Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2022-10-17 · Administracinė byla Nr. eI2-8887-342/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-10-17
Bylos Nr.
eI2-8887-342/2022
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-02188-2022-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Aušrelė Mažrimienė (pirm.)
Pareiškėjas
Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Atsakovas
M. M.
Advokatai
Giedrė Striaukaitė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-8887-342/2022Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02188-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 28.5; 41; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 17 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušrelė Mažrimienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovei M. M. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Lietuvos valstybė (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT), kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės M. M. (toliau – ir atsakovė) 497,31 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 3,42 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, viso 500,73 Eur.

Nurodo, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2018-08-16 sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-1490-14408 (su vėlesniais pakeitimais) M. M. (toliau – Atsakovė) buvo teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl žalos atsiradusios neleidžiant pareiškėjai naudotis jai nuosavybes teise priklausančiu gyvenamuoju būstu atlyginimo, Tarnybos 2018-08-24 sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-1585-14854 (su vėlesniais pakeitimais) Atsakovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2-96-889/2018 dėl iškeldinimo ir žalos atlyginimo priteisimo, Tarnybos 2018-09-18 sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-1788-16235 Atsakovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017 dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Atsakovė, gavusi Tarnybos pranešimą, turi pareigą sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, susijusias su atstovavimu byloje. Atsakovė gera valia antrinės teisinės pagalbos išlaidų nesumokėjo, todėl Tarnyba kreipiasi į teismą su prašymu priteisti valstybės naudai reikalaujamą sumokėti 497,31 Eur sumą bei 3,42 Eur valstybės išlaidų.

Atsakovė nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į pareiškėjos prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Byloje ginčas kilęs dėl 497,31 Eur antrinės teisinės pagalbos ir 3,42 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 500,73 Eur priteisimo iš atsakovės pareiškėjos Lietuvos valstybės naudai.

Administracinėje byloje nustatyta, kad atsakovė 2018-07-27 prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą kreipėsi į VGTPT Klaipėdos skyrių, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, nurodydama, antrinė teisinė pagalba reikalinga dėl kreipimosi į teismą dėl žalos atlyginimo klausimų. VGTPT Klaipėdos skyrius, išnagrinėjęs atsakovės 2018-07-27 prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, 2018-08-16 sprendimu nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą atsakovei; paskiriant atstovauti advokatę Giedrę Striaukaitę., kuri pakeista Vale Televičiene., o pastaroji Asta Mačernyte, kuri pakeista Vilma Gudaite. Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 20 straipsnio 1 dalimi sprendime nustatyta, kad valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 100 procentų; nurodyta, kad sprendimas galioja 12 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos. 2018-08-24 sprendimu nusprendė suteikti antrinę teisinę pagalba civilinėje byloje dėl iškeldinimo, apmokant antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį 50 procentų, 2018-09-18 sprendimu suteikti pagalbą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, apmokant antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį 50 procentų.

Atsakovė pranešimais buvo informuota, jog privalo VGTPT sumokėti 497,31 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, tačiau atsakovė išlaidų neapmokėjo.

Teismas, vertindamas administracinėje byloje kilusį ginčą, visų pirma pabrėžia, jog šiuo atveju ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, kuris nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (Įstatymo 1 str. 1 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, kad Įstatyme numatytas teisinis reguliavimas gali būti siejamas su tuo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra aiškiai pabrėžęs, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis suteikia kiekvienam asmeniui teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl jo, be kita ko, civilinio pobūdžio teisių ir pareigų; vienas iš teisės į teismą aspektų yra teisė inicijuoti procesą teisme; tai lemia šios teisės įgyvendinimą visa apimtimi (žr., pvz., LVAT 2015-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3035-858/2015; taip pat EŽTT 1975-02-21 sprendimą byloje G. prieš Jungtinę Karalystę, 2005-10-19 sprendimą byloje R. prieš Jungtinę Karalystę, 2012-01-17 sprendimą byloje S. prieš Bulgariją). Kita vertus, pagal EŽTT praktiką teisė į teisinę pagalbą nėra absoliuti; ji gali būti neteikiama, pavyzdžiui, kai ieškovo pretenzijos neturi „pagrįstų sėkmės perspektyvų” arba kai pareiškėjas piktnaudžiauja teisinės pagalbos sistema arba pačia teise (žr., pvz., LVAT 2015-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3035-858/2015; taip pat EŽTT 1996-01-18 nutarimą byloje S. prieš Jungtinę Karalystę). Net tose situacijose, kai teisinė pagalba būtina norint užtikrinti veiksmingą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, valstybėms pagal Konvencijos 6 straipsnį paliekama laisvė pačioms pasirinkti priemones šiai pagalbai garantuoti. Viena iš tokių priemonių gali būti teisinės pagalbos sistemos sukūrimas ir konkretaus teisinio reguliavimo numatymas (žr., pvz., LVAT 2015-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3035-858/2015). LVAT, atsižvelgęs į nurodytą teisinį reguliavimą, yra ne kartą akcentavęs, jog teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama (žr., pvz., LVAT 201306-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2013, 2015-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3035-858/2015 ir kt.). Tokia pagalba gali būti teikiama, kaip ir ginčo atveju, apmokant 100 arba 50 procentų išlaidų (Įstatymo 19 str.).

Šioje administracinėje byloje VGTPT, vadovaudamasi Įstatymo nuostatomis kreipėsi su prašymu į teismą, kad iš atsakovės į valstybės biudžetą būtų priteista 497,31 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nurodydama, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas atsakovei baigtas, atsakovė informuota raštu tinkamai apie vienoje byloje 100 procentų, o kitose dvejos 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą bei jų sumokėjimo tvarką, tačiau šios įmokos į valstybės biudžetą nėra sumokėjusi. Atsakovė nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.

Antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumai apmokant 100 ir 50 procentų išlaidų yra reglamentuoti Įstatymo 17, 18 straipsniuose, 19 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatytas antrasis jo turto ir pajamų lygis. Kai prašymą padeda užpildyti ar užpildo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys asmenys, pareiškėjui turi būti išaiškinta jo pareiga šio įstatymo nustatyta tvarka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir jis supažindintas su galima preliminaria išlaidų suma, apskaičiuojama pagal Vyriausybės nustatytus advokatams už antrinės teisinės pagalbos prireikus teikimą mokamo užmokesčio dydžius. Jeigu apmokama 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pareiškėjas apmoka likusius 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą mokėti, ir mokėjimo terminą (Įstatymo 19 str. 2d.). Atsakovė šio straipsnio 2 dalyje nurodytas išlaidas sumoka per tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu jis šio straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaidų nesumoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka (Įstatymo 19 str. 3 d.).

Vadovaudamasis aptartu teisiniu reguliavimu teismas pripažįsta, kad pareiga apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų kyla iš Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pirmojo sakinio nuostatos. Nurodytą įsipareigojimą asmuo prisiima Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka prašyme sutiekti antrinę teisinę pagalbą išreikšdamas sutikimą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatytas antrasis jo turto ir pajamų lygis. Taigi tokiais atvejais konstatavus atsakovo pareigą atlyginti 50 procentų teisinės pagalbos išlaidų bei pareiškėjui atsakovui išsiuntus pranešimus padengti teisinės pagalbos išlaidas, o šiam per nustatytą terminą minėtos pareigos neįvykdžius, pareiškėjas, vadovaujantis Įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo lėšas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 patvirtintomis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokomo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) ir atsižvelgiant į advokato faktiškai sugaištą laiką antrinės teisinės pagalbos teikimui. Pagal Taisyklių 3.1. punktą, faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas – advokato procesiniams veiksmams atlikti skirtas laikas (laikas, skirtas konsultacijoms teikti, su bylos medžiaga susipažinti, pasirengti nagrinėti bylą, įrodymams rinkti, procesiniams dokumentams rengti, dalyvauti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas, institucijų posėdžiuose, dalyvauti teismo posėdžiuose), pagalbiniams veiksmams atlikti skirtas laikas (laikas, skirtas pranešimams apie antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimą ar pabaigimą rengti, išvadoms dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar neteikimo rengti, prašymams apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį rengti, taip pat laikas, skirtas laukti teisminėse ir kitose institucijose, kuriose atliekami procesiniai veiksmai, kai šie veiksmai pradedami vėliau, nei numatyta) ir kelionei į antrinės teisinės pagalbos teikimo ar procesinių veiksmų atlikimo vietą ir atgal skirtas laikas. Taisyklių 32 punkte įtvirtinta, jog advokatai, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, kas mėnesį teikia tarnybai teikiamos (suteiktos) antrinės teisinės pagalbos ataskaitas teisingumo ministro nustatyta tvarka. Pagal aptariamų Taisyklių 33 punktą advokatai, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, pateikia tarnybai, priėmusiai sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, dokumentus, patvirtinančius antrinės teisinės pagalbos suteikimą (procesinius dokumentus, teismo sprendimus ir panašiai) ir turėtas išlaidas, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo bylos stadijos (procesinio veiksmo), kurioje suteikta antrinė teisinė pagalba, pabaigos. Jeigu advokatas dokumentų, patvirtinančių antrinės teisinės pagalbos suteikimą, pateikti negali, antrinės teisinės pagalbos teikimą gali patvirtinti antrinę teisinę pagalbą gavęs asmuo, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teisėjas.

Įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojus VGTPT 2018-07-27 sprendimo priėmimo metu) 23 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, nebendradarbiauja su tarnyba arba antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu. Vadovaujantis Įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas dėl šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 9 punktuose nurodytų priežasčių, antrinės teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ši pagalba buvo teikiama.

Vadovaudamasis aptartu teisiniu reguliavimu teismas pripažįsta, kad atsakovui kyla imperatyvi pareiga sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, kurios patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, todėl pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovės jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios nagrinėjamu atveju sudaro 497,31 Eur, atlyginimą yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas.

Iš Advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą administracinėse, civilinėse bylose, duomenų matyti, jog pagal anksčiau aptartus VGTPT sprendimus advokatas atliko atitinkamus veiksmus, kurių pagrindu apskaičiuotas faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas. Taisyklių 6 punkte įtvirtinta, jog apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kai šios išlaidos turi būti grąžinamos ar išieškomos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, advokato, kuris nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 1 UBD. Taigi, iš pateiktų duomenų teismas sprendžia, kad išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei sudaro 497,31 Eur. Pareiškėjos prašomas priteisti išlaidų dydis paskaičiuotas tinkamai, yra pagrįstas, todėl priteistinas.

Anksčiau minėta, kad atsakovei buvo siųsti pranešimai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo registruotu paštu. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėja patyrė išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjos prašymas pagrįstas, todėl pareiškėjai iš atsakovės priteistina 497,31 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 3,42 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 500,73 Eur.

Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos prašymą, paaiškina atsakovei, jog priteista suma turi būti sumokėta į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: AB bankas Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele” Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas Nr. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą tenkinti.

Priteisti iš atsakovės M. M. pareiškėjai Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 497,31 Eur (keturi šimtai devyniasdešimt septyni eurai ir 31 euro centas) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 3,42 Eur (trys eurai ir 42 euro centai) išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 500,73 Eur (penki šimtai eurų ir 73 euro centai).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė