Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Trakų rajono savivaldybės apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Trakų rajono savivaldybės pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo pareiškėjos nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

pareiškėja Trakų rajono savivaldybė kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti nekilnojamąjį turtą (dūmtraukį), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bešeimininkiu turtu ir perduoti Trakų rajono savivaldybės nuosavybėn. Nurodė, kad 2015-03-04 minėtas objektas buvo apžiūrėtas, įvertintas ir apskaitytas, surašytas apskaitos aktas. Informaciją apie bešeimininkį objektą pareiškėjas 2015-03-19 paskelbė savo interneto svetainėje ir kvietė atsiliepti savininkus ar asmenis, turinčius turtinių teisių į šį statinį. Analogišką informaciją 2015-03-04 paskelbė Lentvario seniūnija, o 2015-08-20 informacija paskelbta ir nacionaliniame dienraštyje „Lietuvos rytas“. Savininkai ar asmenys, turintys turtinių teisių į šį statinį neatsiliepė. Turtas adresu (duomenys neskelbtini) nėra įregistruotas ir jo savininkas nenurodytas. Laikė, kad statiniai neturi savininko ir gali būti laikomi bešeimininkiu turtu bei perduoti pareiškėjai.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja pareiškimui.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

7. Byloje nustatyta, kad Trakų rajono savivaldybė kreipėsi į teismą dėl nekilnojamojo turto (dūmtraukio), esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bešeimininkiu turtu ir perdavimo Trakų rajono savivaldybės nuosavybėn. Pareiškėja pateikė duomenis, kad minėtas objektas 2015 m. kovo 4 d. buvo įtrauktas į pareiškėjo statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašus (b. l. 5); kad jis buvo apžiūrėtas, įvertintas ir apskaitytas, surašytas statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktas (b. l. 6-7), taip pat duomenis dėl informacijos apie bešeimininkį objektą paskelbimą Trakų rajono savivaldybės, Lentvario seniūnija interneto svetainėse, informaciniame stende bei nacionaliniame dienraštyje „Lietuvos rytas“ (b.l. 8-11). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškimas teismui pateiktas nepraėjus įstatymo numatytam vienerių metų terminui nuo objekto apskaitymo, taip pat tai, jog aptariamas dūmtraukis ir jos savininkas UAB „Trakų energija“ yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, 2016 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjos pareiškimą atmetė. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad teismas formaliai įvertino pareiškime išdėstytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į tai, jog pateiktame teismui sąraše nurodytas objektas yra ne naujos statybos, apgriautas, o Nekilnojamojo turto registre įregistruotas dūmtraukis pastatytas 2012 metais. Teigia, jog be įregistruoto dūmtraukio yra kitas – pareiškime minimas dūmtraukis. Taip pat nurodė, kad pareiškėja laikėsi Vyriausybės nustatytos statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) pripažinimo bešeimininkiais apskaitos tvarkos.

8. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalį bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Vyriausybė (CK 4.58 straipsnio 2 dalis).

9. Taigi, įstatymas aiškiai nustato, kad pareiškimas dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą. CPK 535 straipsnyje numatyta, jog pareiškime turi būti nurodyta, kada daiktas buvo įtrauktas į apskaitą. Šie duomenys pareiškėjos pareiškime buvo nurodyti, todėl pirmosios instancijos teismas klausimą dėl pareiškimo pateikimo sąlygų buvimo turėjo spręsti pareiškimo priėmimo metu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad minėtas terminas buvo pažeistas nežymiai, o nuo ginčo daikto įtraukimo į apskaitą iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme yra praėję daugiau nei vieneri metai ir nėra gauta duomenų apie paaiškėjusius turto savininkus ar asmenis, turinčius teisių į šį statinį, daro išvadą, kad vien pareiškimo pateikimo termino pažeidimas nesudarė pagrindo atmesti pareiškimą.

Dėl ginčo objekto identifikavimo

10. Prie pareiškimo pridėtame 2015 m. kovo 4 d. statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) apskaitos akte yra duomenys, kad pareiškime minimas objektas, esantis (duomenys neskelbtini) yra nenaudojamas, apgriautas plytų kaminas, kurio aukštis 39,42 m, tūris - 371,34 kub. m.; šio kamino buvęs naudotojas – UAB „Kaitra“ (b.l. 5). Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas dūmtraukis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio statybos pradžios ir pabaigos metai - 2012; šio objekto savininkas – UAB „Trakų energija“.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išvadas, kad būtent šioje byloje aptariamas dūmtraukis ir nuosavybės teisės į jį yra įregistruotos nekilnojamojo turto registre, padarė neišsiaiškinęs visų bylos aplinkybių. Nors pareiškime nenurodytos aplinkybės apie tuo pačiu adresu esamus du kaminus, atsižvelgdamas į objekto požymių neatitikimus, pirmosios instancijos teismas turėjo šiuos prieštaravimus pašalinti, t.y. pareikalauti, kad pareiškėja pateiktų papildomus įrodymus arba reikiamus duomenis išsireikalauti savo iniciatyva.

12. Pažymėtina, kad teismas pareiškimus dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka. Tokios bylos yra nedispozityvios, šiose bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-29/2010;2009 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. notarė J. Š., M. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-76/2009; kt.). CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2014).

13. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės.

14. Šiuo atveju, byloje nėra duomenų (žemės sklypo planų, schemų, brėžinių; kompetentingų subjektų išduotų pažymų ar pan.), iš kurių būtų galima nustatyti, kad be nekilnojamojo turto registre registruotų statinių, pareiškėjos nurodytame žemės sklype yra ir neregistruotas ginčo objektas. Dėl šių priežasčių, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės tinkamai įvertinti bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių. Pasitvirtinus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai identifikavo ginčo objektą, liko apskritai nepasisakyta dėl pareiškime nurodyto dūmtraukio pripažinimo bešeimininkiu.

15. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas neįsigilino į nagrinėjamo klausimo esmę ir neatskleidė bylos esmės. Aukščiau paminėtus klausimus išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi byla iš esmės būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos Trakų rajono savivaldybės apeliacinis skundas tenkinamas, Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas; 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.