Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) bei Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-23 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „General Financing“, Lindorff Oy, Lietuvoje veikiantis per Lindorff Oy filialą, AB „Swedbank“, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė teismui pateikė ieškinį, kuriame prašė nutraukti ieškovės I. J. ir atsakovo A. J. santuoką, sudarytą 2007-09-22 dėl atsakovo kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų – T. J., S. J. ir L. J. - gyvenamąją vietą su motina (ieškove), priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamus periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, vaikų išlaikymui skirtų pinigų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; pripažinti, kad prievolės kreditoriams: UAB „General Financing“, pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-10 vykdomąjį raštą Nr. 2-1017-494/2011, dėl 94,61 Eur skolos su 5 procentų metinių palūkanų; AB „Swedbank“ – pagal Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro 2011-02-22 vykdomąjį raštą Nr. JŠ-1559, dėl 1 372,89 Eur skolos bei 6 procentų metinių palūkanų, yra ieškovės ir atsakovo solidarios prievolės; nutraukus santuoką, pripažinti atsakovo asmeninę prievolę pagal Lindorff Oy kredito sutartis Nr. T905058934 ir C901023938; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokoje turėtą pavardę – „J.“. Ieškovė teigė, kad atsakovas naudojo fizinį smurtą, t. y. žiauriai elgėsi, nebuvo lojalus, nevykdė sutuoktinio pareigų, šeimos poreikiais ir interesais nesidomėjo. Ieškovei nustatytas neįgalumas nuo vaikystės dėl nervų ir širdies. Paaiškino, kad pradžioje atsakovas gerai elgėsi, tačiau vėliau pradėjo vaikščioti į kazino. Be to, atsakovas išgėręs pradėjo smurtauti prieš vaikus dėl tos priežasties, kad jie verkdavo. Kadangi ieškovė gindavo vaikus, todėl atsakovas mušdavo ieškovę rankomis. Teigė, kad atsakovas būdamas blaivus taip nesielgdavo. Atsakovas kaltas, kad seksualiai kabinėjosi prie savo sūnaus T. J., dėl ko buvo nuteistas. Nuo to laiko, kai atsakovas įkalinimo įstaigoje, vaikų neišlaiko. Prašė palikti jai jos iki santuokos turėtą pavardę, o ne tokią, kokią prašė ieškinyje. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, teigė, kad santuoką nori išlaikyti. Iš dalies sutinka, kad vartodamas alkoholį naudodavo smurtą konflikto metu. Tačiau teigė, kad ieškovė negamino maisto, neskalbė jam kai jis dirbo. Kodėl vartojo smurtą prieš vaikus ir ieškovę nežino, jam yra sveikatos sutrikimas, nes negali suvaldyti emocijų, dėl to gydėsi gydymo įstaigose. Teigė, kad ieškovė buvo du kartus neištikima. Sutiko, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų su ieškove. Sutiko teikti išlaikymą, tik mažesnį (po 50 Eur) vienam vaikui, nes negali dirbti dėl neįgalumo. Prašė, kad socialiniai darbuotojai kontroliuotų, kur leidžiami vaikų pinigai. Teigė, kad abu yra kalti dėl santuokos nutraukimo;Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „General Financing“ pateikė atsiliepimą, kuriame sutiko su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis dėl ieškovės skolos. Nurodė, kad atsakovas atsiliepimo pateikimo dienai yra skolingas 2 564,70 Eur. Teigė, kad abiejų šalių sandoriai sudaryti santuokos metu, vedant bendrą ūkį bei šeimos poreikių tenkinimui, todėl atsakomybė pagal šiuos sandorius turėtų būti solidari.Išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad palaiko ieškovės ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė santuoką dėl atsakovo kaltės, paliko šalims jų santuokines pavardes, nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovė, priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2015-08-24), periodinėmis išmokomis kas mėnesį, kiekvienam po 75 Eur iki jų pilnametystės, paskyrė ieškovę nepilnamečių vaikų priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, nustatė, kad nutraukus santuoką, atsakovas ir ieškovė išlieka solidariai atsakingi pagal santuokoje prisiimtas prievolės kreditoriams.Teismas nustatė, kad po to, kai 2007-09-22 sutuoktiniai sudarė santuoką, atsakovas buvo nuteistas už tyčines nusikalstamas veikas – nusikaltimus: 1) 2011-03-30 