- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-21
- Bylos Nr.
- T-832-1015/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-02388-2012-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Nuteistasis
- A. B.
- Nukentėjusysis
- A. K.
Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus atstovui Vitalijui Mižigurskiui,
teismo posėdyje išnagrinėjusi Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimą dėl probacijos sąlygų pakeitimo nuteistajam A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (4 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta subendrinta 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1b punktu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 75 straipsiu, 69 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant dvejus metus neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; per devynis mėnesius nuosprendžiui įsiteisėjus solidariai su D. G., T. D., V. D. ir R. Č. atlyginti A. K. 2616 eurų turtinę žalą; solidariai su R. Č. atlyginti A. K. 2348 eurų turtinę žalą, vienasmeniškai atlyginti A. K. 159 eurų turtinę žalą. Nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 15 d.
Nuteistojo elgesį Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius prižiūri nuo 2015 m. rugsėjo 21 d.
Vilniaus probacijos skyrius pateikė teismui teikimą, kuriuo siūlo probuojamajam A. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą – solidariai su keturiais asmenimis atlyginti A. K. 2616 eurų turtinę žalą, solidariai su vienu asmeniu atlyginti A. K. 2348 eurų turtinę žalą bei vienasmeniškai atlyginti A. K. 159 eurų turtinę, pakeisti įpareigojimu – atlyginti dalį nukentėjusiems asmenims padarytos turtinės žalos.
Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti.
Nuteistasis A. B. prašė teikimą tenkinti bei nurodė, kad probacijos tarnyboje jis pasirašė su nukentėjusiaisiais susitarimą, pagal kurį įsipareigojo atlyginti dalį solidariai priteistos žalos. Šių susitarimų sąlygas jis visiškai įvykdė, dirbo po dvi pamainas ir žalą nukentėjusiesiems išmokėjo.
Nukentėjusysis A. K. teismo posėdyje nurodė, kad jis probacijos tarnyboje pasirašė su A. B. susitarimą dėl žalos atlyginimo. Pagal šį susitarimą A. B. jam atlygino priteistos žalos dalį per du kartus, jis jam jokių pretenzijų neturi.
Teismas pagarsino nukentėjusiojo A. K. paaiškinimus, duotus 2016 m. rugpjūčio 9 d. vykusiame teismo posėdyje, kuriuose teigiama, kad po nuosprendžio priėmimo jis buvo susitikęs probacijos tarnyboje su nuteistaisiais A. B. ir R. Č., su kuriais pasirašė susitarimą, pagal kurį jie lygiomis dalimis įsipareigojo jam atlyginti priteistą 2348 eurų dydžio turtinę žalą. A. B. atlygino jam savo dalį priteistos žalos, taip pat iš jo vieno priteistus 159 eurus, jokių pretenzijų jis jam neturi. Kitas nuteistasis R. Č. taip pat buvo pradėjęs jam mokėti dalimis priteistą žalą, sumokėjo 300 eurų, o po to vėl buvo suimtas kitoje byloje. Pasirašant susitarimą su nuteistaisiais, jam probacijos tarnyboje nebuvo išaiškintas solidariai priteistos žalos atlyginimo principas, t.y. jeigu vienas iš nuteistųjų žalos neatlygins, jis gali reikalauti atlyginti žalą iš kito nuteistojo. Kita vertus, jis sutiko su pasiūlymu, kad A. B. jam atlygintų pusę solidariai priteistos žalos, todėl turi laikytis duoto žodžio, nes puikiai supranta, kad žala jam galėjo būti apskritai neatlyginta (b.l. 14-15).
Prokurorė teismo posėdžio metu siūlė teikimo netenkinti, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu A. B. buvo įpareigotas atlyginti žalą nukentėjusiesiems solidariai su kitais kaltinamaisiais, todėl keisti nuosprendžiu skirtą įpareigojimą, įpareigojant A. B. atlyginti tik dalį nuosprendžiu priteistos žalos, jokio pagrindo nėra, nes taip kvestionuojamas jau įsiteisėjęs teismo nuosprendis. A. B. gali vienas atlyginti žalą, o po to regreso tvarka iš kitų kaltinamųjų išsiieškoti atlygintos žalos dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis numato, kad probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų.
