Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Aurimui Bagavičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams S. Č., D. S., trečiajam asmeniui E. Č. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašo neterminuotai apriboti tėvų valdžią S. Č., sūnaus J. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir neterminuotai apriboti tėvų valdžią D. S., sūnaus J. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

4. Trečiasis asmuo E. Č. (atsakovės S. Č. motina, vaiko globėja) atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo prašė ieškinį tenkinti. Pažymėjo, kad pas atsakovus nuo priimto teismo sprendimo iki šiol situacija yra nepasikeitusi, atsakovai negali patys vaiko auginti, nes dukra S. Č. nuolat dėl savo sveikatos būklės vartoja stiprius vaistus nuo kurių ji būna tokios būklės, kad pasirūpinti vaiku negalėtų. Paaiškino, jog dukra yra uždaresnio būdo, ji nuolatos būna užsidariusi savo būste. Jos žiniomis atsakovė yra bandžiusi ieškotis darbo ir buvo įsidarbinusi, tačiau dėl esamos savo sveikatos atsakovė niekur ilgai nepadirba. Pripažino, jog atsakovė į savo gyvenamą būstą kviečia policijos pareigūnus, tačiau atkreipė dėmesį, jog kartais dukra taip daro siekdama apsisaugoti save nuo sugyventinio – D. S., kuris būna neadekvatus. Teigė, jog būna atvejų, kuomet abu atsakovai pavartoja alkoholinius gėrimus. Taip pat nurodė, jog atsakovas turi daug skolinių įsipareigojimų ir yra daug skolingas antstoliams, todėl jis oficialiai niekur nedirba, jos žiniomis dirba išsiėmęs verslo liudijimą. Atsakovai vaikui išlaikymą teikia kas mėnesį, tačiau ne kiekvienas atskirai po 160 Eur, tačiau abu atsakovai bendrai kas mėnesį sumoka grynais pinigais 160 Eur dydžio sumą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

6. Byloje nustatyta, kad atsakovai S. Č. ir D. S. yra (duomenys neskelbtini) gimusio J. S. tėvai (el. medž. l. 5). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1157-1004/2022, be kita ko, atsakovams S. Č. ir D. S. buvo laikinai apribota tėvų valdžia jų nepilnamečio vaiko J. S. atžvilgiu. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-12034-1004/2022 E. Č. buvo paskirta nepilnamečio vaiko J. S. globėja ir turto administratore (el. medž. l. 8-12, 13-14). Teismas nustatė, kad atsakovas D. S. dar nėra išnaudojęs visų galimybių pasikeisti, nors ir minimaliai, ryšį su sūnumi J. S. puoselėja, tačiau jam reikia daugiau valios, noro ir aktyvesnės institucijų pagalbos siekiant išspręsti priklausomybės problemas. Vertinant atsakovės S. Č. veiksmus, teismas nurodė, jog byloje pateikti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo manyti, kad su aktyvia socialinių darbuotojų pagalba išsprendusi priklausomybės ir psichikos sveikatos problemas, ji negalėtų ateityje tinkamai pasirūpinti savo sūnumi J. S.. Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centras pateikė 2023 m. balandžio 7 d. motyvuotą siūlymą, kuriame pažymėjo, jog tikslinga kreiptis į teismą dėl atsakovų tėvų valdžios apribojimo jų sūnaus atžvilgiu. Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro duomenimis, socialinių darbuotojų nuomone, visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko tėvai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Taip pat pažymėta, jog pokyčiai šeimoje yra minimalūs ir šeima priima pagalbą tik iš dalies (el. medž. l. 33-41). Atsakovas D. S. yra pateikęs rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, jog jis sutinka, kad jam būtų apribota tėvo valdžia jo sūnaus atžvilgiu, nes jis turi daug ką pakeisti savo gyvenime. Taip pat pažymėjo, kad mano, jog ir S. Č. reiktų neterminuotai apriboti motinos valdžią jos sūnaus atžvilgiu (el. medž. l. 32). Iš policijos įstaigos pateiktų duomenų matyto, jog laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 1 d. registruoti penki policijos iškvietimai dėl atsakovų šeimos (atsakovė policijai siuntė fotonuotraukas, jog ji savo rankas žaloja peiliu; atsakovų bute buvo triukšmaujama ir t.t.) (el. medž. l. 21).

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

7. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

8. Tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis, t. y. kai tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų. Taigi, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Kitaip tariant, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas, žalojamas ir pan., bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

9. CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.

10. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė, pareikšdama ieškinį dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo atsakovams jų nepilnamečio vaiko atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovams laikinai apribota tėvų valdžia vaiko atžvilgiu teismo sprendimu, priežastys dėl kurių buvo taikytas laikinas tėvų valdžios apribojimas nepasikeitė: situacija atsakovų šeimoje nėra pasikeitusi, ir (ar), net pablogėjusi; atsakovai ir toliau piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, šeima veda netinkama gyvenimo būdą, nebendrauja ir nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, dirbančiais su šeima.

11. Vadovaujantis CK 3.180 straipsniu laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad atsakovai dėl jų pačių kaltės, dėl nuo jų pačių priklausančių priežasčių ir nesant jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines ir prieš tai minėtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečiam vaikui: tinkamai rūpintis vaiku, jo sveikata, ugdymu, auklėti ir prižiūrėti. Teismas atkreipia dėmesį, jog iš bylos medžiagos matyti, jog abu atsakovai nesirūpina nei vaiko sveikata, nei vaiko ugdymu, t. y. tiek į darželį, tiek į medicinos įstaigas šalių vaikas yra vežamas tik vaiko globėjos E. Č.. Iš trečiojo asmens E. Č. teismo posėdžio nurodytų aplinkybių, akivaizdu, jog pas atsakovus nuo priimto teismo sprendimo iki šiol situacija yra nepasikeitusi, atsakovai patys negali vaiko auginti, nes dukra S. Č. nuolat dėl savo sveikatos būklės vartoja stiprius vaistus nuo kurių ji būna tokios būklės, kad pasirūpinti vaiku negalėtų, be to, abu atsakovai vartoja alkoholinius gėrimus ir t.t.

