- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-05-16
- Bylos Nr.
- 1-1782-1127/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07786-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Maslauskaitė
- Kaltinamasis
- E. F.
- Advokatai
- Džigintas Žebelys
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) stogdengiu-montuotoju, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
E. F. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, o būtent: jis 2024 m. vasario 27 d. apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę, t. y. lengvąjį automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatė 3,57 promilių etilo alkoholio koncentraciją.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis E. F., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltę pripažino. Parodė, kad buvo sunki diena, išgėrė alkoholio. Nežino, kaip taip atsitiko, nesupranta, kodėl atsisėdo už vairo. Jam tai nėra būdinga, kiek turi vairuotojo pažymėjimą, nėra padaręs jokio pažeidimo, nėra baustas administracine tvarka. Tikriausiai alkoholis bus stipriai paveikęs, jei taip pasielgė. Viskas prasidėjo vidurdienį apie 10 val., išgėrė, tada susitiko su broliu, mama. Visi vakarė sėdėjo ir nusprendė, kad reikia juos pavežti namo iki (duomenys neskelbtini). Kodėl taip nusprendė, nesupranta. Automobilis stovėjo prie (duomenys neskelbtini) gatvėje, stovėjimo aikštelėje. Nespėjo net išvažiuoti iš aikštelės ir policija jį iš karto sustabdė, gal įtartinai atrodė jo vairavimas. Alkoholį vartojo automobilių aikštelėje, ten pat, kur ir stovėjo automobilis. Iš pradžių išgėrė nedidelį brendžio butelį, paskui atvažiavo brolis į stovėjimo aikštelę ir išgėrė dar daugiau. Alkotesterio parodymų neginčija. Automobilis yra vienas, jį įsigijo prieš 3 metus, maždaug už 1800 Eur, tuo metu buvo santuokoje, ją sudarė 2018 m. Sutarties dėl turto pasidalinimo nėra sudarę. Automobilį įsigijo iš savo lėšų, techniškai rūpinasi jis, nes automobilis registruotas jo vardu, jis yra šeimininkas, nors automobilis šeimos. Žmona turi teisę vairuoti transporto priemonę, bet ji turi neįgalumą dėl su širdimi susijusių ligų, negali dirbti. Šiuo metu yra pablogėjusi sveikata, todėl jis ją vežioja į gydymo įstaigas - (duomenys neskelbtini) ligoninę ir į įvairias poliklinikas, kuriose yra skiriamos procedūros. Vežti reikia bent kartą į mėnesį. Darbo objektai yra visoje Lietuvoje. Kartais savaitei laiko išvažiuoja į komandiruotę, labai įvairiai. Darbą atlieka su kolega. Darbdavys aprūpina nakvynėmis, automobiliu. Mėnesio pajamos yra apie 1200 Eur, atskaičius mokesčius. Sutuoktinės pajamos yra apie 200 Eur per mėnesį. Jis yra pagrindinis šeimos išlaikytojas. Yra įsitikinęs, kad toks įvykis nepasikartos, nes jam tai nėra būdinga, jis taip neatsakingai niekada nesielgė, gailisi.
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).
Liudytojas P. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jo pamaina yra nuo 2024 m. vasario 27 d. 15.00 val. iki 2024 m. vasario 28 d., 3.00 val., šią pamainą dirba kartu su porininku vyr. patruliu T. K., radijo šaukinio V1736. Patruliuodami (duomenys neskelbtini) g., apie 21.00 val. pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį „Toyota Avensis“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelės prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), po ko įsuko į (duomenys neskelbtini) g. ir vos nesukėlė eismo įvykio su sankryžoje sustojusiais automobiliais. Automobilis „Toyota Avensis“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo neįsijungęs artimųjų šviesos žibintų, dėl ko jiems kilo įtarimas. Minėtą automobilį sustabdė panaudojus tarnybinio automobilio šviesos ir garso švyturėlius, automobilis pakluso jų reikalavimui sustoti. „Toyota Avensis“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojo (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Už minėto automobilio vairo sėdėjo ir jį vairavo E. F., gimęs (duomenys neskelbtini). Priėjus prie vairuotojo, šis atitiko visus neblaivaus asmens požymius, t. y., jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, iš burnos buvo juntamas stiprus alkoholio kvapas. Paklausus, ar E. F. vartojo alkoholinius gėrimus, šis prisipažino, kad prieš 30 min. vartojo alkoholinius gėrimus, kokius nedetalizavo. Asmeniui buvo pasiūlyta