Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-10-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2542-1123/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-10-31
Bylos Nr.
1-2542-1123/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
A. K.
Nukentėjusysis
V. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2542-1123/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32653-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.4.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei,dalyvaujant prokurorei Erikai Pudžmytei,kaltinamajam A. K.,nukentėjusiajam V. N.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. smurtaudamas nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: jis, 2022 m. rugpjūčio 19 d., apie 15.20 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į kairę veido pusę nukentėjusiajam V. N., tuo padarydamas jam muštinę žaizdą kairiojo lūpų kampo srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) g. nurodytu adresu jis nuomojosi butą pas V. N.. Tarp jų nebuvo jokių nesutarimų, sugyveno draugiškai ir jis visą laiką mokėdavo laiku, remontuodavo V. N. automobilius, tai darė iš lojalumo, galvojo, kad bus geresni santykiai su šeimininku. Tačiau 2022 m. rugpjūčio 19 d., kai baigėsi sutartis, jie turėjo susitikti ir V. N. turėjo jam grąžinti 300 Eur užstatą. Tačiau užstatas nebuvo grąžintas, V. N. jį apkaltino, kad jo (A. K.) šuo apgadino lovą, nors baldai ten buvo seni, čiužiniai taip pat, baldus remontavo pats, nes krito čiužiniai. V. N. atsisakė jam grąžinti užstatą ir tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jis (A. K.) nesusivaldė ir trenkė. Jis dar sakė, kad lovą remontavo, pasiūlė, kad už lovą nuskaičiuotų 50 eurų nuo užstato, bet V. N. su tuo nesutiko ir tuo momentu įvyko konfliktas. Jis remontuodavo automobilius, ir V. N., ir jo žmonos, susinervino, kad negrąžinamas užstatas už daiktus, kuriuos jis pats remontavo gyvendamas tame bute. Prisimena, kad sudavė smūgį dešine ranka. V. N. buvo su akiniais, iškrito jų stikliukai. Jis matė kraują, ant nukentėjusiojo marškinėlių krūtinės užtiško pora lašų. Po smūgio jis (A. K.) liko stovėti vietoje, netęsė muštynių, nukentėjusysis iškvietė policiją ir jis (A. K.) nebėgo, laukė policijos. Savo poelgio jis nekartotų, gailisi. Taip niekad nedarydavo, bet tuo metu jis stacionariai gydėsi (duomenys neskelbtini), jo būsena buvo ne visai stabili. Jo žmona išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini), jam šie du metai buvo gan sunkūs, todėl jis kažkaip nesusivaldė ir dėl to gailisi. Jis nėra nusikaltėlis ar smurtaujantis asmuo, kol vyko tyrimas, jokių nusižengimų nepadarė. Jis supranta ir suvokia, ką padarė, nesidarė neįgalumo, jis dirba ir dorai gyvena. Dėl civilinio ieškinio žino. Jis nematė gydymo čekių, kainos nežino. Marškinėliai nebuvo stipriai sugadinti, nes buvo du lašai kraujo, buvo galima išskalbti ir toliau nešioti. Jis sutinka su turtine žala. Jis yra pasiruošęs atlygint 382 eurus turtinės žalos. Jei galėtų, norėtų sumokėti dalimis, nes dabar moka paskolą ir nėra susitaupęs pinigų. Už neturtinę žalą sutiktų atlyginti apie 500 eurų, žala nedidelė, pavojaus gyvybei nebuvo. Jis norėtų prašyti, kad už jį laiduotų, nenori teistumo.

Kadangi kaltinamasis A. K. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio nustatyta tvarka.

