- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-17
- Bylos Nr.
- A-602-1179-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00018-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Veslava Ruskan (pran.)
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Neste Lietuva“
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Alytaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 13.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Ričardo Piličiausko ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Neste Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. V. skundą atsakovui Alytaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (Alytaus žemėtvarkos skyriui) dėl Nuolatinės statybos komisijos protokolinio sprendimo ir statybos leidimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja A. V. (toliau – ir pareiškėja), būdama greta esančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), šalia kurio trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Neste Lietuva“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo; UAB „Neste Lietuva“) planavo statyti automatinę degalinę, savininke (įgijimo pagrindas – jos motinai, B. V., atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančias žemės sklypų, kuriuos ji vėliau dovanojimo sutartimi perleido savo dukrai, t. y. pareiškėjai, dalis), 2010 m. sausio 12 d. skundu (pagal gavimo teisme datą), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, kurio prašė panaikinti: 1) Alytaus miesto savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos (toliau – ir Komisija) 2009 m. gruodžio 3 d. protokolinį sprendimą Nr. N-310, kuriuo pritarta išduoti UAB „Neste Lietuva“ statybos leidimą degalinei statyti (toliau – ir Protokolinis sprendimas); 2) Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. gruodžio 15 d. išduotą statybos leidimą Nr. NS-9 (toliau – ir Statybos leidimas).
Šalies argumentai
Pareiškėja 2010 m. gegužės 10 d. Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą, kuriuo papildomai prašė panaikinti 2008 m. gruodžio 18 d. Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą dėl Alytaus miesto degalinių išdėstymo schemos (specialiojo plano TPD reg Nr. 001112000315) pakeitimo patvirtinimo Nr. T-245 bei 2008 m. gruodžio 30 d. Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą dėl detaliųjų planų tvirtinimo Nr. T-258, o taip pat atnaujinti terminą skundui dėl minėtų aktų paduoti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 18 d. nutartimi jos prašymo atnaujinti terminą skundui dėl minėtų aktų panaikinimo paduoti netenkino ir patikslintą skundą priimti atsisakė.
Šalies argumentai
Pareiškėja, nesutikdama su Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartimi, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2010 m. birželio 28 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė minėtą nutartį panaikinti, atnaujinti terminą patikslintam skundui paduoti ir perduoti patikslintą skundą Kauno apygardos administraciniam teismui priėmimo klausimui spręsti.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą atmetė.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėja nurodė, jog UAB „Neste Lietuva“ žemės sklype (duomenys neskelbtini) planuojama statyti degalinė suprojektuota pažeidžiant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nepagrįstai nustatant servitutą per naujai formuojamą minėtą žemės sklypą. Rengiant sklypo, detalųjį planą, nei su jos motina, nei su ja nebuvo derinama degalinės išdėstymo schema, iš jų nebuvo gautas sutikimas keisti gretimo žemės sklypo paskirtį, neatsižvelgta į jų pretenzijas, ignoruotos pateiktos pastabos. Tokiu būdu buvo pažeista detaliojo plano derinimo tvarka ir jos, kaip dabartinės gretimo žemės sklypo savininkės, teisės ir turtiniai interesai. Taip pat buvo pažeista specialiojo plano rengimo tvarka, nebuvo vykdoma šiuo klausimu vieša diskusija. Detaliojo ir specialiojo planavimo procedūros metu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 4 dalies, 24 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatos.
Teigė, jog Protokolinis sprendimas ir Statybos leidimas yra neteisėti, o Alytaus miesto savivaldybė, išduodama Statybos leidimą, be jos sutikimo, elgėsi nesąžiningai, pažeisdama CK 4.39 straipsnio 1 dalį, numatančią, jog nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (toliau – ir Specialiosios žemės ir miškų naudojimo sąlygos) VIII skyriaus 31 punktas, 33 punktas reglamentuoja kuro degalinių apsaugos zonos atstumus. Kuro degalinių kolonėlių apsaugos zoną sudaro ne siauresnė kaip 2 metrų žemės juosta aplink šių objektų tvorą (už teritorijos ribos); atstumai nuo kuro degalinių kolonėlių ir požeminių rezervuarų iki bendrojo naudojimo statinių – 50 metrų, kitos paskirties pastatų sienų artimiausių taškų – 15 metrų ir 25 metrai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo taisyklių Priedo 25.2. punktu automobilių degalų, dujų mažmeninės prekybos sanitarinė apsaugos zona yra nustatyta 50 m. Pažymėjo, jog jai priklausantys žemės sklypai patenka į planuojamos statyti degalinės sanitarinę apsaugos zoną ir jiems nustatomas specialus, naujas teritorijos tvarkymo režimas, o tai sąlygoja žemės sklypų specialiųjų naudojimo sąlygų pasikeitimą, sklypų vertės sumažėjimą, nustatytos sklypų komercinės veiklos pobūdžio ir pan. Priduria, jog pagal Specialiųjų žemės ir miškų naudojimo sąlygų 51 punktą minimalus atstumas nuo suskystintųjų dujų požeminių rezervuarų iki pastatų (gyvenamųjų, visuomeninių, pramoninių) ir kitų statinių yra 40 metrų, konkrečiu atveju jis ženkliai mažesnis. Taip pat akcentavo, jog dėl planuojamos statyti degalinės jos žemės sklype pablogės mikroklimatas, padidės triukšmingumas, aplinkos tarša ir pan., kas savo ruožtu pažeis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 6 straipsnio 4 dalį, numatančią, jog statinys turi būti statomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir sveikatos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, nepablogėtų. Pažymėjo, jog jos išvardinti pažeidimai buvo konstatuoti iki skundžiamų sprendimų priėmimo LR AM Alytaus RAAD 2009 m. rugsėjo 28 d. rašte Nr. ART-5-420A, kuriame nurodyta, jog dėl planuojamos statyti degalinės nustatyta tvarka turėjo būti koreguotos greta esančių sklypų specialiosios naudojimo sąlygos, tačiau to padaryta nebuvo, o Alytaus visuomenės sveikatos centro 2009 m. rugsėjo 16 d. statinio projektavimo dokumentų vertinimo pažymoje Nr. PP-247(4.30) taip pat nurodoma, kad statinio projekto sprendiniai turi būti suderinti su privačių komercinės paskirties sklypų savininkais, kurių sklypai patenka į planuojamos degalinės sanitarinę apsaugos zoną, tačiau projektas su ja nebuvo derintas.
Nurodė ir tai, jog Statybos leidimas yra neteisėtas ir dėl to, kad buvo išduotas techninio projekto pagrindu, parengto vadovaujantis 2009 m. kovo 27 d. Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo savivaldybės vyriausiojo architekto M. M., kuris tuo metu dar neturėjo atestato vykdyti savivaldybės vyriausiojo architekto pareigybės funkcijas, patvirtintu projektavimo sąlygų sąvadu. Akcentuoja, jog projektavimo sąlygų sąvadas buvo patvirtintas 2009 m. kovo 27 d., tuo tarpu, atestatas, suteikiantis teisę vykdyti savivaldybės vyriausiojo architekto pareigybės funkcijas, buvo išduotas tik 2009 m. kovo 31 d. Pridūrė, jog automatinės degalinės techninis projektas neatitinka detaliojo plano bei žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimui plano sprendinių, t. y. techniniame projekte per sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidurį yra nurodoma spaudiminė kanalizacija, kuri nėra nurodyta detaliajame plane, o žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimui plane kanalizacijos tinklas nurodytas šalia sklypo. Faktiškai spaudiminės kanalizacijos jos žemės sklype nėra. Techniniame projekte nurodomos apsaugos zonos neatitinka UAB „Neste Lietuva“ žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliajame plane nurodomų apsaugos zonų bei servitutų, nesutampa techniniame projekte ir detaliajame plane nurodoma kuro saugyklų vieta ir jų padėtis. Be to, priimant Protokolinį sprendimą buvo pažeisti Nuolatinės statybos komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 5.5, 7, 11, 13.2, 13.2.1, 13.2.3, 15, 16, 23 ir 24 punktai bei Nuolatinės komisijos darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 2 punkto reikalavimai, kadangi į komisijos sudėtį nebuvo įtraukti Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento, taip pat žmonių su negalia viešosios įstaigos „Aplinka visiems“ įgaliotas atstovas. Teigė, jog taip pat nesilaikyta Komisijos darbo tvarkos sušaukti posėdį per 7 dienas nuo prašymo padavimo, nėra duomenų apie vykusį posėdį, Protokolinis sprendimas priimtas per vieną dieną nuo prašymo dėl Statybos leidimo išdavimo, nedalyvavę posėdyje privalo iki jo pradžios pareikšti nuomonę, kuri pridedama prie protokolo, tačiau šių reikalavimų nebuvo laikytasi, be to, Žemėtvarkos skyriaus atstovė L. N., derinusi planavimo sąlygas, komisijos darbe nedalyvavo, jos nuomonė buvo išdėstyta netinkamai, nukreipta į brėžinį, tačiau nenurodytas rašto numeris, data, taip pat – Komisijos pirmininkas neįvertino Nuostatų nustatyta tvarka pateiktų komisijos narių raštiškų pastabų.
Atsiliepimas
Atsakovas Alytaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, jog Komisija, Protokolinį sprendimą dėl statybos leidimo išdavimo patikrino ir įvertino techninio projekto atitikimą teritorijų planavimo dokumentams, teisės aktų reikalavimams, nustatė, kad šis objektas neigiamos įtakos gretimoms teritorijoms neturės, visi Komisijos nariai statybos leidimo išdavimui pritarė, todėl pagrįstai buvo priimtas Komisijos sprendimas išduoti statybos leidimą. Teigė, jog Statybos leidimas atitinka Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ nuostatas, todėl nėra pagrindo jo panaikinimui. Pažymėjo, jog pareiškėja neįrodė pažeistų teisių, galimybė jai statyti komercinės paskirties statinius nėra apribota, o detaliajame plane buvo atsižvelgta į Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 33 punkto reikalavimus, techninio projekto sprendiniai detaliajam planui neprieštarauja. Nurodė, jog pagal naudojimo duomenis pareiškėjai priklausantis žemės sklypas įvardintas kaip komercinės paskirties objektų teritorija, todėl pagal minėtų sąlygų 33 punkto nuostatas šiuo atveju taikytinas minimalus atstumas – 15 m., o pareiškėjos sklypo dalis, patenkanti į apsaugos zoną yra mažesnė kaip 3 metrai, tokiu atstumu pagal teisės aktus statyba, kurią ji akcentuoja, ir taip negalima. Akcentavo, jog kol kas pareiškėjos sklype nėra jokių statinių, suskystintų dujų rezervuarai UAB „Neste Lietuva“ sklype nebus statomi, todėl pareiškėjos argumentai dėl nurodytų atstumų visiškai nepagrįsti. Nurodė, jog techninis projektas detaliajam planui neprieštarauja, tai padaryta išimtinai atsižvelgiant į pareiškėjos interesus. Vandentiekio linija (spaudiminė kanalizacija) pareiškėjos sklype buvo suprojektuota rengiant Punsko g. 1 detalųjį planą, vandentiekio linijai pakloti statybos leidimas išduotas UAB „Norveg Real Estate“ 2007 m. lapkričio 7, dar prieš pareiškėjos motinai atkuriant nuosavybės teises, todėl nei savivaldybės administracija, nei UAB „Neste Lietuva“ pareiškėjos teisių nepažeidė. Nurodė, jog M. M. į Alytaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo vyriausiojo architekto pareigas priimtas 2008 m. gruodžio 15 d. ir jam, kaip savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui, pagal pareigybės, patvirtintos 2008 m. spalio 23 d. administracijos direktoriaus įsakymu Nr. P-362, aprašymo 10.8 punktą buvo pavesta tvirtinti projektavimo sąlygų įvadus bei sąlygas teritorijų planavimo dokumentams rengti, o jam teisės aktai nenumatė prievolės turėti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotą kvalifikacijos atestatą, todėl pareiškėjos argumentai dėl to, kad M. M. neturėdamas kvalifikacijos atestato, negalėjo tvirtinti sąlygų sąvado, yra nepagrįsti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Neste Lietuva“ atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė šį skundą atmesti.