alkotesteriu pasitikrinti girtumą, šis sutiko. Alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0698, sertifikato Nr.2065330, pirmu pūtimu apie 21.02 val. buvo nustatyta 3,57 promilių, o antru pūtimu 21.25 val. nustatyta 3,63 promilių girtumas. Vairuotojui buvo išaiškinta atsakomybė dėl vairavimo neblaiviam, E. F. su pažeidimu sutiko. Patikrinus minėto vairuotojo girtumą buvo informuotas Vilniaus apskrities policijos komisariato (toliau – ir VPK) Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojas, kuris sukūrė ROIK įvykį ir juos prie jo priskyrė. Jų akivaizdoje E. F. jokių alkoholinių gėrimų negėrė. Patikrinus E. F. per „POLIS II“, nustatyta, kad jis turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, nebuvo baustas dėl vairavimo neblaiviam, dėl to įteiktas šaukimas atvykti į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą. Patikrinus automobilį „Toyota Avensis” valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), per „POLIS II“, nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso E. F., dėl to šis buvo apžiūrėtas ir priverstinai nugabentas vilkiku, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į saugojimo aikštelę Sudervės g. 2 E, Avižėnių kaimą, Vilniaus rajone, o vairuotojas E. F. išvažiavo namo su „Taxi“. Automobilyje jokių alkoholinių gėrimų nebuvo bei nebuvo tuščios taros nuo jų. Pažeidimas užfiksuotas tarnybinio automobilio V1736 priekine kamera (1 t., b. l. 35-37).
Iš registruojamų duomenų apie įvykį matyti, kad 2024 m. vasario 27 d. apie 21 val. pastebėtas įtartinai važiuojantis automobilis „Toyota Avensis“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) aikštelės į (duomenys neskelbtini) gatvę ir vos nesukėlė eismo įvykio su sankryžoje stovėjusiais automobiliais. Minėtas automobilis buvo sustabdytas, jį vairavo E. F., kuriam nustatytas 3,57 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu – 3,63 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 4-7).
Neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio šaknelėje užfiksuota, kad E. F. alkotesteriu „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKL0698, patikros sertifikato Nr. 2065330, galioja iki 2024 m. liepos 17 d. (1 t. b. l. 13), 2024 m. vasario 27 d. pirmuoju tikrinimu 21.01 val., nustatytas 3,57 promilės girtumas, antrojo patikrinimo metu 21.25 val., nustatytas 3,63 promilės girtumas (1 t., b. l. 11-12). E. F. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Eiti tiesia linija negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali (1 t., b. l. 14).
Iš 2024 m. vasario 27 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta transporto priemonė „Toyota Avensis”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 15-21).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Toyota Avensis”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), valdytojas savininkas yra E. F. (t. 1, b. l. 23).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Toyota Avensis“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė Lietuvoje yra 1 960 Eur (su PVM) (t 1, b. l. 25).
Iš 2024 m. kovo 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai iš mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės, tvirtinamos prie uniformos („Body“ tipo kameros) dėl 2024 m. vasario 27 d., apie 21.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio:
1. Failas: „PSS-20240227-205648UTC+0200“, 242 MB, trukmė 00:06:15 val.; pradėtas 2024 m. vasario 27 d. nuo 20:56:48 val. Užfiksuota, kaip policijos pareigūnas priėjo prie (duomenys neskelbtini) spalvos automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atidarė duris iš vairuotojo pusės, t. y. iš kairės pusės, ir matosi, kad salone už vairo sėdi girtas E. F., po ko pareigūnas paprašė E. F. pateikti dokumentus bei papūsti, užfiksavo, kad įtariamasis yra neblaivus, t. y. pirmu pūtimu 21:01:45 val. pripūtė 3,57 promiles.
2. Failas: „PSS-20240227-210304UTC+0200“, 138 MB, trukmė 00:03:34 val., pradėtas 2024 m. vasario 27 d. nuo 21:03:04 val. Užfiksuota, kaip policijos pareigūnai pildo dokumentus.
3. Failas: „PSS-20240227-212311UTC+0200“, 59,4 MB, trukmė 00:01:32 val., pradėtas 2024 m. vasario 27 d. nuo 21:23:11 val. Užfiksuota, kad antru pūtimu, t. y. 21:25:09 val. pareigūnas nustatė įtariamojo E. F. girtumą – 3,63 promilių.
