Kauno apygardos teismo nutartis

2020-02-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-121-348/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-24
Bylos Nr.
1S-121-348/2020
Teisminio proceso Nr.
1-33-1-00177-2012-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis, Algirdas Jaliniauskas
Nuteistasis
T. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-121-348/2020Teisminio proceso Nr. 1-33-1-00177-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgio Kiškio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2019 m. gruodžio 16 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. S. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą galutine 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia – 2012 m. vasario 4 d., bausmės pabaiga – 2023 m. vasario 4 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2019 m. gruodžio 16 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam T. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, bausmės atlikimo metu ši rizika sumažėjo nuo 29 iki 14 balų pagal OASys metodiką. Be to, T. S. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra dvidešimt vieną kartą skatintas, pataisos įstaigoje jis dirba, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, todėl yra pagrindas manyti, kad, būdamas laisvėje, nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 27 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad minėtame nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padarytų nusikaltimų pobūdis, paskirtos ir atliktos bausmės dydis bei elgesys bausmės atlikimo metu. Teismo vertinimu, T. S. minimizuoja savo indėlį į padarytą nusikalstamą veiką, kritiškai nevertina savo elgesio, neprisiima neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių, todėl negalima teigti, jog pataisos procesas jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, nuteistajam likusi neatliktos bausmės dalis dar labai didelė – 3 metai 1 mėnuo 22 dienos. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiklą ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. T. S. daroma pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui.

Šalies argumentai

5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis T. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra nemotyvuota. Teismas neįvertino jo asmenybės ir elgesio bausmės atlikimo metu. Jis yra net dvidešimt vieną kartą skatintas, kas teigiamai jį charakterizuoja ir rodo, jog jis per bausmės atlikimo laiką stengėsi elgtis nepriekaištingai. Pagal „OASys“ vertinimo metodiką jo rizika nusikalsti yra žema – tik 14 balų. Taigi, liko neįvertintos jo pastangos resocializuotis.

5.2. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija byloje Nr. eI-1504-423/2018 įpareigojo pataisos namus panaikinti neteisėtus įrašus, jog asmuo buvo svarstomas drausmės komisijoje, nes tai yra neteisėta, tuo tarpu pas jį tokie įrašai net šeši. Taip pat pažymima, kad apylinkės teismas klaidingai nurodė, kad jis yra nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo, kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes (nukentėjusiojo mirtį), padarymą. Iš tiesų jis nuteistas už pasikėsinimą nužudyti, t. y. nebaigtą nusikaltimą. Jis tik sužeidė kitą žmogų ir dėl šio poelgio labai gailisi.?

5.3. Skunde T. S. pažymi, kad šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, atviroje kolonijoje. Jo elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas kaip nepriekaištingas, nors per bausmės atlikimo laiką nustatytą tvarką pažeidė aštuonis kartus. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Taigi, nėra jokių duomenų, kad jis bėgs, slėpsis, ar darys naujus nusikaltimus. Be to, jis pasižymi teigiama darbine motyvacija, šiuo metu dirba ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat mokosi Kaišiadorių technologijų ir verslo mokykloje apdailininko specialybės, nuosekliai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos, psichologinės tarnybos organizuojamose programose, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą, siekia prasmingo užimtumo. Jo socialiniai ryšiai su artimaisiais išlikę šilti, yra palaikomi glaudūs santykiai, kas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo.

5.4. Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį, kad neturi rūpesčių dėl pastovios gyvenamosios vietos, išeiginėmis dienomis jis važiuoja namo, taip pat buvo išvykęs 5 parų atostogų. Būdamas laisvėje, nepadarė jokių administracinių nusižengimų ar nusikaltimų. Po išvykų į namus jis laiku grįžta į pataisos namus ir toliau nepriekaištingai atlieka laisvės atėmimo bausmę. Be to, jis nesilaiko kriminalinės subkultūros elgesio ir bendravimo taisyklių. Apylinkės teismas tinkamai neįvertino jo riziką nusikalsti mažinančius veiksnius, t. y. socialinių ryšių su artimaisiais stabilumas, neigiamas požiūris į nusikaltimus bei smurtą, narkotinių medžiagų nevartojimas įkalinimo įstaigoje, gebėjimas priimti siūlomą pagalbą bei ja tinkamai pasinaudoti, gyvenimo sąlygos, artimi santykiai su šeimos nariais bei visapusiškas jų palaikymas.

