- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-21
- Bylos Nr.
- I-632-644/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02334-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. J. skundą palaikė ir prašė: 1) panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno aps. VPK) Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Garliavos policijos nuovados 2016 m. spalio 28 d. raštą Nr. 20-S-159124 (2.5K) „Dėl prašymo“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti atsakovą Kauno aps. VPK atlikti pareiškėjo 2016 m. spalio 22 d. prašyme Nr. 20-AP-28741 reikalaujamus veiksmus; 3) įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atlyginti pareiškėjui V. J. 2016 m. spalio 28 d. aktu Nr. 20-S-159124 padarytą 1905 Eur neturtinę žalą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde, kurį patikslino (I t. b. l. 31-48; III t. b. l. 3-22), bei teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. spalio 22 d. atsakovui pateikė prašymą (reg. 2016 m. spalio 24 d. Nr. 20-AP-28741), kuriuo prašė pateikti jam informaciją raštu: 1. ar ir kada pareiškėjas į Kauno aps. VPK bei jo padalinius yra kreipęsis prašydamas išduoti leidimą ginklui, kurie asmenys gavo ir tvarkė šią informaciją; 2. ar Kauno aps. VPK 2010-2015 metais turėta informacija apie piliečių prašymus jiems išduoti leidimus ginklui turėti buvo laikoma konfidencialia ir kurie teisės aktai bei jų nuostatos 2010-2015 metais apibrėžia šios informacijos konfidencialumą bei Kauno aps. VPK įdarbintų asmenų pareigą informaciją apie prašymą gauti leidimą ginklui ar ginklo turėjimą laikyti paslaptyje; 3. ar Kauno aps. VPK ir jos padalinių, tame tarpe Garliavos policijos nuovadoje pareigūnais įdarbintų asmenų 2009-2015 metais galimai turėta informacija apie pareiškėjo V. J. prašymą išduoti leidimą ginklui turėti 2009-2015 metais buvo konfidenciali ir turėjo būti laikoma paslaptyje, kurių teisės aktų bei nuostatų pagrindu; 4. Pateikti pareiškėjui informaciją apie jį patį: 1) ar 2008-2015 metais Kauno aps. VPK ir Garliavos policijos nuovadoje policijos pareigūnais įdarbinti asmenys laikė paslaptyje informaciją apie V. J. kreipimąsi dėl leidimo ginklui išdavimo sąlygų ir/ar dėl V. J. prašymo išduoti leidimą ginklui; 2) pateikti pareiškėjo kreipimųsi dėl leidimo ginklui į Kauno aps. VPK ar jo padalinius, kopijas; 3) ar Garliavos policijos nuovadoje policijos pareigūnais įdarbinti asmenys apie pareiškėją V. J. paskleidė informaciją (duomenys neskelbtini) gyventojams, kitiems asmenims apie V. J. kreipimąsi į Kauno aps. VPK ir/ar jo padalinius dėl leidimo ginklui ar jo įsigijimo sąlygų, jei taip - kurie policijos pareigūnais įdarbinti asmenys, kurių policijos pareigūnais įdarbintų asmenų nurodymu ar sutikimu, kada ir kuriems asmenims paskleidė; 4) ar Garliavos policijos nuovadoje įdarbintų policijos pareigūnais asmenų tarnybinių pareigų vykdymas jiems 2009-2015 metais reikalavo paskleisti informaciją apie pareiškėjo kreipimusis į Kauno aps. VPK, Kauno rajono policijos komisariatą dėl leidimo ginklui išdavimo ar su tuo susijusių klausimų, kurie teisės aktai 2009-2015 metais apibrėžė ir nustatė tokias tarnybines pareigas; 5) ar rusų kolonistas S. M. L., V. B., įdarbinti Garliavos policijos nuovadoje 2011 metų sausio mėnesį pranešė (duomenys neskelbtini) namo gyventojams, kad pareiškėjas V. J. prašo išduoti jam leidimą ginklui ir, ar V. B., rusų kolonisto S. M. L. nurodymu ar savo paties iniciatyva dėl to šio namo gyventojų reikalavo rašyti paaiškinimus V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje; 6) ar 2011 metais buvo reikalingi V. J. namo (duomenys neskelbtini), kaimynų sutikimai dėl Kauno aps. VPK leidimo išdavimo V. J. turėti/laikyti ginklą, kurių teisės aktų nuostatos tokį kaimynų sutikimą ar jų informavimą apie V. J. prašymą/kreipimąsi dėl leidimo ginklui išdavimo 2011 metais reglamentavo; 7) ar V. B., S. M. L. 2011 m. sausio 19 d. apklausdami V. J. namo kaimynus jų klausė, ar jie nori, kad V. J. gautų leidimą ginklui, kuriuo teisiniu pagrindu klausė/neklausė.
