Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Stasiūnienės ir R. B., teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. Ž. (V.) apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-744-287/2016, iškeltoje pagal ieškovės Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau -VTAS) ieškinį atsakovams I. V. ir L. G., suinteresuotam asmeniui A. G. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir nuolatinio globėjo skyrimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama neterminuotai apriboti tėvų valdžią I. V. ir L. G., dukros K. V. atžvilgiu, panaikinti K. V. laikinąją globą šeimoje ir nustatyti nuolatinę globą A. G. šeimoje, nuolatine K. V. globėja paskirti A. G., nustatyti nuolatinę K. V. gyvenamąją vietą kartu su globėja A. G., priteisti iš atsakovų I. V. ir L. G. išlaikymą dukrai nuo ieškinio padavimo teismui dienos, periodinėmis išmokomis po 60 eurų (šešiasdešimt) kas mėnesį, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, kol vaikas taps pilnamečiu, priteisti iš atsakovų I. V. ir L. G. įsiskolinimą už vaiko K. V. išlaikymą nuo 2015-10-01 iki 2016-07-01, iš kiekvieno tėvo po 540 eurų, skaičiuojant po 60 (šešiasdešimt eurų) į mėnesį už 9 mėnesius, vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti globėją A. G., sprendimo dalį dėl globėjo skyrimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nurodė, kad atsakovai turi dvi nepilnametes dukras, kurių patys neaugina, neauklėja, neteikia jiems išlaikymo. Nuo 2015-10-28 dukros K. V. laikinąja globėja paskirta A. G. Atsakovų šeima nuo 2006-12-22 įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl girtavimo, išvadų dėl savo elgesio nedaro. 2016-07-11 abu atsakovai pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad sutinka su tėvų valdžios ribojimu, nes neturi vaiko auginimui tinkamų sąlygų, yra bedarbiai.

Atsakovė I. V. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nori auginti dukrą Kamilę, ruošiasi sukurti šeimą, įsidarbino, visiškai nevartoja alkoholio, ruošiasi gyventi pas būsimą anytą, kur dukrai bus sudarytos tinkamos sąlygos augti ir ugdytis. Mano, jog globėjos namuose jos dukrai yra nesaugu, nes kieme stovi kioskas, kuriame prekiaujama alkoholiu, be to, globėja jai neleido pastaruoju metu su dukra matytis.

Trečiasis asmuo A. G. su ieškiniu sutiko.

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pakruojo rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nepilnametės dukters K. V. atžvilgiu neterminuotai apribojo tėvų valdžią atsakovui L. G., o atsakovei I. V. tėvų valdžią apribojo laikinai – 2 (dvejiems) metams. Panaikino Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 1 d. įsakymu K. V. nustatytą laikinąją globą. Nustatė K. V. nuolatinę globą šeimoje, jos globėja paskyrė A. G.. Nustatė nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą globėjos gyvenamojoje vietoje. Priteisė iš atsakovų išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis po 60 Eur iš kiekvieno atsakovo kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, taip pat priteisė iš atsakovų išlaikymo įsiskolinimą už 9 mėnesius, iš kiekvieno atsakovo – po 540 Eur. Paskyrė globėją A. G. nepilnamečio vaiko išlaikymui gautų lėšų ir (ar) turto tvarkytoja. Paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad buvo nustatytos beveik visos tėvų valdžios ribojimo aplinkybės. Atsakovui neterminuotai yra apribota tėvų valdžia dukters atžvilgiu, o atsakovei - laikinai. Pažymėjo, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas auklėti dukrą ir ja nesirūpina bei neišlaiko, ryšis su dukra visiškai nutrūkęs. Tuo tarpu atsakovė stengiasi pakeisti gyvenimo būdą ir požiūrį į gyvenimo vertybes, nes nebevartoja alkoholio, dirba, registruota darbo biržoje, ryšis su dukra nėra visiškai nutrūkęs.

I. A. skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdama Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą, apeliantė (atsakovė) I. Ž. (V.) prašo teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo jos atžvilgiu pakeisti jo nepriteisiant, taip pat panaikinti Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 28 d. įsakymą „Dėl laikinosios globos tęsimo, naujo globėjo skyrimo bei naujos gyvenamosios vietos nustatymo“, grąžinti jai dukrą K. V. bei nustatyti jos gyvenamąją vietą su ja. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovė iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą, nevartoja alkoholio, sukūrė šeimą, turi gyvenamą vietą, kur vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir vystymosi sąlygos, dirba ne pilnu etatu, ieško kito darbo, yra užsiregistravusi darbo biržoje.

Globėjos namuose yra nesaugu, kadangi kieme stovi kioskas, kuriam prekiaujama alkoholiu ir ten lankosi prastos reputacijos pirkėjai, t. y. grėsmė augančiai dukrai.

Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į jos gyvenime įvykusius pokyčius, taip pat neatsižvelgė, kad atsakovė net keturis kartus kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos skyrių, su prašymu tarpininkauti, kad būtų sudaryta galimybė matytis su dukra, nes globėja su vaiku bendrauti neleido.Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, ieškovas Pakruojo rajono savivaldybės administracijos VTAS prašo apeliacinį skundą atmesti ir Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantė nurodo, kad iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą ir kaip šito pokyčio įrodymą pateikia informaciją, kad 2016-01-20 jai įvestas placebo preparatas, tačiau tai ne ilgalaikis psichologo ar psichiatro gydymas, o preparatas.

