Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Oksanai Videiko, dalyvaujant ieškovei L. P., atsakovui S. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą ieškovės L. P. ieškinį atsakovui S. P. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005-07-21 sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, jų dukters D. P., gim. 2002-09-29, gyvenamoji vieta nustatyta su motina, iš atsakovo priteistas išlaikymas dukrai periodinėmis išmokomis – po 200 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Atsakovui nevykdant pareigos mokėti dukrai išlaikymą, ieškovė kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kurį vėliau pateikė antstoliui vykdyti. Atsakovas neteikia išlaikymo dukrai ir 2012-07-01 išlaikymo skola yra 18 656,66 Lt.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, nes neturi pajamų, taip pat paaiškino, jog turi kitą šeimą, mažametį sūnų. Atsakovas taip pat nurodė, kad jo išsilavinimas yra aštuonių klasių, kitų mokslų nebaigė.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad nepilnametė D. P. gyvena kartu su motina ir seneliais dviejų kambarių bute su visais patogumais, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovės tėvams. Mergaitė lanko mokyklą, turi papildomų poreikių, susijusių su sveikatos užtikrinimu ir palaikymu, jai taip pat turi būti sudarytos sąlygos dalyvauti įvairiuose kituose užsiėmimuose, kultūros renginiuose, įgyti reikiamų priemonių mergaitės turimiems ar įgytiems gabumams lavinti. Išvadą teikiančios institucijos nuomone, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo yra tenkintinas, nes pakeitus išlaikymo dydį bus geriau užtikrinta vaiko teisė į tinkamą išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi dukrą D. P., gimusią 2002-09-29 (b. l. 4). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2005-07-21 sprendimu nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, nustatė šalių dukters D. P. gyvenamąją vietą su motina ir priteisė iš atsakovo dukrai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis – po 200 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės (b. l. 6-7). Iš antstolės Nijolės Viešchnickienės pažymos matyti, kad atsakovas S. P. nevykdo teismo sprendimo ir neteikia dukrai išlaikymo. Išlaikymo skola 2012-07-01 – 18 656,66 Lt (b. l. 9). Nepilnametei D. P. iš Vaikų išlaikymo fondo mokama po 195 Lt kas mėnesį (b. l. 9). Prie ieškinio pateikta įrodymų apie nepilnametės D. P. specialiuosius poreikius (mergaitė turi įgimtą žvairumas ir astigmatizmą) (b. l. 10), kitus poreikius (mergaitė lanko mokyklą, kurioje privaloma dėvėti uniformą, be to, šokių būrelį). Ieškovė pateikė teismui pažymą, iš kurios matyti, kad ji per mėnesį gauna apie 1000 Lt darbo užmokesčio (b. l. 12), taip pat įrodymus, jog neturi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (b. l. 13).

Atsakovas S. P. registruojasi darbo biržoje, turi bedarbio statusą. Nuosavybės teise nekilnojamojo turto, kito registruotino turto neturi (b. l. 31-33, 46). Atsakovas pateikė įrodymus, kad turi kitą šeimą – gyvena kartu su E. K., augina sūnų D. P.. Atsakovo sugyventinė nedirba, gauna socialines išmokas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus (b. l. 45).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo

Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, tiek CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų prievolė išlaikyti nepilnametį vaiką yra tęstinio pobūdžio, todėl per tam tikrą laiką, keičiantis tiek vaiko poreikiams, tiek jo tėvų galimybėms juos patenkinti, šios prievolės turinys gali kisti. Dėl to įstatyme įtvirtinta galimybė pakeisti išlaikymo dydį, formą (CK 3.201 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė – nepilnametės D. P. atstovė pagal įstatymą – jos motina – kreipėsi į teismą, prašydama padidinti jos dukrai iš tėvo priteistą išlaikymą iki 500 Lt per mėnesį, remdamasi tuo, kad mergaitės poreikiai padidėjo, ankstesniu teismo sprendimu priteistas 200 Lt dydžio išlaikymas nepatenkina net minimalių dukros poreikių; mergaitė lanko mokyklą, taip pat šokių būrelį, be to, turi specialių poreikių dėl sveikatos (jai nustatytas įgimtas žvairumas ir astigmatizmas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą nurodyta, kad pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi abu tėvai. Išlaikymo prievolė yra individuali, asmeninė, ją privalo vykdyti kiekvienas iš tėvų. Vaiko išlaikymo našta negali būti perkelta vienam iš tėvų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2006; kt.).

