Utenos apylinkės teismo įsakymas

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Rimvydas Žukauskas, išnagrinėjo prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamo vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. D. 2025 m. vasario 15 d., apie 23.45 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, viešoje vietoje, ant važiuojamosios kelio dalies, įžūliu elgesiu, matant aplinkiniams asmenims, nukentėjusiajam N. M. būnant automobilyje „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priėjo prie automobilio, ranka trenkė į automobilio vairuotojo pusės priekinį stiklą, nukentėjusiajam N. M. atidarius langą ir paklausus ką jis daro, vieną kartą kumščiu sudavė sėdinčiam automobilyje nukentėjusiajam N. M. į veido sritį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam N. M. fizinį skausmą bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, R. D. 2025 m. vasario 22 d., apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas bute, atvirai, matant nukentėjusiajam V. T., iš pastarojo rankų pagrobė 55 eurus grynųjų pinigų, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam V. T. 55 eurų turtinę žalą.

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 284 straipsnyje

Motyvuojamoji dalis

BK 284 straipsnyje numatyta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnyje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2011, 2K-19-511/2020). Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai.

Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis R. D. 2025 m. vasario 15 d., apie 23.45 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, ant važiuojamosios kelio dalies, įžūliu elgesiu, matant aplinkiniams asmenims, nukentėjusiajam N. M. būnant automobilyje priėjo prie automobilio, ranka trenkė į automobilio vairuotojo pusės priekinį stiklą, nukentėjusiajam N. M. atidarius langą ir paklausus ką jis daro, vieną kartą kumščiu sudavė sėdinčiam automobilyje nukentėjusiajam N. M. į veido sritį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam N. M. fizinį skausmą bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Byloje surinkti įrodymai – kaltinamojo R. D. prisipažinimas, nukentėjusiojo N. M. parodymai, liudytojos N. M. parodymai, kaltinamojo ir nukentėjusiojo akistatos protokolas, įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolas, Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Vilniaus filialo raštas dėl informacijos suteikimo, asmens apžiūros protokolas, apžiūros protokolas, alkoholio kiekio matavimo prietaiso rodmenys – patvirtina, kad R. D. veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo įžūlūs, agresyvūs, sukėlę nukentėjusiajai fizinį skausmą bei nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą. Byloje nekyla abejonių dėl to, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje. Darytina išvada, kad byloje nustatyti R. D. veiksmai – fizinio smurto panaudojimas prieš N. M., – atitinka įžūlų elgesį, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, t. y. vieną iš alternatyvių BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo būdų. Taip pat teismas sprendžia, kad kaltinamasis R. D., atlikdamas aukščiau nurodytus veiksmus, veikė tiesiogine neapibrėžta padarinių atžvilgiu tyčia – jis suvokė, kad įžūliu elgesiu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir, nors konkrečiai nesuvokdamas, kokį poveikį visuomenei gali turėti jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta. Taigi aptariamu atveju R. D. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo R. D. veiksmai kvalifikuotini kaip nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje.

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę.

Nustatant kvalifikuotos vagystės sudėtį, būtina nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius veikos požymius. Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl, apibūdinant kaltės, darant vagystę, turinį, turi būti vadovaujamasi BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, ir turi būti konstatuojama, kad, grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokė, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymą, siekė pagrobti svetimą turtą.

Atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad tie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą (BK 190 straipsnio 1 dalis), veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas).

Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystės baigtumo momentas priklauso nuo aplinkos, kurioje daromas nusikaltimas.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis 2025 m. vasario 22 d., apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas bute, atvirai, matant nukentėjusiajam V. T., iš pastarojo rankų pagrobė 55 Eur grynųjų pinigų, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam V. T. 55 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis R. D. atvirai pagrobė svetimą turtą, t. y. suprasdamas ir ignoruodamas tai, kad yra stebimas nukentėjusiojo, užvaldė svetimą turtą. Vagystę R. D. atliko atvirai, jis svetimo turto grobimo metu suprato savo veiksmus, R. D. nusikalstama veika laikoma baigta. Nėra abejonių, kad kaltinamasis suprato, jog atvirai pagrobė svetimą turtą. Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina nukentėjusiojo V. T. parodymai, liudytojo M. M. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, proceso veiksmų atlikimo protokolas, pakvitavimu ir kiti byloje esantys įrodymai. Kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis R. D. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su jam siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, prašo lesti skirtą baudą sumokėti per 1 (vienerius) metus.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. D. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, nedirba. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamajam R. D. gali būti skiriama BK 284 straipsnyje ir 178 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyta bausmė – piniginė bauda. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad už nesunkų nusikaltimą numatyta bauda – nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio, BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad už apysunkį nusikaltimą numatyta bauda – nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio.

