšos ir vėliau statytojui kiltų sunkios pasekmės. Pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t.y. stabdyti ginčijamų administracinių aktų galiojimą, taip pat tokio procesinio sprendimo tinkamai nemotyvavo – prašymas patenkintas abstrakčiais argumentais, teigiant, jog, jeigu proceso metu ginčijamų statybos leidimo ir savivaldybės sprendimo galiojimas būtų nesustabdytas, jų pagrindu susiklostę didelės apimties teisiniai santykiai būtų kliūtis atkurti iki ginčijamų aktų priėmimo buvusią teisinę padėtį. Tokia nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti įvertinta ginčijamų administracinių teisės aktų pagrindu susiklosčiusi padėtis bei galimos pasekmės šių aktų galiojimo nestabdant. Sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo iš naujo, privalu atsižvelgti ir į aplinkybę, kad nuo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo pateikimo praėjo beveik pusantrų metų ir prašymas turi būti įvertintas šiuo metu nustatytų aplinkybių kontekste.
UAB ,,Birių krovinių terminalas“ Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui taip pat pateikė prašymą kreiptis į Konstitucinį Tesimą su prašymu ištirti, ar Administracinių bylų teisenos įstatymas ta apimtimi, kuria nenumato kasacinio apskundimo galimybės administraciniame procese bei Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriaus normos, reguliuojančios proceso atnaujinimą, neprieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 29 straipsniui, garantuojančiam, jog įstatymui visi asmenys yra lygūs, Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, nustatančiai, kad teisėjai ir teismai, vykdydami įstatymus, yra nepriklausomi. Kolegija konstatuoja, kad toks prašymas atmestinas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinių, darbo, šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti pagal įstatymą gali būti įsteigti specializuoti teismai. Įgyvendinant šią konstitucinę nuostatą įsteigti administraciniai teismai. Ginčų, kurie nagrinėjami šiuose teismuose, ypatumai lėmė ir tai, kad administracinių bylų teisena skiriasi nuo civilinio proceso. Tačiau Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtinti visi būtini saugikliai, užtikrinantys visų asmenų lygybę prieš įstatymą bei teisėjų nepriklausomumą, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pareiškėjo nurodomų Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų konstitucingumu (ABTĮ 4 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, 162 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 14 d. nutartį.
Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 8 d. nutartį.
Bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartį.
Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartį, kuria patenkintas pareiškėjo UAB ,,Birių krovinių terminalas“ prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, bei Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartį, kuria priimtas pareiškėjo skundas, dalyje dėl pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkinimo, pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo perduodant pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.