Sprendžiant, yra ar ne pagrindas padidinti išlaikymą, analizuotinos dvejopo pobūdžio aplinkybės: pirma, aplinkybės, susijusios su vaiko poreikių padidėjimu; antra, aplinkybės, susijusios su tėvų turtine padėtimi ir jų galimybėmis teikti savo nepilnamečiui vaikui atitinkamo dydžio išlaikymą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama, kad, sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, visais atvejais turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Šio principo esmė ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, priteisiant iš atsakovo išlaikymą dukrai 2005-07-21 teismo sprendimu, mergaitei dar nebuvo 3 metų. Šiuo metu ginčo šalių dukrai 10 metų, ji lanko mokyklą, kasmet tenka pirkti uniformą, nuolat reikia mokyklinių reikmenų. Be to, mergaitė turi specialių poreikių dėl sveikatos: jai nustatytas įgimtas žvairumas ir įgimtas astigmatizmas, dėl to periodiškai reikia keisti akinių stiklus, kurie kainuoja kelis šimtus litų (b. l. 10, 43-44). Šalių dukra kelerius metus lanko šokių būrelį, už kurį reikia mokėti, taip pat pirkti šokių drabužius, mokėti konkurso dalyvio mokestį.

Ieškovė negalėjo tiksliai nurodyti, kiek tiksliai skiria pinigų per mėnesį dukros poreikiams tenkinti, tačiau, remiantis bylos duomenimis, darytina išvada, kad ginčo šalių dukters Dovilės, kuriai šiuo metu yra 10 metų, kasdieniams poreikiams patenkinti, visaverčiam vystymuisi užtikrinti kas mėnesį reikia didesnės negu minimali mėnesinė alga (850 Lt) sumos. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005-07-21 sprendimu iš atsakovo priteisto 200 Lt kas mėnesį išlaikymo akivaizdžiai nepakanka mergaitės būtiniems kasdieniams poreikiams, iš esmės pasikeitusiems dėl amžiaus, atsiradusių papildomų išlaidų, patenkinti. Be to, augančiam vaikui turi būti sudarytos materialinės sąlygos lavinti turimus ar įgytus gabumus, dalyvauti kultūros renginiuose. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad yra CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindas padidinti iš atsakovo priteisto dukrai išlaikymo dydį.

Dėl tėvų galimybių teikti dukrai reikalingo dydžio išlaikymą pažymėtina tai, kad mergaitės motina, jos teigimu, gauna apie 1200-1300 Lt darbo užmokestį, kitų pajamų, nekilnojamojo turto neturi. Dukrą išlaikyti ieškovei padeda jos tėvai, kuriems nuosavybės teise priklausančiame bute jos gyvena. Teismo posėdyje atsakovas pripažino, kad visiškai nesidomi dukters gyvenimu, jos nelanko ir neteikia materialinio išlaikymo, nes, pasak jo, neturi tiek pajamų, kad galėtų mokėti išlaikymą dukrai. Antstolės, vykdančios 2005-07-21 teismo sprendimą, kuriuo iš atsakovo priteistas 200 Lt kas mėnesį išlaikymas, pažymoje nurodyta, kad 2012-07-01 išlaikymo skola – 18 656,66 Lt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama, kad dėl normalaus vaiko vystymosi tėvai turi asmeninę atsakomybę, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais. Visais kitais atvejais, kai tėvai objektyviai pajėgūs teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2002; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Objektyvūs veiksniai – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., t. y. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingas. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo galimybės gauti pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovas visiškai neteikia dukrai išlaikymo, visa šalių dukters išlaikymo našta tenka ieškovei. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, būtų riboto darbingumo. Pažymėtina, kad atsakovas ilgą laiką oficialiai nedirba. Teismui nepateikta jokių duomenų, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad atsakovas deda pastangas tam, jog gautų pajamų ir galėtų teikti išlaikymą dukrai. Teismo paklaustas, ar darbo birža, kurioje jis registruojasi kaip bedarbis, nesiūlė mokytis ir įgyti profesiją, atsakovas paaiškino, kad darbo biržos organizuojamuose mokymuose nedalyvauja, nes, jo teigimu, jam besimokant nebus kam išlaikyti šeimą (b. l. 56). Tokie atsakovo paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad jis faktiškai dirba ir gauna pajamų, tačiau jų visiškai neskiria dukrai išlaikyti, rūpinasi tik dabartine savo šeima. Teismo paklaustas, kokių imasi veiksmų, kad uždirbtų, atsakovas nurodė, jog ketina vykti dirbti į užsienį, kur jau buvo išvykęs ir dirbo. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pripažinęs, jog dirbo užsienyje, kartu atsakovas nurodė, kad iš uždirbtų pinigų nė kiek neskyrė dukrai išlaikyti (b. l. 56). Ta aplinkybė, kad atsakovas turi kitą šeimą, mažametį sūnų, jokiu būdu neatleidžia jo nuo pareigos teikti materialinį išlaikymą dukrai iš pirmosios santuokos. Pagal įstatymą atsakovas turi pareigą išlaikyti abu vaikus, nepriklausomai nuo to, su kuriuo vaiku gyvena (CK 3.198 straipsnis).

