- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-10
- Bylos Nr.
- 1A-181-300/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21033-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė, Virginija Žindulienė
- Nukentėjusysis
- G. G.
- Nuteistasis
- R. J.
- Advokatai
- Valdas Kairys
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų ir Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Virginijos Žindulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams,
- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir R. J. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. J. paskirta 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir R. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į bausmę įskaityta pagal Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. sausio 13 d. nuosprendį atlikta bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas R. J. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. spalio 8 d. 14.55 val. iki 2019 spalio 9 d. 15.10 val. (t. y. dvi paros), nuo 2019 m. lapkričio 29 d. iki 2020 m. balandžio 29 d.
Nukentėjusiosios G. G. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. J. priteista 955 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. J. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 17 d. 14 val. iki 2019 m. gegužės 20 d. 12 val. atstūmęs langą įsibrovė į R. R. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš ten pagrobė svetimą, nukentėjusiajam R. R. priklausantį, turtą: 400 Eur vertės televizorių „TD“, 20 Eur vertės TV priedėlį „Viasat“,10 Eur vertės virdulį „Clatronik“, iš viso pagrobė 430 Eur vertės nukentėjusiajam R. R. priklausančio turto.
2. Be to, R. J. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 24 d., laikotarpiu nuo 2.00 val. iki 3.30 val., iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, nukentėjusiajai G. G. priklausantį, turtą: 400 Eur vertės planšetinį kompiuterį „Lenovo TAB3 8“, 25 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, nenustatytų pavadinimų keturis kvepalų buteliukus bei vieną kvepalų buteliuką „D&G“, kurių bendra vertė 160 Eur, 27 Eur vertės vyrišką barzdaskutę, dviejų juvelyrinių dirbinių komplektus, susidedančius iš dviejų sidabrinių grandinėlių ant kaklo, dviejų apyrankių bei dviejų porų auskarų, kurių bendra vertė 93 Eur, vieną 150 Eur vertės auksinį auskarą, 450 Eur vertės benzininį pjūklą „Husqvarna 445 II“, 200 Eur vertės elektrinį suktuką „Makita“, 100 eurų vertės televizorių „TV Star T9 HD LCD“ bei pinigine išraiška nevertinamus įvairius maisto produktus, iš viso pagrobė 1 605 Eur vertės nukentėjusiajai G. G. priklausančio turto.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. J. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.
3.1. Skunde nurodoma, kad teismas skyrė pernelyg griežtą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas), kad jis prašė bylą nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turėjo darbą (nors ir neoficialiai, bet dirbo, ir turi tai įrodančius dokumentus). Nors praeityje buvo teistas septynis kartus, nusikalstamas veikas padarė „būdamas laisvėje“. Teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad jis bylos nagrinėjimo metu atlikinėjo bausmę pataisos namuose. Teismas neleido deramai pasiruošti posėdžiui, teisė jį nepasiruošusį.
3.2. 2020 m. liepos 28 d. gautas skundo papildymas, kuriuo nuteistasis R. J. prašo atsižvelgiant į 2020 m. liepos 1 d. BK pakeitimus peržiūrėti jo bylą.
4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – skundą atmesti. Nukentėjusioji prašė skirti nuteistajam R. J. griežtesnę bausmę, nes jis negrąžino pavogtų daiktų ir neatlygino jai padarytos žalos.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. J. neginčija savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, jų kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimą.
6. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.
7. Nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamo nuosprendžio turinį matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę R. J., įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgė į tai, kad jis padarė du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnio 2 dalis), o kitas – nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis, 178 straipsnio 1 dalis), į kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamų veikų stadiją (veikos baigtos) bei kaltininko asmenybę: nevedęs, nedirbantis (3 t., b. l. 113), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (3 t., b. l. 114), administracine tvarka nebaustas (b. l. 116), aštuonis kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei (b. l. 117–126, 128–134), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad R. J. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, kad yra viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs inkriminuojamus nusikaltimus ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kaltininkas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Visumos šių aplinkybių pagrindu už padarytus nusikaltimus pirmosios instancijos teismas R. J. skyrė terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas mažesnį nei straipsnio sankcijos vidurkis. Už kiekvieną iš nusikaltimų paskirtą bausmę subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys). Atsižvelgęs į tai, kad byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Į paskirtą bausmę įskaitė laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką (4 t., b. l. 4–6, 7–8, 45–48, 49, 59–59, 142–143, 187–188) bei pagal ankstesnį nuosprendį atliktą bausmę. Nesutikti su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, parenkant švelnesnę bausmės rūšį, trumpinant paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo prisipažinimas dėl padaryto nusikaltimo, nuoširdus gailestis skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, ši aplinkybė buvo įvertinta taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas bei jų pagrindu sumažinant nuteistajam paskirtą bausmę vienu trečdaliu, todėl nėra teisinio pagrindo dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį vien dėl to, kad jis pripažino savo kaltę, gailėjosi padaręs nusikaltimus.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl epideminės COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situacijos nuo 2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje paskelbus karantiną, buvo atšaukti du teismo posėdžiai (4 t., b. l. 162, 171), 2020 m. balandžio 22 d. vykusiame teismo posėdyje, sprendžiant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, R. J. buvo apklaustas vaizdo konferencijos būdu (4 t., b. l. 175, 179–180, 181, 182), 2020 m. gegužės 7 d. vykusiame teismo posėdyje R. J. taip pat dalyvavo vaizdo konferencijos būdu ir sutiko duoti parodymus, išsamiai paaiškino abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (5 t., b. l. 6, 11–18). Atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 246 straipsnio 1 dalį baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme kaltinamojo, kuris yra laikomas kardomojo kalinimo ar pataisos įstaigoje, dalyvavimas teismo posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju R. J. dalyvaujant teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu nebuvo pažeistos baudžiamojo proceso nuostatos. Taip pat nėra pagrindo vertinti, kad bylą išnagrinėjus tokiu būdu buvo pažeistos nuteistojo teisės ir teisėti interesai ar kitaip apsukintas pasirengimas gynybai.
10. Nuteistasis papildė savo apeliacinį skundą prašymu peržiūrint jo bylą įvertinti 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus (žr. šios nutartis 3.2 punktą). Teisėjų kolegija pažymi, kad 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263, kuris įsigaliojo 2020 m. liepos 1 d., buvo pakeistos BK 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsnių nuostatos, tačiau nuteistasis nenurodė, kurio konkrečiai baudžiamojo įstatymo straipsnio pakeitimas, anot jo, švelnina jo bausmę ar kitaip lengvina jo teisinę padėtį. Manytina, kad R. J. savo prašymą sieja su 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusiais BK 75 straipsnio pakeitimais, kurie suteikia teisę iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Pastebėtina, kad pagal nuosprendžio priėmimo metu galiojusią BK 75 straipsnio redakciją teismas turėjo teisę atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą pripažino, kad nėra pagrindo atidėti bausmės vykdymo. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis – nevedęs, nedirbantis, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje kaip darbo ieškantis asmuo, yra aštuonis kartus teistas), daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog R. J. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl nuteistajam paskirtos bausmės, jos dalies vykdymas neatidėtinas.
11. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji prašė skirti nuteistajam griežtesnę bausmę, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 4 dalimi nesant prokuroro, nukentėjusiojo skundo apeliacinės instancijos teismas negali bloginti nuteistojo teisinės padėties, todėl nagrinėjamu atveju, kai apeliacinį skundą padavė tik nuteistasis, nukentėjusios prašymas nuteistajam skirti griežtesnę bausmę negali būti tenkinamas.
12. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant nuteistajam paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati padarytų nusikaltimų pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41, 54 straipsniai), todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo R. J. apeliacinį skundą.