Nurodė, jog tiek Protokolinis sprendimas išduoti statybos leidimą, tiek Statybos leidimas yra teisėti, nepažeidžia teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjos teisių, skundas nepagrįstas. Panaikinus ginčijamus sprendimus, būtų pažeisti UAB „Neste Lietuva“ teisėti lūkesčiai, nes šis sklypas buvo įsigytas būtent degalinės statybai. Dėl pareiškėjos skundo įmonė negali vykdyti statybos, dėl to patiriami nuostoliai.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. gruodžio 3 d. protokolinį sprendimą Nr. N-310 dėl statybos leidimo išdavimo automatinės UAB „Neste Lietuva“ degalinės statybai bei Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. gruodžio 15 d. išduotą statybos leidimą Nr. NS-9 panaikino.
Teismas pažymėjo, jog sprendimų teisėtumas iš esmės buvo ginčijamas dėl procedūrinių pažeidimų, susijusių su Komisijos veikla, taip pat – vyriausiojo architekto teise tvirtinti projektavimo sąlygų sąvadą bei dėl techninio neatitikimo teritorijų planavimo dokumentams. Rėmėsi Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 ir 10 dalimis, 2007 m. lapkričio 30 d. Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. I-235 patvirtintais Nuostatais ir Komisijos Reglamentu. Pažymėjo, jog 2007 m. lapkričio 30 d. Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-235 2 punktu buvo nuspręsta sudaryti Komisiją, į kurios sudėtį įeina įgalioti Alytaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojai, t. y. – Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas, savivaldybės vyriausiasis architektas, Komunalinio skyriaus vedėjas, Žemėtvarkos skyriaus vedėja. Pabrėžė, jog Žemėtvarkos skyriaus vedėjos L. N. dalyvavimas Komisijos posėdyje pagal minėtų Nuostatų 7 punktą buvo privalomas, tačiau ji jame nedalyvavo, o byloje taip pat nėra jokių duomenų apie jos pateiktą nuomonę raštu, kuri būtų pridėta prie Komisijos posėdžio protokolo. Pridūrė, jog minėtame protokole taip pat nėra jos pritarimo ir parašo.
Akcentavo, jog Nuostatų 20 punktas numato, jog komisijos narių, nedalyvavusių komisijos posėdyje nuomonę protokole įrašo komisijos sekretorius, grafoje „parašas“ nurodydamas rašto, kuriame pateikta komisijos nario nuomonė svarstytu klausimu, numerį ir datą. Protokole šių duomenų nėra, yra pateiktas įrašas „suderinta ant brėžinio“, tačiau tokios pritarimo formos kaip komisijos sekretoriaus įrašas „suderinta ant brėžinio“ Komisijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenustato, brėžinys nėra protokolinio sprendimo dalis nei priedas. Padarė išvadą, jog priimant sprendimą dėl Statybos leidimo išdavimo nebuvo gautas teisės aktų nustatyta tvarka reglamentuotas žemėtvarkos skyriaus vedėjos pritarimas. Pažymėjo, jog Komisijos narių pritarimas ar nepritarimas dėl Statybos leidimo komisijos narių išdavimo turi būti išreikštas aiškiai ir įformintas Komisijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, o brėžinys, kuriame yra spaudas su L. N. parašu nėra tinkama pritarimo išduoti statybos leidimą išraiška. Nurodė ir tai, jog teismui nebuvo pateikta duomenų, kad buvo patikrintas techninis projektas visa apimtimi teisės aktų nustatyta tvarka
Teismas taip pat nurodė, kad Komisijos protokolas taip pat įrodo, jog nebuvo gauti ir Statybos skyriaus įgalioto atstovo S. S. bei Žmonių su negalia VŠĮ „Aplinka visiems“ įgalioto atstovo S. S. teisės aktų nustatyta tvarka reglamentuoti pritarimai išduoti statybos leidimą. Šiuo aspektu pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjos sklypai patenka į sanitarinės apsaugos zoną, kuri buvo nustatyta UAB „Neste Lietuva“ ginčo sklypo detaliuoju planu 50 metrų atstumu, o techniniu projektu tikslinama, o dalis sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patenka į degalinės apsaugos zoną. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 31 punktas numato, jog apsaugos zonoje draudžiama statyti statinius. Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo tikslas – apsaugoti gyvenamąją aplinką nuo taršos, jas nustatant turi būti suderinti valstybės, įmonių, kt. fizinių asmenų interesai (Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinių apsaugos zonų ir ribų nustatymo režimo taisyklių 5 ir 5.3 punktai).
Konstatavo, jog procedūrinis pažeidimas – Žemėtvarkos skyriaus vedėjos pagal kompetenciją turinčios spręsti šio pobūdžio klausimus tinkamo pritarimo statybos leidimo išdavimui teisės aktų reglamentuota tvarka nebuvimas sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą, o šios pagrindinės procedūros pažeidimas yra pagrindas panaikinti ginčijamą Protokolinį sprendimą ir išvestinį iš jo Statybos leidimą.
III.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Neste Lietuva“, nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (t. III, b. l. 94 – 98), kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir byloje priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas būtų atmestas.
Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teigia, jog Protokoliniame sprendime L. N. padarytas įrašas „suderinta ant brėžinio“ nėra pritarimo forma, ką teigia teismas. Nurodo, jog raštiško pritarimo forma yra Žemėtvarkos skyriaus vedėjos pritarimas ant techninio projekto brėžinio, patvirtintas Žemėtvarkos skyriaus vedėjos antspaudu ir parašu. Protokole, skiltyje, kurioje turėjo būti įrašytas dokumentas, kuriame yra išreikšta nedalyvavusių posėdyje asmenų nuomonė, yra aiškiai nurodytas dokumentas, kuriame yra išreikšta L. N. nuomonė, - techninio projekto brėžinys. Savo pritarimą L. N. išreiškė pasirašydama ant suderinimų techninio projekto brėžinyje, prie savo suderinimo L. N. nepateikė jokių pastabų ar papildomų reikalavimų. Byloje nebuvo nustatyta, kad jos parašas yra negaliojantis, užginčytas ar netikras. Nei Reglamentas, nei Nuostatai nenumato privalomos specialios dokumento formos, specialaus privalomo to dokumento turinio, kuriuo turėtų būti pritariama arba nepritariama Komisijos sprendimui. Techninio projekto brėžinyje yra nurodyti visi pagrindiniai techninio projekto sprendiniai, o parašas ant brėžinio yra plačiai praktikoje naudojama pritarimo forma. Toks pritarimo būdas yra patogus, nes nereikia aprašinėti, kokiems sprendiniams yra pritarta, tiesiog pritariama viskam, kas išdėstyta brėžinyje. Mano, jog visiškai nepagrįsta yra teismo nuomonė, kad ta aplinkybė, jog L. N. savo pritarimą išreiškė ne ant atskiro dokumento su numeriu, o ant techninio projekto brėžinio – yra netinkamas jos nuomonės pareiškimas.
2. Nesutinka su teismo išvada, kad nebuvo atsižvelgta į Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento išvadas. Šiuo aspektu nurodo, jog Nuostatų 24 punktas reglamentuoja ne privalančių posėdyje dalyvauti asmenų ir jų pritarimų/nepritarimų nagrinėjimo tvarką, bet reglamentuoja savo iniciatyva posėdžiuose dalyvaujančių valstybės tarnautojų raštiškų pastabų nagrinėjimo procedūrą. Teigia, jog teismo posėdyje Alytaus m. vyr. architektas M. M. dėl šių pastabų paaiškino, kad sklypo (duomenys neskelbtini), Alytuje naudojimo sąlygos bus nustatytos, kai bus ruošiamas šio sklypo detalusis planas. Šio sklypo detalusis planas yra privalomas etapas norint statyti statinius pareiškėjos sklype. Pažymėjo, jog kol kas A. V. neprašė Alytaus, savivaldybės išduoti sąlygas detaliajam planui ruošti jos sklype (duomenys neskelbtini). Akcentuoja, jog teismas, spręsdamas dėl šios aplinkybės, neįvertino kitų byloje surinktų įrodymų ir neatsižvelgė į tai, kad teismo posėdyje dalyvavusi Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė dar kartą žodžiu patvirtino, jog jos pritarimas buvo išduotas bei pažymėjo, kad rašte nurodytos pastabos buvo tik rekomendacinio pobūdžio, ir nurodė, kad pagal galiojančius norminius aktus nebuvo jokio teisinio pagrindo atsisakyti išduoti pritarimą Statybos leidimo išdavimui.
3. Atkreipia dėmesį, kad ginčytus administracinius aktus teismas panaikino, nenustatęs neatitikimo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams ar projektavimo sąvado reikalavimams, t. y. nenustatęs jokių esminių pažeidimų, bet konstatavęs neatitikimą formaliems procedūriniams teisės aktų reikalavimams. Pabrėžia, jog nebuvo atsižvelgta į tai, kad net jei, teismo nuomone, ir buvo padaryti formalūs procedūros pažeidimai, jie buvo padaryti atsakingų pareigūnų, kurių UAB „Nešte Lietuva“ negalėjo įtakoti ir neturėjo pareigos kontroliuoti bei tikrinti, ar visos procedūros buvo atliktos tinkamai. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gruodžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A15-1797/2005, nurodė, jog vien formalių pažeidimų buvimas nesudaro pagrindo panaikinti leidimą statybai, jei nėra pažeisti viešieji ar trečiųjų asmenų interesai, o asmuo, kuriam išduotas statybos leidimas, elgėsi sąžiningai. Nurodo, jog byloje nėra nustatyta, jog UAB „Neste Lietuva“ būtų atlikusi neteisėtus veiksmus ar kaip nors įtakojusi pareigūnų veiksmus, bet priešingai – bendrovė pateikė visus būtinus dokumentus, vykdė visus savivaldybės pareigūnų nurodymus. Priduria, jog byloje taip pat nėra nustatyta, kad naikinamais administraciniais aktais buvo pažeisti trečiųjų asmenų interesai ar viešasis interesas: teismo posėdžiu metu buvo išsamiai išnagrinėti pareiškėjos A. V. skundo argumentai, išsamiai išnagrinėta, ar techninis projektas ir jo pagrindu išduotas Statybos leidimas nepažeidžia A. V. interesų.
4. Pabrėžia, jog teismas byloje Protokolinį sprendimą ir Statybos leidimą panaikino, nenustatęs neatitikimo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams ar projektavimo sąvado reikalavimams. Pažymi, jog pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 33 punktą atstumai nuo skystojo kuro degalinių kolonėlių ir požeminių rezervuarų iki pastatų <...> nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose. Sanitarinės apsaugos zona 50 metrų atstumu buvo nustatyta jau 2008 m. gruodžio 30 d. Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-258 patvirtintu detaliuoju planu, kuris yra galiojantis ir teisėtas, bei kurio teisėtumo ginčijamame sprendime teismas nenagrinėjo. Detaliojo plano sprendiniai buvo tik perkelti į techninį projektą. Akcentuoja, jog byloje nebuvo nustatyta, kad techninio projekto sprendiniai prieštarautų detaliajam planui, be to, byloje nebuvo nustatyta, kad techniniame projekte, kurio pagrindu buvo išduotas Statybos leidimas, būtų numatytos kokios nors papildomos sąlygos, kaip nors bloginančios ar įtakojančios pareiškėjos žemės sklypo padėtį. Teigia, jog nors 50 m. sanitarinė apsaugos zona buvo nustatyta detaliuoju planu, o ne techniniu projektu ir todėl nagrinėjant techninio projekto sprendinius nesprendžiama dėl jos nustatymo ar nenustatymo, net ir detaliajame plane nustatyta 50 metrų sanitarinės apsaugos zona negalėjo tiesiogiai įtakoti A. V. interesų, nes, kaip jau teismo pasėdžio metu buvo ne kartą nurodyta, 50 metrų degalinės apsaugos riba negalėjo apriboti statybų pareiškėjos žemės sklype, kadangi statinių, kurių atžvilgiu taikoma 50 metrų degalinės apsaugos zona (bendrojo naudojimo (žmonių susitelkimo) statinių: visuomenės poreikiams naudojamų pastatų, kuriuose vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių, 1-2 butų gyvenamųjų namų, daugiabučių gyvenamųjų namų) jos sklype negalima statyti visai dėl kitų priežasčių – dėl žemės sklypo pagrindinės tikslinės paskirties, nedidelio sklypo ploto, servitutų, ryšių linijų apsaugos zonos, vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų bei įrenginių apsaugos zonų. Mano, jog atsižvelgiant į A. V. žemės sklypo pagrindinę tikslinę paskirtį – komercinės paskirties objektams statyti ir vadovaujantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 33 punktu, jos sklypo atžvilgiu galioja 15 metrų nuo degalinės rezervuarų apsaugos zona. Pažymi, jog 15 metrų apsaugos zona tik nedidele dalimi, neviršijančia 3 metrų nuo žemės sklypo ribos, patenka į A. V. žemės sklypą, o šioje 3 metrų nuo žemės sklypo ribos zonoje statinių statyba be kaimyninio sklypo savininko sutikimo ir taip negalima pagal STR 2.02.02:2004 Visuomeninės paskirties statiniai, 3 priedo „Statinių išdėstymo sklype reikalavimai“ 1.1 punktą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu (t. III, b. l. 121 – 124) į trečiojo suinteresuotojo asmens apeliacinį skundą pareiškėja prašo apeliacinį skundą atmesti, o 2011 m. birželio 17 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat – priteisti trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Neste Lietuva“ pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime dėsto iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, taip pat papildomai, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus bei pirmosios instancijos teismo sprendimą, pažymi, kad šis teismas teisingai nusprendė, jog Žemėtvarkos skyriaus vedėjos antspaudas ir parašas ant techninio projekto brėžinio negali būti pripažintas tinkamu pagal Nuostatų 7 ir 20 punktų reikalavimus. Pažymi, jog nesutinka su apelianto argumentu, kad raštišku nuomonės pareiškimu, t. y. pritarimu, turi būti laikomas Žemėtvarkos skyriaus vedėjos pritarimas ant techninio projekto brėžinio, patvirtintas žemėtvarkos skyriaus vedėjos antspaudu ir parašu, nes teisės aktuose aiškiai nurodyta, kad atstovai, negalintys dalyvauti Komisijos posėdyje, savo nuomonę gali išreikšti ne bet kaip, o būtent aiškiai išdėstytame rašte, kuris turėtų datą ir rašto numerį (Nuostatų 20 punktas). Teigia, jog nagrinėjamu atveju Protokolinio sprendimo grafoje „parašas“ nenurodytas jokio dokumento numeris, kuriame būtų aiškiai išdėstytas Žemėtvarkos skyriaus vedėjos pritarimas/nepritarimas, be to, nėra jokių duomenų apie tai, ar vedėja L. N. turėjo/neturėjo pastabų dėl priimamo sprendimo. Atkreipia dėmesį, kad techninis projekto brėžinys nėra sudedamoji protokolo dalis, tuo tarpu pagal teisės aktų nuostatas raštiškai išreikšta nuomonė turi būti pridėta prie protokolo. Priduria, kad būtų priimtas teisingas ir teisėtas sprendimas leisti/neleisti vykdyti statybas konkrečiame žemės sklype, būtina garantuoti visų sprendimo priėmime privalančių dalyvauti subjektų tinkamą dalyvavimą, o apelianto teigimu, galima teisės aktų reikalavimų nevykdyti, vertinti juos tik kaip formalumą. Nurodo ir tai, kad pagal Nuostatų 7 punktą Komisijos narių pritarimas/nepritarimas dėl statybos leidimo išdavimo turi būti išreikštas aiškiai ir tinkamai įformintas, o nagrinėjamu atveju parašas ir antspaudas ant techninio projekto brėžinio nėra aiškus ir tinkamai įformintas sutikimo išreiškimas. Akcentuoja, jog Žemėtvarkos skyriaus vedėjos vaidmuo priimant Komisijos sprendimą yra labai svarbus, nes būtent jai pagal Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. P-336 patvirtintų Žemėtvarkos skyriaus nuostatų 8.5. ir 9.3. punktus, yra pavesta nustatyti žemės sklypo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, tikrinti dokumentų, susijusių su žemės sklypais teisėtumą, kontroliuoti, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys savivaldybės teritorijoje laikosi savivaldybės sprendimų, potvarkių ar įsakymų žemėtvarkos klausimais. Tuo tarpu tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad Žemėtvarkos skyriaus vedėjos L. N. parašas ir antspaudas būtų netikras ir/ar negaliojantis, dar nereiškia, kad toks sutikimo su Komisijos sprendimu pareiškimas yra tinkamas.
