- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-10
- Bylos Nr.
- 1A-59-337-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-35-3-00189-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis, Evaldas Vanagas, Bronė Vidzėnienė
- Nuteistasis
- D. Š.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Bronės Vidzėnienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal D. Š. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal:
BK 154 str. 2 d. - keturiasdešimt penkių parų arešto bausme;
BK 155 str. 1 d. - trisdešimties parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė -areštas keturiasdešimt penkioms paroms.
Iš D. Š. priteista atlyginti N. G. 3000,00 Lt neturtinei žalai ir 159,15 Lt kelionėms išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Š. nuteistas už tai, kad jis 2010-08-03 apeliaciniame skunde, paduotame Panevėžio apygardos teismui dėl 2010-07-23 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. PK1-2-455/2010 viešai pavadino N. G. korumpuotu, apsivogusiu (duomenys neskelbtini), vagimi, t.y. viešai raštu įžeidė ir viešai apšmeižė jį padarius sunkų ir labai sunkų nusikaltimus – pasikėsinus užgrobti didelės vertės pastatus, t. y. sukčiavimu LR BK 182 str. 2 d., dalyvaujančiu nusikalstamo susivienijimo veikloje LR BK 249 str. 1 d., kitų nesunkių ir apysunkių nusikaltimų padarymu – dokumentų klastojimu LR BK 300 str. 1 d., piktnaudžiavimu tarnyba LR BK 228 str. 1 d., t.y. raštu jį kaip asmenį bei (duomenys neskelbtini) užgauliai pažemino ir apšmeižė.
D. Š. skundžia Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nuosprendį, faktiškai prašo jį išteisinti ir nuosprendį panaikinti.
Šalies argumentai
Taip pat apeliaciniu skundu prašoma: pripažinti, kad teisėja L. D., nagrinėdama baudžiamąją bylą, su juo susidorojo; atskiru procesiniu dokumentu kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl N. G. ir kitų asmenų padarytų sunkių nusikaltimų tyrimo pradėjimo, taip pat teisėjų L. D. ir G. S. veiklos, nagrinėjant baudžiamąją bylą, atsakomybės įvertinimo, pripažinti, kad N. G. žinomai melagingai kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka trečią kartą dėl to paties dalyko bei siekdamas nuslėpti nusikalstamas veikas; pripažinti jo teisę į žalos atlyginimą dėl nepagrįsto ir neteisėto nuteisimo bei kitų neteisėtų ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros veiksmų jo atžvilgiu.
D. Š. skunde nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas antrą kartą už tą pačią nusikalstamą veiką. Teigia, tai buvo padaryta dėl to, kad jis naudojosi savo teisėmis – padavė apeliacinės instancijos teismui skundą ginčydamas 2010-07-23 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį, taip pat naudojosi LR Konstitucijos 3 str. 2 d., 25 str., 36 str. 1 d. įtvirtintomis teisėmis, gynė Lietuvos valstybės santvarką nuo korupcijos, viešai kritikavo korumpuotą (duomenys neskelbtini) bei viešus asmenis – politikus. Nurodo, kad turi pagrindus teigti, jog valstybėje klesti korupcija, o su asmenimis, kurie bando apginti žmogaus teises, informuoti visuomenę apie teisėtvarkos ir pareigūnų korupciją, siekia teisingumo, susidorojama. Nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu jį nuteisiant dėl apeliacinio skundo surašymo ir nusikaltimų paviešinimo jame, buvo pažeistos tarptautinės teisės normos, LR Konstitucija. Nurodo, kad jis nuteistas nepasisakius dėl jo nurodytų nusikalstamų N. G. ir kitų asmenų veikų. Pažymi, kad teismas rėmėsi tik vienu įrodymu, N. G. pateiktu D. Š. 2010-08-03 apeliaciniu skundu. Nurodo, kad tesėja, priėmusi nuosprendį, tyčia ir melagingai interpretavo faktines aplinkybes, melagingai nustatė esminį faktą.
