Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 2 metams,

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, griežtesne bausme apimta švelnesnė bausmė ir R. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam R. M. paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. birželio 9 d., apie 2 val., viešoje vietoje – šokių aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), šventės metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pašalinių asmenų akivaizdoje tyčia, iš chuliganiškų paskatų kumščiu vieną kartą smogė L. P. į veido sritį, tuo nukentėjusiajam L. P. padarė nosies kaulų lūžį, muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, kraujosruvas kairės akies vokuose ir dešinės akies apatiniame voke, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais įžūliais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. M. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais BK 56 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad R. M. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, nusikalto būdamas anksčiau teistas (40-43 b. l.), tyčinius nusikaltimus padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už tyčinių nusikaltimų padarymą, todėl yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), o recidyvistui pagal BK 56 straipsnio nuostatas paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad R. M. yra baustas administracine tvarka (56 b. l.), nedirba (57 b. l.). Nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atlygino Valstybinės ligonių kasos dėl nukentėjusiojo L. P. gydymo patirtas išlaidas (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). R. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai R. M. bus pasiekti paskyrus jam už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės – atitinkamai laisvės atėmimas 1 metams ir laisvės atėmimas 2 metams – yra mažesnės negu BK 284 straipsnio 1 dalies ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Už abu nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos teisingai. Be to, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu. Esant tokioms aplinkybėms, teigti, kad R. M. pakirta bausmė yra per griežta, nėra pagrindo.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad nors ankstesniais teismų nuosprendžiais pripažinus R. M. kaltu už nusikalstamų veikų padarymą, jam buvo paskirtos švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės – bauda, laisvės apribojimas, tačiau tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, ir tai rodo susiformavusias pastarojo antivisuomenines nuostatas bei nenorą laikytis įstatymų.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji yra tinkamai individualizuota, atitinkanti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.

Kartu kolegija pažymi, kad atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčijo, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo R. M. apeliacinį skundą.