5.5. Skunde pažymima, jog nors bausmė ir visuomenės apsauga yra svarbūs laisvės atėmimo elementai, nuo pat pradžių atėmus iš nuteistojo bet kokią viltį reabilituotis ir grįžti į visuomenę, jis yra iš esmės nužmoginamas. Visos laisvės atėmimo bausmės turėtų būti po tam tikro laiko peržiūrėtos prasmingumo požiūriu. Ilgas laisvės atėmimo bausmes atliekantys kaliniai ne tik praranda laisvę, bet ir patiria įvairių psichologinių problemų (įskaitant savivertės praradimą, socialinių įgūdžių prastėjimą), taip pat nuteistieji yra linkę vis labiau atitolti nuo visuomenės, į kurią daugelis iš jų galiausiai sugrįš. Toliau skunde nuteistasis cituoja Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Rec(2003)22 nuostatas lygtinio paleidimo aspektu bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir pažymi, kad apylinkės teismas neįvertino bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų. Skundžiama nutartimi buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai. Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad jis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo sukeltų negatyvių padarinių, teismui pateikti duomenys rodo, kad jo elgesys pataisos įstaigoje teigiamas ir tai rodo jo atsakingumą ir motyvaciją keistis.

6. 2020 m. vasario 17 d. teisme gautas T. S. pasiaiškinimas dėl 2020 m. vasario 5 d. padaryto pažeidimo, t. y. alkoholio vartojimo darbo metu. Nuteistasis pasiaiškinime nurodo, jog incidento metu buvo bendradarbės gimtadienis, o jo santykiai su kolegomis yra labai geri, todėl ir išgėrė kelias taureles. T. S. teigia suprantantis, jog pasielgė negerai, prašo šią situaciją vertinti iš žmogiškosios pusės.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo T. S. skundas atmetamas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

9. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą, svarbu įvertinti nuteistojo asmenybę, praeityje teismo jam taikytas poveikio priemones, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, jo požiūrį į darbą, nusikaltimais padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sąlyga lygtiniam paleidimui taikyti, t. y. ar nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taigi, nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo ankstesnio elgesio.

11. Iš pateikto skundo turinio matyti, kad T. S. iš esmės nesutinka su apylinkės teismo sprendimu netvirtinti Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo jam taikymo ir teigia, kad teismas nepagrįstai jo asmenybę teigiamai charakterizuojančių duomenų nepripažino pagrindu paleisti jį lygtinai. Apygardos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą bei skundo argumentus, pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad šiai dienai nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, T. S. atžvilgiu yra pasiekti ir nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Visiškai pritartina apylinkės teismo išvadai, kad surinkti duomenys nėra pakankami išvadai, kad būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad tik padarius šią išvadą galima taikyti lygtinį paleidimą, nes bausmės paskirtis ne tik nubausti asmenį, bet ir atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (svarbus ir visuomenės saugumo interesas).

12. Teisėjų kolegija pritaria nuteistajam, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodė, jog T. S. atėmė kitam žmogui gyvybę, iš tiesų nusikaltimas nebuvo užbaigtas dėl nuo nuteistojo valios nepriklausančių aplinkybių, todėl T. S. veika kvalifikuota kaip pasikėsinimas itin žiauriai nužudyti kitą žmogų (BK 22 straipsnio 1 dalis, 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas), kas laikytina labai sunkiu nusikaltimu. Dėl dūrių peiliu į pilvo bei krūtinės sritis nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi, nors nuteistojo padarytas smurtinis nusikaltimas nesukėlė pačių sunkiausių padarinių (žmogaus gyvybė neatimta), vis dėlto, intensyvus siekis nužudyti asmenį (į gyvybiškai svarbius organus durta ne vieną kartą) bei galimybės pabėgti atėmimas (nukentėjusiajam užklijavo burną ir surišo rankas bei kojas) rodo didesnį T. S. pavojingumą visuomenei, juo labiau, kad konfliktas su nukentėjusiuoju kilo dėl menkavertės priežasties, o nukentėjusysis nuteistajam buvo menkai pažįstamas asmuo (jie neilgai kartu dirbo viename objekte). Pažymėtina, jog nusikaltimas buvo įvykdytas T. S. esant apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo smurtiniam elgesiui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija itin atidžiai įvertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo mąstysenos pokyčius bei puoselėjamus ateities planus.

13. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad, T. S. nuomone, šiuo metu jis jau nebeturi jokio pobūdžio sunkumų, ypač susijusių su nusikalstamumu. Apie savo tikslus nuteistasis kalba konkrečiai, turi realistinius ilgalaikius planus. Pažyma apie T. S. gautas nuobaudas ir paskatinimus (b. l. 18) patvirtina, kad jis du kartus pažeidė nustatytos tvarkos reikalavimus, už ką jam buvo skirtos drausminės nuobaudos, ir dvidešimt vieną kartą buvo paskatintas už pavyzdingą elgesį, gerą darbą ir aktyvų dalyvavimą visuomeninėje veikloje. Tai, jog nuteistasis šešis kartus buvo svarstytas drausmės komisijoje, tačiau nuobaudos jam neskirtos, minėtoje pažymoje apie gautas nuobaudas ir paskatinimus neatsispindi. Vis dėlto, ši informacija parodo, jog T. S. nesugeba išvengti dviprasmiškų situacijų, kurios jo elgesį neapibūdina išskirtinai teigiamai. Tai, kad nuteistasis negeba nepriekaištingai laikytis nustatytų apribojimų, patvirtina ir jo paaiškinime dėl 2020 m. vasario 5 d. padaryto pažeidimo nurodytos aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys, kad T. S. alkoholį vartojo ne laisvalaikio, tačiau darbo metu, jam nustatytas nesunkus neblaivumo laipsnis. Pasiteisinimas dėl švęsto bendradarbės gimtadienio laikytinas menkaverčiu, nes nuteistajam buvo puikiai žinoma, jog siekiant probacijos būtina nedaryti jokių nustatyto režimo reikalavimų pažeidimo. 2019 m. spalio 28 d. Komisija nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) T. S. įpareigojo: nedaryti teisės aktų pažeidimų, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, tęsti darbinę veiklą pataisos namuose. Nors nuteistasis dalyvauja privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau akivaizdu, kad jo požiūris į tinkamą darbo funkcijų atlikimą nėra pakankamas. Toks T. S. elgesys patvirtina, kad darbinis užimtumas jam nėra prioritetas. Atkreiptinas dėmesys, jog buvimas neblaiviam darbe yra šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, kuris gali lemti ir darbo sutarties su darbuotoju nutraukimą. Nors nuteistasis pataisos įstaigoje dalyvavo Anoniminių alkoholikų grupėse bei alkoholio vartojimo prevencijos užsiėmimuose, tačiau akivaizdu, jog reikiamo poveikio šios programos T. S. mąstysenai bei elgsenai neturėjo, kas neleidžia taikyti jam lygtinio paleidimo, juo labiau, kad, šioje nutartyje jau minėta, jog labai sunkus nusikaltimas buvo įvykdytas būnant apsvaigus nuo alkoholio.

14. Vien faktas, jog T. S. bausmės atlikimo metu sukūrė šeimą, nėra pakankamas konstatavimui, kad jo puoselėjamos vertybės kardinaliai pasikeitė. Atkreiptinas dėmesys, kad bausmę atvirojoje kolonijoje nuteistasis tęsia nuo 2018 m. liepos 12 d., o teisė vykti trumpalaikių išvykų į namus jam suteikta 2019 m. sausio 25 d., vadinasi, šiomis švelnesnėmis kalinimo sąlygomis jis naudojasi dar palyginus neseniai, taigi, T. S. pirmiau turi įrodyti, jog yra vertas švelnesnių kalinimo sąlygų, o tik paskui gali tikėtis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Teisėjų kolegija sutinka, kad šiuo metu nuteistojo elgesys yra koreguojamas pozityvia linkme, vis dėlto, toks elgesys nėra kuo nors išskirtinis ar ypatingas, kadangi laikytis nustatyto režimo reikalavimų yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Jei T. S. sistemingai pažeidinėtų pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, tuomet įstaigos administracija nebūtų švelninusi jam kalinimo sąlygų, suteikusi papildomų lengvatų ir pan. Pakartotinai vertinti nuteistojo elgesį, dėl kurio jis buvo ne kartą paskatintas, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, dauguma nuteistajam nustatytų apsauginių veiksnių nuo pakartotinio nusikalstamumo (tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, galimybė įsidarbinti, ryšių palaikymas su artimaisiais) egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau nuo priešingų teisei veikų T. S. nesulaikė. Tuo tarpu psichiką veikiančių medžiagų nevartojimo aplinkybė skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje neatsispindi.

15. Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis, priešingai nei teigia nuteistasis, yra teisėta ir pagrįsta. T. S. daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra žymi bei akivaizdi (nors ši rizika vertinama kaip žema, tačiau ir pirminio vertinimo metu ji buvo žema), nuteistasis stokoja savikritikos (neįžvelgia jokių turimų problemų), racionalaus bei visapusiško mąstymo (daugiau remiasi savo patirtimi, o ne specialistų patarimais, rekomendacijomis), todėl lygtinio paleidimo jam taikymas šiuo metu pažeistų teisingumo principą bei visuomenės siekį gyventi saugioje aplinkoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, nepažeidė teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kitų baudžiamosios teisės principų, taip pat nenukrypo nuo teismų praktikos analizuojamu klausimu. Esant šioms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti be pakeitimų, o nuteistojo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 27 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėJurgis Kiškis