12. Atsakovams Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimu laikinai apribota tėvų valdžia jų nepilnamečio vaiko J. S. atžvilgiu. Atsakovai siekdami, kad terminuotas tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas, turėjo dėti maksimalias pastangas tiek siekiant kardinaliai keisti savo gyvenimo būdą, siekiant sudaryti kuo palankias vaikui augti šeimoje sąlygas ir t.t., tačiau atsakovų elgesys nesikeičia, atsakovai ir toliau veda netinkamą gyvenimo būdą, elgiasi ne pagal tinkamai suformuotas elgesio taisykles (abu atsakovai teisti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnyje, padarymą). Atsakovai taip pat nerodė ir nerodo pakankamai iniciatyvos bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, nesinaudojo visomis siūlytomis ir teiktomis socialinėmis paslaugomis, nepriėmė visos pagalbos, kuri turėjo ir galėjo padėti jiems pakeisti gyvenimo būdą, geriau suprasti savo, kaip tėvų, vaidmenį vaiko gyvenime, išsiaiškinti vaiko poreikius ir galimybes juos užtikrinti. Taigi, teismo sprendimu, kuriuo atsakovams buvo tik laikinai apribota tėvų valdžia nepilnamečio vaiko atžvilgiu, atsakovams jau buvo suteikta teisė keisti savo elgesį ir požiūrį į vaiko auklėjimą, rūpinimąsi juo ir pan., tačiau atsakovai tinkamų išvadų nepadarė, ir toliau iš esmės savo elgesio nepakeičia (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėtinu atveju, nėra pagrindo manyti, kad atsakovų elgesys savo sūnaus atžvilgiu gali keistis, todėl yra pagrindas laikiną tėvų valdžios ribojimą pakeisti į neterminuotą tėvų valdžios ribojimą.

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad tais atvejais, kai yra sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti nustatomi ne tik kalti tėvų veiksmai ar neveikimas, sudarantys įstatyme nustatytą tėvų valdžios apribojimo pagrindą, bet taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys. Tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

14. Teismas įvertina ir tas aplinkybes, jog motinos bei tėvo ir nepilnamečio vaiko ryšys nėra nutrūkęs, tačiau pastebėtina, jog tėvų ir vaiko bendravimas labiau paremtas tinkamu globėjos pareigų atlikimu, t. y. trečiasis asmuo E. Č. teismo posėdžio metu nurodė, jog būna atvejų kuomet ji pati vaiką nuveža atsakovams į namus ir t.t.. Pastebėtina ir tai, jog atsakovas D. S. savo rašytiniu paaiškinimu pripažino, jog jis savo gyvenime turi daug ką keisti ir sutinka, jog jam būtų neterminuotai apribota tėvų valdžia jo sūnaus atžvilgiu. Šios aplinkybės tik dar kartą, patvirtina, jog esama situacija nėra pasikeitusi ir nėra duomenų, jog ateityje galėtų keistis (CPK 185 straipsnis). Be to, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai vis dar turi problemų su alkoholio vartojimu, atsakovė S. Č. taip pat turi problemų ir su psichine sveikata, tačiau aktyvių veiksmų abu atsakovai neatlieka ir nebando siekti pasveikti. Taigi, atsakovų šeimoje alkoholio vartojimo problema vis dar lieka neišspręsta, todėl akivaizdu, jog atsakovų namų aplinka ir toliau lieka nesaugi ir emociškai netinkama augti atsakovų nepilnamečiam vaikui, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovų situacija jų šeimoje yra iš esmės pasikeitusi.

15. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad jau buvo išnaudotos visos priemonės padėti šeimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų nepilnamečio vaiko teisė į geriausią jo interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje turi pirmenybę prieš atsakovų teisę būti kartu su savo nepilnamečiu vaiku, todėl tikslinga apriboti atsakovų tėvų valdžią jų nepilnamečio vaiko atžvilgiu neterminuotai (CPK 185 straipsnis).

16. Atsakovams išaiškintina, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, t. y. tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.

17. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą), todėl teismui tenkinus ieškovės ieškinį, pareiga valstybei atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tenka atsakovams (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje atsakovai nebuvo aktyvūs, teismo posėdžio metu nedalyvavo, jie taip pat nepasirūpino, jog jų interesus atstovautų advokatai bei galimai jiems būtų suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, tokiu būdu atleidžiant atsakovus nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Tačiau teismas įvertinęs tai, jog atsakovė niekur nedirba, o atsakovas tik verčiasi individualia veika, abu atsakovai neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo bei kilnojamojo turto, bei tokio pobūdžio byloje teikiant prioritetą atsakovų turtinių pareigų vykdymą vaikui (kas byloje nustatyta, jog atsakovai bendrai kas mėnesį savo vaiko išlaikymui skiria 160 Eur dydžio sumą), o ne valstybės atžvilgiu, sprendžia, jog yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šioje byloje visų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų nepriteisti (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263 straipsniu, 268–271 straipsniais, 279 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnaus J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnaus J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.