Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini)teistas:

1) 2009-07-14 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m., paskirtos bausmės vykdymą atidedant 2 m., teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. ir 187 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Kaltinamasis K. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. vasario 20 d., apie 20 val. (duomenys neskelbtini), S. Ū. gyvenamajame bute, tyčia suimdamas buvusiai sugyventinei S. Ū. už kaklo ir smaugdamas, vieną kartą koja spirdamas jai į krūtinę, taip ją sužalojo padarydamas kraujosruvą kaklo dešinėje pusėje, tuo savo šeimos nariui nukentėjusiajai – buvusiai sugyventinei S. Ū. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Ši kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka LR BK 140 str. 2 d.

Taip pat jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, tyčia grasindamas savo buvusiai sugyventinei S. Ū., kad jei ji neis su juo, tai užmuš, tuo sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas – grasino nužudyti žmogų, nukentėjusiąją, savo šeimos narį buvusią sugyventinę S. Ū..

Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Taip pat jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. vasario 21 d., laikotarpyje nuo 17.05 val. iki 18.25 val., padegė S. Ū. ūkio paskirties pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), buvusį vaikišką vežimėlį 120 eurų vertės, taip visuotinai pavojingu būdu sunaikindamas nukentėjusiajai priklausančio turto už 120 eurų sumą, tuo padarydamas nukentėjusiajai S. Ū. šio dydžio turtinę žalą.

Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d.

Kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad vasario 20 d. vakare apie 20 val. nuvažiavo pas buvusią sugyventinę S. Ū. į jos butą, tačiau pamatęs, kad bute nėra jų abiejų vaiko, labai supyko, dėl ko tarp jų su S. įvyko konfliktas, kurio metu jis suėmė jai už kaklo ir smaugė, o po to koja įspyrė į krūtinę. Buvo išgėręs, todėl galėjo jam išsprūsti tokie žodžiai, kaip nurodyta kaltinime, tačiau iš tiesų jos nenorėjo užmušti ir tokių ketinimų neturėjo. Po to dar pas ją bute išgėrė ir užmigo. Ryte atsikėlęs išvažiavo į namus, bet po kurio laiko susiskambino su K. B., kuris pakvietė pas save, todėl jis sugrįžo į (duomenys neskelbtini)namą apie 11 val. ir gėrė bute pas K. B.. Po kurio laiko, kai buvo jau išgėręs, užlipo į butą pas S. Ū. pasižiūrėti vaiko, tačiau S. iš karto pabėgo, o jis liko bute su vaiku. Ji pabėgo todėl, kad išsigando jo bei iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnės jo paprašė išeiti iš S. buto, todėl jis tą ir padarė. Kaip ir kokiu tikslu pas jį atsidūrė S. Ū. sandėliuko raktai, negali pasakyti. S. sandėliuko raktus pas jį surado policijos pareigūnai tada, kai jį sulaikė. Išėjęs iš S. buto grįžo atgal į K. B. butą, kur dar išgėrė, o kai paskambino brolis ir pasiūlė nueiti į S., tą ir padarė. Iš B. išėjo apie 17 val. S. tą vakarą buvo iki kol ji užsidarė. S. priklausančio vežimėlio malkinėje tyčia neuždegė, tačiau prie jo durų rūkė ir galėjo į sandėliuką per skylę netyčia įmesti nuorūką. Girtas būdamas galėjo pašūkauti, kad padegs. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinęs, kad padegė todėl, kad jam apklausos metu buvo daromas spaudimas. Vežimėlį vaikui nupirko naują. Gailisi smurtavęs prieš buvusią sugyventinę.

