- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-06
- Bylos Nr.
- ATP-42-719/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-32-3-00674-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Vitalijus Šidagis Adm.teisės pažeidimo byla Nr. ATP-42-719/2013
2013 m. sausio 6 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-12-05 nutarimu S. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. paskiriant galutinę administracinę nuobaudą – 15 parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.
S. A. nubaustas už tai, kad 2012 m. lapkričio 17 d. apie 20.03 val., Pasvalio r., kelio Tetirvinai-Kiemėnai 3 kilometre vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą, šio eismo įvykio metu apgadintas automobilis bei kelio ženklas, o S. A. iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET ) 9 p. ir 234 p. reikalavimus.
S. A. skundžia Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-12-05 nutarimą ir prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir priimti naują nutarimą nepaskiriant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimą, nepakankamai įsigilino ir įvertino įvykio aplinkybes, netinkamai nustatė kaltės laipsnį, padarytos žalos dydį, neįžvelgdamas jos mažareikšmiškumo, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, neatskleidė bylos esmės bei nepagrįstai nepritaikė ATPK 30¹ str. nuostatų. Skunde pabrėžiama ir tai, jog iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog kelio ženklas nebuvo nei nuverstas, nei pažeistas ar kaip nors kitaip deformuota jo atrama, o ant šio ženklo likę tik nežymūs ir nereikšmingi automobilio dažų likučiai, ką įrodo ir VĮ „Panevėžio regiono keliai“ Pasvalio kelių tarnybos pateikta pažyma, kurioje nurodoma padaryta žala yra tik simbolinė – 29,04 Lt. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma ir tai, jog įvykio metu jis buvo visiškai įsitikinęs, jog niekam jokia žala nėra padaryta, dėl ko ir nematė pagrindo kviesti policijos pareigūnus. Taip pat mano, jog teismui, nagrinėjusiam administracinės bylos Nr.A2.6.-866-515/2012 aplinkybes, buvo pagrindas netaikyti ATPK 130 str. l d. nuostatų jo atžvilgiu, kadangi nesant padarytos žalos pačiam kelio ženklui, o egzistuojant tik padarytiems sužalojimams jo vairuojamam automobiliui, neatsirado pareiga apie įvykį pranešti policijai bei likti įvykio vietoje iki atvykstant policijos ekipažui. Apeliaciniame skunde taip pat pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog Kelių eismo taisyklėse įtvirtinta pareiga iškviesti policiją įvykus eismo įvykiui išnyksta, kai eismo įvykį sukėlęs ir turtinę žalą padaręs asmuo ir nukentėjusysis sutampa (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr.N575-2179/2009. N-444-2625/2009.), dėl ko teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą ir pripažindamas jį kaltu dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Skunde pažymima ir tai, jog teismas visiškai nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis buvo praeityje baustas administracine tvarka už tos rūšies kelių eismo taisyklių pažeidimus, kadangi jis eismo įvykio metu, remiantis pateiktais įrodymais, neturėjo jokių galiojančių, anksčiau paskirtų administracinių nuobaudų, dėl ko teismas nepagrįstai jį nubaudė dar kartą už praeityje padarytus administracinės teisės pažeidimus. Nurodo ir tai, jog yra bedarbis ir gyvena kaimo vietovėje, dėl ko teisės vairuoti transporto priemones praradimas 3 metų laikotarpiui sukeltų sunkių pasekmių jam ir jo šeimai, prarastų galimybę susirasti darbą mieste bei gauti pajamas. Nurodo ir tai, jog, negalėdamas vairuoti automobilio, negalės padėti savo didelį specialių poreikių lygį turinčiai pensinio amžiaus motinai ir taip sukels grėsmę jos sveikatai, kadangi ji nuolatos privalo lankytis pas gydytojus. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog jam tenka globoti automobilio „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo apgadintas 2012-11-17 eismo įvykio metu, savininką R. V., turintį rimtų judėjimo problemų ir negalintį vaikščioti.
Atsiliepimas
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyrius atsiliepimu į paduotą apeliacinį skundą prašo palikti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-12-05 priimtą nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad Pasvalio rajono apylinkės teismas rėmėsi administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais įrodymais, atsižvelgė į visas nustatytas įvykio aplinkybes ir priėmė teisėtą procesinį sprendimą, kadangi šiuo atveju turtinė žala buvo padaryta kelio įrenginiams ir buvo privaloma kviesti policiją. Pastebi ir tai, kad padaryta žala buvo nurodyta valstybės įmonės „Panevėžio regiono keliai“ išduotoje pažymoje, kuri yra administracinio teisės pažeidimo byloje. Nurodo ir tai, kad paskirtos nuobaudos S. A. yra pagrįstos, skirtos atsižvelgiant į visas įvykio aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su jo nubaudimu pagal ATPK 130 str. 1 d., teigia, kad nesant padarytos žymios žalos jis neprivalėjo kviesti policijos pareigūnus ir pasilikti įvykio vietoje, dėl ko pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo pripažinti jį kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., arba buvo pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.
Administracinei atsakomybei atsirasti pagal ATPK 130 str. 1 d. užtenka nustatyti faktą, jog asmuo, pažeidus KET, padarė eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasitraukė. KET 234 p. nustato, kad jei dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Šiuo atveju, S. A., apgadinęs tiek kelio ženklą, tiek vairuojamą kitam asmeniui priklausantį automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepranešė apie eismo įvykį policijai bei pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokia išvada darytina taip pat atsižvelgiant ir į tai, jog pats S. A. savo paaiškinime parodė, kad įvykio metu atsitrenkęs į kelio ženklą ir nuvažiavęs nuo kelio, nebegalėjo išvažiuoti, dėl ko išėjo ieškoti pagalbos, o sugrįžęs maždaug po valandos į įvykio vietą neberado automobilio, tačiau, nors ir turėjo mobiliojo ryšio telefoną, policijos pareigūnams nei dėl įvykusio eismo įvykio, nei dėl neberasto automobilio, nepranešė (24 b.l.). Pažymėtina, jog atsakomybės taikymui pagal ATPK 130 str. 1 d. nei galiojantys teisės aktai, nei teismų praktika nenumato išimčių atsižvelgiant į eismo įvykiu padarytos žalos dydį, dėl ko skundo argumentai, jog apeliantui neturėtų būti taikoma ATPK 130 str. 1 d. atsižvelgiant į tai, jog jis savo veiksmais sukėlė tik 29,04 Lt žalą, yra atmetami kaip nepagrįsti.
ATPK 36 str. numatyta, jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Tokiu būdu asmens baustumas skaičiuojamas ne nuo nuobaudos skyrimo, o įvykdymo dienos. Ši teisės norma nustato, kad jei asmuo per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, padaro naują pažeidimą laikoma, kad jis yra padaręs pažeidimą ir šią aplinkybę, remiantis ATPK 32 str. nuostatomis, yra pagrindas pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe (LVAT nutartis Nr. P-261-36/2008). Šiuo atveju iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančios pažymos apie asmens baustumą matyti, kad S. A. turi 6 galiojančias administracines nuobaudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, kadangi apie už šiuos pažeidimus paskirtų nuobaudų įvykdymą jokios informacijos nėra (21-23 b.l.). Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentas, jog Pasvalio rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą neteisėtai apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis baustas administracine tvarka už tos pačios rūšies kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra atmetamas kaip nepagrįstas.
Pastebėtina ir tai, kad ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Pabrėžtina, kad neigiamų pasekmių, susijusių su administracinės nuobaudos vykdymu, atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas važinėti buitiniais ir šeiminiais reikalais bei kitos apelianto nurodytos aplinkybės (tokios, kaip administracinio teisės pažeidimu padaryta nežymi žala, ar galimybė susirasti darbą mieste), atsižvelgiant ir į tai, kad yra S. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti administracinės nuobaudos – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad sprendžiant S. A. administracinės atsakomybės dėl jam inkriminuoto nusižengimo klausimą, įrodymų vertinimo ar jam įstatymų garantuotų teisių pažeidimų nepadaryta. Tokiu būdu teismas daro išvadą, jog Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-12-05 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų, dėl ko šio nutarimo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.