Kaltinamasis A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad jis du metus, nuo 2020 metų iki 2022 m. rugpjūčio mėn. nuomojosi namą adresu, esančiu (duomenys neskelbtini), iš V. N.. Jis visada mokėjo laiku, jokių problemų, konfliktų nebuvo. 2022 m. rugpjūčio mėnesį jis ruošėsi išsikraustyti iš minėto namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir toliau gyventi savo bute. 2022 m. rugpjūčio 19 d., apie 15.00 val. jis buvo tame name, laukė, kol ateis šeimininkas, priims butą ir grąžins jam 300 eurų užstatą. Jo daiktai tuo laiku jau buvo išvežti. Atvažiavo V. N., matėsi, kad jis buvo prastos nuotaikos, apžiūrėjo butą, matėsi, kad jis ieško prie ko prisikabinti, nes matomai nenorėjo grąžinti jam 300 eurų užstato. Jam nebuvo prie ko prisikabinti, tad prisikabino prie to, kad jo (A. K.) šuo truputį apgraužė lovą, kurią jis pats, pradėdamas nuomotis, suremontavo, nes lova jau iš pradžių buvo labai sena, susidėvėjusi, lentelės, ant kurių gulėjo čiužiniai, buvo susidėvėjusios ir nuo jų krito čiužiniai, jis ją sutvirtino. Lova buvo apgraužta šuns tikrai nežymiai. Dėl tos lovos V. N. atsisakė grąžinti jam 300 eurų užstatą. Jis V. N. pasiūlė pasiimti iš užstato 50 eurų už tą lovą, nes ji buvo sena, susidėvėjusi ir tikrai neverta 300 eurų, bet šis nesutiko. V. N. kalbėjo su juo paaukštintu, žeminančiu tonu, šaukė ant jo, įžeidinėjo, todėl jis nesusivaldė ir viena kartą sudavė V. N. kumščiu į veido sritį, pataikė į lupą. V. N. nuo smūgio nenukrito, nes jis sudavė smūgį ne pilna jėga, bet jam pasirodė kraujas prie lūpos ir nuo to kraujo truputį išsitepė jo marškinėliai (kiek atsimena, V. N. marškiniai buvo šviesūs, su gamintojo „Lacoste“ logotipu ant krutinės). V. N. konflikto metu nešiojo akinius, ir kai jis, V. N. sudavė smūgį, tie akiniai nuo šio nukrito ant grindų ir iš jų iškrito stikliukai. Po jo suduoto smūgio V. N. išbėgo iš kambario ir iškvietė policiją. Jis (A. K.) liko kambaryje, laukė policijos. Atvyko policija, užrašė jo duomenis, jis paaiškino, kas atsitiko ir jį paleido. Jis tą pačią dieną pilnai išsikraustė iš to namo. Po kelių dienų jis paskambino V. N., norėjo susitarti gražiuoju, bet šis pareikalavo sumokėti jam 5000 eurų ir tada neturės jam pretenzijų. Jis siūlė V. N. atlyginti žalą 850 eurų (50 eurų už lovą, 500 eurų už padarytą sužalojimą ir siūlė pasilikti jo 300 eurų užstatą), bet jis nesutiko, reikalavo sumokėti jam 5000 eurų. Dėl to, kad jis sudavė smūgį V. N., jis labai gailisi, tačiau mano, kad V. N. reikalaujama 5000 eurų suma yra neadekvati, be to, šiuo metu jis turi finansinių sunkumų, todėl net ir norėdamas negali sumokėti V. N. tokios sumos. Taip pat nori pažymėti, kad (duomenys neskelbtini) (ir įvykio metu) jam buvo taikomas gydymas dėl jam (duomenys neskelbtini) diagnozuoto (duomenys neskelbtini) paaštrėjimo (kadangi jis periodiškai gydosi, nes jam būna recidyvai), jis turėjo lankytis stacionare kelis kartus į savaitę. Nurodo, kad jis nėra konfliktiškas žmogus, niekada nebuvo ir nėra linkęs smurtauti, niekada nesmurtavo nei artimoje aplinkoje, nei prieš kitus žmones (1 t., b. l. 141-143, 162-164).

2022 m. rugpjūčio 26 d. protokole-pareiškime užfiksuota, kad pareiškėjas V. N., pageidaujantis pranešti apie įvykį, parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 19 d., apie 15.20 val. nuomininkas A. K., būnant (duomenys neskelbtini), jam sudavė į veidą, prakirto lūpą, dėl ko patyrė fizinį skausmą (1 t., b. l. 14).