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Nukentėjusiosios S. Ū. parodymais, vasario 20 d. kartu su vaiku buvo pas kaimynę atsigerti kavos, kai sugalvojo nueiti į parduotuvę, todėl grįžo į savo butą pasiimti piniginės, tačiau tuo metu, buvo apie 20 val., atvažiavo buvęs jos sugyventinis K. Š. ir jie susitiko namo koridoriuje bei kartu nuėjo į jos butą. Jis buvo išgėręs ir ėmė jai priekaištauti, kad nėra vaiko. Ėmė pykti, todėl ji, nuėjusi pas kaimynę, grįžo į namus su vaiku ant rankų, tačiau K. Š. vis tiek pyko, paėmęs abiem rankomis jai už kaklo ėmė smaugti, dėl ko ėmė trūkti oro. Kadangi vaiką tebelaikė ant rankų, šis labai išsigando ir ėmė klykti. Besmaugdamas K. jai grasino, kad jei ji neis gyventi kartu su juo, tai jis ją užmuš. Tada jis paleido jos kaklą, bet dar spyrė koja jai į krūtinę, dėl ko labai skaudėjo. Ji jo labai bijojo. Tuomet jis buvo išėjęs į koridoriuje ir ten daužėsi prie kaimynės durų, o kai sugrįžo, buvo jau apsiraminęs ir jos bute užmigo. Ryte atsikėlė ir išvažiavo į namus, tačiau tą pačią dieną sugrįžo į jų namą ir pas kaimyną K. B. bute gėrė. Kad jis yra jų name suprato iš to, nes girdėjo jo balsą koridoriuje. Kadangi jo labai bijojo, užsirakino bute ir niekur nėjo, tačiau reikėjo malkų ir vandens, todėl paskambinusi kaimynei I. K. paprašė, kad ji atneštų. Ji atnešė jai vandens, dėl ko ji atsirakino buto duris, bei norėjo kaimynei paduoti sandėliuko raktus, kad atneštų malkų, tačiau tuo metu atėjęs K. Š. išplėšė jai iš rankų raktus, o ji išsigandusi pabėgo iš buto bei paskambino ir išsikvietė policijos pareigūnus. Sandėliuko raktas buvo tik vienas, jis buvo susegtas su dviem kitais raktais, iš kurių vienas nuo buto durų. Su pareigūnėmis užlipo į butą, kur vėl ėmė ginčytis su kaltinamuoju, tačiau jis išėjo ir vėl nuėjo pas K. B. į butą. Ji paprašė policijos pareigūnių, kad jos iš jo paimtų jos buto ir sandėliuko raktus, tačiau jos pasakė, kad jis raktų neturi ir išvažiavo. Pareigūnėms sakė, kad K. Š. iš vakaro prieš ją smurtavo. Apie 18 val. jai paskambino kaimynė Ž. ir pasakė, kad dega jos sandėliukas, todėl ji vėl iškvietė policijos pareigūnus, o kaimynai iškvietė ugniagesius. Sudegė sandėliuke buvęs vaikiškas vežimėlis ir apdegė kopėčios. Malkos nesudegė. Kaltinamasis vežimėlį nupirko naują, todėl civilinio ieškinio atsisako. Policijos pareigūnams sakė, kad sandėliuke buvusį vežimėlį galėjo uždegti kaltinamasis, nes tuo metu taip buvo įsitikinusi, nes jis, būdamas supykęs, yra grasinęs sudeginti.

Liud. J. B. parodymais, 2017-02-20 d. jai būnant savo namuose (duomenys neskelbtini), atėjo pas ją S. Ū. su dukryte atsigerti kavos. Po to ji išėjo į parduotuvę, o kai grįžo pasakė, kad atėjo K. Š. ir dabar tai bus. Pasiėmusi dukrytę išėjo. Neužilgo prie jos durų atėjęs K. Š. liepė jai atidaryti duris, sakė eiti pasiaiškinti su juo, tačiau ji jam durų neatidarė, nes bijojo. Jis grasino jai, kad ji neišeis į koridorių, nes jis ją užmuš, papjaus. Būdamas koridoriuje rėkė, kad vis tiek jis visą šitą žiurkyną sutvarkys, grasindamas sudeginti. Sekančią dieną ji buvo namie, kai atvažiavo policijos pareigūnai dėl K. Š. elgesio, kuris tą dieną buvo pas K. B., o ji girdėjo, kad net prie pareigūnų K. Š. sakė, kad užmuš ją ir S. Tos pačios dienos vakare koridoriuje išgirdusi triukšmą išėjo pasižiūrėti, o kaimynai pasakė, kad dega S. Ū. malkinė, todėl bėgo kartu su kitais gesinti gaisro. K. B. išlaužė sandėliuko duris, o ji su kaimynėmis bėgo vandens. Malkinėje degė vaikiškas vežimėlis bei kopėčios.

