Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartis

Įžanginė dalis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Teresė Klimienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. skundą suinteresuotiems asmenims G. K., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Marijampolės agentūrai, Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir antstolei S. Ž. dėl antstolės veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. B. skundu prašo panaikinti antstolės S. Ž. 2020-05-26 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir išspręsti klausimą iš esmės - panaikinti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą areštą - disponavimo G. K. turtine teise apribojimą gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) Turto arešto aktų registro pranešimą apie turto arešto įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nurodo, kad su G. K. (duomenys neskelbtini) pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią G. K. su mokėjimo atidėjimu iki 2020 m. kovo 14 d. pardavė nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, viralinę, tvartą, kluoną, ūkinius pastatus, kiemo statinius, žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini).

G. K. yra sumokėjęs dalį turto kainos, tačiau likusios kainos mokėti neketina ir šalys taikiai susitarė sutartį nutraukti, tačiau sutartį nutraukti notarine tvarka negalima, nes Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis G. K. pagal (duomenys neskelbtini) Turto arešto aktų registro Pranešimą apie turto arešto įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini) apribotas disponavimas turtine teise į dalį turto, kuris teisiškai ir faktiškai priklauso pareiškėjui.

Pareiškėjas nurodo, kad pirkimo-pardavimo sutarties 5.2. punkte numatyta, kad šalys susitaria, jog sutartimi pirkėjui nuosavybės teisės į turtą neperduodamos ir turto perdavimo - priėmimo aktas, sudarant sutartį, nepasirašomas. Pirkėjas nuosavybės teises į daiktus įgis tik tada, kai bus galutinai atsiskaityta su pardavėju sutartyje numatytomis sąlygomis.

Nurodo, kad nėra aišku, kokia G. K. turtinė teisė areštuota, nes pagal sutartį G. K. nuosavybės teisės į turtą neįgijo, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą turto savininku yra A. B.. Pareiškėjo manymu, areštas galioja jo turtui, todėl gindamas savo nuosavybės teises, jis prašo panaikinti turto areštą.

Nurodo, kad pagal sutarties 5.4 punktą G. K. turtu naudojasi panaudos teisėmis. Šalys sutarusios sutarties nebevykdyti ir ją nutraukti, nes G. K. likusios turto kainos nemokės ir turto nepirks, tai panaudos santykiams nėra pagrindo tęstis. Nurodo, jog areštavus panaudos teisę, jis negali nei nutraukti sutarties, nei disponuoti savo nuosavybės teisėmis į turtą.

Pareiškėjas kreipėsi į antstolę S. Ž. su rašytiniu prašymu panaikinti areštą turtinei teisei, tačiau antstolė 2020-05-26 priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti tenkinti 2020-03-15 prašymą, tačiau teismui nagrinėti neperdavė. Nurodo, kad minėto patvarkymo antstolė pareiškėjui neįteikė, jį gavo tik 2020-07-14 iš G. K., kuris patvarkymą gavo el. paštu 2020-07-13.

Antstolė S. Ž. 2020 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo A. B. skundo netenkino, jį kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė Marijampolės apylinkės teismui.

Antstolė nurodo, kad 2020-05-26 patvarkymu pareiškėjo prašymą dėl arešto panaikinimo tenkinti atsisakė, todėl pareiškėjas skundžia šį jos patvarkymą.

Nurodo, kad jos (antstolės) žinioje šiuo metu yra 8 vykdomosios bylos, kuriose skolininkas G. K.. Išieškojimų užtikrinimui (duomenys neskelbtini) buvo areštuota turtinė teisė į nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą ir gyvenamąjį maną su priklausiniais, kurį skolininkas įsigijo pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį. Duomenys apie sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį gauti iš VĮ „Registrų centras" duomenų bazės. Sandoris laikomas sudarytu nuo jo išviešinimo VĮ „Registrų centras" duomenų bazėje. Šiuo atveju nuo (duomenys neskelbtini) tarp šalių sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis iki šiol nepakeista sandoriu ar kitu įstatyme numatytu būdu, todėl yra galiojanti. Kol sudarytas sandoris nėra pakeistas, minėta namų valda yra skolininko G. K. turtas. Atkreipia dėmesį, jog nagrinėdamas analogišką skundą Marijampolės apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad panaikinti areštą, taikytą skolininko vardu registruotam nekilnojamajam turtui nėra jokio teisinio pagrindo, nes priešingu atveju būtų pažeisti kreditorių teisėti interesai.

Skundas su antstolės S. Ž. patvarkymu priimtas, 2020 m. rugsėjo 30 d. ir 2020 m. spalio 16 d. posėdžiams neįvykus dėl teisėjos nedarbingumo, 2020 m. spalio 27 d. teismo nutartimi byla paskirta rašytiniam nagrinėjimui 2020 m. lapkričio 11 d., 13.30 valandą.

Antstolė S. Ž. teismo nustatytu terminu atsiliepimo byloje nepateikė.

Suinteresuotas asmuo G. K. byloje pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo skundu sutinka. Patvirtina, kad skunde nurodytos faktinės aplinkybės dėl nekilnojamojo turto pirkimo yra teisingos. Sutartyje (4.1 punktas) buvo numatytas turto pardavimo kainos atidėjimas iki (duomenys neskelbtini). Turtas pagal sutartį jam neperduotas ir nuosavybės teisės į šį turtą jam nėra perėjusios, kadangi nuosavybės teisės į turtą būtų įgytos tik pilnai atsiskaičius su pardavėju. Nurodo, kad šiuo metu yra sumokėjęs pardavėjui tik dalį kainos, kitos dalies mokėti neketina, nes nuosavybės teise turto įsigyti nebenori ir nebeketina. Su pareiškėju taikiai susitarė sutartį nutraukti ir toliau jos nebevykdyti. Nurodo, kad jam pagal (duomenys neskelbtini) turto arešto aktų registro pranešimą apie turto arešto įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini) apribotas disponavimas turtine teise į dalį turto (gyvenamąjį namą ir žemės sklypą), todėl negali notarine tvarka nutraukti sutartį ir taip nepagrįstai ribojamos pareiškėjo teisės. Suinteresuoto asmens manymu, antstolės nesutikimas panaikinti areštą, prieštarauja sutarties laisvės principui, kadangi susitarė su pareiškėju sutarties nebevykdyti ir ją nutraukti, tačiau kol nepanaikintas areštas, to padaryti negali. Taip yra pažeidžiamos pareiškėjo turtinės teisės, nes už suinteresuoto asmens (skolininko) prievoles yra areštuota pareiškėjo nuosavybės teisė į jo turtą. Nurodo, kad būdamas sąžiningas pirkėjas, juo labiau kai sutartis nebevykdoma jo iniciatyva, palaiko pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų ir mano, kad skundas turi būti tenkinamas panaikinant antstolės S. Ž. (duomenys neskelbtini) patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir išsprendžiant klausimą iš esmės - panaikinant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą areštą - disponavimą jam, t. y. G. K. turtine teise apribojimą gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) Turto arešto aktų registro pranešimą apie turto arešto įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Suinteresuoto asmens manymu, jo kreditorių turtiniai interesai patenkinus pareiškėjo skundą nenukentės, nes nėra teisinių galimybių ir prielaidų ateityje jų naudai išieškoti pagal skolininko prievoles iš jam nepriklausančio turto.

2020 m. spalio 14 d. teisme gauti papildomi suinteresuoto asmens G. K. paaiškinimai, kuriuose nurodo, jog antstolės 2020 m. rugpjūčio 10 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) notaro atvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta laikoma nuo jos išviešinimo VĮ Registrų centro duomenų bazėje. Tačiau nesutinka su antstolės padaryta išvada, kad sandorio sudarymas ir išviešinimas savaime yra faktas, patvirtinantis skolininko turtinę teisę, kadangi nuosavybės teisės jam pagal sutartį neperėjo. Nurodyto patvarkymo pagrįstumą antstolė argumentuoja Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios aplinkybės, priešingai nei nurodo antstolė, yra visiškai skirtingos nei šios bylos, kadangi minėtoje nutartyje nuosavybės teisės pagal sutartį skolininkui jau buvo perėjusios. Papildomai nurodo, kad patenkinus pareiškėjo skundą, kreditorių interesai niekaip nenukentės, todėl mano, jog kreditoriai patys suprasdami nepagrįsto ir niekinio arešto reikšmę, byloje nepateikė atsiliepimų.

Suinteresuoti asmenys (išieškotojai vykdymo procese iš skolininko G. K.) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Marijampolės agentūra, Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimų byloje nepateikė, apie nagrinėjamą bylą jiems yra žinoma.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai - skolininkas, išieškotojas ir antstolis - privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga.

Vykdymo procese antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. <...> Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016, 19 punktas).

Kartu su skundu pateiktų vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, kad antstolė S. Ž. vykdo vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolų išieškojimo iš skolininko G. K. išieškotojų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Marijampolės agentūros, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos naudai.

(duomenys neskelbtini) turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė areštavo skolininko G. K. turtinę teisę į nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, turto arešto akte nurodydama, jog turto savininkas yra G. K. ir turto saugotojas yra G. K..

Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, kad 2020 m. gegužės 25 d. antstolės kontoroje buvo gautas pareiškėjo A. B. 2020 m. kovo 15 d. prašymas dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto arešto panaikinimo.

2020 m. gegužės 26 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė netenkino pareiškėjo 2020 m. kovo 15 d. prašymo.

Pareiškėjas nurodo, kad minėto patvarkymo antstolė pareiškėjui neįteikė, jį pareiškėjas gavo tik 2020-07-14 iš G. K., kuris patvarkymą gavo el. paštu 2020-07-13. Be to, kaip nurodo pareiškėjas, atsisakiusi tenkinti jo prašymą, antstolė bylos nagrinėti teismui nepateikė.

Todėl pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 3 d. pateikė antstolei 2020 m. liepos 29 d. skundą dėl antstolės veiksmų, prašydamas panaikinti antstolės 2020 m. gegužės 26 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą areštą - disponavimo G. K. turtine teise apribojimą gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) Turto arešto aktų registro pranešimą apie turto arešto įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini).

2020 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė bylą nagrinėti teismui.

Išieškojimo iš skolininko turtinių teisių tvarka yra reglamentuota CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ LIV skyriuje „Išieškojimas iš turtinių teisių“ įtvirtintomis normomis (CPK 749–752 straipsniai). Išieškojimo iš turtinių teisių vykdymo teisinis pagrindas – antstolio patvarkymas areštuoti skolininko turtines teises. Šis patvarkymas prilyginamas turto arešto aktui (CPK 749 straipsnio 1 dalis). Be bendrųjų antstolio patvarkymui keliamų reikalavimų, įtvirtintų CPK 613 straipsnyje, antstolio patvarkyme areštuoti skolininko turtines teises turi būti įtvirtintas nurodymas skolininkui, kad šis neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo arba valdyti ar disponuoti turtine teise, taip pat nurodymas prievolės skolininkui prievolę įvykdyti antstoliui (CPK 749 straipsnio 3 dalis). Taigi, skolininko turtinių teisių areštas sukelia dvejopas teisines pasekmes. Pirma, tai skolininkui (šaliai vykdymo procese) atsirandančios teisinės pasekmės, apimančios draudimą jam valdyti ar disponuoti turtine teise, taip pat draudimą priimti reikalavimo, kylančio iš areštuotos turtinės teisės, įvykdymą. Antra, tai prievolės skolininkui (suinteresuotam asmeniui vykdymo procese) atsirandančios teisinės pasekmės, dėl kurių jam kyla pareiga savo prievolę pagal areštuotą reikalavimo teisę įvykdyti ne prievolės kreditoriui (skolininkui vykdymo procese), bet tiesiogiai antstoliui. Tokiu būdu antstolio patvarkymas dėl turtinių teisių arešto sukelia materialiąsias prievolių vykdymo teisines pasekmes, kadangi jo pagrindu keičiasi asmuo, kuriam turi būti įvykdyta prievolė. Tai yra bendros prievolių teisėje įtvirtintos taisyklės, jog prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui, įstatyme įtvirtinta išimtis (Civilinio kodekso 6.44 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 633 straipsnio 2 dalimi, asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese. Todėl skolininko turtinių teisių arešto atveju prievolės skolininkui atsirandančios teisinės pasekmės lemia, jog prievolės skolininkas vykdymo procese turi suinteresuoto asmens teisinį statusą.

Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnis). Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Dėl to, antstoliui išieškant iš skolininko turto ar turtinių teisių ir jas areštavus, skolininkas netenka teisės valdyti, naudoti ir disponuoti areštuotu turtu ar turtinėmis teisėmis. Tai patvirtina CPK 749 straipsnio 3 dalyje nustatyta antstolio pareiga patvarkyme, kuriuo areštuojamos skolininko turtinės teisės, nurodyti pastarajam, kad šis neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo arba valdyti turtinę teisę ar ja disponuoti. Pagal šią įstatymo nuostatą antstolio patvarkymu prievolė nustatoma ne tik skolininkui, bet ir prievolės skolininkui – patvarkymu nurodoma, kad šis (prievolės skolininkas) prievolę įvykdytų antstoliui arba pervestų pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Polikopija“ v. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-94/2007). Taigi, areštuojant turtines teises ribojamos ne tik skolininko teisės, bet ir prievolės skolininko veiksmai.

Kaip minėta, (duomenys neskelbtini) turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė areštavo skolininko G. K. turtinę teisę į nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, turto arešto akte nurodydama, jog šio turto savininkas yra G. K. ir turto saugotojas yra G. K.. Netenkindama pareiškėjo skundo, antstolė patvarkyme taip pat nurodė, kad namų valda yra skolininko G. K. turtas ir panaikinti areštą, taikytą skolininko vardu registruotam nekilnojamajam turtui nėra jokio teisinio pagrindo, nes būtų pažeisti kreditorių interesai.

Tačiau vykdomojoje byloje esantys Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, jog, priešingai nei nurodo antstolė, nuosavybės teisės į minėtą turtą įregistruotos A. B. vardu. Sutiktina su pareiškėjo ir skolininko nurodytais argumentais, kad nors Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje pagal (duomenys neskelbtini) pranešimą yra įregistruotas juridinis faktas apie sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį su G. K., tačiau nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą registre yra registruotos A. B. (pareiškėjo) vardu, minėtas turtas neperėjo skolininko (G. K.) nuosavybėn, pagal pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas jis turtu gali naudotis tik panaudos teise. Taigi, turtas viešame registre nėra registruotas skolininko vardu.

Taip pat teismas sutinka su suinteresuoto asmens nurodytu argumentu, jog nors antstolė savo veiksmų teisėtumą argumentuoja Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nurodytos bylos aplinkybės, priešingai nei nurodo antstolė, yra skirtingos nei šios bylos, kadangi minėtoje byloje nuosavybės teisės pagal sutartį skolininkui jau buvo perėjusios ir turtas viešame registre buvo registruotas skolininko vardu.

Kaip minėta, skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Šio instituto tikslas laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti.

Areštuodama skolininko turtines teises, antstolė nenurodė, kokią konkrečiai turtinę skolininko teisę areštuoja, taip pat nenurodė prievolės skolininkui (suinteresuotam asmeniui vykdymo procese – pareiškėjui) prievolę įvykdyti antstoliui. Ir pareiškėjas skunde, ir suinteresuotas asmuo (skolininkas) savo atsiliepime yra nurodę, jog dalį kainos už nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą perkamą nekilnojamąjį turto pirkėjas (skolininkas) pardavėjui (pareiškėjui) yra sumokėjęs, tačiau neketina mokėti likusios dalies ir pageidauja sutartį nutraukti. Nutraukus sutartį, pirkėjas (skolininkas) turėtų teisę susigrąžinti iš pardavėjo (pareiškėjo) jam įmokėtą kainos dalį.

Iš civilinėje byloje ir pateiktose vykdomosiose bylose esančių duomenų pagal šiuo metu pritaikytą turtinių teisių areštą nėra pagrindo spręsti, jog antstolės pritaikytas areštas skolininko turtinėms teisėms yra efektyvus, jog iš areštuotų turtinių teisių suinteresuotas asmuo (skolininkas) gauna kažkokią naudą, apart to, kad pagal sutartį gali naudotis turtu tik panaudos teise, ir kaip, esant dabartinei situacijai, bus galima išieškoti iš areštuotų skolininko turtinių teisių. Esant tokioms aplinkybėms, teismas negali spręsti, kad tokia priverstinio vykdymo priemonė atitinka vykdomųjų dokumentų įvykdymo realumo kriterijų, teismo nuomone, ji pagal bylose surinktus duomenis tik apsunkina pareiškėjo nuosavybės teises.

Nei surašydama turto arešto aktą, nei nagrinėdama pareiškėjo prašymą ir skundą dėl arešto turtinėms teisėms panaikinimo, antstolė nesiaiškino kokio dydžio piniginę įmoką yra sumokėjęs skolininkas pareiškėjui, ir neįpareigojo pareiškėjo pinigų sumą, gautą kaip įmoką už perkamą turtą (kurią būtų galima paskirstyti skolininko įsiskolinimas padengti), pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą.

Tačiau teismas sprendžia, kad tenkinus pareiškėjo skundą ir panaikinus antstolio patvarkymą dėl turtinių teisių arešto, pareiškėjas turėtų grąžinti įmokėtą sumą skolininkui, o ne pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą, ir dėl to tikrai nukentėtų suinteresuotų asmenų (išieškotojų vykdymo procese) interesai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, įpareigojant antstolę, nustačius įmokėtą sumą, įpareigoti pareiškėją A. B. ją pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą ir antstolei gavus įmoką, panaikinti pareiškėjui A. B. nuosavybės teise priklausančiam turtui pritaikytus apribojimus – areštą skolininko G. K. turtinėms teisėms.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, 290-292 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo A. B. skundą suinteresuotiems asmenims G. K., Valstybinei mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Marijampolės agentūrai, Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir antstolei S. Ž. dėl antstolio veiksmų tenkinti iš dalies.

Įpareigoti antstolę S. Ž., nustačius skolininko G. K. už perkamą turtą sumokėtą pareiškėjui įmokos dalį, įpareigoti pareiškėją A. B. ją pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą ir antstolei gavus įmoką, panaikinti pareiškėjui A. B. nuosavybės teise priklausančiam turtui pritaikytus apribojimus – areštą skolininko G. K. turtinėms teisėms.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.