Nukentėjusysis V. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 19 d., apie 15.00 val. jis atvyko į jam priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), nes buvo susitaręs su nuomininku A. K. susitikti name dėl patalpų perdavimo, kadangi buvo sudaryta nuomos sutartis, kuri pasibaigė 2022 m. rugpjūčio 18 d. Užėjus į patalpas, jį viduje pasitiko A. K., su kuriuo kartu apžiūrėjo patalpas, jokių pykčių ar agresijų nebuvo. Apžiūrint patalpas pastebėjo sulaužytą ant ratukų stumdomą drabužių pakabą bei šuns apgraužtas dviejų lovų medines dalis, todėl jis A. K. pasakė, kad sugadintus daiktus reikės sutaisyti arba kompensuoti patirtus nuostolius, į ką šis jam atsakė, kad gali duoti tik 50 eurų. Su šiuo pasiūlymu jis nesutiko, kadangi baldų vertė žymiai brangesnė. A. K. susinervino ir pradėjo šaukti, ar jis tūkstančio eurų nenori, po ko dešinės rankos kumščiu trenkė jam (V. N.) vieną kartą į kairės pusės žandą, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą. Po smūgio jis nenukrito, sąmonės praradęs nebuvo ir iš karto pasišalino į lauką bei iškvietė pagalbą bendruoju numeriu 112. Bendraujant su pagalba, priėjęs prie savo automobilio, per veidrodėlį pastebėjo, kad jo kairės pusės žandas prie lūpos yra prakirstas. Laukdamas policijos matė, kad A. K. irgi išėjo į lauką ir stovėjo prie jo automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau niekur nesišalino. Šis jam kažką dar šaukė, tačiau jis nekreipė dėmesio ir, atsisėdęs į savo automobilį, laukė pagalbos. Tuo metu, kai jam A. K. trenkė į kairės pusės žandą, jis buvo su tamsintais akiniais, skirtais koreguoti regėjimą, kurie smūgio metu sulūžo. Akiniai nėra nauji, todėl negali pasakyti, ar yra išlikę įsigijimo dokumentai, radęs dokumentus, pateiks. Už akinius mokėjo 300 eurų maždaug prieš tris metus. Taip pat po smūgio kraujavo žaizda, dėl ko sugadino tuo metu dėvėtus marškinėlius. Marškinėliai „Lacoste“, kurių vertė 85 eurai. Įvykio metu apgadintų marškinėlių pateikti nėra galimybės, nes jie jau išmesti. Sugadintus akinius gali pateikti. Dėl sužalojimo jį išvežė greitosios med. pagalbos automobiliu į (duomenys neskelbtini), kur jam buvo susiūtas kairės pusės žandas. Ten jam davė rekomendacijas dėl tolimesnio gydymo kreiptis pagal savo gyvenamąją vietą. Ir vėliau jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kur jam išėmė siūlus. Nori pažymėti, kad jis į Teismo medicinos ekspertus nesikreipė ir nesikreips. Šiame ikiteisminiame tyrime jis pareikš ieškinį dėl žalos atlyginimo, nes jam buvo padaryta turtinė ir moralinė-neturtinė žala (1 t., b. l. 28-30, 31-33, 39-40, 42-43).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės S. Ž. 2022 m. rugpjūčio 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 19 d., apie 15.30 val. buvo gautas pranešimas, kad pranešėjui nuomininkas sudavė į veidą, prakirto lūpą. Gali šalintis su automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vyrui (duomenys neskelbtini) metai, visi vietoje. Atvykus į įvykio vietą, pareigūnus pasitiko pranešėjas V. N., kuris paaiškino, kad įvyko konfliktas su buto nuomininku A. K. dėl šuns apgadintos lovos (apgadintas rėmas). Vyrams konfliktuojant dėl depozito (300 eurų) grąžinimo, V. N. teigimu, A. K. jam dešinės rankos kumščiu sudavė į veidą, prakirto lūpą, tuomet jis pajautė fizinį skausmą, o nuo smūgio ant žemės nuo veido nukritę akiniai sudužo (akinių vertė 300 eurų). Po smūgio kraujuojanti lūpa ištepė V. N. marškinėlius, kuriuos jis vertina apie 70 eurų. A. K. paaiškino, kad viskas įvyko taip, kaip V. N. papasakojo, nes dėl apgadintos lovos asmuo norėjo 3000 eurų, įžeidinėjo jį, todėl šis nesusitvardęs smogė jam kumščiu į veidą (ant vyro dešinės rankos plaštakos ties krumpliais matėsi patinimas bei kraujosruva). Apžiūrėjus V. N. sužalojimą, matėsi, kad apatinės lūpos kairėje pusėje, pačiame kampe yra kirstinė kraujuojanti žaizda, kuri yra kiauryminė. V. N. nori, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nuomininko veiksmų. GMP 0821 V. N. nuvežė į (duomenys neskelbtini) siūti lūpą (1 t., b. l. 20).