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-571-536/2011, už tai, kad 2010-05-23 bute, esančiame Žolyno g. 6-66A, Vilniuje, atsakovas delnu du kartus sudavė mažamečiui T. J. per galvą, o po to – dar 10 kartų diržu į įvairias kūno vietas; 2010-10-22 tame pačiame bute atsakovas, būdamas neblaivus, kumščiu sudavė verkiančiam mažamečiui T. J. vieną smūgį į dešinį šoną, taip sukeldamas jam fizinį skausmą; 2) 2011-10-06 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-983-111/2011, pagal BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (vagystė); 3) 2012-05-15 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-182-626/2012, už tai, kad atsakovas 2012-01-17, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą prieš savo žmoną (ieškovę); 4) 2015-12-07 Vilniaus apygardos nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-426-851/2015, už tai, kad atsakovas, mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui ir mažamečiams, tenkino lytinę aistrą su mažamečiu oraliniu būdu. Teismas sprendė, kad byloje įrodytos aplinkybes dėl atsakovo smurto artimoje aplinkoje, t. y. tiek prieš sutuoktinę, tiek prieš nepilnamečius vaikus, todėl atsakovas yra kaltas dėl to, kad iširo santuoka. Teismas sprendė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove jos gyvenamojoje vietoje labiausiai atitinka vaikų interesams. Ieškovė nereikalavo nustatyti skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo su vaikais tvarkos, todėl bendravimo tvarkos nenustatė. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas buvo suimtas už galimai padarytą sunkų nusikaltimą prieš savo mažametį vaiką, jį seksualiai prievartavus, sprendė, kad nėra pagrindo nustatyti ir minimalios bendravimo tvarkos, kadangi tokia prieštarautų nepilnamečių vaikų interesams. Vertindamas šalių turtinę padėtį nustatė, kad ieškovė yra iš dalies darbinga (nustatytas 50 procentų darbingumas), atsakovė nuo 2016-01-18 dirba, 2016-01-31 pastarajai priskaičiuotas 73,47 Eur darbo užmokestis. Atsakovui 2006-05-11 nustatytas 25 procentų darbingumo lygis, atsakovas nedirba, gauna 105,33 Eur netekto darbingumo pensiją. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes dėl sutuoktinių turtinės padėties ir sveikatos būklės, sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui po 150 Eur kiekvienam, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, yra pagrįstas, tačiau negali būti tenkinamas dėl atsakovo sveikatos būklės ir jam nustatyto 25 procentų darbingumo lygio, todėl priteisė kiekvienam nepilnamečiui vaikui po 75 Eur išlaikymą. Santuokoje sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto neįgijo. Nustatė, kad santuokoje sutuoktiniai įgijo kreditorinius įsipareigojimus, ir visos prievolės šalims atsirado tenkinant šeimos poreikį į būstą, šalims vedant bendrą ūkį, todėl šalys ir po santuokos nutraukimo išlieka solidariai atsakingos kreditoriams pagal santuokos metu prisiimtas prievoles.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-23 sprendimą, priimti pirmosios instancijos teismo nepriimtą pareiškimą dėl 10 000 Eur neturtinės žalos priteisimo bei nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliacinį skundą grindė tuo, kad teismas neleido atsakovui pasisakyti, nepriėmė atsakovo pateikto pareiškimo. Nurodė, kad teismas nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių dėl ieškovės neištikimybės bei prastos vaiko priežiūros. Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, prašė skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Teigė, kad šalys turi įrodyti vienas kito kaltę dėl santuokos iširimo. Atsakovas tokių įrodymų nepateikė. Pripažindamas, kad santuoka tarp šalių nutrauktina dėl atsakovo kaltės, teismas vadovavosi ne tik šalių paaiškinimas, bet ir tuo, kad atsakovas yra teistas už smurtą prieš savo mažamečius vaikus ir sutuoktine bei už tai, kad tenkino lytinę aistrą su mažamečiu oraliniu būdu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. Apeliacinis procesas šiuo atveju vyksta dėl dalies pirmosios instancijos priimto sprendimo, t. y. dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepriėmė atsakovo pateikto dokumento, įvardinto pareiškimu, bei dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės.