Vertindamas, ar yra pagrindas padidinti išlaikymą iki ieškinyje nurodytos 500 Lt per mėnesį sumos, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus vyras (g. 1978 m.). Byloje surinktų ir ištirtų duomenų analizė leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nenurodė ir neįrodė, jog dėl objektyvių veiksnių negali teikti dukrai būtino išlaikymo. Bylos nagrinėjimo metu ištirti duomenys yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovo nurodytos priežastys, dėl kurių jis neišlaiko dukters, lemtos subjektyvių veiksnių – atsakovas ilgą laiką nededa pastangų ir neieško galimybių teikti dukrai išlaikymą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo proceso metu atsakovas nė karto neišreiškė susirūpinimo dėl to, jog visiškai neišlaiko dukters, net nenurodė, kad ateityje ketina dėti pastangas tam, jog prisidėtų prie dukters išlaikymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant dėl kiekvieno iš vaiko tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką apimties, svarbu įvertinti ir tai, jog tam iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, neišvengiamai tenka didžiausioji išlaidų našta. Visais atvejais svarbiausia, kad vaikui priteisiamos iš vieno iš tėvų išlaikymo sumos ir kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko raidai ir ugdymui užtikrinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl iš atsakovo priteistino dukrai išlaikymo dydžio, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad dukters išlaikymu, auklėjimu, jos sveikatos problemų sprendimu rūpinasi išimtinai ieškovė, kurios pajamos nėra didelės. Be to, ginčo šalių dukters teisę į būstą iš esmės užtikrina motina ir seneliai, kuriems nuosavybės teise priklausančiame bute mergaitė gyvena su motina.

Kartu atsižvelgtina į tai, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką – sūnų D. P. (2008-06-20), kurį išlaiko ir su kurio motina jis šiuo metu gyvena (b. l. 47, 48). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad, priteisiant išlaikymą, kai teisę jį gauti turi du ir daugiau vaikų, vadovaujamasi lygybės principu. Lygybės principas nereiškia, kad visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; kt.). Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad atsakovo dukra Dovilė yra vyresnė už sūnų Deimantą, vien dėl to jos poreikiai didesni. Be to, minėta, mergaitė turi sveikatos problemų, kurioms spręsti reikia papildomų išlaidų, lanko mokyklą. Kita vertus, pripažintina, kad šiuo metu mergaitės motinos gaunamos nuolatinės pajamos, taip pat tai, kad ji turi išlaikyti vieną vaiką, leidžia kiek didesne dalimi patenkinti dukters poreikius.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas prieina prie išvados, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo dukrai Dovilei išlaikyti 450 Lt kas mėnesį, indeksuojant išlaikymo dydį kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Šioje byloje esančių duomenų analizė neteikia pagrindo išvadai, kad tokio dydžio išlaikymo dukrai priteisimas iš atsakovo neigiamai paveiktų kito atsakovo vaiko – sūnaus Deimanto – interesus. Atsakovas yra jaunas, darbingas vyras, kuris turi galimybių dirbti ir teikti savo vaikams išlaikymą jų būtiniems poreikiams patenkinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymą ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), patenkinus ieškinį, valstybei iš atsakovo priteistina 162 Lt žyminio mokesčio ir 18 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso – 180 Lt (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 270, 301 straipsniais, teismas

nutarė:

patenkinti ieškinio dalį.

Pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005-07-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2259-653/05 priteisto iš atsakovo S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) mokėtino išlaikymo dydį.

Priteisti iš atsakovo S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 450 (po keturis šimtus penkiasdešimt) Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės, indeksuojant išlaikymo dydį kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nepilnametės D. P. gaunamas lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise atstovei pagal įstatymą L. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“ arba sąskaita Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.

Teisėja Laima Ribokaitė