Atkreipia dėmesį, jog išdavus leidimą apeliantui statyti degalinę (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype, pareiškėjai bus užkirsta net teorinė galimybė statyti statinius jai priklausančiame žemės sklype (adresu (duomenys neskelbtini)). Pažymi, jog leidus apeliantui priklausančiame žemės sklype statyti degalinę greta pareiškėjos žemės sklypo, pareiškėjai bus nustatytas specialus teritorijos tvarkymo režimas, bus pakeistos žemės sklypo specialiosios naudojimo sąlygos, sumažės žemės sklypo vertė, bus nustatyti sklypų komercinės veiklos pobūdžio apribojimai. Nesutinka ir su tuo, kad, kaip teigia apeliantas, teismas administracinius aktus panaikino nenustatęs jokių esminių pažeidimų, nes priimant Protokolinį sprendimą buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, t. y. iš esmės nesilaikyta šį procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, kas turėjo esminės reikšmės priimant neteisėtą sprendimą ir nesilaikant Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme numatyto imperatyvo, jog sprendimas išduoti leidimą gali būti priimtas tik tuo atveju, kai visi nuolatinės statybų komisijos nariai pritaria statybos leidimo išdavimui. Nesutinka ir su tuo, kad išdavus leidimą statyboms, nebuvo pažeisti jokie viešieji ar trečiųjų asmenų interesai. Šiuo aspektu pažymi, jog priimant ginčijamą sprendimą leisti statybas nebuvo gauti Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus miesto žemėtvarkos skyriaus įgaliotojo atstovo, Alytaus miesto savivaldybės Statybos skyriaus įgalioto atstovo S. S. ir žmonių su negalia VšĮ „Aplinka visiems“ atstovo S. S. privalomi pritarimai statybos leidimui išduoti, todėl viešasis interesas buvo pažeistas, nes priimant Komisijos sprendimą visuomenės atstovų dalyvavimas nebuvo užtikrintas. Priduria ir tai, jog vien tas faktas, kad apeliantas neturėjo jokių galimybių daryti įtaką kompetentingų institucijų sprendimams, dar nereiškia, kad tų institucijų priimtas neteisėtas ir kitų asmenų teises pažeidžiantis sprendimas turėtų būti paliktas galioti.
Atsiliepimas
Atsakovas Alytaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu (t. III, b. l. 125 – 128) į trečiojo suinteresuotojo asmens apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Atsiliepime nurodo, jog su UAB „Neste Lietuva“ apeliaciniu skundu visiškai sutinka ir jį palaiko.
Teigia, jog nesutinka su ta teismo išvada, kad Protokolinis sprendimas ir Statybos leidimas yra naikintini, nes Komisijos posėdyje nedalyvavo ir raštiškos nuomonės nepateikė L. N.. Pažymi, jog Statybos leidimo išdavimo procedūros teisėtumui reikšminga yra ne pačios Komisijos darbo forma, bet jos priimto sprendimo pagrįstumas. Akcentuoja, jog Protokolinį sprendimą pasirašę asmenys buvo susipažinę su techniniu projektu bei įvertinę paties statybos projekto atitikimą projektavimo sąlygoms bei kitiems norminiams teisės aktams, todėl vien tai, kad svarstant ginčo projektą nedalyvavo L. N., negali būti pagrindas laikyti šios Komisijos sprendimą neteisėtu, ypač įvertinant, kad Žemėtvarkos skyriaus vedėja, nors ir nedalyvavo Komisijos darbe, tačiau savo nuomonę buvo išreiškusi pasirašydama ant techninio brėžinio. Pabrėžia, jog Komisijos posėdžio protokole yra suprantamai įvardintas dokumentas, kuriame buvo išreikšta L. N. nuomonė, todėl laikytina, kad Žemėtvarkos skyriaus vedėja savo pritarimą išreiškė pasirašydama ant suderinimų techninio projekto brėžinyje bei nepateikė jokių pastabų ar kitų reikalavimų. Mano, jog iškilus abejonėms dėl L. N. pritarimo derinant techninį projektą teismas galėjo ją papildomai apklausti, tačiau to nepadarė.
Pažymi ir tai, jog teismas konstatavo, kad pareiškėjos sklypai patenka į sanitarinės apsaugos zoną tačiau jokių pažeidimų, susijusių su sanitarinės apsaugos zonos nustatymu – nenurodė. Nurodo, jog byloje nebuvo nustatyta, kad techniniame projekte, kurio pagrindu buvo išduotas statybos leidimas, būtų numatytos kokios nors papildomos sąlygos, kurios blogintų A. V. priklausančio žemės sklypo padėtį. Teigia, jog atsižvelgiant į Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 33 punkte nustatytus reikalavimus, nurodyti atstumai yra numatyti detaliojo plano ir techninio projekto sprendiniuose. Pažymi, kad esamus atstumus reglamentuoja ne tik techninis projektas, bet ir detalusis planas, todėl techninio projekto sprendiniai šio ginčo atveju negali prieštarauti detaliajam planui, kuris pareiškėjos nėra nuginčytas. Nurodo, jog pareiškėja nėra parengusi šios žemės sklypo detalaus plano, dėl ko nėra aišku, kokią veiklą ji norėtų vykdyti, tačiau pagal naudojimo duomenis pareiškėjai priklausantis žemės sklypas įvardintas kaip kitos paskirties žemė, komercinės paskirties objektų teritorija, todėl atsižvelgiant į paminėtą Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 33 punktą šiuo atveju taikytinas minimalus atstumas – 15 metrų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Neste Lietuva“ 2009 m. gruodžio 15 d. išduoto statybos leidimo, leidžiančio statyti automatinę degalinę sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (0,1516 ha), greta kurio yra du pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) (0,0476 ha) bei (duomenys neskelbtini) (0,068 ha).
UAB „Neste Lietuva“ sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Alytuje, priklauso nuosavybės teise nuo 2009 m. vasario 19 d. Iki ginčijamo statybos leidimo išdavimo - 2008 m. gruodžio mėnesį, Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimais buvo papildyta Alytaus miesto degalinių išdėstymo schema, kurioje numatyta nauja planuojama statyti degalinė ir patvirtintas detalusis planas, kuriame nustatytos degalinės apsaugos zonos, apimančios pareiškėjai priklausančius žemės sklypus. Detalusis planas buvo rengiamas dėl sklypo, kuriame planuojama statyti degalinė ir dėl kito su šiuo sklypu besiribojančio fiziniam asmeniui priklausančio žemės sklypo. Planavimo organizatoriai buvo UAB „Rogeta“ ir UAB „RDR Korporacija“, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš minėtų subjektų UAB „Neste Lietuva“ nupirko statybos sklypą. Be to, planavimo organizatorius buvo kito detaliuoju planu planuojamo sklypo savininkas A. J..
Byloje esantys dokumentai bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai patvirtina, kad techniniame projekte, kuriame buvo projektuojama degalinės statyba, detaliuoju planu buvusios nustatytos degalinės apsaugos zonos yra sumažintos, tačiau jos apima dalį pareiškėjai priklausančių žemės sklypų.
