- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-12
- Bylos Nr.
- I-1211-644/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02189-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Asta Urbonienė
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui
- Pareiškėjas
- V. R.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1Teismo sprendimas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,
dalyvaujant atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus atstovėms J. S. ir V. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. R. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. R. skundu kreipėsi į teismą prašydama: 1) Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. (9.8)I-5824; 2) Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Alytaus skyriaus 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. D50-13450; 3) Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo Alytaus skyrių grąžinti pareiškėjai nepagrįstai nuskaitytas pinigines lėšas sumoje 2314,96 Eur.
Pareiškėja nurodė, jog Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimu buvo panaikintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2016 m. birželio 23 d. sprendimas Nr. D50-12048 ir 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Nr. D50-14196, kuriais nuo pareiškėjos sąskaitos nepagrįstai buvo nurašyta 3894,25 Eur suma. Vykdydamas Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimą VSDFV Alytaus skyrius grąžino į pareiškėjos atsiskaitomąją sąskaitą nuskaitytą sumą, tačiau tą pačią dieną 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. D50-13450 iš pareiškėjos nepagrįstai nuskaitė 3028,61 Eur valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų skolą. Nesutikdama su tokiu VSDFV Alytaus skyriaus sprendimu pareiškėja išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka kreipėsi į Fondo valdybą, tačiau 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. (9.8) I-5824 VSDFV Alytaus skyriaus sprendimas buvo paliktas galioti.
Pareiškėja pažymėjo, kad šiuo atveju ji kelia ginčą tik dėl 3028,61 Eur sumos, kurią atsakovas iš jos priverstinai išieškojo. Pareiškėja nurodo, kad atsakovas nepagrįstai iš jos asmeninės sąskaitos nuskaitė 3028,61 Eur sumą, kadangi, jos nuomone, pasikeitus verslo formai, ji buvo skolinga tik 713,56 Eur. Pareiškėja paaiškino, kad vykdydama veiklą pagal verslo liudijimą laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. už save ir už darbuotoją (Z. B.) iš viso ji sumokėjo 2314,96 Eur valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau – ir VSD ir PSD įmokos) t. y. 1460,58 Eur už verslo liudijimus bei 854,38 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Pareiškėjos teigimu, VSDFV Alytaus skyrius nepagrįstai iš jos asmeninės sąskaitos nuskaitė 2314,96 Eur. Pažymėjo, kad apie nuskaitytas sumas ir sprendimus dėl priverstinio išieškojimo pareiškėja buvo informuota tik 2017 m. rugpjūčio 3 d., taigi atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio 6 dalį, pagal kurią, Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojai ar darbuotojai, įgyvendindami jiems suteiktas teises ir eidami pareigas, atliekamus veiksmus turi įforminti dokumentais bei su šiais dokumentais supažindinti asmenį. Atsakovas taip pat pažeidė Domenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/prašymų formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo taisyklių 74.5 punktą ir privalėjo patikslinti duomenis pagal įsigaliojusį išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą arba įsiteisėjusį atitinkamą teismo sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius atsiliepimu (b. l. 37-40) ir atstovės teismo posėdžio metu su pareiškėjos skundu nesutiko. Pažymėjo, kad Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija) 2016 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. S-63 (7-8/2016) buvo konstatuota, jog V. R. laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. vykdė individualią veiklą pagal pažymą ir samdė darbuotoją Z. B., kuriai mokėjo su darbo santykiais susijusias pajamas. Minėtu Mokestinių ginčų komisijos sprendimu buvo nustatyta pareiškėjai į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą sumokėti 3028,61 Eur papildomai priskaičiuotų įmokų. Kadangi Mokestinių ginčų komisijos sprendimas teismui apskųstas nebuvo, šiam