Liud. V. Ū. parodymais, tą vakarą jis kartu su dukros S. buvusiu sugyventiniu K. Š. atvažiavo pas dukrą, atsivežė šampano, tačiau K. Š. iš karto ėmė pykti, nes atėjus į butą nerado vaiko. Jis pradėjo bartis su dukra, kuri dukrą iš kaimynės parsinešė. Po kiek laiko jis sulaikė K. Š. ranką, kad jį nuraminti, tačiau jis jį nustūmė. Kad būtų mušęs jo dukrą tą vakarą jis nematė. Jis pats buvo išgėręs, išgėręs buvo ir K. Š., kuris vėliau ant sofos užmigo.

Liud. I. K. parodymais, ji gyvena (duomenys neskelbtini)ir matė, kaip vasario 20 d. pas S. Ū. atvažiavo neblaivus K. Š. ir S. tėvas V. Ū., kurie nuėjo pas S. į butą. Po kurio laiko išgirdo jos bute triukšmą ir vaiko klyksmą, todėl išėjo į koridorių, kur būdama girdėjo, kaip K. Š. šaukė liepdamas laikyti vaiką. Po kiek laiko girdėjo, kaip būdama koridoriuje verkia Santa. Tą vakarą kaltinamasis liko pas S. bute, o išvažiavo tik sekančią dieną apie pusę dvyliktos. Po kurio laiko paskambinusi S. mama paprašė, kad ji S. į butą užneštų vandens ir malkų, nes ji bijo išeiti. Ji užnešė jai vandens, po to, kai užnešė malkų, tuo metu iš K. B. buto išlėkęs K. Š. ėmė rėkti ant S. ir užbėgo paskui ją į butą. Matė, kaip S. iš buto išbėgo į antrą aukštą verkdama, todėl ji nuėjusi klausė kaltinamojo, kodėl jis muša S., bet jis sakė, kad jos nemuša. S. prašė leisti pasiskambinti ir ji išsikvietė policijos pareigūnus bei jų laukė atvykstančių jos bute, tačiau nepamatė, kada jie atvyko. Kai pamatė, policijos pareigūnės jau buvo pakalbėjusios su K. Š. ir jo neišsivežė, todėl jis grįžo pas K. B. į butą. Apie 18.30 val. jai į butą pasibeldusi kaimynė V. Ž. pasakė, kad dega S. sandėliukas. Ji pro langą pamatė, kad pro sandėliuko durų tarpą matosi liepsna, todėl dar pasikvietė K. B. ir J. B., kad padėtų gesinti gaisrą. K. K. atplėšė sandėliuko duris ir jie gesino degantį vaikišką vežimėlį bei kopėčias, kuriuos kaimynas išmetė iš sandėliuko į lauką.

Liud. K. B. parodymais, 2017-02-21 d. jam paskambino K. Š. ir pasisiūlė ateiti į svečius, su kuo jis sutiko. Ateidamas jis atsinešė alaus, kurį jie kartu jo bute (duomenys neskelbtini)ir gėrė bei tarpusavyje bendravo. Po kurio laiko atvykę policijos pareigūnai K. Š. iš buto išsikvietė, o vėliau jis grįžo į jo butą ir jie vėl išgėrė. Dėl ko jo ieškojo policijos pareigūnai jis nesakė. Kai baigė gerti alų, apie 16-17 val. K. Š. išėjo. Jam žiūrint vakaro žinias apie 18.30 val. atbėgusios J. B. su I. K. pasakė, kad degam. Todėl jis, pasičiupęs kibirą, išlėkė į lauką ir pamatė, kad dega S. Ū. sandėliukas. Patraukęs sandėliuko duris jas atidarė ir pamatė, kad dega vaikiškas vežimėlis ir šalia buvusios kopėčios. Šiuos daiktus jis išmetė į lauką ir visi gesino. Tuo metu atvyko ugniagesiai ir policijos pareigūnai.