4. Failas: „PSS-20240227-214930UTC+0200“, 72,2 MB, trukmė 00:01:51 val., pradėtas 2024 m. vasario 27 d. nuo 21:49:30 val. Užfiksuota, kaip įtariamasis E. F. pasirašė pareigūno jam pateiktus dokumentus. Taip pat pareigūnas įtariamajam įteikė šaukimą ir paaiškino, kada, kelintą, kur jis turi atvykti apklausai (t 1., b. l. 41-42).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Kaltinamasis E. F. kaltę pripažino visiškai, paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną vartojo alkoholį, vėliau susitiko su broliu, mama, nusprendė parvežti juos namo, o vos tik išvažiavus iš automobilių stovėjimo aikštelės, buvo sulaikytas. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo P. P. parodymai, kad patruliuojant (duomenys neskelbtini) g., apie 21.00 val. pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį „Toyota Avensis“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelės prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), įsuko į (duomenys neskelbtini) g. ir vos nesukėlė eismo įvykio su sankryžoje sustojusiais automobiliais, nustatė, kad transporto priemonę vairavo E. F., kuriam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Aplinkybę, kad transporto priemonę kaltinamasis vairavo neblaivus, patvirtina neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, kiti rašytiniai teismo ištirti įrodymai.
Kaltinamasis suprato, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus ir norėjo taip veikti, taigi jo veiksmai pasireiškė tiesiogine tyčia ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalies požymius.
Nagrinėjamoje byloje kaltinamajam pareikštame kaltinime pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, be anksčiau nurodytų aplinkybių, buvo nurodomi abiejų neblaivumo patikrinimų rezultatai, t. y. inkriminuota, jog kaltinamasis vairavo anksčiau nurodytą automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam pareigūnai tikrinimo metu pirmą kartą jo iškvėptame ore nustatė 3,57 promilių etilo alkoholio koncentraciją ir antrą kartą nustatė 3,63 promilių etilo alkoholio koncentraciją. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkte nustatyta, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Taisyklių 4 punktu, kaltinime privaloma nurodyti tik kaltinamajam palankesnį (mažesnį) girtumo laipsnį, todėl aplinkybė, jog antrojo patikrinimo metu E. F. nustatytas 3,63 promilių neblaivumas, šalintina iš kaltinimo. Tokia kaltinimo korekcija nesunkina kaltinamojo padėties bei nepažeidžia jo teisės į gynybą, todėl yra leistina.
V. Bausmės skyrimo motyvai
Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
E. F. padarė baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis laikomas neteistu (teistumas išnykęs) (b. t. 1 l. 86-87), administracine tvarka nebaustas (b. t. 1 l. 85). Dirbantis, UAB (duomenys neskelbtini) teigiamai charakterizuojamas, kaip veiklus, pareigingas, sąžiningas, rodantis sektiną teigiamą asmeninį pavyzdį. Darbdavys nurodė, kad kaltinamajam yra reikalinga teisė vairuoti dėl komandiruočių kitose miestuose, jei teisė vairuoti transporto priemones bus atimta ilgam terminui, jie turės nutraukti darbo santykius su juo dėl darbo funkcijų neatlikimo (b. t. 2 l. 28). UAB (duomenys neskelbtini) kaltinamasis charakterizuojamas kaip atsakingas, pareigingas, tolerantiškas, ramus, turintis aukštą darnos lygį žmogus (b. t. 2 l. 29). Duomenų apie registravimąsi psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose nėra.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytinai tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Viena iš bausmės paskirčių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šio principo įgyvendinimas pirmiausia yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus E. F. švelniausią aptariamo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimesnį minimaliam, t. y. 90 MGL. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamasis kaltę dėl veikos padarymo visiškai pripažino, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, kaltinamojo teisme nurodytas aplinkybes, kad šeimoje šiuo metu dirba vienas, sutuoktinei nustatytas neįgalumas, į nurodytą pajamų, gaunamų per mėnesį, dydį, nustatytinas ilgesnis, t. y. 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminas.
VI. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 71, 72, 72¹, 72², 72³ ir 72⁴ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas, įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos (BK 42 straipsnio 6 dalis).
Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys).