Nurodo, kad jis 2009-07-22 ir 2009-10-07 tarptautiniuose teisės aktuose ir LR Konstitucijoje numatyta teise į žodžio laisvę, turėdamas įrodymus apie kėsinimąsi į Lietuvos valstybės santvarką, viešai kritikavo N. G. ir kitus viešus asmenis, neperžengdamas žodžio laisvei suteiktų ribų. Buvo įsitikinęs, kad žodžio laisvė galiojo visiškai, nepaisant, ar naudojantis ja galima įžeisti, tačiau jo atžvilgiu buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas.
Nurodo, jog dėl to, kad jis skundė 2010-07-23 Utenos rajono apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį, todėl, suprantama, jog ginčijant faktus, buvo būtina iš naujo dėstyti tas pačias aplinkybes, faktus, iš naujo įrodinėti ir vertinti N. G., jo motinos kitų pareigūnų nusikalstamą veiką. Nurodo, kad jis apie teisėtvarkos ir šalies aukščiausiųjų pareigūnų nusikaltimus pareiškia viešai organizuotuose piketuose, o N. G. ir kiti asmenys melagingai kreipėsi į teismus, siekdami jo nuteisimo. Nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu su juo buvo susidorota.
Teismo posėdyje D. Š. prašė jo apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
D. Š. Utenos rajono apylinkės teismo 2011-11-08 nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis 2010-08-03 apeliaciniame skunde, paduotame Panevėžio apygardos teismui dėl 2010-07-23 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. PK1-2-455/2010, viešai pavadino N. G. korumpuotu, apsivogusiu (duomenys neskelbtini), vagimi, t. y. viešai raštu įžeidė ir viešai apšmeižė jį padarius sunkų ir labai sunkų nusikaltimus – pasikėsinus užgrobti didelės vertės pastatus, t. y. sukčiavimu (BK 182 str. 2 d.), dalyvaujančiu nusikalstamo susivienijimo veikloje (BK 249 str. 1 d.), kitų nesunkių ir apysunkių nusikaltimų padarymu – dokumentų klastojimu (BK 300 str. 1 d.), piktnaudžiavimu tarnyba LR BK 228 str. 1 d., t.y. raštu jį, kaip asmenį bei (duomenys neskelbtini), užgauliai pažemino ir apšmeižė.
Iš baudžiamojoje byloje esančio Utenos rajono apylinkės teismo 2010-07-23 nuosprendžio, dėl kurio D. Š. padavė apeliacinį skundą kitoje baudžiamojoje byloje, matyti, kad D. Š. buvo pripažintas kaltu pagal BK 155 str. 1 d. ( dvi veikos). Teismas nustatė, kad D. Š. įžeidimo veikas padarė tokiomis aplinkybėmis: jis 2009 m. liepos 22 d. Kėdainių miesto centre, aikštėje priešais prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ bei (duomenys neskelbtini) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Utena, ant automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kėbulo pritvirtino plakatus su tekstu „(duomenys neskelbtini) +sūnus (duomenys neskelbtini) +buvęs (duomenys neskelbtini) =visa vagių gauja“ bei „Kėdainių savivaldybės klerkai! Grąžinkite (duomenys neskelbtini) N. jos sūnaus (duomenys neskelbtini) G. ir buvusio (duomenys neskelbtini) M. pagrobtus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini)“, tuo viešai užgauliai pažemino nukentėjusįjį kaip žmogų bei pareigūną. Taip pat jis 2009 spalio 7 d. ryte, Kėdainių miesto centre, aikštėje priešais prekybos centrą „Rimi“ bei Kėdainių rajono savivaldybės pastatą, esantį Basanavičiaus g. 36, Utena, ant automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kėbulo, pritvirtino plakatus su tekstu “ (duomenys neskelbtini) +sūnus (duomenys neskelbtini) +buvęs (duomenys neskelbtini) = visa vagių gauja“ bei „Kėdainių savivaldybės klerkai! Grąžinkite (duomenys neskelbtini) N. jos sūnaus (duomenys neskelbtini) G. ir buvusio (duomenys neskelbtini) M. pagrobtus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini)“, tuo viešai užgauliai pažemino nukentėjusįjį kaip žmogų bei pareigūną (t. 2., b. l. 47-48).