Liud. D. D. parodymais, ji dirba priešgaisrinėje tarnyboje. Gavo pranešimą, kad gaisras (duomenys neskelbtini) namo ūkiniame pastate, o pamainos vadas pranešė, kad tai yra padegimas, todėl nuvyko į vietą. Nuvykus rado į lauką išmestą sudegusį vaikišką vežimėlį, apdegusias kopėčias, ugnis ūkiniame pastate nebuvo išplitusi, kažkokių pėdsakų nebebuvo likę, nes įvykio vietoje buvo labai daug žmonių. Gaisro židinys buvo vaikiškas vežimėlis, kurio padegimui kažkokių specialių priemonių ar išankstinio pasiruošimo nereikėjo, nes jis sudarytas iš degių medžiagų. Vežimėlis, buvęs sandėliuko viduje, netyčia niekaip negalėjo užsidegti, nes jis stovėjo ne prie pat sandėliuko durų, o toliau, be to, per virš durų buvusį sandėliuko durų plyšį taip pat netyčia nebūtų įmanoma įmesti nuorūkos. Tai buvo sąmoningai atlikti veiksmai, kad toje situacijoje kiltų gaisras, nes vežimėlį padegti buvo galima paprastomis priemonėmis. S. Ū. patvirtino, kad buvo konfliktas su sugyventiniu.

Liud. R. M. parodymais, jis dirba bare ir kaltinamąjį jame yra matęs vieną kartą prieš mėnesį laiko. Anksčiau jo bare nėra matęs.

Liud. V. M. parodymais, kaltinamasis į jos barą yra užsukęs kokius 2-3 kartus, tačiau kokiomis tiksliai dienomis, negali pasakyti. Policijos pareigūnams sakė, kad K. Š. nėra buvęs bare todėl, kad nežinojo nei jo vardo, nei pavardės, o kai pareigūnai klausė, žmogaus nematė, todėl ir sakė, kad tokio žmogaus nepažįsta ir bare jis nėra buvęs.

Liud. V. Ž. parodymais, ji dirba ir iš darbo paprastai grįžta apie 18 val. Tą vakarą grįžusi po darbo į namus ėjo pro šalį ir matė šviesą S. sandėliuke, bet tuo metu nesuprato, kad ten kažkas dega, o kai po kiek laiko vėl ėjo pro šalį, pamatė, kad viduje sandėliuko dega liepsna, todėl atlėkusi pas I. K. pasakė apie gaisrą ir visi jie bėgo jo gesinti. Kas atidarė sandėliuko duris nematė, nes tuo metu sėmė vandenį. Matė, kad dega sandėliuke buvęs vaikiškas vežimėlis, kuris stovėjo ne prie durų.

Liud. L. Z. parodymais, datos nebepamena, po 16 val. gavo pranešimą, kad buvęs sugyventinis grasina atimti vaiką. Nuvykus į vietą ir įėjus į butą jame rado vyriškį, kuris ant rankų laikė vaiką, o policiją iškvietusios moters nebuvo. Kolegė išėjo ieškoti moters, o ji pasiliko bute. Tuo metu kaltinamasis ėmė jai pasakoti, kad vaiko mama tinkamai neprižiūri vaiko, jį išsikviečia tik tuomet, kai reikia pinigų, neleidžia matytis su vaiku. Kai atėjo kolegė su vaiko motina, ši pasakė, kad nori, jog kaltinamasis išeitų iš buto, ką jis ir padarė. Š. jai neatrodė išgėręs, jis nebuvo agresyvus. Jam išėjus, nukentėjusioji pasigedo buto raktų ir sakė, kad juos išsinešė Š. Jos ėjo ieškoti raktų, K. Š. rado to paties namo kitame bute, jis parodė kišenes, kad raktų neturi. Nukentėjusioji sakė, kad buvo konfliktas su buvusiu sugyventiniu iš vakaro, tačiau pareiškimo nerašė, todėl jos išvyko.