Susipažinus su teismui pateikta nuteistojo A. B. asmens bylos medžiaga, nustatyta, kad turimais duomenimis nuteistasis priežiūros laikotarpiu dirba (b.l. 45, 62), naujos nusikalstamos veikos nepadarė (b.l. 67), administracine tvarka baustas nebuvo (b.l. 51, 68), duomenų apie pareigos - būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jeigu nesusiję su darbu, nevykdymą negauta. Pagal pakartotino nusikalstamumo vertinimo metodiką „Oasys“ A. B. priskiriamas vidutinei rizikos grupei - 54 balai iš 168 galimų, priežiūros metu rizika nedidėja. Probacijos laikotarpiu A. B., dalyvaudamas mediacijos procese su nukentėjusiais asmenimis, sudarė rašytinius susitarimus, pagal kuriuos, nukentėjusiųjų asmenų sutikimu, įsipareigojo jiems iki 2016 m. birželio 15 d. atlyginti priteistųjų sumų savo solidariąsias žalos dalis: A. K. 1/2 solidarios žalos dalį - 1174 eurus ir 159 eurus (b.l. 53-54), bei A. K. 1/5 solidarios žalos dalį - 523,20 eurų (b.l. 57). Šiuos susitarimus prižiūrimasis įvykdė pilnai - t. y. iki 2016 m. birželio 15 d. A. K. atlygino 1333 eurus (b.l. 53, 66) bei A. K. atlygino 523,20 eurų (b.l. 60, 63, 64), ką patvirtino ir teismo posėdžių metu nukentėjusieji.
Įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, nukentėjusiųjų poziciją nagrinėjamu klausimu, teismas sprendžia, kad nuteistasis A. B. nesiekia išvengti paskirto įpareigojimo vykdymo, o priešingai, siekdamas pateisinti teismo jam parodytą pasitikėjimą, stengėsi tinkamai vykdyti jam skirtus įpareigojimus, sąžiningu darbu ir savo elgesiu įrodydamas, jog jam skirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus jo nuo visuomenės. Dėl įpareigojimo, kurį teikimu Vilniaus probacijos skyrius prašo pakeisti, teismas pažymi, jog esamomis aplinkybėmis yra pagrindo vertinti, jog šio įpareigojimo (t. y. įpareigojimo atlyginti žalą) įvykdymas iš dalies, be kita ko, susitarus su nukentėjusiaisiais, yra sąlygotas ir objektyvių nuteistojo galimybių – kaip jis parodė, jis stengėsi, dirbo, skolinosi, kad atlyginti žalą, be to, jis turi mažametį vaiką (nurodė, kad turi 10 mėnesių kūdikį).
Atsižvelgdamas į esminį probacijos tikslą – naujų nusikalstamų veikų prevenciją, siekiant padėti nuteistajam savo tikslų gyvenime siekti teisėtomis priemonėmis bei integruotis į visuomenę, taip pat į jau minėtas aplinkybes apie asmens elgesį priežiūros laikotarpiu, teismas sprendžia, kad yra tikslinga tenkinti Vilniaus probacijos skyriaus teikimą bei probuojamajam A. B. nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą – solidariai su keturiais asmenimis atlyginti A. K. 2616 eurų turtinę žalą, solidariai su vienu asmeniu atlyginti A. K. 2348 eurų turtinę žalą bei vienasmeniškai atlyginti A. K. 159 eurų turtinę, pakeisti įpareigojimu atlyginti dalį nukentėjusiems asmenims padarytos turtinės žalos. Toks sprendimas priimamas atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje situacijoje yra pagrindo vertinti, jog toks minėto įpareigojimo pakeitimas užtikrintų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui, leistų pasiekti probacijos tikslus, be to, atsižvelgtina ir į tai, jog atitinkami susitarimai su nukentėjusiaisiais yra mediacijos proceso, kaip efektyvaus būdo spręsti dėl nusikalstamos veikos pasekmių kilusius konfliktus, rezultatas, leidžiantis priimti abiejų šalių – tiek nukentėjusiojo, tiek nusikaltusiojo, poreikius tenkinančius sprendimus (taigi šiuo aspektu toks sprendimas atitiktų ir Probacijos įstatymo 29 straipsnio nuostatos taikymo sąlyga – kad probacijos sąlygų keitimas padėtų užtikrinti ir nukentėjusiojo interesus).