D. Š., nesutikdamas su Utenos rajono apylinkės teismo 2010-07-23 nuosprendžiu, kuriuo buvo pripažintas padaręs minėtas nusikalstamas veikas, surašė ir padavė apeliacinį skundą. Apeliaciniu skundu D. Š. prašė Utenos rajono apylinkės teismo 2010-07-23 nuosprendį panaikinti. Kolegija, vertindama minėto apeliacinio skundo turinį, sprendžia, kad D. Š., ginčydamas jo pripažinimą kaltu pagal BK 155 str. 1 d., savo apeliaciniame skunde dėstė argumentus, dėl, jo manymu, nepagrįsto nuteisimo pagal BK 155 str. 1 d. Jis apeliaciniame skunde nurodė, kad visa baudžiamosios bylos dokumentinė medžiaga absoliučiai ir nenuginčijamai patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) N. G., 2006 m. vasario mėn. pradėjęs derybas dėl pasatų, esančių (duomenys neskelbtini), Kėdainių mieste, pirkimo, tačiau negavęs jų nusipirkti, suklastojo pastatų unikalius numerius, archyvines bylas ir kt., tyčia padarė nusikaltimą, eidamas tarnybines pareigas, piktavališkai pasinaudojo (duomenys neskelbtini) vardu. Taip pat savo apeliaciniame skunde D. Š. nurodė, kad prie baudžiamosios bylos prijungtoje baudžiamojoje medžiagoje užtenka duomenų, jog D. G. 2007-03-30 nutarimu, esant pakankamai domenų apie savo paties padarytą sunkų nusikaltimą, nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo stambiu mastu, apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad jis naudodamasis teise laisvai reikšti įsitikinimus ir kitomis laisvėmis bei teisėmis, kurios garantuojamos nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų, viešai kritikavo korumpuotą ir apsivogusį (duomenys neskelbtini) bei jo motiną ir kitus asmenis ( t.2., b.l. 4-8).
Iš šių D. Š. apeliacinio skundo argumentų bei viso apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neigė padaręs nusikalstamas veikas – įžeidimą, už kurias buvo nuteistas Utenos rajono apylinkės teismo 2010-07-23 nuosprendžiu, ir dėstė, jo manymu, jo nekaltumą patvirtinančius faktus, t.y. jo manymu plakatuose esančios nurodytos informacijos tikrumą patvirtinančius argumentus, kuriuos, jo teigimu, patvirtina baudžiamojoje byloje esantys duomenys, kita prijungta prie bylos medžiaga, taip pat apeliaciniame skunde akcentavo, kad taip jis naudojosi teise laisvai reikšti įsitikinimus ir kitomis teisėmis, kurias garantuojamos nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų.
Nors iš 2011-07-23 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad D. Š. buvo nuteistas už tai, kad viešai, užgaliai pažemino N. G. ant automobilio pritvirtindamas plakatus su tekstu „(duomenys neskelbtini) +sūnus (duomenys neskelbtini) + buvęs (duomenys neskelbtini) = visa vagių gauja“ bei „Kėdainių savivaldybės klerkai! Grąžinkite (duomenys neskelbtini) N. jos sūnaus (duomenys neskelbtini) G. ir buvusio (duomenys neskelbtini) M. pagrobtus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini)“, jo apeliacinio skundo turinys bei atskiri skundo argumentai rodo, kad jis savo apeliacinio skundo motyvus dėstė siedamas būtent su minėtais plakatuose nurodytais tekstais, dėl kurių jis pripažintas viešai, užgauliai pažeminęs N. G.. Kolegijos manymu, D. Š. iš esmės jokių naujų teiginių, vertinant plakatuose nurodytą tekstą ir jo 2010-08-03 apeliacinio skundo turinį, apeliaciniame skunde nenurodė.