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs ginčą, panaikino išduotą statybos leidimą dėl procedūrinių pažeidimų bei dėl to, kad išduodant statybos leidimą nebuvo suderintas klausimas dėl degalinės apsaugos zonų nustatymo su pareiškėja kaip su sklypo savininke, kuriame nustatomos tokios apsaugos zonos.
Apeliantas - UAB „Neste Lietuva“ ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą motyvuodamas tuo, kad formalūs pažeidimai nepaneigia išduoto statybos leidimo teisėtumo, kuris turėjo būti išduotas, nes nebuvo tam teisės aktuose nustatytų kliūčių nei pareigos derinti statybos leidimo išdavimo klausimą su pareiškėja kaip su besiribojančio sklypo savininke.
Ginčijamas administracinis sprendimas yra priimtas įgyvendinant savivaldybės administracijos direktoriaus kompetenciją nustatytą Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje (ginčijamų sprendimų priėmimo metu galiojusi redakcija), kuri nustatė savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) nurodytą prašymą ir kitus dokumentus, perduoda juos Nuolatinei statybos komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą), projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir Nuolatinės statybos komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktus. Komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir sprendimu nurodo savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar jo neišduoti. <...> Sprendimas išduoti statybos leidimą gali būti priimtas tik tuo atveju, kai visi nuolatinės statybos komisijos nariai pritaria statybos leidimo išdavimui.
Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies nuostatos patvirtina, kad Nuolatinė statybos komisijos veiklos forma yra posėdis, o jos sprendimas yra įforminamas šio posėdžio protokolu. Alytaus miesto savivaldybės nuolatinės komisijos darbo organizavimo tvarką detalizavo Nuostatai ir Reglamentas. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas minėtų teisės aktų nuostatas, teisingai konstatavo, kad Komisija, spręsdama statybos leidimo išdavimo klausimą, privalėjo jais vadovautis, t. y. komisijos narių pritarimas statybos leidimo išdavimui turėjo būti gautas Nuostatų ir Reglamento nustatyta tvarka. Pagal minėtų teisės aktų nuostatas įgaliotųjų atstovų dalyvavimas Komisijos darbe yra privalomas. Atstovai, negalintys dalyvauti Komisijos posėdyje, privalo iki jo pradžios raštu pareikšti nuomonę numatytu svarstyti klausimu. Raštu pateikta nuomonė pridedama prie Komisijos posėdžio protokolo.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad ginčijamu atveju Nuolatinės statybos komisijos posėdyje nedalyvavo trys atstovai - Žemėtvarkos skyriaus atstovas, Statybos skyriaus atstovas bei Žmonių su negalia VŠĮ „Aplinka visiems“ atstovas. Byloje nėra duomenų apie šių įgaliotų atstovų pateiktą nuomonę raštu, kuri turi būti pridėta prie Komisijos posėdžio protokolo. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad priimant protokolinį sprendimą dėl statybos leidimo išdavimo buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą ir tai sudarė pagrindą panaikinti išduotą statybos leidimą Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
Kaip jau buvo minėta, pagal Statybos įstatymo 23 straipsnį 9 dalies nuostatas Nuolatinės statybos komisijos veiklos forma yra posėdis, o jos sprendimas yra įforminamas šio posėdžio protokolu, komisijos darbo organizavimo tvarką detalizavo jos veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Minėtuose teisės aktuose nustatytomis taisyklėmis dėl Nuolatinė statybos komisijos darbo organizavimo yra įgyvendinami principai, kurie turi ginčijamu atveju užtikrinti kolegialaus darbo teisėtumą bei jo įforminimą. Todėl šios tvarkos laikymasis turėtų užtikrinti ir priimamo sprendimo teisėtumą. Šių procedūrinių normų pažeidimas negali būti vertinamas kaip nereikšmingas pažeidimas, nedarantis įtakos priimamo sprendimo teisėtumui. Viešojo administravimo subjektų veiklai, panašiai kaip ir teismo procesui, yra būdingas formalizmo principas, nes jų veikla turi atitikti nustatytas procedūras. Tokių procedūrų nustatymas yra susijęs ir su teisėtumo principo įgyvendinimu, nes viešojo administravimo institucijos turi veikti taip kaip nustatyta jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs minėtus procedūrinius pažeidimus teisingai akcentavo, jog ginčijamu atveju liko neišspręstas klausimas, susijęs su degalinės apsaugos zonų nustatymu pareiškėjai priklausančiuose sklypuose.
Kaip buvo minėta, degalinės apsaugos zonos buvo nustatytos detaliuoju planu, kuriuo buvo planuojama teritorija, užimanti statybos sklypą bei kitą sklypą, tačiau degalinės apsaugos zonos buvo nustatytos žymiai platesnei teritorijai negu šių dviejų sklypų ribos, šios apsaugos zonos apėmė ir pareiškėjos žemės sklypus. Šio detalaus planavimo metu nebuvo vykdomas pareiškėjai priklausančių sklypų detaliojo planavimo procesas, tačiau pareiškėjos sklypo teisinė padėtis faktiškai pasikeitė. Todėl statybos leidimo išdavimas, kurio metu buvo tikrinama viena iš Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies nustatytų būtinų sąlygų, kuriai esant gali būti išduotas statybos leidimas - statinio projekto atitikimas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus, negali būti laikomas nepažeidžiančiu šios sąlygos. Statybą leidžiančio dokumento išdavimas buvo susijęs ne tik su nustatytais statybos sklypo tvarkymo reikalavimais, bet ir su gretimo sklypo tvarkymo reikalavimais, kurie nebuvo planuojami nustatyta tvarka. Todėl pareiškėja, būdama gretimų sklypų savininke, turi teisę iš visų asmenų reikalauti, kad jie nepažeistų jos nuosavybės teisių į sklypus (Konstitucijos 23 straipsnis).
Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, specialiosios žemės naudojimo sąlygos – įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio bei žemės sklype esančių statinių ir aplinkos apsaugos poreikių. Nustačius pareiškėjos žemės sklype degalinės apsaugos zonas, atsirado prielaidos, kad pareiškėjos sklypams įsigaliotų ūkinės veiklos apribojimai. Byloje nepateikta dokumentų, ar dėl pareiškėjos žemės sklypų Nekilnojamojo turto registre yra įrašyti atitinkami juridiniai faktai. Tačiau įrašius tokius faktus, galiotų ūkinės veiklos apribojimai pareiškėjos žemės sklypuose. Privatinės teisės požiūriu minėti juridiniai faktai reikštų pareiškėjos daiktinių teisių į žemę suvaržymų nustatymą.
Pagal Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalį <...> kai, patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą ar jo patikslinimą, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) turi būti taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos arba panaikinamos anksčiau sklypui taikytos sąlygos, teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo organizatorius per vieną mėnesį nuo teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo patvirtinimo apie tai raštu praneša žemės sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės žemės naudotojui, nurodydamas konkrečias taikytinas ar panaikinamas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ir Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymų nustatyta tvarka pateikia Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pranešimą, kurio pagrindu jis žemės sklypo registro įraše padaro atitinkamą žymą apie taikomas ar panaikintas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. <...> Pagal Žemės įstatymo 22 straipsnio 7 dalį, nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą. Pagal Žemės įstatymo 22 straipsnio 9 dalį, žemės savininkas ar kitas naudotojas dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, atlyginimo turi teisę kreiptis į teritorijų planavimo dokumento rengimo ar patikslinimo organizatorių arba tiesiogiai į teismą dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka. <...>
Byloje nėra duomenų, kad planavimo organizatorius sprendė Žemės įstatymo 22 straipsnio nustatyta tvarka klausimą dėl degalinės apsaugos zonų nustatymo už savo sklypo ribų. Todėl įgaliotų institucijų atstovai, dalyvavę statybos leidimo išdavimo procese pagrįstai minėjo klausimą, jog turi būti derinamas nustatytų apsaugos zonų nustatymas su gretimų sklypų savininkais. Neišsprendus šių ginčytinų klausimų, negali būti pripažintas teisėtu statybos leidimo išdavimas.
Nepagrįsti yra apelianto motyvai, jog statybos leidimo panaikinimas pažeidžia jo kaip statytojo teises bei viešąjį interesą. Apelianto kaip ūkinę veiklą vykdančio subjekto veiksmai siekiant gauti statybos leidimą naujos degalinės statybai negali būti pripažinti viešuoju interesu, ši apelianto veikla yra privatus interesas, kurio nėra pagrindo pripažinti aukštesniu interesu negu pareiškėjos kaip gretimo privataus žemės sklypo savininkės privatus interesas. Ūkinę veiklą vykdančio subjekto privatus interesas ir gretimo žemės sklypo savininko interesas turi būti derinamas, taip, kad nebūtų pažeidžiamos šių asmenų teisės, be kita ko, nebūtų pažeidžiamas ir konstitucinis nuosavybės neliečiamumo principas bei proporcingumo principas. Šie principai įgyvendinami nustačius minėtas taisykles Žemės įstatymo 22 straipsnyje, nustačius pareigą planuoti teritoriją, kurioje bus vykdoma tam tikra veikla bei vykdant reikalavimus dėl sanitarinių apsaugos zonų nustatymo.
Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys, valdantys ar turintys nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma veikla yra epidemiologiškai svarbi arba susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, projektuoja ir įrengia aplink šiuos statinius sanitarinės apsaugos zonas. Sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos rengiant bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus ar atliekant ūkio subjektų rekonstrukcijas, gamybos proceso modernizavimą ar keitimą, kurių metu pasikeičia planuojamos ūkinės veiklos rūšis ar jos intensyvumas. Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymą organizuoja teritorijų planavimo organizatorius. Ūkinės komercinės veiklos rūšis, kurioms nustatomos sanitarinės apsaugos zonos, sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžius, režimo reikalavimus nustato Vyriausybė. Sanitarinių apsaugos zonų dydžiai Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti tikslinami (didinami arba mažinami). Sanitarinių apsaugos zonų įgyvendinimo kontrolę pagal kompetenciją vykdo savivaldybių institucijos, Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotos įstaigos ir kitos valstybės valdymo institucijos.
Ginčijamu atveju degalinės apsaugos zonų nustatymo būtinumą reglamentuoja Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343, kuris reguliuoja tokių zonų dydį.
Minėtų teisės aktų nuostatos, jog sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymą organizuoja teritorijų planavimo organizatorius negali būti aiškinamos kaip planavimo organizatoriaus vienašališka teisė teritorijos planavimo metu išspręsti klausimą dėl tokių zonų nustatymo kitame privačiame žemės sklype. Ginčijamu atveju teritorijos planavimas atsiranda iš privataus ūkinę veiklą vykdančio subjekto intereso, tai nėra teritorijos planavimas, atsirandantis dėl viešojo intereso vykdymo (pvz. dėl saugomos teritorijos nustatymo, dėl viešojo administravimo subjektų priimtų aktų ar pan.), todėl dviejų privačių subjektų interesai turi būti derinami pagal privatinės teisės principus, t.y. šiuo atveju abiejų žemės sklypų savininkų bendru susitarimu. Savivaldybės institucija, vykdydama savo kompetenciją statybos proceso metu, privalo užtikrinti, kad išduodant statybos leidimą būtų laikomasi visų minėtų teisės aktų reikalavimų (Žemės įstatymo 22 straipsnio, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio, teritorijų planavimo principų) taip, kad vykdant statybos procesą nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų konstitucinės garantijos.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai panaikino išduotą statybos leidimą, kuris buvo išduotas pažeidžiant nustatytas procedūras bei teisės aktus, kuriais siekiama suderinti statybos proceso metu statytojo ir kitų asmenų teisėtus interesus, teismas tinkamai pritaikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl naikinti skundžiamo sprendimo apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Neste Lietuva“ apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.