Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: VĮ Turto bankas, O. B., S. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

9. Pareiškime nurodyti argumentai ir pareiškimo priedai patvirtina, kad T. M., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) būdama našle. T. M. sutuoktinis A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) T. M. su sutuoktiniu turėjo dukrą O. B. (byloje įtraukta suinteresuotu asmeniu). Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo S. G. yra O. B. dukterys ir T. M. anūkės. 2025 m. balandžio 1 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijimas patvirtina, jog pareiškėja po senelės mirties paveldėjo jos pinigines lėšas. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis T. M. vardu yra registruotas nekilnojamas turtas – 2/3 dalys Patalpos/buto, butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nurodyto turto 1/3 dalį T. M. įsigijo 1997 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, esant santuokoje su A. M. (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)), kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Kitą 1/3 buto dalį T. M. paveldėjo po savo tėvo M. B. mirties. Iš byloje esančios 2025 m. rugsėjo 15 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, jog kitų duomenų apie palikėjo A. M. santuokų įregistravią Lietuvos Respublikje gyventojų registre nėra, jis mirė būdamas santuokoje.

10. T. M. ir jos sutuoktinio A. M. santuokoje turtas buvo įgytas galiojant 1969 metų LR SŠK normoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 9 d. nutartyje c. b. Nr. 3K-3-551/2006 yra pažymėjęs, kad tiek Santuokos ir šeimos kodekse, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tik CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš minėtų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Tačiau pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas galiojant CK. Iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus.

11. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

12. Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

13. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad T. M. po sutuoktinio A. M. mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjusi turtą faktiškai valdyti, t. y. valdė buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Toliau naudojosi nurodyto turto dalimi, mokėjo visus privalomus mokesčius, ką patvirtina pareiškėjos pateikti AB ,,Miesto gijos“ elektroninis laiškas, Valstybinio socialinio draudimo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus raštas.

14. Remiantis bylos duomenimis, po A. M. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta. Byloje esantys rašytiniai duomenys leidžia konstatuoti, kad turtas, likęs po A. M. mirties buvo nepertraukiamai valdomas ir prižiūrimas T. M. iniciatyva, kuri rūpinosi šiuo nekilnojamuoju turtu po savo sutuoktinio A. M. mirties kaip savo turtu. Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad T. M. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė savo valią įgyti savo sutuoktinio A. M. palikimą, t. y. atliko aukščiau aptartus aktyvius veiksmus dėl rūpinimosi ir naudojimosi turtu, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Palikėjo vienintelė dukra byloje dalyvauja kaip suinteresuotas asmuo, pareiškėjos pareiškimui prieštaravimų nepateikė. Taigi, byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po A. M. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad T. M. po sutuoktinio A. M. mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusia palikimą (CK 5.51 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po A. M. mirties T. M. priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spęsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) faktiniais veiksmais priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas pareiškėjai I. B. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.