Teismas neturi pagrindo manyti, kad įžeidimo nusikalstamą veiką, kurią D. Š. padarė 2009-07-22 viešai laikydamas nukentėjusįjį N. G. įžeidžiančio turinio plakatus (dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2009-10-07, Panevėžio apygardos teismo 2010-11-24 D. Š. buvo išteisintas kaip nepadaręs veikos), turėjo tikslą vėl ją padaryti ir surašydamas bei paduodamas apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui. D. Š. dėl apeliacinio skundo ir jame išdėstytų motyvų, kurie susiję su įžeidimo veikomis, dėl kurių padarymo jis buvo pripažintas kaltu, skundžiamu Utenos rajono apylinkės teismo 2011-11-08 nuosprendžiu buvo nuteistas iš esmės už tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus – to paties turinio ir pobūdžio bei apie tą patį asmenį išreikštą informaciją, juo labiau kad tokį D. Š. elgesį – atitinkamo turinio apeliacinio skundo surašymą ir padavimą sąlygojo pats baudžiamojo proceso įstatymo garantuojamos teisės į gynybą, tame tarpe ir apskųsti teismo nuosprendį, realizavimas. Kartu pažymėtina, kad nukentėjusiuoju abiejose baudžiamosiose bylose yra tas pats asmuo - N. G.. Skundžiamas nuosprendis, priimtas dėl D. Š. padarytų įžeidimo ir šmeižimo nusikalstamų veikų, priimtas baudžiamojoje byloje, kuri nagrinėta pagal N. G. skundą. Nors iš 2010-10-25 N. G. skundo ir kitos bylos medžiagos matyti, kad N. G. nurodė, jog dėl D. Š. paduoto apeliacinio skundo pasijuto užgauliai pažemintas bei buvo apšmeižtas, tačiau pažymėtina, kad baudžiamasis procesas, ypatingai dėl tokios kaip BK 155 str. numatyta nuskalstama veika, taip pat ir atskiri proceso veiksmai – kaltu pripažinto asmens apeliacinio skundo padavimas, aktyvi gynyba ir kiti procesiniai veiksmai, suprantama, gali būti susiję su veiksmų ar informacijos, dėl kurių nukentėjusysis pasijautė užgauliai pažemintas, aptarimu, tačiau tai neturėtų būti vertinama kaip atskira patraukto baudžiamojon atsakomybėn asmens padaryta nusikalstama veika.
Esant tokioms baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms, kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiu ir konstatuoja, kad skundžiamu 2011-11-08 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu D. Š. nuteistas iš esmės už veiką, dėl kurios jis buvo nuteistas įsiteisėjusiu Utenos rajono apylinkės teismo 2010-07-23 nuosprendžiu, todėl skundžiamas Utenos rajono apylinkės teismo 2011-11-08 nuosprendis, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu pagal BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d., yra naikintinas ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina ( BPK 3 str. 1 d. 8 p., 327 str. 1 p.) , o N. G. pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.
Kiti D. Š. apeliacinio skundo prašymai susiję su ikiteisminio tyrimo pradėjimu yra nenagrinėtini, kadangi apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas pagal paduotus apeliacinius skundus, ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimų nesprendžia. Jeigu apeliantas mano, kad dėl jo atžvilgiu vykstančių teisminių procesų patyrė žalą, jis dėl to gali kreiptis į teismą įstatymų nustatyta civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą D. Š. atžvilgiu pagal BK 154 str. 2 d. ir BK 155 str. 1 d. nutraukti.
N. G. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.