Pareiškėjas pažymėjo, kad Kauno aps. VPK jo prašymo nenagrinėjo teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas išnagrinėjo ar atsakė tik į labai nedidelę prašymo pirmojo punkto dalį. Kitų prašymo punktų ir papunkčių atsakovas nenagrinėjo ir į juos neatsakė. Minėtais veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 3 straipsnio, 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 22 straipsnio, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 ir 4 straipsnių, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų teisės aktų nuostatas. Pažymėjo, kad minėtais veiksmais atsakovas sukėlė pareiškėjui neturtinę žalą, kuri pasireiškė: 1) nepatogumais - nepagrįstu ir neteisėtu Kauno aps. VPK trukdymu gautą informaciją apie neteisėtą, nesąžiningą, priešingą teisei pareiškėjo duomenų tvarkymą atsakovo institucijoje, ją panaudoti susijusiose bylose; 2) fiziniu traumuoto pareiškėjo kairės kojos kelio sąnario skausmu dėl Kauno aps. VPK sukelto būtinumo vykti į teismus, įstaigas ginant savo teises; 3) dvasiniais išgyvenimais ir dvasiniu skausmu, nuolat kankinančiomis mintimis, jog neteisėtos Lietuvos okupacijos metais į Lietuvą atvykusį rusų kolonistą S. N. L. įdarbinęs atsakovas okupaciją ir rusų kolonizaciją įteisino ir tuo pagrindu pareiškėją kaip lietuvį diskriminuoja ir niekina dėl jo tautybės, leidžia rusų kolonistui S. N. L. ir kitiems atsakovo įdarbintiems kolonistams, jų kolaborantams persekioti pareiškėją dėl jo politinių pažiūrų, Molotov – Ribbentrop pakto, su juo susijusių kitų slaptųjų Vokietijos – Rusijos protokolų teisėtumo ir įgyvendinimo prookupacinio režimo sąlygomis nepripažinimo; 4) įtampa ir bejėgiškumo jausmu, negalėjimu apsiginti nuo atsakovo; 5) didelio masto pažeminimu ir reputacijos pablogėjimu dėl negalėjimo jos apginti civilinėse, administracinio teisės pažeidimo bei baudžiamosiose bylose Nr. 1-576-738/2015, Nr. 1-14-749/2016, atnaujinant ikiteisminį tyrimą Nr. 65-2-00002-11, atnaujinant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A-4412-651/2011, Kauno apylinkės teisme atnaujinant procesą rusų kolonisto S. N. L. sufabrikuotoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-302-540/2011; 6) bendravimo galimybių su šeima, draugais, giminėmis sumažėjimu; 7) ilgalaike baime ne dėl ligos būti patalpintu į psichiatrijos ligoninę; 8) ilgalaikiu sutrukdymu rūpintis savo neįgalia motina J. G., su ja bendrauti, trukdymu vykdyti pareiškėjo kaip sūnaus pareigas.
Atsiliepimas
Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas, Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, atsiliepimu (I t. b. l. 160-161, V t. b. l. 102, 103 l.) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pareiškėjas V. J. 2016 m. spalio 22 d. prašymu (reg. 2016 m. spalio 24 d. Nr. 20-AP-28741) kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl informacijos suteikimo. Pareiškėjas buvo informuotas, kad į jo prašymą dėl leidimų koviniam ginklui ir snaiperio ginklui buvo atsakyta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštu Nr. 20-65-2-S-6647. Atsakymas į minėtą prašymą pareiškėjui buvo išsiųstas 2009 m. rugsėjo 30 d. Tačiau pateikti teismui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato rašto Nr. 20-65-2-S-6647 nėra galimybės, kadangi pasibaigus jo saugojimo terminui, minėtas dokumentas kartu su kitais dokumentais 2016 m. spalio 13 d. buvo sunaikintas. Akcentavo, kad pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, o atsakymas pateiktas nepažeidžiant įstatymu nustatytų terminų. Pareiškėjas savo teisėmis piktnaudžiauja ir sąmoningai išnaudoja valstybinių institucijų žmogiškuosius išteklius. Be to, pareiškėjas ginčija informacinio pobūdžio dokumentą, kuris nesukelia pareiškėjui pasekmių, todėl skundas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas šioje byloje