Liud. M. R. parodymais, ji dirba Biržų rajono PK reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule. Kada tai buvo, negali pasakyti, tačiau buvo gautas pranešimas, kad atėjo buvęs sugyventinis, grasina paimti vaiką, vakar buvo sumušęs. Nuvykusios nurodytu adresu įėjo į butą, kur ant sofos rado sėdintį K. Š. su vaiku ant rankų, o vaiko motinos nebuvo. Kaltinamasis pasakė, kad jos reikia ieškoti antrame namo aukšte, todėl L. Z. pasiliko bute, o ji išėjo ieškoti S., kuri pati išėjo iš vieno buto. Joms lipant laiptais į S. butą matė, kad ant jos kaklo yra kraujosruva. Kai jos įėjo į butą, S. su kaltinamuoju vienas ant kito ėmė rėkti, S. rėkė, ko jis girtas atėjo, o K. Š. rėkė, kad vaiko neatiduos. Su juo bendraujant ir vis raminant, jis po kurio laiko nurimo, nors iš pradžių buvo agresyviai nusiteikęs, pasižadėjo, kad vaiko lankyti ateis būdamas blaivus ir, atidavęs jį, išėjo. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, tai matėsi iš jo kalbos, elgesio, nerišlios kalbos, sklido alkoholio kvapas. Jam išėjus ir kalbinant nukentėjusiąja, ji pasakė, kad vakarykščiai kaltinamasis buvo atėjęs su gėlių puokšte norėdamas susitaikyti ir kad ji vėl gyventų su juo, tačiau jai nesutikus, ėmė grasinti, kad užmuš ir ėmė smaugti. Be to, išėjus kaltinamajam, nukentėjusioji pasigedo savo buto raktų ir sakė, kad juos tikrai paėmė K. Š., todėl ji nuėjo ieškoti į vieną iš butų antrame aukšte, kur jį rado vartojantį alkoholį su kitais asmenimis, tačiau pas jį raktų nerado, apie ką pasakė S. ir liepė jai užsirakinti iš vidaus. Ji kelis kartus klausė kolegės, kuri yra tyrėja, ar nereikia pradėti ikiteisminio tyrimo dėl įvykio, tačiau ji nusprendė, kad nereikia.

Liud. O. D. parodymais, ji šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą ir apklausė tiek nukentėjusiąją, tiek pareiškė įtarimus kaltinamajam bei jį apklausė. Pirmojoje apklausoje kaltinamasis savo kaltę dėl visų nusikaltimų pripažino visiškai, tačiau vėliau savo parodymus pakeitė. Pirmojoje apklausoje jį apklausiant dar kartu buvo ir konvojaus pareigūnas, nes tuo metu įtariamasis buvo sulaikytas. Nei ji, nei konvojaus pareigūnas K. Š. jokio spaudimo nedarė ir jo nevertė prisipažinti.

Kaltinamojo kaltę dėl šių nusikalstamų veikų padarymo, be kaltinamojo dalinio prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, liudytojų parodymų, patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys: pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (b.l.1-6, 1 t.), iš kurio matyti, kad S. Ū. pranešė, jog 2017-02-21 d. apie 16 val. neblaivus K. Š. grasino padegti, o apie 18.30 val. buvo padegtas jai priklausantis sandėliukas, malkinėje sudegė vaikiškas vežimėlis 120 eurų vertės ir malkų už 10 eurų, apžiūrėtas ir nufotografuotas sandėliukas, rastas lauke gulintis sudegusio vaikiško vežimėlio rėmas, apdegusių malkų nematyti; papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas (b.l.17-22, 1 t.), iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusiajai priklausantis sandėliukas, išmatuotas virš durų esantis plyšys; specialisto išvada (b.l.51, 1 t.), iš kurios matyti, kad S. Ū. nustatyta kraujosruva kaklo dešinėje pusėje, padaryta galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, galimai smaugiant, vienu trauminiu poveikiu, dėl ko jos sveikata sutrikdyta nežymiai; alkotesterio parodymai, iš kurio matyti, kad K. Š. 2017-02-21 d. 20.18 val. buvo nustatytas 2,18 prom. girtumas; reikalaujamų daiktų pateikimo ir asmens kratos protokolai (b.l.175,197-198 1 t.), iš kurių matyti, kad iš K. Š. asmens kratos metu buvo paimti raktai, kurie priklauso S. Ū., kuriuos jis atidavė tyrėjai; šie raktai buvo apžiūrėti (b.l.178, 1 t.) ir prijungti prie bylos; Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos medžiaga ir tyrimo aktas dėl gaisro (b.l.180-185, 188, 1 t.), iš kurios matyti, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – įneštas pašalinis atviras ugnies šaltinis, o sudegė vaikiškas vežimėlis ir medinės kopėčios, o įvertinus tai, kad ūkio paskirties pastatas medinis, stogas dengtas šiferiu, jame sandėliuojami degūs daiktai, kurie degdami išskiria didelį šilumos kiekį, pastato medinės konstrukcijos nepadengtos priešgaisrinėmis dangomis, kurios apsaugo medieną nuo užsiliepsnojimo, todėl tikėtina, kad gaisras, kuris nebūtų laiku pastebėtas, galėjo išplisti ūkio paskirties pastate, o nuo jo galimai ir į medinį gyvenamąjį namą.