2022 m. rugpjūčio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – kambarys, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad kambaryje bendra tvarka nepažeista (1 t., b. l. 23-26).

2023 m. kovo 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis V. N. savanoriškai pateikė akinius „Jaguar“ be stikliukų, 1 vnt., ir 2 vnt. tamsintų stikliukų (1 t., b. l. 66). 2023 m. kovo 14 d. pakvitavimu jam šie daiktai buvo grąžinti (1 t., b. l. 68).

2023 m. balandžio 4 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti V. N. pateikti akiniai. Apžiūros metu nustatyta, kad akinių rėmeliai yra be lęšių, lęšiai yra atskirai. Akinių rėmeliai ir kojelės yra iš balto metalo. Akinių kojelėse įspaustas gamintojo pavadinimas „Jaguar“, kojelių antgaliai plastikiniai, rudos spalvos. Lęšiai yra ne rėmeliuose, jie yra tamsinti, nesudaužyti (1 t., b. l. 69-73).

2023 m. balandžio 17 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas (2022_08_19_15-23-07_(duomenys neskelbtini)). Apžiūros metu girdima, kaip vyras, prisistatęs V. N., Bendrajam pagalbos centrui pranešė, kad nori iškviesti policiją, nes nuomininkas jam stipriai trenkė į veidą. Nurodė, kad įvykio vietos adresas yra (duomenys neskelbtini), jis yra vietoje. BPC operatoriui apsiteiravus, ar nereikia greitosios, V. N. sako, kad jam prakirsta lūpa, todėl gali kviesti. V. N. nurodo, kad nuomininkas kol kas nepasišalino, bet gali pasišalinti automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 75-76).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3751/2022 (01) nurodyta, kad, remiantis V. N. pateiktų medicinos dokumentų duomenimis, jam nustatyta muštinė žaizda kairiojo lūpų kampo srityje, padaryta minėtą veido sritį paveikus kietu, buku daiktu, prieš patenkant į (duomenys neskelbtini), t. y. iki 2022 m. rugpjūčio 19 d., 16.27 val. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, kairiojo lūpų kampo sritį tiesiogiai paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimas labiau būdingas jį padarant suduodant smūgį kietu buku daiktu į nurodytą veido sritį. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas sužalojimas įprastai pasekmių nesukelia (1 t., b. l. 84-85).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Teisme duodamas parodymus, kaltinamasis A. K. savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvykio dieną pasibaigus būsto nuomos sutarčiai, jis susitiko su V. N. ir tarp jų kilo konfliktas, nes V. N. jam nenorėjo grąžinti 300 Eur užstato, teigė, kad jo šuo apgraužė lovą, jiems nepavyko susitarti dėl padarytos žalos. Šio konflikto metu jis (A. K.) nesusivaldė ir trenkė V. N., sudavė smūgį dešine ranka. V. N. buvo su akiniais, iškrito jų stikliukai. Jis matė kraują, ant nukentėjusiojo marškinėlių krūtinės užtiško pora lašų. Po smūgio jis (A. K.) liko stovėti vietoje, netęsė muštynių, nukentėjusysis iškvietė policiją. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. K. savo kaltę taip pat pripažino ir nupasakojo iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes. Tokią kaltinamojo nupasakotą įvykių versiją patvirtina ir nukentėjusiojo V. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis taip pat nurodė, jog įvykio dieną tarp jo ir nuomininko A. K. kilo konfliktas dėl apgadintų baldų nuomojamame name, kurio metu A. K. susinervino ir dešinės rankos kumščiu trenkė jam (V. N.) vieną kartą į kairės pusės žandą, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą, jo kairės pusės žandas prie lūpos buvo prakirstas. Tuo metu, kai jam A. K. trenkė į kairės pusės žandą, jis buvo su tamsintais akiniais, skirtais koreguoti regėjimą, kurie smūgio metu sulūžo. Taip pat po smūgio kraujavo žaizda, dėl ko buvo sugadinti jo tuo metu dėvėti marškinėliai „Lacoste“. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo duoti parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa, teismas neturi pagrindo abejoti šiais parodymais. Be minėtų asmenų parodymų, A. K. kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys: V. N. pareiškimas, tarnybinis pranešimas, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolai ir specialisto išvada, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas pripažįsta įrodyta, jog A. K., 2022 m. rugpjūčio 19 d., apie 15.20 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į kairę veido pusę nukentėjusiajam V. N., tuo padarydamas jam muštinę žaizdą kairiojo lūpų kampo srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie kaltinamojo A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl A. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Perdavus bylą nagrinėti teisme kaltinamasis A. K. pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jo draugo O. Ž. atsakomybei. Prašyme A. K. nurodė, kad O. Ž. nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini), prieš tai savanoriavo. Nėra teistas, taip pat nėra baustas administracine tvarka. O. Ž. jam yra autoritetas, jis yra vertas teismo pasitikėjimo būti laiduotoju ir daryti teigiamą įtaką jam, kaip kaltinamajam (2 t., b. l. 7-8). Teisiamojo posėdžio metu A. K. nurodė, kad su O. Ž. susipažino 2011 m., jie vienas kitam padeda, taip pat O. Ž. padėjo jam atsisakyti alkoholio, jie kartu lanko grupę. Susiskambina kiekvieną dieną ir susitinka porą kartų per savaitę, savaitgaliais susimato, O. Ž. yra draugiškas, padeda jam. Apie padarytą veiką O. Ž. papasakojo, O. Ž. reakcija į tai buvo neigiama. Po įvykio pirmam paskambino dėdei, tačiau dėdės laiduotoju būti neprašė, nes su juo palaiko labiau dalykiškus, darbinius santykius. O. Ž. apie įvykį taip pat sužiojo tą pačią dieną. Jis pasitiki O. Ž., šis jam daro teigiamą įtaką, su O. Ž. pagalba jis daugiau nevartoja alkoholio.

O. Ž. perdavus bylą nagrinėti teisme pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jo atsakomybei pagal laidavimą. Prašyme nurodė, kad jis yra ilgametis kaltinamojo A. K. draugas, nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini), prieš tai savanoriavo. Nėra teistas, taip pat nėra baustas administracine tvarka. A. K. poelgį vertina blogai, tačiau yra įsitikinęs, kad tai buvo vienkartinis neapgalvotas poelgis, anksčiau taip nėra buvę. Su A. K. sutaria labai gerai ir yra jam autoritetas, stengsis daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, todėl mano, kad yra vertas teismo pasitikėjimo būti laiduotoju ir sutinka juo būti (2 t., b. l. 15-16).