Taip pat nurodyto sprendimo priėmimui reikšminga ir tai, kad nagrinėjamu atveju teismas nemato pagrindo šiuo metu nustatytomis aplinkybėmis teigti, kad asmuo nepateisino teismo parodyto jam pasitikėjimo atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kadangi iš asmens bylos matyti, jog jis nuoširdžiai stengiasi keisti savo elgesį, savo požiūrį į būtinumą laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, nepažeisti atitinkamų teisės aktų reikalavimų ir pan.
Teismas, be kita ko, pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas tik dėl probacijos sąlygos (t. y. baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo atlyginti turtinę žalą) pakeitimo, ką Probacijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis leidžia (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį byloje Nr. 1S-1053-245/2016), ir tuo nėra keičiamas įsiteisėjęs nuosprendis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad būtina atriboti nuosprendžiu A. B. skirtą įpareigojimą atlyginti žalą nukentėjusiesiems kaip laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygą, kurios neįvykdžius asmeniui gali būti panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, nuo šiuo nuosprendžiu išspręsto civilinio ieškinio (o būtent – šiuo nuosprendžiu buvo nutarta, kiek aktualu dėl A. B., priteisti iš D. G., A. B., T. D., V. D. ir R. Č. solidariai A. K. naudai 2616 eurų turtinės žalos atlyginimo, priteisti ši A. B. ir R. Č. solidariai A. K. naudai 2348 eurus turtinės žalos atlyginimo, ir priteisti iš A. B. A. K. naudai 159 eurus turtinės žalos atlyginimo). Taigi įpareigojimo dėl žalos atlyginimo sąlygų pakeitimas nedaro jokios įtakos ir nepakeičia nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio tenkinimo.
Pažymėtina, kad pagal Teismų įstatymo 3 straipsnį, bylose teismų priimtus sprendimus gali peržiūrėti tik teismas ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Kaip minėta, Probacijos įstatymo 29 straipsnis numato galimybę probacijos tarnybai kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. Taigi šiuo aspektu vertintina, kad Vilniaus probacijos skyriaus teikimu nėra prašoma pakeisti įsiteisėjusio nuosprendžio esmės (ko pats nuosprendį priėmęs teismas ir negali padaryti), o prašymas yra pateiktas tiek, kiek tai leidžia minėta Probacijos įstatymo 29 straipsnio nuostata, kuria užtikrinama galimybė probuojamojo priežiūros laikotarpiu, atsižvelgiant į jo elgesį, į tam tikras objektyvias aplinkybes, imtis priemonių reaguoti, siekiant esminio jau minėto probacijos tikslo, ir tuo pačiu – bausmės paskirties (BK 41 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358, 364 straipsniais, teismas
nutaria:
Teikimą tenkinti.
Probuojamajam A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pakeisti probacijos sąlygą, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą – solidariai su keturiais asmenimis atlyginti A. K. 2616 eurų turtinę žalą, solidariai su vienu asmeniu atlyginti A. K. 2348 eurų turtinę žalą bei vienasmeniškai atlyginti A. K. 159 eurų turtinę žalą, pakeisti įpareigojimu – atlyginti nukentėjusiems asmenims padarytos turtinės žalos dalį, ne mažesnę nei nurodyta pasirašytuose susitarimuose su nukentėjusiaisiais.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.