Visų šių įrodymų visumos pakanka kaltinamojo kaltei dėl jam inkriminuotų šių nusikaltimų pagrįsti. Jo veiksmai pagal LR BK 140 str. 2 d. kvalifikuoti tinkamai, kadangi jis, tyčia rankomis suėmęs už kaklo ir smaugdamas, spirdamas koja į krūtinę nukentėjusiajai – savo buvusiai sugyventinei, t.y. šeimos narei sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. Jo veiksmai pagal LR BK 145 str. 1 d. taip pat kvalifikuoti tinkamai, kadangi kaltinamasis, būdamas neblaivus ir agresyviai nusiteikęs, rankomis smaugdamas nukentėjusiąją ir jai grasindamas, kad užmuš, jei ji neis gyventi kartu su ja, spirdamas jai koja į krūtinę, grasino nužudyti žmogų, nes buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Ir nors kaltinamasis teismo posėdyje neneigia, kad įvykio metu smurtaujant prieš nukentėjusiąją jam galėjo išsprūsti tokie žodžiai, kaip nurodyta kaltinime, tačiau tokių ketinimų jis iš tikrųjų neturėjo. Tačiau pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir būti realus, t.y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Kad nukentėjusiajai įvykio metu buvo grasinama ją užmušti, teismas neturi jokio pagrindo abejoti, nes nukentėjusiosios parodymai apie įvykio aplinkybes buvo nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, tiek ją apklausiant ikiteisminio tyrimo metu (b.l.25-33,37-38, 1 t.), tiek teisme, jos parodymus patvirtina ir liudytojų J. B., I. K., M. R. parodymai. Policijos pareigūnė M. R. teismo posėdyje patvirtino nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad Santa joms sakė, jog K. Š. iš vakaro prieš ją smurtavo smaugdamas ir grasindamas užmušti. Nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad po kaltinamojo atliktų smurtinių veiksmų prieš ją ir išsakytų grasinimų užmušti ji jo bijo, patvirtino ir apklaustos liudytojos J. B., I. K., kuri patvirtino, jog S. Ū., pati net dienos metu bijodama išeiti iš buto, nes namo antrame aukšte girtavo K. Š., prašė šios liudytojos atnešti malkų ir vandens; tolimesni įvykiai tą dieną, kai vis vien atėjus neblaiviam kaltinamajam į butą, nukentėjusioji iš karto pabėgo ir išsikvietė policijos pareigūnus. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito asmens psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai, o vertinant šioje byloje virš nurodytas nustatytas aplinkybes, nukentėjusioji turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes kaltinamasis prieš ją smurtavo mažamečio vaiko ir tėvo akivaizdoje, smaugė ją iki pritrūkstant oro. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog kaltinamasis suprato, kad jo atlikti pavojingi veiksmai psichiškai veikia nukentėjusiąją, kelia jai baimę, kad priverstų ją paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltinamasis siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajai, jog grasinimas bus įvykdytas. Tuo labiau, kad kaltinamasis prieš nukentėjusiąją yra smurtavęs ir anksčiau, ką ji patvirtino tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Šioje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pagal kaltinamojo padarytos veikos išraiškos formą realiai to buvo galima tikėtis, nukentėjusioji grasinimą suvokė kaip realų pavojų jos gyvybei.