Žemesnės instancijos teismas

Galimas laiduotojas O. Ž. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), jo išsilavinimas vidurinis. Kadangi jis pats gydėsi (duomenys neskelbtini), jie jį pastebėjo kaip žmogų, kuris gali padėti kitiems žmonėms. Kai jis gydėsi, A. K. irgi gydėsi, jie taip susipažino ir dabar yra draugai. Jis žino, dėl ko A. K. yra teisiamas. A. K. turėjo priduoti raktus ten, kur gyveno ir atsiimti užstatą, tačiau jis trenkė į veidą, nes jam pasakė, kad užstato neduos ir iš jo tyčiojosi. A. K. tuo metu gydėsi, buvo visokie įvykiai, jis (O. Ž.) pats žino, kaip žmonės elgiasi nesąžiningai ir ką reiškia kiekvienas centas, bet jis sakė, kad reikia kitokiais būdais spręsti reikalus. Pas A. K. smurtinio elgesio nėra, nors jis turi psichologinių problemų, jie eina į grupes, jose kalba kaip būti nuolankiam, jis A. K. paskatino atsisakyti alkoholio. Jis (O. Ž.) turėjo administracinę, norėjo paimti liniuotę parduotuvėje, bet jo nebaudė, kadangi teisėjas suprato, kad jis buvo pavartojęs alkoholio ir jo neteisė, davė šansą. Jis (O. Ž.) yra neteistas, nevedęs. Jis gali garantuoti, kad A. K. daro teigiamą įtaką, šis atsižvelgia į jo pasakymus ir pamokymus. Jis mato, kad A. K. gali padėti, jam sako eiti į grupes ir gal ten ras atsakymus, jis (O. Ž.) pats ten rado atsakymus, kad nereikia vartoti alkoholio. Jo pajamos yra neįgalumo pensija, darbo užmokestis, taip pat parduoda paveikslus. Užstatą sutiktų sumokėti, nors jam reikėtų skolintis pinigus, bet jam pinigų negaila, jis ramus ir už A. K. garantuoja. Jis supranta laidavimo institutą, A. K. jam kaip brolis.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. K. yra neteistas, jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Be to, A. K. savo kaltės neneigė ir nesiekė išvengti atsakomybės, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo nusikalstama veika padarytos žalos pažymėtina, kad kaltinamasis atlygino padarytą žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai, o dėl nukentėjusiojo V. N. civilinio ieškinio nurodė, kad su turtine žala sutinka, o prašoma neturtinė žala, jo nuomone, yra per didelė, tačiau jis yra pasiryžęs atlyginti tiek, kiek priteis teismas. Svarstant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą taip pat būtina įvertinti A. K. apibūdinančių duomenų visumą. Jis yra dirbantis (1 t., b. l. 95), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 10), neteistas (1 t., b. l. 92), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 93), gydytas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 102), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. birželio 8-20 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-132/2023 nurodyta, kad A. K. nuo (duomenys neskelbtini) diagnozuotas (duomenys neskelbtini), asmens gebėjimas suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti vertinamas tik konkrečios, juridiškai reikšmingos situacijos metu. A. K. byloje nagrinėjamo įvykio metu konstatuojama (duomenys neskelbtini) dalinė medikamentinė remisija (psichikos sutrikimui būdingų simptomų nebuvimas/susilpnėjimas medikamentinio gydymo fone). Dėl savo psichikos būklės A. K. byloje nagrinėjamo įvykio metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu A. K. konstatuojama (duomenys neskelbtini) dalinė medikamentinė remisija (psichikos sutrikimui būdingų simptomų nebuvimas/susilpnėjimas medikamentinio gydymo fone). A. K. gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo procese bei bylą nagrinėjant teisme. A. K. dėl savo psichikos būklės gali teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. Su juo galima atlikti tyrimo veiksmus. A. K. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., b. l. 130-134). Teismas taip pat atsižvelgia į A. K. duotus paaiškinimus ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo draugą O. Ž.. Apklausti teisiamojo posėdžio metu, tiek A. K., tiek O. Ž. nurodė, kad, juos sieja artimos draugystės ryšiai, jie yra pažįstami ilgą laiko tarpą – daugiau nei 10 metų, nuolat palaiko ryšį susiskambindami ir reguliariai susitinka, kartu vaikšto į programas, O. Ž. padeda A. K., paties teigimu paskatino šį atsikratyti alkoholio. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismui nekyla abejonių, kad kaltinamąjį ir galimą laiduotoją sieja glaudūs ryšiai, ir kad O. Ž. yra pajėgus kaltinamajam daryti įtaką. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad O. Ž. yra neteistas (2 t., b. l. 18), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 17), dirbantis, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, kaip nuoširdus, draugiškas, visada besilaikantis žodžio, patikimas asmuo, kurį teigiamai vertina tiek kolegos, tiek (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 9). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad O. Ž. yra vertas teismo pasitikėjimo, yra artimas A. K., jo asmenybė yra teigiama, jis kritiškas kaltinamojo elgesiui, jo vertybinė orientacija yra pozityvi, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką A. K., kad ši laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Teismas taip pat įvertina tai, kad O. Ž. teisiamojo posėdžio metu nurodė esantis pasiryžęs sumokėti užstatą, jei toks būtų paskirtas, nors tam ir reikėtų skolintis pinigų, tačiau jis pasitiki A. K.. Tokia O. Ž. pozicija vertintina kaip rimtas apsisprendimas prisiimti laiduotojo pareigas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, A. K., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo O. Ž. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civiliniai ieškiniai