Nagrinėjamu atveju, E. F., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. 3,57 promilių girtumas, vairavo transporto priemonę. Taigi kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra, teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 2 metų 6 mėnesių terminą (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys). Toks terminas nustatytinas atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,57 promilių girtumas, dėl ko tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto policijos pareigūno parodymų, asmuo, išvažiuodamas į gatvę, vos nesukėlė eismo įvykio. Šio klausimo kontekste įvertintina ir tai, kad kaltinamasis buvo sustabdytas vos išvažiavus iš automobilių stovėjimo aikštelės, taigi didelio atstumo nenuvažiavo. Kaltinamasis visiškai pripažino kaltę dėl padarytos veikos, išreiškė nuoširdų gailestį dėl savo neteisėtų veiksmų. Anksčiau už vairavimą esant neblaiviam nebuvo teistas, taip net nebaustas administracine tvarka, o iš byloje esančių Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad nebuvo baustas ir už kitus pažeidimus. Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.
Kaltinamasis tiek teisme, tiek prašyme surengti bylos nagrinėjimą teisme prašė skirti minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nurodydamas, kad teisė vairuoti jam reikalinga darbinėje veikloje, o tokios neturėdamas praras darbą, tuo tarpu, šeimoje dirba jis vienas. Tačiau teismas, įvertinęs visus reikšmingus duomenis, ne tik iš esmės teigiamą kaltinamojo asmenybę, tačiau ir padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, sprendžia, kad tenkinti tokį prašymą ir nustatyti aptariamos poveikio priemonės taikymo terminą vieneriems metams nėra pagrindo. Šiame kontekste būtina atsižvelgti ir į aiškią bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį už ženkliai mažesnio pavojingumo administracinį nusižengimą (transporto priemonių vairavimas, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis) užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1 100 Eur, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių (jei nėra taikomi antialkoholiniai variklio užraktai).
Be jokio abejonės, teisės vairuoti transporto priemones netekimas sukels kaltinamajam daug nepatogumų, tiek susijusių su pagalba sutuoktinei dėl pastarosios turimų sveikatos problemų, tiek ir su darbine veikla. Vis dėlto, kaltinamojo nurodomos aplinkybės egzistavo iki padarant nusikalstamą veiką ir buvo jam gerai žinomos, todėl turėjo įvertinti gresiančias neigiamas pasekmes prieš vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam. Šiuo atveju, uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. kovo 4 d.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).
Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog jeigu kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas panaudotas darant nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-339/2008, 2K-205-628/2018, 2K-81-976/2019). Sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka bei gauti kompensaciją dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo (kasacinio teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018).
Byloje nustatyta, kad E. F. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris yra įgytas santuokoje ir laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau, kaip minėta bendraturtis nelaikomas „kitu asmeniu“ BK 72 straipsnio 3 dalies kontekste. Šiuo atveju, minėtas automobilis yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuriai turi būti taikomas konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, o kaltininkui priklausanti transporto priemonė privalo būti konfiskuojama visais atvejais (BK 72 straipsnis 2, 3 dalys). VĮ „Regitra“ duomenimis, minėto automobilio valdytojas savininkas yra E. F., taigi, transporto priemonė konfiskuotina iš kaltinamojo. Šiuo atveju turto konfiskacija laikytina tinkama ir proporcinga priemone, padėsiančia įgyvendinti bausmės paskirtį.
Šių dviejų baudžiamojo poveikio priemonių taikymas užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir, įvertinus veikos pavojingumą, bus pakankamos bausmės tikslams pasiekti. Kaltinamasis, kaip matyti, nepalaikė pozicijos dėl kitų poveikio priemonių skyrimo, todėl teismas apie šias aplinkybes plačiau nepasisako.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. vasario 28 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo E. F. turtui - automobiliui „Toyota Avensis“, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo.
VII. Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu E. F. skirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. t. 1 l. 56-62), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Kaltinamojo E. F. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti VĮ „Regitra“.
Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
E. F. (E. F.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) MGL, t. y. 4 500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. F. paskirti 60 (šešiasdešimties) MGL, t. y. 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Nustatyti 12 (dvylikos) mėnesių baudos sumokėjimo terminą ir išaiškinti E. F., kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801), automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos įmokos kodas 6610): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji antstolio bus išieškomos priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, BK 68 straipsniu, 72 straipsnio 3 dalimi, skirti E. F. baudžiamojo poveikio priemones:
- uždrausti naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2024 m. kovo 4 d. apie tai pranešant VĮ „Regitra“,
- konfiskuoti E. F. priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. vasario 28 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą E. F. turtui - automobiliui „Toyota Avensis“, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo.
E. F. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
E. F. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą VĮ „Regitra“, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti VĮ „Regitra“.
Kompaktinį diską su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.