Dėl atsakovo pateiktų dokumentų pirmosios instancijos teisme nepriėmimo

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prie bylos medžiagos neprijungė jo (atsakovo) pateiktų dokumentų, t. y. priešieškinio, įvardinto ieškiniu.Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2015-09-18 pateikė priešieškinį, įvardintą ieškiniu, kuriame prašė priteisti 5 000 Eur (t. 1, b. l. 111). Pirmosios instancijos teismas 2015-10-13 nutartimi atsakovui nustatė terminą pateikto dokumento – priešieškinio, įvardinto atsiliepimu, trūkumams pašalinti (t. 1, b. l. 117-118). Minėta nutartis nebuvo apskųsta. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-11-02 pakartotinai nustatė terminą pašalinti trūkumus pateiktam dokumentui, taip pat išaiškino atsakovui teisę į teisinę pagalbą (t. 1, b. l. 122-123). Nutartis apskųsta nebuvo. Tačiau atsakovas ir per papildomai nustatyta terminą trūkumų nepašalino, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-10 nutartimi atsakovo pateiktą procesinį dokumentą laikė nepaduotu ir grąžino jį atsakovui (t. 1, b. l. 132). Minėta nutartis taip pat nebuvo apskųsta. Įvertinus byloje esančią medžiagą matyti, kad atsakovo pateiktų procesinių dokumentų klausimas buvo svarstytas trimis nutartimis (nutartis atsakovui buvo įteiktos asmeniškai (t. 1, b. l. 120, 125; t. 2, b. l. 2). Minėtų nutarčių atsakovas neskundė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog 2016-01-12 vykusiame parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas dėl to, jog pats atsakovas pareikalavo profesionalios teisinės pagalbos (advokato) (t. 2, b. l. 16). Atsakovui teisė turėti profesionalų atstovą buvo užtikrinta Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-12-07 sprendimu (t. 2, b. l. 22). Tačiau atsakovas nei po 2015-12-07 garantuojamos teisinės pagalbos sprendimo suteikti atsakovui advokatą, nei 2016-03-10 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, kuriame atsakovas dalyvavo kartu su advokatu, jokių papildomų dokumentų (priešieškinio) teismui nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovo procesinės teisės gintis nuo pareikšto ieškinio buvo užtikrintos, tačiau atsakovas nepasinaudojo teise pateikti įstatymo reikalavimus atitinkančio priešieškinio pateikti ir po 2015-12-07, kai atsakovui buvo suteikta profesionali teisinė pagalba. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas pateikė tiek atsiliepimą, tiek kitus papildomus dokumentus, asmeniškai dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė paaiškinimus žodžiu, tačiau papildomų prašymų prijungti priešieškinį nepateikė. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo pateiktas dokumentas – priešieškinys, įvardintas ieškiniu, buvo pagrįstai nepriimtas dėl esminių priešieškiniui keliamų reikalavimų trūkumų, išsamiai išvardintų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-13 bei 2015-11-02 nutartyse, o atsakovas nurodytų trūkumų nešalino net jam (atsakovui) suteikus profesionalią teisinę pagalbą. Atsakovas ir apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl 10 000 Eur dydžio neturtinės žalos priteisimo (t. 2, b. l. 70). Atsižvelgiant į tai, jog teisėjų kolegija jau pasisakė dėl atsakovo pareikšto priešieškinio priėmimo klausimo (pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinių teisės normų atsisakydamas priimti atsakovo pateiktą priešieškinį) bei į CPK 312 straipsnyje suformuluotą taisyklę, kuri draudžia kelti naujus reikalavimus apeliaciniame skunde, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme, todėl apelianto pareikštas prašymas (pareiškimas) priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą nevertintinas.

Dėl santuokos nutraukimo, esant atsakovo kaltei

Apeliantas nesutinka ir su skundžiamo sprendimo dalimi, kurioje nustatyta, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad šalių santuoka dėl atsakovo kaltės buvo nutraukta dviem pagrindais: CK 3.60 straipsnio 2 dalies pagrindu (atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas) bei CK 3.60 straipsnio 3 dalies pagrindu (atsakovas nuteistas už tyčinius nusikaltimus artimoje aplinkoje) (t. 2, b. l. 56). Apeliaciniame skunde atsakovas neneigė teismo nustatytų aplinkybių dėl atsakovo kaltės (smurto artimoje aplinkoje), tačiau teigė, jog pati ieškovė prisipažino, jog buvo neištikima atsakovui santuokos metu bei dėl šios priežasties yra ir ieškovės kaltė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išklausiusi 2016-03-10 pirmosios instancijos teisme vykusio posėdžio garso įrašą, sutinka su apelianto teiginiu, jog ieškovė prisipažino buvusi neištikima atsakovui. Tačiau to paties teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad pirmą neištikimybės kartą ieškovei atleido, o dėl antrojo kilo ginčai, tačiau atsakovas posėdžio metu pažymėjo, jog santuoką norėtų išsaugoti, mano, jog dar jaučia šiltus jausmus ieškovei. Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovės neištikimybės faktas šios bylos faktinių aplinkybių kontekste nėra reikšmingas, kadangi, viena vertus, atsakovas neneigia aplinkybės, jog smurtavo tiek prieš ieškovę, tiek prieš nepilnamečius vaikus, kita vertus, neištikimybės faktą ieškovei atleido dar iki ieškovė pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo teismui. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, jog Vilniaus apygardos teismo 2015-12-07 nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-426-851/2015, įsiteisėjo 2016-04-06 (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kas reiškia, jog šalių santuoka iširo pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytą prezumpciją – kai asmuo nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą (šiuo atveju – prieš savo šeimos narius). Apeliantas teigė, jog ieškovė taip pat smurtaudavo prieš atsakovą, palikdavo vaikus be priežiūros, tačiau į bylą nepateikė jokių objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų tokią aplinkybę (CPK 178 straipsnis). Apeliantas teigė, kad pirmosios instancijos teisme jam nebuvo leista pasisakyti dėl bylai reikšmingų aplinkybių, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išklausiusi 2016-03-10 posėdžio įrašo, su tokiais apelianto teiginiais nesutinka, nes teismo posėdžio metu apeliantas davė išsamius paaiškinimus dėl bylai reikšmingų aplinkybių, uždavė klausimus ieškovei, atsakinė į teisėjo užduotus klausimus, be to, proceso metu turėjo ir atstovą (advokatą), kuris taip pat proceso šalims uždavė klausimus, paaiškino bylai reikšmingas aplinkybes. Esant aukščiau nurodytai aplinkybei, atmestinas kaip nepagrįstas apelianto teiginys, jog atsakovui nebuvo sudarytos sąlygos tinkamai pasisakyti dėl bylai reikšmingų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, taigi sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Bylos duomenimis, atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme buvo atleista 2016-04-19 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu (t. 2, b. l. 83-84). Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą buvo patirta 52,11 Eur išlaidų (t. 2, b. l. 82). Ieškovei esant atleistai nuo bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 52,11 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Atsakovo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-23 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 52,11 Eur (penkiasdešimt dviejų eurų ir 11 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630.