Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. Ž. ieškinį atsakovui V. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, dėl turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės ieškinį palaikė ir prašė nutraukti dėl atsakovo kaltės, priteisti ieškovei čiužinį, lovą pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe, išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą. Patvirtino, kad ieškovės nuomonė dėl santuokos nutraukimo nepasikeitė, sutuoktiniai bendro ūkio nebeveda, santuokinio gyvenimo nebegyvena, dėl ko susitaikymas nėra galimas. .

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje neprieštaravo, jog santuoka būtų nutraukta, tačiau nesutiko, jog dėl šeimos iširimo yra jo kaltė. Paaiškino, kad santuokoje smurto prieš ieškovę nenaudojo, alkoholį vartoja saikingai, alkoholio nevengia ir pati ieškovė, dėl ko jos motinos valdžia apribota į tris nepilnamečius vaikus. Netiesa, jog draudė ieškovei bendrauti su vaikais, kadangi patys ieškovės vaikai vengia bendravimo su ja. Sutiko, jog čiužinys atitektų ieškovei, o lova būtų pripažinta ieškovės asmenine nuosavybe.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 1, 2 dalys).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Skuodo rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir dokumentų valdymo skyriuje, akto įrašas (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi.

Dėl santuokos nutraukimo

Ieškovės rašytiniais paaiškinimais, atsakovo paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad sutuoktiniai gyvena atskirai, bendro ūkio nebetvarko, ryšių kaip sutuoktiniai nepalaiko. Dėl atsakovo polinkio į alkoholį, nepagarbaus elgesio ieškovės atžvilgiu, ieškovė nepageidauja taikytis su atsakovu, dėl ko šalių bendras gyvenimas toliau neįmanomas, todėl darytina išvada, kad sutuoktiniams bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą nėra jokių galimybių, šeima faktiškai yra iširusi, santuoka nutrauktina.

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, motyvuodama tuo, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, smurtauja prie ieškovę.

Sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo įstatymas apibrėžia kaip santuokinių pareigų pažeidimą iš esmės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26-3.30, 3.35-3.36 straipsniai. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Šių pareigų pažeidimas iš esmės laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis). Be to, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad šalių santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės, nes jis piktnaudžiavo alkoholiu, vartojo smurtą. Atsakovo kaltės įrodymų nepateikė, ieškinyje nurodė, kad dėl atsakovo smurto prieš ją į teisėsaugos institucijas nesikreipė. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad tokių įrodymų neturi. Taigi, atsakovo netinkamą elgesį ieškovė įrodinėja tik savo paaiškinimais. Tačiau su ieškovės kaltinimais atsakovas nesutiko, paaiškinęs, jog gyvenant santuokoje prieš ieškovę nesmurtavo, alkoholį vartoja, tačiau saikingai, pasitaikydavo, kad alkoholį vartojo kartu su ieškove. Teismo vertinimu ieškovė leistinais įrodymais atsakovo smurto prieš ją, piktnaudžiavimo alkoholiu faktų neįrodė, byloje nėra objektyvių įrodymų, jog atsakovas smurtavo prieš ieškovę, (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), kad tik atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis), todėl nėra pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, jog šalių santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Sutuoktiniai skirtingai nurodo datą, nuo kada faktiškai santuokos iširo: ieškovės teigimu šalys gyvena atskirai nuo 2024 m. pavasario, atsakovo teigimu – nuo 2024 m. rudens, tačiau teismo vertinimu data, nuo kada sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, esminės reikšmės neturi, nes abu pripažįsta, jog faktiškai šeima yra iširusi. Vertinant šeimos iširimo priežastis, remiantis atsakovo paaiškinimais, nesutarimų tarp šalių buvo dar iki santuokos sudarymo, tačiau nepaisant buvusių nesutarimų, šalys įregistravo santuoką, tikėdamiesi darnių šeimyninių santykių. Kaip seka iš ieškovės rašytinių paaiškinimų, atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, bendras gyvenimas nebuvo darnus ir. sklandžiai nesusiklostė. Anot ieškovės, atsakovas trukdė bendrauti su jos nepilnamečiais vaikais. Pagal atsakovo paaiškinimus pati ieškovė savo elgesiu sukūrė situaciją, kai nepilnamečiai vaikai, į kuriuos ieškovės kaip motinos valdžia apribota, vengia bendrauti su motina. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovė buvo nepatenkinta, kai įsiskolinimo išieškojimas pagal jo prievoles buvo nukreiptas ir į ieškovės pajamas; kad retkarčiais alkoholį vartodavo abu. Tokie šalių paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad šeimoje buvo toleruojamas alkoholis, kad galimai kildavo nesutarimų dėl finansų tvarkymo, nebuvo tarpusavio pasitikėjimo. Teismo vertinimu sutuoktinių bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimo, nesutarimai dėl turtinių klausimų, pernelyg menkos abiejų sutuoktinių pastangos, kuriant bendrą sutuoktinių gyvenimą kartu lėmė šeimos iširimą, santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis). Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo galimai didesnė negu kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.

Ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo jai paliktina santuokinė pavardė (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Civilio proceso įstatymu nustatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 382 straipsnio 4 punktas). Siekiant padalyti sutuoktinių turtą yra sudaromas turto balansas (CK 3.118 straipsnis). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnis). CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad dalijant bendrą turtą jo vertė nustatoma pagal rinkos kainas, egzistuojančias bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Teismas nustato bendro turto vertę tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias pateikia ginčo šalys (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas), išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamoje byloje nėra aplinkybių, dėl kurių šią civilinę bylą nagrinėjęs teismas turėjo būti aktyvus dėl reikalavimų padalyti turtą ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl vadovaujasi tais duomenimis, kuriuos pateikė ieškovė.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad santuokoje šalys įgijo vienintelį turtą – 100 Eur čiužinį. Pagal CK 3.82 straipsnį santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu sutuoktiniai nepasirinko sutartimi nustatyto turto teisinio režimo. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str.). Šalių nurodytas turtas įgytas šalių gyvenant santuokoje, todėl laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Atsakovas neprieštarauja, jog ieškovei atitektų santuokoje įgytas turtas, teismas pritaria ieškovės siūlomam turto padalijimo būdui, kai jai atitenka jau turimai lovai pritaikytas čiužinys, už kurį atsakovas kompensacijos nereikalauja.

Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe

Ieškovė prašo pripažinti jos asmenine nuosavybe lovą „Continental ZL9“.

Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas:

abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo. Pagal ieškovės pateiktus dokumentus - 2024 m. balandžio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 37947 lova įsigyta iki šalių santuokos sudarymo. Nors dokumentuose atsakovas įvardintas kaip pirkėjas, atsakovas neginčijo, kad šis turtas įgytas ieškovės ir yra jos asmeninė nuosavybė, dėl ko teismas ieškovės reikalavimą pripažinti lovą asmenine ieškovės nuosavybe tenkina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo turėtų būti priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 93 straipsnis 1 dalis, 96 straipsnio l dalis). Atsakovas yra nedirbantis, nekilnojamojo turto neturi, atitinka kriterijus valstybės garantuojama teisinei pagalbai gauti, santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nuo bylinėjimosi išlaidų atsakovas atleistinas, valstybės garantuojamos pagalbos išlaidos neatlygintinos

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Skuodo rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir dokumentų valdymo skyriuje, akto įrašo (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – Ž., Ž.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir ieškovei B. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisti 100 Eur vertės čiužinį B675.

Pripažinti asmenine B. Ž. nuosavybe 300 Eur vertės lovą „Continental ZL9“.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.