Teismas, atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti tyčiniai nesunkus ir apysunkis nusikaltimai, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, mano, kad 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda už nesunkų nusikaltimą ir 100 MGL (5 000 Eur) už apysunkį nusikaltimą, bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Pagrindo mažinti baudos dydį nėra. Paskirtos bausmės subendrintinos BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu visiško sudėjimo būdu.

Procesą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

BPK 352 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą terminą. Teismas, įvertinęs tai, kad R. D. nedirba, prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, taip pat atsižvelgdamas į kaltinamajam skirtinos baudos dydį ir jo prašymą išdėstyti baudos sumokėjimo terminą, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų apie jo turtinę padėti, daro išvadą, kad BVK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas. Dėl nurodyto teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 12 mėnesių. Teismo nuomone toks skirtinos baudos išdėstymo terminas yra teisingas.

Į bausmės laiką įskaitytinas R. D. laikino sulaikymo laikas nuo 2025-02-16, 01.45 val., iki 2025-02-16, 15.05 val. (viena diena) (BK 66 straipsnio 2 dalis, BPK 140 straipsnio 9 dalis). Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, panaikintinos kaltinamajam R. D. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento – paso, paėmimas, ir grąžintinas R. D. jo vardu išduotas Lietuvos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariate.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, vaizdo įrašai (2 vnt.), įkelti į IBP sistemą kaip priedai prie 2025-02-17 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, vaizdo įrašai (10 vnt.), įkelti į IBP sistemą kaip priedai prie 2025-04-04 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. A. tarnybinio pranešimo dėl policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo/garso įrašų peržiūros, vaizdo įrašai (2 vnt.), įkelti į IBP sistemą kaip priedai prie 2025-04-04 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. A. tarnybinio pranešimo dėl policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo/garso įrašų peržiūros, paliktini saugoti IBP sistemoje, kaip šios bylos dalis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 418 straipsnio 1, 2 dalimis, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir nuteisti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

JĮ pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisti 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir R. D. subendrintą bausmę paskirti – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. D. paskirti galutinę bausmę – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi R. D. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025-02-16, 01.45 val., iki 2025-02-16, 15.05 val. (vieną dieną), skaičiuojant vieną sulaikymo ir suėmimo dieną už 6 MGL.

Nustatyti, kad R. D. 94 MGL (4 700 Eur) dydžio baudą turi sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į bet kurią iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT247300010112394300 „Swedbank“ AB, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Urbo bankas, įmokos kodas 6801. Pinigų mokėjimo kvitas (kvitai), patvirtinantis (-tys) baudos sumokėjimą, turi būti pateiktas (-ti) Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų raštinei, adresu Zarasų m., Sėlių a. 24.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti R. D. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento – paso, paėmimą, ir grąžinti R. D. jo vardu išduotą Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariate.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, vaizdo įrašus (2 vnt.), įkeltus į IBP sistemą kaip priedus prie 2025-02-17 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, vaizdo įrašus (10 vnt.), įkeltus į IBP sistemą kaip priedus prie 2025-04-04 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. A. tarnybinio pranešimo dėl policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo/garso įrašų peržiūros, vaizdo įrašus (2 vnt.), įkeltus į IBP sistemą kaip priedus prie 2025-04-04 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. A. tarnybinio pranešimo dėl policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo/garso įrašų peržiūros, palikti saugoti IBP sistemoje, kaip šios bylos dalį.

Išaiškinti R. D., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam padavus tokį prašymą, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Surengus bylos nagrinėjimą teisme pagal jo prašymą, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Įspėti nuteistąjį, kad nustatytu laiku nesumokėta ar nepervesta bauda bus išieškota priverstinai per antstolį.