Vadovaujantis BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 54,66 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, susidariusios dėl nukentėjusiojo V. N. gydymo, taip pat prašydami priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 50-51). Byloje gauti duomens, kad kaltinamasis A. K. atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai 54,66 Eur dydžio žalą už V. N. gydymą (1 t., b. l. 157). 2023 m. liepos 3 d. raštu dėl civilinio ieškinio atsisakymo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisakė civilinio ieškinio, kadangi A. K. atlygino PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą (1 t., b. l. 61). Civilinis ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę atsisakyti civilinio ieškinio. Šio ieškinio atsisakymas nuo ieškinio nepažeidžia niekieno teisių ir teisėtų interesų, todėl priimamas, procesas šioje dalyje nutrauktinas.

Taip pat šioje byloje nukentėjusysis V. N. pareiškė 5383 Eur dydžio civilinį ieškinį. Nurodė, kad dėl 2022 m. rugpjūčio 19 d. įvykio, kuomet A. K. dešinės rankos kumščiu trenkė jam vieną kartą į kairės pusės žandą, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą ir jam buvo prakirstas žandas, jis patyrė 383 eurų turtinę žalą (į šią sumą įeina gydymo kaina (duomenys neskelbtini) – 3,80 Eur, sugadinti marškinėliai „Lacoste“ – 80 eurų, sugadinti akiniai „Jaguar“ – 300 eurų). Taip pat dėl šio įvykio jis patyrė moralinę-neturtinę žalą dėl patirto fizinio skausmo, psichologinių išgyvenimų, kurią vertina 5000 eurų (1 t., b. l. 45).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. N. savo civilinį ieškinį palaikė, tačiau nurodė, kad žalą patvirtinančių duomenų neišsaugojo ir nieko neteiks. Marškinėliai „Lacoste“ buvo pirkti prieš pusmetį, už juos mokėjo 80 eurų, juos jis išmetė, nes jie buvo nebenaudojami. Akiniai yra ir tamsinti, ir regos, kvitų neturi, neišsaugojo, tačiau kai juos pirko, mokėjo ženkliai daugiau. Akinių rėmas buvo prasiskėtęs ir iškrito stiklai. Jis nežino, ar akiniai remontuotini, ar ne, jų neremontavo, nes byla nepasibaigusi. Neturtinę žalą vertina 5000 Eur, jam skausmas buvo sukeltas tris kartus – kai praskėlė lūpą, kai nuvažiavus į ligoninę siuvo iš vidaus 12 siūlių, ir kai išėmė siūlės. Dėl to jis ir nori tokios kompensacijos, jis morališkai jautėsi blogai, įžeistas, kad taip žmonės elgiasi. Taip pat jis jautė nepatogumus, negalėjo valgyti dvi savaites, nes buvo operacija, dvi savaites buvo nedarbingas. Dėl savo emocinės būsenos vieną kartą kalbėjo su psichologu, dabar neturi išrašo, jam pasiūlė psichologą ir viskas. Dėl tokios neturtinės žalos sumos nusprendė pasitaręs su teisininkais, kad tokių sumų prašo.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. nurodė, kad jis yra pasiruošęs atlyginti 382 eurus turtinės žalos. Jis nematė gydymo čekių, kainos nežino. Marškinėliai nebuvo stipriai sugadinti, nes buvo du lašai kraujo, buvo galima išskalbti ir toliau nešioti. Tačiau jis sutinka su turtine žala. Jei galėtų, norėtų sumokėti dalimis, nes dabar moka paskolą ir nėra susitaupęs pinigų. Už neturtinę žalą sutiktų atlyginti apie 500 eurų, jo nuomone, žala buvo nedidelė, pavojaus gyvybei nebuvo.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal šio straipsnio 2 dalį, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti; 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsnių taisykles, kurios taikomos, baudžiamojoje byloje nagrinėjant civilinį ieškinį (BPK 113 straipsnio 2 dalis), kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Nors nukentėjusysis V. N. teismui nepateikė marškinėlių „Lacoste“ bei akinių „Jaguar“ įsigijimą patvirtinančių dokumentų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ir marškinėlius, ir akinius, kurie A. K. nusikalstamais veiksmais buvo sugadinti, jis įsigijo iki nusikalstamos veikos padarymo, dėl ko nepagrįsta tikėtis, kad nukentėjusysis bus išsaugojęs šių daiktų pirkimo dokumentus. Teismas nurodytos marškinėlių „Lacoste“ – 80 eurų, bei tamsintų akinių „Jaguar“, kurie skirti koreguoti regėjimui, – 300 eurų vertės, nelaiko nepagrįstai didele, o įvertinus tai, kad nukentėjusysis neginčijo turtinės žalos dydžio , bei tai, kad šie daiktai buvo sugadinti dėl nusikalstamų A. K. veiksmų, šią žalą privalo atlyginti A. K.. V. N., be kita ko, civiliniu ieškiniu iš kaltinamojo prašo priteisti 3,80 Eur eurų už gydymą (duomenys neskelbtini), tačiau šio ieškinio reikalavimo teismas netenkina. Nukentėjusysis teismui nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, nors šias išlaidas patyrė jau po nusikalstamos veikos padarymo, todėl, žinodamas, kad norint pagrįsti pateikto ieškinio reikalavimus jis turės pareigą ikiteisminio tyrimo institucijai ar teismui pateikti patirtą žalą patvirtinančius įrodymus, tokių dokumentų vis vien neišsaugojo, teismas šioje dalyje V. N. civilinį ieškinį atmeta kaip nepagrįstą. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, iš kaltinamojo A. K. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. N. priteistina bendra 380 eurų turtinės žalos suma.

