- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-04
- Bylos Nr.
- ATP-115-200/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-03805-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutarimo, kuriuo A. S., vadovaujantis ATPK 30¹ str., pagal ATPK 159 str. 5 d., nubaustas 300 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 159 str. 5 d. už tai, kad jis 2012-04-19 vykdė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje statybą, pažeisdamas esminius statinio projekto sprendinius, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalies reikalavimus.
Šalies argumentai
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutarimu paskirta nuobauda yra per švelni, neatitinkanti padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutarimą ir administracinę nuobaudą skirti ATPK 159 str. 5 d. numatytos sankcijos ribose.
Pasak apelianto, teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atkreipė dėmesį į tai, kad A. S. pripažino padaręs pažeidimą ir dėl to gailisi, po pažeidimo užfiksavimo dokumentai buvo tinkamai sutvarkyti (dėl ko buvo panaikintas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius), ir nepagrįstai nutarė, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Nagrinėjamu atveju teismo nutarimas neatitinka teismų praktikos, ATPK 30¹ str. nuostatas teismas taikė nesant ypatingų ar išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą skirti švelnesnę nuobaudą, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali. Aplinkybės, kad pažeidėjas pripažįsta pažeidimą, gailisi jį padaręs, yra pažeidėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, į kurias atsižvelgiama skiriant administracinę nuobaudą, t. y. sudaro pagrindą individualizuoti nuobaudą sankcijos ribose. Reikiamų dokumentų savavališkos statybos darbams gavimas po pažeidimo konstatavimo ir reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimas taip pat savaime nėra ypatingos ar išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą dar švelninti paskirtą nuobaudą.
Apeliantas pažymi, kad savavališka statyba pažeidžia visos visuomenės interesą, kad statiniai būtų statomi laikantis teisės aktų reikalavimų, juose įtvirtintų statinio saugaus eksploatavimo reikalavimų ir kitų esminių statinio reikalavimų bei nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Pažeidėjas žinodamas ir suvokdamas, kad statybos darbus draudžiama pradėti, kol jiems nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas, šiuos darbus vis tiek vykdė, tokiu būdu prisiimdamas visų kilsiančių jam neigiamų padarinių riziką. Be to, vykdydamas statybos darbus, jų nesuderinęs su kompetentingomis valstybės institucijomis, įgyja nepagrįstą pranašumą prieš kitus statytojus, kurie sąžiningai laikosi teisės aktų reikalavimų ir atlieka visas būtinas procedūras statybos darbams pradėti bei vykdyti.
Anot apelianto, teismo paskirta bauda šiuo atveju nėra įgyvendinami administracinės nuobaudos tikslai – asmuo ne tik nenubaudžiamas proporcingai padarytam pažeidimui, bet ir neatliekama pažeidimo prevencija, t. y. tokia bauda sudaro prielaidas ir toliau daryti panašius pažeidimus žinant, kad už jų darymą nekils pastebimai neigiamų pasekmių. Teismas nesiaiškino pažeidėjo finansinės padėties, dėl ko būtų galima teigti, kad sankcijoje numatyta nuobauda pažeidėjui sukeltų itin didelių finansinių sunkumų ir kad 300 Lt bauda yra pakankama pareiškėjui nubausti bei skatinti jį ateityje vengti pažeidimų.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 159 str. 5 d. numatyta, kad naujo neypatingo statinio savavališka statyba užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki aštuonių tūkstančių litų. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 30¹ str. nuostatomis, A. S. už ATPK 159 str. 5 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskyrė 300 Lt baudą.
Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
ATPK 30¹ str. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal apeliacinės instancijos formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N146-436/2009, N62-409/2009, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-13-195/2011, ATP-23-195/2011 ir kt.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybą pradėjo vykdyti pagal turimą leidimą, tačiau statybos sklype pasikeitus faktinei situacijai, pradėjo koreguoti statybos sprendimus, negavęs naujo statybos leidimo, taip pažeisdamas esminius statinio projekto sprendinius. Po pažeidimo užfiksavimo jis gavo leidimą atlikti tokio pobūdžio darbus, kas rodo, jog šiuo metu teisės pažeidimas yra formalus (tai patvirtina ir byloje esantis potvarkis „Dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo“, b. l. 32). A. S. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis dėl pažeidimo gailisi, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta, jokia reali žala nebuvo niekam padaryta. Atsižvelgiant į minėtų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas taikyti A. S. atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta minimali ATPK 159 str. 5 d. sankcijoje, t. y. 300 Lt dydžio baudą. Faktinės situacijos sklype pasikeitimas statybos eigoje, kas įtakojo A. S. veiksmus, šiuo atveju laikytinas ypatingu, išimtiniu atveju.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutarimą nepakeistą ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.