sprendimui įsiteisėjus V. R. privalėjo Mokestinių ginčų komisijos sprendimą vykdyti. Pareiškėjai geranoriškai šios pareigos neįvykdžius, vadovaujantis Mokestinių ginčų komisijos 2016 m. kovo 23 d. sprendimu bei Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsniu ir 40 straipsnio 3 dalimi, VSDFV Alytaus skyrius priėmė sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka. Pareiškėjos argumentas, kad VSDFV Alytaus skyriui ji turinti sumokėti tik skirtumą nuo priskaičiuotos ir dirbant pagal verslo liudijimą sumokėtos sumos, t. y. 713,56 Eur., yra nepagrįstas, kadangi V. R. Mokestinių ginčų komisijos sprendimu privalomos sumokėti PSD įmokos buvo apskaičiuotos įvertinus V. R. ir Z. B. sumokėtas PSD įmokas į Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) biudžeto sąskaitą už laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. įsigytus verslo liudijimus. V. R. mokėtinos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sąskaitą PSD įmokos buvo sumažintos sumokėtomis VMI biudžetui PSD įmokų sumomis už įsigytus verslo liudijimus, iš viso 433,85 Eur. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnio 1 punktas nustato, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai kontroliuoja priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų sumokėjimą ir vykdo laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų priverstinį išieškojimą. Paraiškėja priskaičiuotų įmokų nemokėjo geranoriškai, todėl, vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, VSDFV Alytaus skyrius vykdė įsiskolinimo išieškojimą priverstine tvarka. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl VSDFV Alytaus skyriaus 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. D50-13450, kuriuo nuspręsta iš pareiškėjos V. R. priverstine tvarka į Valstybinio socialinio draudimo fondą išieškoti 3028,61 Eur skolą, bei dėl Fondo valdybos 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. (9.8)I-5824, kuriuo pareiškėjos skundas dėl priverstinio skolos išieškojimo buvo atmestas, paliekant VSDFV Alytaus skyriaus 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą nepakeistą (b. l. 20, 11-12). Pareiškėja skundo reikalavimu taip pat prašo grąžinti jai nepagrįstai nuskaitytas 2314,96 Eur pinigines lėšas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno VMI) turėjo mokestinių pretenzijų pareiškėjai V. R., nes pareiškėja ir Z. B. laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. vykdė individualią veiklą įsigiję verslo liudijimus, nors pareiškėja turėjo vykdyti individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą, o Z. B. įdarbinti pagal darbo sutartį. Mokestinių ginčų komisija 2016 m. kovo 23 d. priėmė sprendimą Nr. S-63 (7-8/2016) (b. l. 58-66), kuriuo patvirtino, jog V. R., laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. vykdė individualią veiklą maisto, gėrimų ir tabako gaminių mažmeninę prekybą kioskuose ir prekyvietėse pagal individualios veiklos pažymą ir šiuo laikotarpiu samdė Z. B., kuriai mokėjo su darbo santykiais susijusias pajamas. Mokestinių ginčų komisijos sprendimu pareiškėjai nustatyta į valstybės biudžetą sumokėti 3028,61 Eur papildomai priskaičiuotų įmokų, įvertinus Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėtas privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, iš jų: 96,36 Eur PSD įmokų, nuo individualios veiklos pajamų, 1031,10 Eur VSD įmokų nuo individualios veiklos pajamų ir 1901,15 Eur PSD ir VSD įmokų nuo išmokėto darbo užmokesčio.
Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-890-414/2017 pagal V. R. skundą atsakovui VSDFV Alytaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys Fondo valdyba ir Kauno VMI, buvo panaikintas VSDFV Alytaus skyriaus 2016 m. birželio 23 d. sprendimas Nr. D50-12048 ir 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Nr. D50-14196 dėl 3894,25 Eur skolos išieškojimo priverstine tvarka iš V. R..
VSDFV Alytaus skyrius 2017 m. rugpjūčio 2 d. priėmė sprendimą Nr. D50-13450 dėl 3028,61 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjos V. R. į Valstybinio socialinio draudimo fondą priverstine tvarka. Minėtu sprendimu nustatyta, kad 1031,10 Eur VSD įmokų ir 96,36 Eur PSD įmokų skola sudaro už savininką, o už darbuotoją - 1901,15 Eur VSD įmokų. Minėta suma buvo išieškota iš pareiškėjos asmeninės sąskaitos.