Neturtinė žala pagal yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. (CK 6.250 straipsnis). Šios žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Todėl CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgtina į nukentėjusiojo patirtus dvasinį sukrėtimą, nepatogumus ir išgyvenimus, turėtus nepatogumus, emocinę depresiją ir pažeminimą, taip pat tiek į nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo turtinę padėtį.

Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis V. N. akivaizdžiai patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, baimę, stresą ir pažeminimą. Žodinio konflikto metu jam buvo suduotas smūgis į veidą, dėl ko nukentėjusysis jautė nepatogumus, kaip jis paaiškino teisme, negalėjo valgyti dvi savaites, dvi savaites buvo nedarbingas, dėl savo emocinės būsenos vieną kartą kalbėjo su psichologu. Dėl šių aplinkybių teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo smurtinių nusikalstamų veikų patyrė neturtinę žalą. Tačiau, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, bei į tai, kad byloje negauta įrodymų, kad nukentėjusysis dėl patirtų išgyvenimų patyrė ilgalaikį sveikatos pablogėjimą ar emocinę depresiją, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3751/2022 (01) nurodyta, kad nustatytas sužalojimas įprastai pasekmių nesukelia, o pats nukentėjusysis duomenų apie šio sužalojimo pasekmes teismui nepateikė, spręstina, jog nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo A. K. nukentėjusiajam V. N. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo O. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kaltinamajam A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinio ieškovo V. N. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš A. K. civilinio ieškovo V. N. naudai 380 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų) turtinės žalos ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priimti Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo 54,66 Eur dydžio civilinį ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo ir šioje dalyje procesą nutraukti.

Išaiškinti A. K. ir O. Ž., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti A. K., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė