- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-04
- Bylos Nr.
- 2S-2973-912/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-0266-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Ieškovas
- S. R.
- Atsakovas
- Švenčionių socialinių paslaugų centrui
- Kategorijos
- 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovui Švenčionių socialinių paslaugų centrui dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė, nesutikdama su Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. vasario 15 d. sprendimu, pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti jai iš atsakovės 10 000 Eur neturtinės žalos. Ieškovė 2018 m. spalio 3 d. pateikė teismui atsisakymą nuo ieškinio, prašė bylą nutraukti, nurodė, kad jai žinomos ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės. Teismas priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio, bylą nutraukė ir priteisė atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. spalio 9 d. nutartimi priėmė ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukė, atmetė atsakovo prašymą skirti ieškovei 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 1405 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Teismas nenustatė ieškovės nesąžiningumo pateikiant teismui procesinį dokumentą ar sąmoningo ieškovės veikimo prieš teisingą bei greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismas nurodė, kad ieškovė, nesutikdama su Darbo ginčo komisijos sprendimu, pasinaudojo jai suteikta teise su ieškiniu kreiptis į teismą. Teismas sprendė, kad toks ieškinio pareiškimas negali būti laikomas nesąžiningu. Teismas atmetė atsakovo prašymą skirti ieškovei baudą.
4. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas atsižvelgė į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2, 5 punktuose numatytus kriterijus.
5. Teismas vertino, kad atsakovo nurodytos 1125 Eur išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą neviršija civilinėse bylose rekomenduotino priteisti užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalaus (2 212 Eur) dydžio, todėl jas priteisė iš ieškovės.
6. Teismas nurodė, kad vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis (be individualiųjų įmonių) šalies ūkyje 2018 m. antrąjį ketvirtį sudarė 926,7 Eur, todėl maksimalus užmokestis už vieną valandą dalyvaujant bylą nagrinėjant teisme yra 92,67 Eur. Teismas atsižvelgė į 2018 m. rugpjūčio 23 d. parengiamojo posėdžio trukmę – 31.06 min., taip pat į tai, kad atsakovą atstovavo advokato padėjėjas (Rekomendacijų 5, 8 punktai), ir sumažino prašomas priteisti 756,25 Eur išlaidas už atstovavimą teismo posėdyje iki 74 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė
7. Ieškovė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nutarties dalį dėl 1405 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atmesti atsakovo prašymą priteisti iš ieškovės 1845,25 Eur atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Prašomos priteisti atsakovo atstovo išlaidos buvo nebūtinos.
7.2. Atsakovo steigėjas yra Švenčionių rajono savivaldybė. Iš savivaldybės internetinio tinklapio matyti, kad savivaldybės administracijoje įsteigtas Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius. Pagal šio skyriaus nuostatus, patvirtintus Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. A-446, vienas iš skyriaus uždavinių yra atstovauti savivaldybei ir savivaldybės institucijoms teisme (7.2 punktas), funkcijos – rengti savivaldybės institucijų dokumentų ir sprendimų projektus skyriaus kompetencijos klausimais (8.1.1 punktas), pagal atskirus įgaliojimus atstovauti Švenčionių rajono savivaldybei bei Švenčionių rajono savivaldybės administracijai teismuose ir kitose teisėsaugos institucijose, rengti procesinius dokumentus. Ieškovė su atsakovės vadove J. J. neretai kreipdavosi konsultacijų į šio skyriaus specialistus ir gaudavo profesionalią pagalbą.
7.3. Atsakovės atstovė J. J. turi teisės magistro laipsnį. Kilusį ginčą Darbo ginčų komisijoje buvo sunku nagrinėti, nes atsakovė atstovė pati neatvykdavo, o ją atstovavęs advokatas nežinojo visų aplinkybių. Atsakovas nepanoro pasinaudoti galimybe sudaryti taikos sutartį.
7.4. Ieškovė yra pripažinta nukentėjusiąja atliekamame ikiteisminiame tyrime pagal BK 167 straipsnio 1 dalį (neteisėtas informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimas). Ieškovei rugsėjo mėnesį įteiktas įspėjimas dėl galimo atleidimo iš darbo.
7.5. Ieškovė nurodo, kad atsisakė ieškinio dėl didėjančio psichologinio spaudimo, kuris sukelia dvasinius išgyvenimus, stresą, sveikatos pablogėjimus.
Atsiliepimas
7.6. Atsakovas pasirinko ekonomiškai nenaudingą sprendimą, nes darbo ginčų komisijoje jį atstovavo advokatas P. D., atsiliepimą teismui rengė advokatas G. B., parengiamajame teismo posėdyje dalyvavo P. D.. Atsakovo vadovė turėjo atitinkamą išsilavinimą, galėjo pasinaudoti Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus teisininkų pagalba, o ne kreiptis į advokatus.