Tuo būdu, visi šie virš išdėstyti ir aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę ir dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 145 str. 1 d., padarymo.

Jo veiksmai ir pagal LR BK 187 str. 2 d. kvalifikuoti teisingai, kadangi kaltinamasis tyčia, visuotinai pavojingu būdu, t.y. uždegdamas mediniame ūkiniame pastate buvusį vaikišką vežimėlį, sunaikino svetimą turtą – vežimėlį ir medines kopėčias.

Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad buvo sunaikinta malkų bendros 10 eurų vertės, kadangi byloje tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojų parodymais ir įvykio vietos apžiūros bei gaisro tyrimo medžiaga nustatyta, jog malkos nesudegė.

Ir nors kaltinamasis teismo posėdyje neigia tyčia padegęs nukentėjusiosios sandėliuke buvusį vaikišką vežimėlį, teigdamas galėjęs tą padaryti netyčia, nes netoli sandėliuko rūkydamas galėjęs įmesti nuorūką, tačiau tokius jo parodymus paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.

Kad padegimas yra tyčinis, patvirtina byloje pateikta Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos medžiaga ir tyrimo aktas dėl gaisro (b.l.180-185, 188, 1 t.). Tai patvirtina ir teismo posėdyje apklaustos liudytojos D. D. parodymai, kuri patvirtino buvusi įvykio vietoje ir nustačiusi, kad vežimėlis, buvęs sandėliuko viduje, netyčia niekaip negalėjo užsidegti, nes jis stovėjo ne prie pat sandėliuko durų, o toliau, be to, per virš durų buvusį sandėliuko durų plyšį taip pat netyčia nebūtų įmanoma įmesti nuorūkos. Tai buvo sąmoningai atlikti veiksmai, kad toje situacijoje kiltų gaisras, nes vežimėlį padegti buvo galima paprastomis priemonėmis. Be to, tiriant įvykį, nukentėjusioji patvirtino buvus konfliktui su buvusiu sugyventiniu, kuris neblaivus grasino sudeginti. Kaltinamasis teismo posėdyje neneigė, kad būdamas neblaivus, galėjo tame name šūkauti, kad padegs. Kad kaltinamasis, būdamas neblaivus ir supykęs, yra grasinęs padegti, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino ir nukentėjusioji, tą patį patvirtindama ir teismo posėdyje. Teismo posėdžio metu liud. J. B. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, o apklausose (b.l.71-72,75, 1 t.) nurodė, kad girdėjo, kaip K. Š. grasino sudeginti „žiurkyną“, t.y. jų namą. Ši liudytoja tiek ikiteisminio tyrimo metu (b.l.67,75, 1 t.), tiek teismo posėdyje patvirtino, kad prie degančios nukentėjusiosios malkinės durų pirmasis pribėgo K. B., kuris išlaužė jo duris su rankomis. Tas pačias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir apklaustas liudytoju K. B. (b.l.85-86, 1 t.), kuris nurodė, kad sandėliuko duris, kurios buvo užrakintos pakabinama spyna, patraukė ir duris išlaužė. Kad nukentėjusiosios sandėliuko durys buvo rakinamos, patvirtina ir nukentėjusiosios nuoseklūs parodymai, kuri visą laiką nuosekliai tvirtino, kad jai vasario 21 d. bijant išeiti iš buto, nes namo antrame aukšte girtavo kaltinamasis, ji prašė kaimynės I. K. atnešti jai vandens ir malkų, o bandant kaimynei paduoti raktus nuo sandėliuko, atėjęs K. Š. jai iš rankų išplėšė raktus: vieną ir vienintelį raktą nuo sandėliuko ir du raktus nuo buto. Apie tai ji, kai pavyko iš buto išprašyti kaltinamąjį, pasakė policijos pareigūnėms L. Z. ir M. R., tačiau šios raktų iš kaltinamojo nepaėmė, teismo posėdyje parodydamos, kad jų tuo metu pas jį nerado. Kad nukentėjusiajai priklausantys trys raktai, iš kurių vienas nuo sandėliuko, buvo rasti tą pačią dieną po įvykusio gaisro sulaikius pas kaltinamąjį, patvirtina jo asmens kratos ir reikalaujamų daiktų pateikimo ir daiktų apžiūros protokolai (b.l.175,178,197-198, 1 t.). Be to, ir pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo prisipažinęs kaltu dėl visų nusikaltimų, paaiškindamas, kad būdamas girtas ne viską pamena, nes gerai neatsimena, ar paėmė iš Santos raktus, tačiau gali būti, kad kai ėjo į namus, jis padegė vežimėlį bei žino, kad name rėkavo, kad padegs, tai turbūt taip ir padarė. Ir nors teismo posėdyje kaltinamasis teigia šioje apklausoje visiškai prisipažinęs kaltu dėl to, kad jam buvo daromas spaudimas, tačiau teismo posėdyje apklausta tyrėja O. D. šias teisiamojo nurodytas aplinkybes paneigė.

Tuo būdu, visų šių virš išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos pakanka kaltinamojo kaltei ir dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 187 str. 2 d., pagrįsti, nes jie neginčijamai patvirtina jo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo.

Padarytos nusikalstamos veikos pagal LR BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d. yra nesunkūs, o pagal LR BK 187 str. 2 d. - apysunkis nusikaltimai (LR BK 11 str. 3,4 d.).

K. Š. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis gailisi nusikaltęs bei savo noru pašalino padarytą turtinę žalą, o sunkina tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

K. Š. praeityje teistas 1 kartą, tačiau teistumas išnykęs, turi tris galiojančias administracines nuobaudas, dirba – vykdo individualią veiklą.

Skiriant jam bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgiama į jų pavojingumo laipsnį, jo kaltės formą ir rūšį, kad buvo padaryti du nesunkūs ir vienas apysunkis tyčinis nusikaltimai, jų apimtį ir pasekmes, t.y. kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o gaisro, kuris laiku buvo pastebėtas ir pačių gyventojų numalšintas, metu sudegė vaikiškas vežimėlis ir kopėčios, t.y. padarytos žalos dydį, į kaltinamojo asmenybę – dirba, gailisi nusikaltęs, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes. Todėl, esant visoms šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, jam skirtinos bausmės už šiuos padarytus nusikaltimus – laisvės apribojimas, nes LR BK 55 str. reglamentuoja, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Kadangi kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas savo šeimos narei – buvusiai sugyventinei ir siekiant apsaugoti jos teisėtus interesus, jam kartu su bausme skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens arčiau nei nustatytu atstumu bei dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (LR BK 67 str. 2 d. 8,9 p., 3 d., 72 ¹, 72 ² str.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304-307 str., teismas

nusprendžia:

K. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. bei 187 str. 2 d. ir nubausti:

pagal LR BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant nuo 23 iki 6 val. būti namuose bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemones - nesiartinti prie nukentėjusiosios S. Ū. arčiau kaip 100 metrų atstumu per visą bausmės laiką bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 4 mėnesių laikotarpį po nuosprendžio įsiteisėjimo;

pagal LR BK 145 str. 1 d. laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant nuo 23 iki 6 val. būti namuose;

pagal LR BK 187 str. 2 d. laisvės apribojimu vieneriems metams dvejiems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 6 val.

LR BK 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 1 p., 6 d. pagrindu paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams ir keturiems mėnesiams, įpareigojant visą šį laiką nuo 23 iki 6 val. būti namuose bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemones - nesiartinti prie nukentėjusiosios S. Ū. arčiau kaip 100 metrų atstumu per visą bausmės laiką bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 4 mėnesių laikotarpį po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į atliktą bausmę jam įskaityti dvi paras, išbūtas laikinajame sulaikyme ir laikyti jį atlikusiu 4 laisvės apribojimo dienas.

Kardomąją priemonę iki bausmės vykdymo pradžios – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios S. Ū. arčiau nei 100 m. atstumu.

Daiktinius įrodymus – tris raktus, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajai S. Ū..

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Biržų rajono apylinkės teisme.