Fondo valdyba, išnagrinėjusi V. R. skundą dėl VSDFV Alytaus skyriaus 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. D50-13450, 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. (9.8) I-5824 konstatavo, kad naikinti VSDFV Alytaus skyriaus sprendimo nėra pagrindo (b. l. 11-12).
Pareiškėja su minėtais VSDFV Alytaus skyriaus ir Fondo valdybos sprendimais dėl skolos į Valstybinio socialinio draudimo fondą išieškojimo nesutinka ir prašo juos panaikinti. Nesutikimą su minėtais sprendimais pareiškėja motyvuoja tuo, kad į valstybės biudžetą iš jos asmeninės sąskaitos buvo nuskaityta per didelė suma. Pareiškėja nurodo, kad vykdydama veiklą pagal verslo liudijimą laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. už save ir už darbuotoją (Z. B.) ji sumokėjo 2314,96 Eur įmokų, todėl ši suma negalėjo būti nuskaityta. Pareiškėjos teigimu, valstybės biudžetui ji buvo skolinga tik 713,56 Eur (3028,61-2314,96) VSD ir PSD įmokų.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimu pareiškėjai priskaičiuotos skolos sumokėjimo į valstybės biudžetą (3028,61 Eur) dydžio. Minėtas Mokestinių ginčų komisijos sprendimas yra įsiteisėjęs, pareiškėja šio sprendimo neginčijo. V. R. nesutinka su atsakovo sprendimu išieškoti iš jos visą Mokestinių ginčų komisijos 2016 m. kovo 23 d. sprendimu patvirtintą 3028,61 Eur PSD ir VSD įmokų sumą. Taigi, sprendžiant dėl pareiškėjos reikalavimų pagrįstumo svarbu nustatyti, ar pagrįstai VSDFV Alytaus skyrius į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą nurašė visą Mokestinių ginčų komisijos patvirtintą sumą (3028,61 Eur) ir neįskaitė pareiškėjos sumokėtų įmokų dirbant jai pagal verslo liudijimus, kurie pagal patikrinimo rezultatus vėliau buvo anuliuoti.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai, be kita ko, kontroliuoja priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų sumokėjimą ir vykdo laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų priverstinį išieškojimą. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Fondo valdybos teritoriniai skyriai laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas gali išieškoti priverstine tvarka, duodami nurodymą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai laiku nesumokėtus socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas nurašyti iš draudėjo ar draudėjo skolininko, praleidusio skolos grąžinimo draudėjui terminą.
Kaip matyti iš Mokestinių ginčų komisijos 2016 m. kovo 23 d. sprendimo, duomenų apie mokėtinų mokesčių perskaičiavimą, taip pat Kauno VMI 2017 m. liepos 31 d. rašto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (b. l. 43-44, 58-66, 71-76), V. R. į valstybės biudžetą privalomos sumokėti įmokos buvo apskaičiuotos įvertinus V. R. ir Z. B. sumokėtas PSD įmokas į VMI biudžeto sąskaitą už laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-06-30 įsigytus verslo liudijimus (kurie pagal patikrinimo rezultatus vėliau buvo anuliuoti), todėl pareiškėjos argumentai, kad iš jos buvo nuskaityta per didelė PSD suma yra nepagrįsti.
Kita vertus, teismas pažymi, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 3 dalį, Valstybinio socialinio draudimo įmokų permoka negali būti įskaitoma kitų mokesčių nepriemokai padengti, o kitų mokesčių permoka negali būti įskaitoma valstybinio socialinio draudimo įmokų nepriemokai padengti. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 patvirtintų Mokesčio ir baudos už administracinį nusižengimą permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklių 7 punktu, mokesčių mokėtojo mokesčių ir baudos permoka (skirtumu) negali būti įskaitomos valstybinio socialinio draudimo įmokos, o valstybinio socialinio draudimo įmokų permoka (susidariusi už laikotarpius iki 2015 m. gruodžio 31 d. imtinai) negali būti įskaitomos kitos mokesčių mokėtojo mokėjimo prievolės.
Kaip matyti iš bylos duomenų, VSDFV Alytaus skyrius raštu kreipėsi į VMI dėl V. R. ir Z. B., įsigijusių verslo liudijimus, sumokėtų PSD įmokų už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-06-30 į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą užskaitymo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą ir dėl V. R. skolos Fondo biudžetui patikslinimo. Tačiau VMI 2017 m. liepos 31 d. raštu Nr. K-3816 „Dėl informacijos pateikimo“ atsisakė įskaityti pareiškėjos sumokėtas PSD įmokas (kurios buvo išminusuotos Mokestinių ginčų komisijos sprendime), nurodydama, kad šios lėšos gali būti grąžintos (įskaitytos) pagal mokesčių mokėtojos pateiktą prašymą (b. l. 43-44).
Atsižvelgiant į tai, kad pagal aukščiau minėtą reglamentavimą, į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžetą sumokėtų PSD įmokų permoka negalėjo būti įskaitoma pareiškėjos valstybinio socialinio draudimo įmokų nepriemokai padengti, o Mokestinių ginčų komisijos 2016 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškėjai priskaičiuotos įmokos nebuvo sumokėtos geranoriškai (pareiškėja tapo skolininke), teismas sprendžia, kad VSDFV Alytaus skyrius vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, pagrįstai vykdė visos 3028,61 Eur sumos įsiskolinimo išieškojimą iš pareiškėjos V. R..
Pareiškėja skunde nurodo, kad pagal VSDFV Alytaus skyriaus 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą, skola nuo sąskaitos buvo nurašyta nedelsiant, nors su sprendimais pareiškėja susipažino tik 2017 m. rugpjūčio 3 d.
Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnio 2 dalį, sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytas papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumas mokesčių mokėtojas privalo sumokėti per 20 dienų nuo minėto sprendimo įteikimo jam dienos, jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas arba šis straipsnis nenustato kito termino. Mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas šio įstatymo 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų (Mokesčių administravimo įstatymo 105 str. 1 d. 3 p.).
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 102 punktą apskaičiuotos, bet į Fondą nustatytuoju laiku nesumokėtos draudėjų ir apdraustųjų socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos išieškomi priverstine tvarka. Nesumokėtos draudėjų ir apdraustųjų socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos išieškomi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais būdais ir Fondo valdybos nustatyta tvarka. Teisė priverstinai išieškoti įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas atsiranda nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos, delspinigiai, palūkanos ir baudos turėjo būti sumokėti (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 str. 8 p.). Kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaiga Fondo administravimo įstaigos nurodymą nurašyti iš šioje kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje asmens atidarytos sąskaitos laiku nesumokėtus socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas privalo įvykdyti per Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme nustatytą mokėjimo nurodymo įvykdymo terminą - vieną dieną (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 24 str. 2 d., Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 3 str. 1 d.).
Teismas pažymi, kad pareiškėjos 3028,61 Eur skola valstybės biudžetui buvo patvirtinta Mokestinių ginčų komisijos 2016 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. S-63(7-8/2016). Pareiškėjai geranoriškai šios sumos nesumokėjus, atsakovas įvertino, jog pareiškėja tapo skolininke ir ginčijamu 2017-08-02 sprendimu Nr. D50-13450 šią skolą nusprendė išieškoti priverstine tvarka pateikiant mokėjimo nurodymą kredito įstaigai. Kredito įstaiga pagal minėtą reglamentavimą Fondo administravimo įstaigos nurodymą nurašyti lėšas vykdo per vieną dieną.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad VSDFV Alytaus skyriaus 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Nr. D50-13450 ir jį patvirtinantis Fondo valdybos 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimas Nr. (9.8)I-5824 yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti nėra pagrindo. Atitinkamai netenkintinas pareiškėjos išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą grąžinti 2314,96 Eur sumą.
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str. - 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjos V. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.