Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų I. R. – A. ir A. S. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, suinteresuotas asmuo – J. Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjų I. R. – A. ir A. S. pareiškimas dėl asmeninio testamento patvirtinimo, kuriuo pareiškėjos prašo patvirtinti palikėjos Č. Z. asmeninį testamentą, sudarytą 2022 m. gegužės 18 d.

Nurodė, kad pareiškėjų motina Č. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Keletą mėnesių iki mirties Č. Z., būdama sąmoninga ir suprasdama savo veiksmų reikšmę, 2022-05-18 savo ranka surašė asmeninį testamentą. Č. Z. nuo 2017-11-03 iki (duomenys neskelbtini) (t. y. iki savo mirties) buvo išvykusi į užsienio valstybę - (duomenys neskelbtini). Iki to, nuo 2001-07-12 iki 2017-11-02 savo gyvenamąją vietą ji buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini). Mirė būdama santuokoje su J. Z., santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Č. Z. sirgo vėžiu. Šį faktą ji atskleidė dukroms 2021 metų lapkričio mėnesį, kai jos sveikata ženkliai pablogėjo. Dukros praktiškai kasdieną bendraudavo su ja telefonu, o esant galimybei atvažiuodavo pas motiną su ja pabūti.

Pažymėjo, kad pranešus žinia apie ligą, motina iškėlė testamento klausimą, nes norėjo, kad visas jos turtas liktų dukroms. Minėjo, kad domėjosi šiuo klausimu pas teisininkus, susirado informacijos internete. Vieno telefoninio pokalbio metu 2022 m. liepos pradžioje motina pareiškėjai I. R.-A. pranešė, kad yra surašiusi asmeninį testamentą ir nurodė, kokiame aplankale ir kurioje vietoje ji padėjo šį testamentą. 2022 m. rugsėjo 2 d. I. R.-A. atvažiavo aplankyti motiną savaitgaliui ir ją paslaugyti. Motina jau buvo nusilpusi ir beveik nekalbėjo. Suvokdama, kad gali nebegrįžti į šiuos namus, I. R.- A. motinos nurodytoje vietoje surado asmeninį testamentą ir jį pasiėmė į Lietuvą. Vos tik atvykus į Lietuvą ji sulaukė žinios apie motinos mirtį. Č. Z. asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje.

Suinteresuotam asmeniui J. Z. siųsti procesiniai dokumentai įteikti vadovaujantis 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/1784 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas)(1) 12 straipsnio 2 dalimi.

Suinteresuotas asmuo atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Testamentas – vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Po testatoriaus mirties testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. testamentai sukuria paveldėjimo teisinius santykius. Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas (CK 5.30 straipsnio 1 dalis). Asmeninis testamentas atitinka oficialųjį tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti nurodytiems asmenims, jis turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateiktas teismui ir jo patvirtintas (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą. Tai reiškia, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino.

CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui privalomi reikalavimai: 1) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; 2) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; 3) testatoriaus valios išraiška; 4) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas, asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą reglamentuojančių teisės normų tikslą, yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į asmeninio testamento tikslą – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju, įstatyme nustatytais testamento sudarymo reikalavimais siekiama užtikrinti, jog testatoriaus vidinė valia atitiktų jos išorinę išraišką testamente. Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, tai CK 5.30 straipsnio normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2004; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2009; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2010). Dėl to teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2004, 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013; 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė palikėja Č. Z. Č. Z. nuo 2017-11-03 iki (duomenys neskelbtini) (t. y. iki savo mirties) buvo išvykusi į užsienio valstybę - (duomenys neskelbtini). Nuo 2001-07-12 iki 2017-11-02 savo gyvenamąją vietą ji buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini). Mirė būdama santuokoje su J. Z., santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Palikėja turėjo du vaikus: I. R. – A. ir A. S. Pareiškėjos pateikė tvirtinti mirusiosios Č. Z. 2022 m. gegužės 18 d. surašytą asmeninį testamentą. VĮ Registrų centras Testamentų registro duomenimis, Č. Z. nebuvo sudariusi jokių oficialių testamentų.

Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos pateikė palikėjos Č. Z. ranka surašytus dokumentus, kuriais grindė savo pozicijas byloje. Teismas, įvertinęs tai, kad pateiktų dokumentų (asmeninio testamento, įgaliojimų) rašysena iš esmės sutampa, daro išvadą, kad prašomas patvirtinti 2022 m. gegužės 18 d. asmeninis testamentas buvo surašytas Č. Z. ranka. Palyginus teismui pateiktame tvirtinti dokumente padarytus įrašus ir aukščiau minėtuose dokumentuose padarytus įrašus, teismas sprendžia, jog įrašai skirtinguose dokumentuose padaryti panašiu raštu, panašiomis raidėmis. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra ginčo, jog prašomas patvirtinti asmeninis testamentas surašytas Č. Z. ranka.

Nagrinėjamu atveju teismui vertinant į bylą pateiktą asmeninį Č. Z. vardu 2022 m. gegužės 18 d. surašytą testamentą nustatyta, kad asmeniniame testamente yra nurodyta testamento sudarymo data ir vieta, taip pat testatorės vardas, pavardė. Testamentas yra pasirašytas testatorės Č. Z. Kaip minėta, tai, kad asmeninis testamentas surašytas Č. Z. ranka ir jos pasirašytas neginčija nei vienas byloje dalyvaujantis asmuo. Asmeniniame testamente, be kita ko, yra aiškiai išreikšta testatorės valia, t. y. testamente aptariamas turto paveldėjimo po Č. Z. mirties klausimas, šio klausimo turinys yra tikslus, ir konkretus. Jame nurodyta koks konkrečiai turtas paliekamas, tiksliai įvardintos paveldėtojos - pareiškėjos. Teismas sprendžia, kad iš pateikto Č. Z. vardu 2022 m. gegužės 18 d. surašyto testamento matyti, kad jis atitinka CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatytus asmeniniam testamentui privalomus reikalavimus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas dėl asmeninio testamento patvirtinimo tenkintinas (CK 5.31 straipsnio 4 dalis).

Teismas pažymi, jog asmeninio testamento patvirtinimas teismo nutartimi nereiškia, kad vėliau nebegalimi ginčai dėl tokio testamento turinio ar testatoriaus būklės jo sudarymo metu. Priešingai, testamentą patvirtinus teismui, jis įgauna teisinę galią ir suteikia teisę testamente nurodytiems asmenims priimti palikimą, jo atsisakyti, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, o suinteresuoti asmenys įgyja teisę pareikšti teisme ieškinius dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl testatoriaus neveiksnumo, jo valios trūkumų sudarant testamentą ir kitų priežasčių bei naudotis kitomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams. Asmeninio testamento patvirtinimas teismo tvarka taip pat nevaržo notaro teisės, esant įstatyme nustatytam pagrindui, atsisakyti atlikti tam tikrą notarinį veiksmą (pavyzdžiui, išduoti paveldėjimo teisės liudijimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Taigi, asmeninio testamento patvirtinimo procedūros teisme tikslas yra tik suteikti asmeniniam testamentui oficialaus testamento statusą, tačiau tokios procedūros negalima tapatinti su nuginčijimo procedūra. Atitinkamai suinteresuotam asmeniui išaiškintina, kad jis turi galimybę ginčyti šį testamentą ginčo teisenos tvarka ateityje.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Patvirtinti Č. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), gyvenusios (duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės 18 d. surašytą ir pasirašytą asmeninį testamentą.

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per 7 (septynias) dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.