Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijaus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo įkeisto daikto savininkės Z. D. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Telšių skyriaus (toliau VSDFV) patikslintą pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdama Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį apeliantė (įkeisto daikto savininkė) Z. D. prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirajame skunde teigiama, kad antstolis, sudarant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, neinformavo apeliantės, jog hipoteka nebus panaikinta. Apeliantės nuomone, buvo pažeisti CPK 757, 758 straipsnių nuostatos, kadangi liko nepatenkinti išieškotojo reikalavimai. Tvirtinama, kad kreditorius VSDFV nedavė savo sutikimo dėl išieškojimo iš įkeisto turto, be to, pažeidė Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių 52 punktą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktą skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (skundo pagrindas).

Teismas pažymi, kad apeliantė iš esmės nesuformulavo savo skundo pagrindo. Nors apeliantė prašo panaikinti skundžiamą nutartį, tačiau nesuformuluoja teisinių argumentų, kuriais pagrindžiamas nutarties dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas, o tik pateikia deklaratyvius teiginius, jų nepagrįsdama leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Teismas atmeta apeliantės skundo teiginius dėl neinformavo apie hipotekos panaikinimą ir pažymi, kad pagal CK 4.171 straipsnio 9 dalį, perleidžiant įkeistą daiktą nuosavybėn kitam asmeniui, hipoteka seka paskui daiktą. Teismo vertinimu, asmuo, ignoruodamas įstatymus ir nesidomėdamas savo teisėmis ir paslaugomis, elgiasi neprotingai, todėl negali pasiteisinti nežinąs įstatymų ar netinkamai juos suvokiąs (CK 1.6 str.). Teismas sprendžia, vien tai, kad apeliantė teigia, jog antstolis, sudarant sandorį, neinformavo apeliantės, kad daikto hipoteka nebus panaikinta, negali būti pateisinama priežastis ignoruoti įstatymo leidėjo valią ir CPK nuostatas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, apeliantė 2010-05-25 Telšių rajono apylinkės teismo pateikė skundą antstoliui V. D., suinteresuotam asmeniui P. D. dėl antstolio veiksmų, prašydama įpareigoti antstolį V. D. panaikinti 2010-03-24 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010-04-20 parduoto turto perdavimo-priėmimo aktą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti antstolį V. D. grąžinti jai 8400 Lt (civilinė byla Nr. 2-1440-671/2010). Minėtoje byloje teismas 2010 m. birželio 19 d. nutartimi atsisakė priimti skundą, laikė jį nepaduotu ir grąžino pareiškėjai Z. D..

Teismas nesutinka su apeliantės skundo teiginiais dėl Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių nuostatas nesilaikymo ir atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių 52 punktą, jei skolininkas per hipotekos lakšte nurodytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, Fondo valdybos teritorinis skyrius, vadovaudamasis CPK 558 straipsnyje numatytomis nuostatomis, turi kreiptis į atitinkamą miesto (rajono) apylinkės teismo hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo. Bylos medžiaga patvirtina, kad VSDFV Telšių skyrius, skolininkui per hipotekos lakšte nustatytą terminą iki 2010-05-08 nesumokus 7072,63 Lt skolos, kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo (2, 10–11 b. l.). Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, atmestini ir skundo teiginiai dėl kreditoriaus VSDFV sutikimo dėl išieškojimo iš įkeisto turto antstoliui suteikimo būtinumo.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl hipotekos teisėjo jurisdikcinės veiklos ginčo teisenos ir specialiosios hipotekos bylų teisenos atribojimo aspektu. Šių išaiškinimų esmė yra ta, kad hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009). Dėl šių priežasčių apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai, nesusiję su hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumu, kaip šiuo atveju dėl skolininko skolos dydžio, jos paskirstymo kreditoriams bei išmokėjimo terminų, šioje byloje nėra teisiškai aktualūs.

Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.