7.7. Bylinėjimosi išlaidų suma yra neproporcingai didelė. Advokatas P. D. dalyvavo Darbo ginčų komisijos posėdyje, buvo susipažinęs su byla. Pateiktas teismui atsakovės atsiliepimo turinys mažai kuo skiriasi nuo atsilipimo, pateikto Darbo ginčų komisijai, turinio. Teisme buvo nagrinėjami tie patys klausimai kaip ir Darbo ginčų komisijoje.
7.8. Tarp šalių kilęs ginčas buvo nesudėtingas, kilęs iš darbo teisinių santykių, tokio pobūdžio bylose yra suformuota teismų praktika. Ginčas nelaikytinas specifiniu, sudėtingu ar reikalaujančiu specialių žinių, patyrimo. Nors prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios sumos, jos yra per didelės.
2. Atsakovas atsiliepime prašo: 1) atmesti atskirąjį skundą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą; 2) skirti ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 5000 Eur baudą, kurios 50 proc. (2500 Eur) priteisti atsakovo naudai; 3) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovė su atskiruoju skundu ne tik pateikia naujų duomenų, kurie negali būti nagrinėtini ir ar prijungti, tačiau nukreipti į sąmoningą apeliacinės instancijos teismo klaidinimą. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikia Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus nuostatus, elektroninio laiško kopiją, atsakovo atsiliepimą darbo ginčų komisijai ir kitus. Visi šie duomenys nebuvo sudėtine civilinės bylos dalimi (teismas turėtų jų apskritai nevertinti). Neaišku, kokią įtaką pateikti įrodymai turėtų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
8.2. Ieškovė siekia sąmoningai klaidinti teismą, remdamasi ne bendrosios kompetencijos, o administracinių teismų praktika, nurodydama, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, o ieškovė neva yra valstybės tarnautoja. Ieškovė nėra valstybės tarnautoja, ginčas kilęs ne iš valstybės tarnybos santykių, atsakovas yra ne savivaldybė ar savivaldybės administracija. Ieškovė sąmoningai klaidina teismą, pateikdama Švenčionių savivaldybės administracijos skyriaus nuostatus, kuriuose nurodoma, kad minėtas skyrius yra savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui. Šis skyrius išimtinai gali atstovauti tik savivaldybę ar administraciją, o ne atsakovą, kuris yra atskiras juridinis asmuo. Teisės aktai negali riboti atsakovui, kaip šaliai, civiliniame procese CPK 56 straipsnyje įtvirtintos teisės turėti atstovą procese, taip pat ir kitaip nei CPK 93-98 straipsniuose įtvirtintas reguliavimas apriboti išlaidų civiliniame procese atlyginimą.
8.3. Ieškovės samprotavimai nepagrįsti, sąmoningai nukreipti į asmeninę naudą: ieškovė nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis ir sąmoningai ignoruoja neigiamus to padarinius, tikėdamasi jų išvengti ir toliau daryti neigiamas pasekmes atsakovui (su nepagrįstais skundais, ieškiniais ir pan. kreiptis bet kur ir nieko neatlyginti). Asmuo, pateikdamas atskirąjį skundą turėjo suprasti, jog teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos buvo atsakovo realiai patirtos (apmokėtos), neviršijo Rekomendacijose nustatytų dydžių.
8.4. Ieškovė ne vienintelį kartą nepagrįstai kreipėsi į darbo ginčus nagrinėjančius organus – į bylą pateiktas Darbo ginčų komisijos 2018 m. gegužės 22 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-36-6296, kuriuo ieškovės prašymas buvo atmestas visiškai. Ieškovė sąmoningai klaidino teismą dėl neva atsakovo veiksmų neteisėtumo, o tai lėmė atsakovo pareigą atsikirtinėti į visiškai nepagrįstus ieškovės reikalavimus ne tik darbo ginčų komisijose (keliose bylose), tačiau ir teisme ir taip patirti išlaidų teisinėms paslaugoms.
8.5. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, sąmoningai nurodė begalę neobjektyvių, nesusijusių aplinkybių, pateikė begalę neaišku kaip susijusių duomenų. Atsakovui reikėjo atsiliepime visas aplinkybes paaiškinti teismui, pateikti aktualią teismų praktikos analizę, ypač bylose dėl neturtinės žalos priteisimo darbo teisiniuose santykiuose. Ieškinyje ieškovė apskritai klaidino teismą aplinkybėmis, kurios buvo nagrinėjamos darbo ginčų komisijoje kitoje darbo byloje Nr. APS-36-6296 (kurioje 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškovės reikalavimai atmesti visiškai).
8.6. CPK 93, 94, 98 straipsniai įtvirtina esminį principą civiliniame procese „pralaimėjęs moka“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018 iš esmės suformavo taisyklę, kad bylos nutraukimas (asmeniui atsisakius nuo ieškinio) pagal CPK 293 straipsnį prilygsta bylos išsprendimui atsakovo naudai, nes jam netenka atsakyti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus. Nutraukiant bylą priimama teismo nutartis yra iš esmės palanki atsakovui ir nepalanki ieškovui: visų instancijų teismuose nagrinėjant bylą susidariusios išlaidos priteisiamos iš ieškovo, o ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.
8.7. Darbo ginčų komisija atmetė ieškovės reikalavimus atsakovui. Asmuo negali, piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, pateikdamas teismams nepagrįstus reikalavimus išvengti savo veiksmų neigiamų pasekmių, o kita šalis, šiuo atveju atsakovas, dėl ieškovės nesąžiningo ir neteisėto elgesio, negali patirti nuostolių.
8.8. Ieškovei kreipusis į teismą, atsakovas patyrė (ir pateikė detalizavimą ir apmokėjimą patvirtinančius duomenis) išlaidų teisinėms paslaugoms. Šios išlaidos nebūtų patirtos, jeigu ieškovė nebūtų kreipusis į teismą.
8.9. CPK 42 straipsnis įtvirtina asmens teisę turėti civilinėje byloje atstovą, o CPK 98 straipsnis detalizuoja turėtų išlaidų atstovui civilinėje byloje atlyginimą. CPK negali riboti teisės į patirtų ir apmokėtų išlaidų atlyginimą civiliniame procese. CPK normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų atlyginimą yra viešosios teisės normos, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, negali ignoruoti įstatymuose įtvirtintų taisyklių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
10. Ieškovė prie atskirojo skundo pridėjo naujų rašytinių įrodymų: Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus nuostatų kopiją, elektroninio laiško kopiją, patvirtinančią, kad darbo ginčų komisijoje bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, atsakovo atsiliepimo, pateikto Darbo ginčų komisijai 2018 m. balandžio 18 d. kopiją. Kitos ieškovės pateiktos dokumentų kopijos yra nagrinėjamoje byloje, todėl nelaikytinos naujais įrodymais.
11. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateiktų naujų įrodymų turinys negali turėti įtakos apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo rezultatui, todėl atsisako juos priimti.
13. Apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria iš jos priteistos atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidos.
14. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
15. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
16. Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiais atvejais teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2014; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015).
17. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), todėl bylos nutraukimas pagal CPK 293 straipsnį (kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu) prilygsta bylos išsprendimui atsakovės naudai, nes jai neteks atsakyti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018)
18. Teismas, manydamas, kad prašomos priteisti advokato pagalbos išlaidos nepateisinamai didelės, vertinant konkrečios bylos požiūriu, turi teisę priteisti tik dalį prašomų atlyginti išlaidų. Teismas, mažindamas, jo nuomone, pagal konkrečios bylos pobūdį, proceso trukmę ar kitas svarbias aplinkybes, neprotingai didelių išlaidų priteisimą, taip pat turėtų vadovautis Rekomendacijomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 n. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006).
19. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovė nepagrįstai nurodo, jog atsakovas turėjo galimybę pasinaudoti vidiniais resursais ir nesikreipti profesionalios pagalbos į advokatus. Nors atsakovo steigėja yra Švenčionių rajono savivaldybė, atsakovas yra atskiras juridinis asmuo, įregistruotas Juridinių asmenų registre, turintis savo vadovą. Atsakovas, kaip proceso dalyvis, turi teisę vesti bylą pats ar per atstovą (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Švenčionių rajono savivaldybė, Švenčionių rajono savivaldybės administracija yra atskiri juridiniai vienetai, atsakovas nėra jų struktūrinis padalinys, todėl jų darbuotojai neturi teisės teikti atsakovui teisinių paslaugų. Dėl to atsakovė negalėjo pasinaudoti Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus teisininkų paslaugomis.
20. Bylinėjimosi išlaidas nulėmė ieškovės pareikšti reikalavimai atsakovui. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovės procesiniai veiksmai, elgesys būtų turėjęs įtakos bylinėjimosi išlaidoms susidaryti ar jų dydžiui.
21. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 1405 Eur bylinėjimosi išlaidų: 1125 Eur už atsiliepimo į ieškinį surašymą, 242 Eur už pasirengimą posėdžiui, 74 Eur už atstovavimą teismo posėdyje.
22. Pagal teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
23. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, nustatė, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualiųjų įmonių) šalies ūkyje 2017 metų ketvirtą ketvirtį buvo 884,8 Eur. Teismas atsižvelgė į Rekomendacijose nustatytus kriterijus ir padarė išvadą, kad atsakovės 1125 Eur išlaidos už atsiliepimo į ieškinį surašymą neviršijo rekomenduojamo priteisti užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2212 Eur).
24. Iš atliktų darbų ir patirtų išlaidų išklotinės matyti, kad atsakovas už atsiliepimo į ieškinį parengimą patyrė 900 Eur (neįskaitant PVM) išlaidų (T. 1, b. l. 45). Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad už atsiliepimo į ieškinį surašymą atsakovas būtų patyręs didesnių išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo, atsižvelgia į CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus: advokato darbo laiko sąnaudas, ginčo sumos dydį, tai, kad nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, klausimas buvo sprendžiamas Darbo ginčų komisijoje, kur atsakovą atstovavo profesionalus teisininkas, byloje nebuvo sprendžiamų naujų teisinių klausimų, atsiliepimui surašyti nereikėjo specialių žinių (2.1, 2.2, 2.5, 2.6., 2.7, 2.9, 8.2 punktai). Nors prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į ieškinį surašymą neviršija rekomenduojamo dydžio, teismas sprendžia, kad prašomų priteisti išlaidų dydis per didelis, todėl mažintinas iki 500 Eur.
25. Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 756,25 Eur išlaidų už pasirengimą ir atstovavimą 2018 m. rugpjūčio 23 d. parengiamajame teismo posėdyje.
26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualiųjų įmonių) šalies ūkyje 2018 m. antrą ketvirtį buvo 926,7 Eur, todėl maksimalus užmokestis už vieną valandą advokatui dalyvavimą bylą nagrinėjant teisme yra 92,67 Eur (926,7 Eur x 0,1). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į posėdžio trukmę, kad posėdyje dalyvavo advokato padėjėjas, atsakovo nurodytą 546,92 Eur užmokestį už kliento atstovavimą 2018 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdyje sumažino iki 74 Eur.
27. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. posėdis vyko trečią metų ketvirtį. Dėl to, vadovaujantis 2015 m. rekomendacijų 7 punktu, išlaidų už teisines paslaugas (atstovavimą teismo posėdyje) dydis turi būti paskaičiuotas atsižvelgiant į pirmo (užpraėjusio ketvirčio) vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių). Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualiųjų įmonių) šalies ūkyje 2018 metų pirmą ketvirtį buvo 895,20 Eur, todėl maksimalus užmokestis už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą yra ne 92,67, bet 89,52 Eur (Rekomendacijų 7, 8.19 punktai).
28. Parengiamasis teismo posėdis pirmosios instancijos teisme truko 31,06 min. Atsakovas nurodo, kad užtruko dvi valandas pasirengti bylai. Dėl to maksimalus priteistinas išlaidų dydis už advokato pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme – 268,56 Eur, advokato padėjėjo – 214,85 Eur (Rekomendacijų 5 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytus CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, sprendžia, kad prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki 150 Eur. Iš viso atsakovui iš ieškovės priteistina 650 Eur bylinėjimosi išlaidų (500 + 150 = 650).
29. Teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, kai dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti jam iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
30. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. (…) Piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų. Neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).
31. Atsakovas prašo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nurodo, kad ieškovė ne kartą kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kuri jos reikalavimus atmetė, taip pat pareiškė atsisakymą nuo ieškinio, pateikė atskirąjį skundą, prie kurio pridėjo naujų įrodymų.
32. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė, manydama, jog pažeistos jos teisės, siekė jas apginti įstatyme nustatyta tvarka. Tai, kad Darbo ginčų komisija priėmė ieškovei nepalankų sprendimą ir ji, nesutikdama su šiuo sprendimu, pateikė teismui ieškinį, kurį vėliau atsiėmė, negali būti vertinama kaip ieškovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių ieškovės nesąžiningumą, ar kad jos veiksmais būtų pakenkta teisinei sistemai, sutrikdyta normalaus proceso eiga. Ieškovės procesinių teisių (ieškinio, atskirojo skundo pateikimas) įgyvendinimas nelaikytinas ieškovės nesąžiningu elgesiu, todėl atsakovo prašymas skirti baudą ieškovei atmestinas kaip nepagrįstas.
33. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina, o ieškovės atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 307 straipsnio 2 dalimi, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais, teismas
nutaria:
Tenkinti iš dalies ieškovės S. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šią dalį išdėstyti taip:
Priteisti iš ieškovės S. R. atsakovo Švenčionių socialinių paslaugų centro naudai 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Netenkinti atsakovo Švenčionių socialinių paslaugų centro prašymo skirti baudą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.