Apeliantė teigia, kad jos dukros globėja A. G. pastaruoju metu neleidžia jai matytis su dukra, tačiau į visus apeliantės prašymus ir pretenzijas yra reaguota, šias aplinkybes įvertino ir teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą. O nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo, Pakruojo VTAS nėra gavusi jokių apeliantės prašymų ar skundų dėl vaiko lankymo.

Apeliantės prašymas nepriteisti išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo yra nepagrįstas, o selektyvus noras auginti ir rūpintis tik viena iš dviejų dukrų K. G., nesuprantamas.

Atliepimu trečiasis asmuo A. G. nurodė, kad atsakovė apeliaciniame skunde pateikė daug klaidingų faktų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (atsakovės) I. Ž. (V.) apeliacinis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinis skundas nagrinėjamas apeliantės I. Ž. (V.) apeliacinio skundo ribose. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl laikino tėvų valdžios ribojimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir teisės akto, kuriuo nepilnamečiui vaikui paskirta globa, globėjas, nustatyta gyvenamoji vieta, panaikinimo.

Tėvų valdžios apribojimo (laikinai ar neterminuotai) pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo bylose, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka, yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad buvo nustatytos beveik visos tėvų valdžios ribojimo aplinkybės: atsakovės vengimas atlikti pareigą auklėti dukrą, ja rūpintis, ją išlaikyti, sudaryti jai normalias, sveikas sąlygas gyventi, augti ir ugdytis; atsakovės piktnaudžiavimas tėvų valdžia; žalingos įtakos vaikui darymas savo amoraliu elgesiu, kadangi atsakovai gyveno nesudarę santuokos, girtavo, neužtikrino dukrai Kamilei saugios aplinkos, neturėjimas pakankamai socialinių įgūdžių, nenoras keisti savo gyvenimo būdo, dėl ko dukra K. V. buvo paimta iš atsakovų ir šiuo metu gyvena globėjos A. G. šeimoje. Apeliantė skunde neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, tačiau teigia, kad jos gyvenime įvyko teigiami pokyčiai: nustojo vartoti alkoholį, pradėjo dirbti, sukūrė šeimą, gyvena anytos namuose ir nori pati auginti dukrą Kamilę naujoje šeimoje, kurioje ją visi sutinka priimti.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, ir tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent apeliantė turi įrodinėjimo pareigą, patvirtinti aplinkybes, kad jos elgesys yra pasikeitęs ir ji gali tinkamai auklėti dukrą, ir kad tėvų valdžios panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Iš byloje nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad apeliantės elgesys pradėjo keistis (nebevartoja alkoholio, ji dirba, sukūrė naują šeimą), bet šiuos pasikeitimus jau įvertino pirmosios instancijos teismas nusprendęs apeliantei tėvų valdžią apriboti laikinai dviem metams, o ne neterminuotai, kaip prašė ieškinyje ieškovė. Tačiau pasikeitimai nėra pakankami, kad būtų galima panaikinti laikiną motinos valdžios apribojimą. Apeliantė neaugina ir neteikia išlaikymo kitai savo dukrai, gaunamos pajamos mažos, yra registruota darbo biržoje. Kolegijos vertinimu, tai, kad atsakovė siekia susigrąžinti tik vieną iš dviejų dukrų – K. V., tačiau apie kitą dukrą, net neužsimena, taip pat nepageidauja, kad iš jos būtų priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimas nepilnametei dukrai, rodo, kad atsakovė dar nevisiškai suvokia savo kaip motinos teisių ir pareigų turinio. Atsakovė dirba ne pilnu etatu, gauna mažas pajamas – 45 eurus. Iš atsakovės priteistas išlaikymas vien nepilnametei dukrai K. V., sudaro 60 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovės gaunamos pajamos nėra pakankamos ne tik kad savęs išlaikymui, bet ir nepilnametės dukros išlaikymui, nors atsakovė ir teigia, kad ji turi visas tinkamas buities sąlygas vaikui augti ir ugdytis. Vaikų teisių apsaugos tarnyba nurodo, kad globėja tinkamai atlieka savo kaip globėjos pareigas, todėl mergaitės interesus atitinka jos gyvenimas su globėja. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo apeliantės reikalavimą tenkinti ir pripažinti, jog apeliantės elgesys iš esmės pasikeitė ir ji gali tinkamai auklėti dukrą, ir kad toks sprendimas neprieštaraus vaiko interesams (Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1006-601/2014).

Apeliaciniame skunde ieškovė savo nesutikimą su teismo sprendimu iš esmės grindžia globėjos netinkamumu, tinkamų gyvenimo sąlygų nebuvimu, tačiau apeliantė savo ieškinio reikalavimui pagrįsti turi įrodinėti ne globėjos netinkamumą (netinkamas globėjas gali būti pakeistas tinkamu), o savo kaip motinos elgesio pasikeitimą, galėjimą tinkamai auklėti vaiką, ir kad esamos padėties pakeitimas atitiks vaiko interesus. Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal byloje esančius duomenis, nėra pagrindo abejoti globėjos A. G. tinkamu savo pareigų vykdymu, apie jos rūpinimąsi nėra neigiamų atsiliepimų. Akivaizdu, kad atsakovė šiai dienai neturi galimybių tinkamai įgyvendinti tėvų pareigas, nurodyti argumentai dėl grėsmės vaikui gyvenant pas globėją yra nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai įvertino atsakovės elgesio pokyčius ir proporcingai (laikinai) apribojo atsakovei tėvų valdžią, gindamas teisėtus nepilnamečio vaiko interesus.

Byloje nenustačius nei faktinio, nei teisinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą, apeliacinis skundas laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.