kilo dėl Kauno aps. VPK Viešosios tvarkos skyriaus Garliavos policijos nuovados 2016 m. spalio 28 d. rašto Nr. 20-S-159124 (2.5K), kuriuo pareiškėjui buvo atsakyta į 2016 m. spalio 22 d. prašymą (reg. 2016 m. spalio 24 d. Nr. 20-AP-28741) teisėtumo ir pagrįstumo. Nesutikimą su ginčijamu raštu pareiškėjas motyvuoja tuo, kad atsakovas atsakė tik į nedidelę dalį jo prašymo, tačiau kitoje dalyje pareiškėjo prašymo atsakovas nenagrinėjo, į jį neatsakė. V. J. prašo teismo ginčijamą aktą panaikinti, įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti ir atsakyti į jo prašymą bei atlyginti neturtinę žalą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. spalio 22 d. prašymu (reg. 2016 m. spalio 24 d. Nr. 20-AP-28741) kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas pateikti jam informaciją raštu: 1. ar ir kada pareiškėjas į Kauno aps. VPK bei jo padalinius yra kreipęsis prašydamas išduoti leidimą ginklui, kurie asmenys gavo ir tvarkė šią informaciją; 2. ar Kauno aps. VPK 2010-2015 metais turėta informacija apie piliečių prašymus jiems išduoti leidimus ginklui turėti buvo laikoma konfidencialia ir kurie teisės aktai bei jų nuostatos 2010-2015 metais apibrėžia šios informacijos konfidencialumą bei Kauno aps. VPK įdarbintų asmenų pareigą informaciją apie prašymą gauti leidimą ginklui ar ginklo turėjimą laikyti paslaptyje; 3. ar Kauno aps. VPK ir jos padalinių, tame tarpe Garliavos policijos nuovadoje pareigūnais įdarbintų asmenų 2009-2015 metais galimai turėta informacija apie pareiškėjo V. J. prašymą išduoti leidimą ginklui turėti 2009-2015 metais buvo konfidenciali ir turėjo būti laikoma paslaptyje, kurių teisės aktų bei nuostatų pagrindu; 4. Pateikti pareiškėjui informaciją apie jį patį: 1) ar 2008-2015 metais Kauno aps. VPK ir Garliavos policijos nuovadoje policijos pareigūnais įdarbinti asmenys laikė paslaptyje informaciją apie V. J. kreipimąsi dėl leidimo ginklui išdavimo sąlygų ir/ar dėl V. J. prašymo išduoti leidimą ginklui; 2) pateikti pareiškėjo kreipimųsi dėl leidimo ginklui į Kauno aps. VPK ar jo padalinius, kopijas; 3) ar Garliavos policijos nuovadoje policijos pareigūnais įdarbinti asmenys apie pareiškėją V. J. paskleidė informaciją (duomenys neskelbtini) gyventojams, kitiems asmenims apie V. J. kreipimąsi į Kauno aps. VPK ir/ar jo padalinius dėl leidimo ginklui ar jo įsigijimo sąlygų, jei taip - kurie policijos pareigūnais įdarbinti asmenys, kurių policijos pareigūnais įdarbintų asmenų nurodymu ar sutikimu, kada ir kuriems asmenims paskleidė; 4) ar Garliavos policijos nuovadoje įdarbintų policijos pareigūnais asmenų tarnybinių pareigų vykdymas jiems 2009-2015 metais reikalavo paskleisti informaciją apie pareiškėjo kreipimusis į Kauno aps. VPK, Kauno rajono policijos komisariatą dėl leidimo ginklui išdavimo ar su tuo susijusių klausimų, kurie teisės aktai 2009-2015 metais apibrėžė ir nustatė tokias tarnybines pareigas; 5) ar rusų kolonistas S. M. L., V. B., įdarbinti Garliavos policijos nuovadoje 2011 metų sausio mėnesį pranešė (duomenys neskelbtini) namo gyventojams, kad pareiškėjas V. J. prašo išduoti jam leidimą ginklui ir, ar V. B., rusų kolonisto S. M. L. nurodymu ar savo paties iniciatyva dėl to šio namo gyventojų reikalavo rašyti paaiškinimus V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje; 6) ar 2011 metais buvo reikalingi V. J. namo (duomenys neskelbtini), kaimynų sutikimai dėl Kauno aps. VPK leidimo išdavimo V. J. turėti/laikyti ginklą, kurių teisės aktų nuostatos tokį kaimynų sutikimą ar jų informavimą apie V. J. prašymą/kreipimąsi dėl leidimo ginklui išdavimo 2011 metais reglamentavo; 7) ar V. B., S. M. L. 2011 m. sausio 19 d. apklausdami V. J. namo kaimynus jų klausė, ar jie nori, kad V. J. gautų leidimą ginklui, kuriuo teisiniu pagrindu klausė/neklausė (I t. b. l. 11-12).
Kauno aps. VPK Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Garliavos policijos nuovados 2016 m. spalio 28 d. raštu „Dėl prašymo“ (I t. b. l. 10, II t. b. l. 125) pareiškėjas buvo informuotas, kad 2009 m. rugsėjo 28 d. Kauno aps. VPK Kauno rajono policijos komisariate jau buvo registruotas pareiškėjo prašymas dėl leidimų koviniam ginklui ir snaiperio ginklui su optiniu taikikliu išdavimo, o atsakymas į šį prašymą pareiškėjui išsiųstas 2009 m. rugsėjo 30 d.
Pareiškėjas savo nesutikimą su atsakovo 2016 m. spalio 28 d. raštu „Dėl prašymo“ iš esmės grindžia jo neatitikimu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, ir kitų teisės aktų nuostatoms. Pažymi, kad atsakovas ginčijamu raštu jo prašymo iš esmės nenagrinėjo, atsakė tik į nedidelę prašymo dalį, kitoje dalyje prašymo nenagrinėjo.
Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmens prašymu įstatymų nustatyta tvarka policija privalo pateikti savo tvarkomuose žinybiniuose registruose, informacinėse sistemose ir duomenų rinkmenose turimus duomenis apie šį asmenį, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus.
Asmens teisė gauti informaciją yra įtvirtinta 2000 m. sausio 11 d. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme (akto redakcija, galiojanti nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d.). Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. Pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. Atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme yra įgyvendinta tiek Konstitucijos 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta teisė gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie asmenį, susijusią su viešojo administravimo funkcijų vykdymu, tiek siekiama sudaryti palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams pagal 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - ir LVAT) 2012 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A63-1446/2012).
Sprendžiant pareiškėjo argumentų pagrįstumo klausimą pirmiausia pažymėtina, kad Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, įgyvendinantis įstatymuose ir kituose teisės aktuose jam pavestus policijos uždavinius, atskirais atvejais atlieka ir viešojo administravimo funkcijas ir savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovas privalo laikytis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte, kaip viena iš administracinių paslaugų, yra įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims. Asmens prašymas suteikti Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytas administracines paslaugas nėra susijęs su asmens teisių pažeidimu, dėl to yra nagrinėjamas ne pagal administracinės procedūros taisykles, nustatytas Viešojo administravimo įstatymo 19-36 straipsniuose, bet pagal Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) (toliau – Taisyklės). Minėtas išvadas patvirtina šių taisyklių 4 punktas, kuriame nustatytos sąvokos, būtent asmens prašymo nagrinėjimas – institucijos veikla, apimanti asmens prašymo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą ir atsakymo asmeniui parengimą. Atsakymas – atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu ar raštu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama administracinė paslauga, įteikiama prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstoma institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus. Taisyklių 41.2 punkte nustatyta, kad į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Pagal Taisyklių 50 punktą, atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo nenagrinėjimo priežastis nurodoma tiksli atsakymo apskundimo tvarka ir institucijos, kuriai gali būti paduotas skundas, pavadinimas ir adresas, taip pat terminas, per kurį gali būti pateiktas skundas.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad „administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (VAĮ 3 str. 2 p.). Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad „individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos“. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastarosios Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502 -212/2012).
Teisėjų kolegija įvertinusi atsakovo 2016 m. spalio 28 d. akto Nr. 20-S-159124 (2.5K) dėl pareiškėjo 2016 m. spalio 22 d. prašymo turinį, sprendžia, jog jis nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (įrodymais), nepakankamai motyvuotas, jame nenurodytos pareiškėjo prašomos informacijos nesuteikimo priežastys, nenurodyta akto apskundimo tvarka. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsakovo priimtas individualus administracinis aktas neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų. Vertindama nustatytus individualaus akto trūkumus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, Taisyklių 41.2 punkto prasme, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šie individualaus administracinio akto trūkumai nagrinėjamos bylos kontekste yra esminiai (nepagrįstas objektyviais duomenimis, nemotyvuotas, nenurodyta individuali argumentacija bei atsisakymo suteikti informaciją priežastys), todėl ginčijamas Kauno aps. VPK Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Garliavos policijos nuovados 2016 m. spalio 28 d. raštas 20-S-159124 (2.5K) „Dėl prašymo“ naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).
Atsižvelgiant į minėtus argumentus pripažintina, kad atsakovas Kauno apskrities VPK netinkamai įvykdė viešojo administravimo funkcijas, todėl yra pagrindas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus – iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. J. 2016 m. spalio 22 d. prašymą (reg. 2016 m. spalio 24 d. Nr. 20-AP-28741) ir pateikti jam atsakymą įstatymų nustatyta tvarka.
Pareiškėjas nurodo, kad dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų tinkamai neišnagrinėjus ir neatsakius į jo prašymą, pareiškėjas patyrė 1905 Eur neturtinę žalą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio) atlyginimo, taikomos CK normos (žr. LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011).
Teismas pažymi, kad siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą, pagal CK 6.271 str. nuostatas, atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6. 271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Asmuo, reikalaujantis priteisti žalos atlyginimą, privalo įrodyti žalos atsiradimo faktą, nes būtinų civilinės atsakomybės sąlygų buvimas ar nebuvimas pagal įstatymą (CK 6.246, 6.247, 6.249, 6.271 str.) nėra preziumuojamas.
Šioje byloje nustačius atsakovo atstovo Kauno aps. VPK neteisėtus veiksmus netinkamai išnagrinėjus pareiškėjo prašymą ir pateikus nepagrįstą atsakymą, turi būti nustatyta, ar dėl šio atsakymo pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą. Teismas pažymi, kad vien pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog jis negalėjo panaudoti prašomos informacijos susijusiose bylose, neįrodžius, kad atsakovo pateikto individualaus administracinio akto turinio trūkumai yra susiję su nurodytomis bylomis, nesuponuoja valstybės pareigos atlyginti pareiškėjo nurodomą neturtinę žalą. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, civilinė byla Nr. 2-21835-713/2016 Kauno apylinkės teisme buvo išnagrinėta 2016 m. spalio 11 d., o teismo sprendimas paskelbtas 2016 m. spalio 31 d. (II t. b. l. 173-177), taigi pareiškėjas 2016 m. spalio 22 d. prašymu į atsakovą kreipėsi po to, kai minėta civilinė byla buvo išnagrinėta. Atitinkamai, pareiškėjo subjektyvus įsitikinimas, kad atsakovo atstovas (pareigūnai) galimai jį persekioja ar siekia kitaip pakenkti, neįrodžius konkrečių neteisėtų atsakovo veiksmų, taip pat nesudaro pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Teismo vertinimu, vien pareiškėjo abstrakčiai nurodoma aplinkybė, jog jis negalėjo rašyti prašymų ir skundų įvairioms institucijoms, neįrodžius, kad tokių prašymų ir skundų rašymą lėmė neteisėti atsakovo veiksmai, nesuponuoja valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalą. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų jam kilo kojos kelio sąnario skausmai, tačiau jokių įrodymų minėtoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė. Iš pareiškėjo į bylą pateikto išrašo iš medicininių dokumentų (III t. b. l. 64) matyti, kad kelio sąnario skausmai pareiškėjui pasireiškė dar 2009 m. lapkričio 6 d. Administracinėje byloje nesurinkta objektyvių duomenų, jog pareiškėjo nurodyti sveikatos sutrikimai atsirado būtent dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (netinkamo atsakymo pateikimo). Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs trukdyti pareiškėją, jį niekinti, žeminti, diskriminuoti ar specialiai siekęs jam pakenkti. Tačiau teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad atsakovo atstovui tinkamai neišnagrinėjus ir neatsakius į pareiškėjo prašymą, t. y. pažeidus jo teisę gauti informaciją iš valstybės institucijos, pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nenustatęs, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, išgyvenimai ar sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį jo gyvenimą), taip pat nenustačius, kad Kauno aps. VPK (pareigūnai) tyčia siekė veikti priešingai pareiškėjo interesams, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes teismo pripažinimas, jog Kauno aps. VPK neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir pateikė nepagrįstą atsakymą, t. y. pažeidė pareiškėjo teisę gauti informaciją iš valstybės institucijos, yra adekvati satisfakcija už pareiškėjo patirtus tam tikrus nepatogumus. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais netenkinamas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nenurodė teismui prašomos priteisti išlaidų sumos, nepateikė išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, todėl toks prašymas gali būti teismui pateiktas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. J. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. spalio 28 d. raštą 20-S-159124 (2.5K) „Dėl prašymo“.
Įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. spalio 22 d. prašymą (reg. 2016 m. spalio 24 d. Nr. 20-AP-28741).
Pripažinti, kad pareiškėjo V. J. teisė gauti informaciją iš valstybės institucijos, buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.