Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Capital Klaipėda“ ieškinį atsakovui S. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Capital Klaipėda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo S. K. 5699,10 EUR skolą, 314,60 EUR skolos išieškojimo išlaidų, 141,36 EUR delspinigių, taip pat 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad šalys 2019 m. lapkričio 5 d. sudarė tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. M-NT-19-11/05, kurioje susitarė dėl ieškovės tarpininkavimo parduodant atsakovo motinai L. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su namu, esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 5685 kv. m ir kad ieškovė bus vienintelis turto pardavimo skelbėjas. Sutarties 2.2 punktu šalys susitarė, kad kliento pageidaujama objekto kaina yra 160000,00 EUR. Ieškovas, vykdydamas sutartį, 2020 m. liepos mėn. surado turto pirkėjus G. ir I. P., kurie buvo pasirengę nupirkti objektą už 157000,00 EUR. Potencialūs pirkėjai atsiuntė ieškovei savo asmens duomenis, reikalingus preliminarios sutarties pasirašymui. Ieškovė užpildė minėtą sutartį ir persiuntė ją elektroniniu paštu atsakovui, tačiau pastarasis 2020 m. liepos 9 d. žodžiu informavo ieškovę, kad atsisako pasirašyti sutartį su ieškovės surastais pirkėjais. atsisakė ją pasirašyti. Tokiu būdu ieškovė laiko, kad ji įgijo teisę į sutartyje numatytą atlyginimą, sudarantį 3 proc. nuo ieškovės surastų potencialių pirkėjų pasiūlytos 157000,00 EUR kainos.

Atsakovas ieškinio nepripažino. Nurodė, ieškovė ja nepristatė potencialių pirkėjų, netarpininkavo vedant su jais derybas. Preliminarios sutarties projekte buvo nurodytas neteisingas parduodamo turto plotas, ieškovės surasti pirkėjai preliminarios sutarties nepasirašė, užstato nesumokėjo, todėl atsakovas laiko, kad jų ketinimo realumas pirkti turtą neįrodytas. Be to, gyvenamojo namo statybos baigtumas buvo neįregistruotas, o ieškovės surasti pirkėjai pageidavo, jog savininkas baigų namo statybos baigtumo registravimo procedūras.

Ieškinys atmetamas.

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Capital Klaipėda“ ir atsakovas S. K. 2019 m. lapkričio 5 d. sudarė tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. M-NT-19-11/05, kurioje susitarė dėl ieškovės tarpininkavimo parduodant atsakovo motinai L. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su namu, esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 5685 kv. m. Tarpininkavimo sutarties 7.1 punktu šalys susitarė, kad paslaugos teikėjų bendras atlyginimas už suteiktą tarpininkavimo paslaugą yra lygus trims procentams nuo faktinės objekto pardavimo kainos, bet ne mažiau kaip 1800,00 EUR plius PVM. Klientui pardavus objektą paslaugos teikėjo surastam pirkėjui mažesne/didesne kaina, nei numatyta sutarties 2 straipsnyje, atlyginimas paslaugos teikėjui mokamas šiame punkte nustatyta tvarka. Sutarties 5.1.2 punktu atsakovas be kita ko įsipareigojo sutarties galiojimo metu savarankiškai ar per kitus asmenis neparduoti ar kitaip neperleisti objekto per kitus tarpininkavimo paslaugas teikiančius asmenis. Pažeidus šiame punkte nustatytą įsipareigojimą, klientas per 5 darbo dienas nuo pažeidimo padarymo dienos paslaugos teikėjams sumoka atlyginimą, numatytą sutarties 7.1 punkte.

Šalių 2019 m. rugpjūčio 16 d. sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis kvalifikuojama atlygintinų paslaugų teikimo sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.2281¹ straipsnis, 6.716 straipsnis). Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). CK 6.270 straipsnio 3 dalis numato, kad suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos. Nagrinėjamu atveju šalių sudaryta sutartis taip pat laikytina vartojimo sutartimi, nes šia sutartimi ieškovė kaip verslininkas įsipareigojo teikti atakovui kaip vartotojui paslaugas, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), o ieškovė kaip vartotojas įsipareigojo priimti paslaugas ir sumokėti jų kainą (CK 6.228¹ straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2010; 2012 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2012, yra pažymėta, kad iš CK nuostatų, reglamentuojančių atlygintinų paslaugų teikimą, darytina išvada, jog vienas paslaugų sutarčių ypatumų yra tai, kad paslaugų teikėjo ir kliento santykiai grindžiami pasitikėjimu. Tokia išvada kyla iš to, kad paslaugų teikėjas paprastai yra profesionalas, veikiantis srityje, kurią gerai išmano ir kurios klientas negali visiškai kontroliuoti. Toks santykių pobūdis lemia paslaugų teikėjo pareigą veikti kliento interesais. CK 6.722 straipsnis nustato, kad paslaugų teikėjas privalo kliento reikalavimu pranešinėti jam visą informaciją apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą, pateikti ataskaitą ir perduoti klientui viską ką teikdamas paslaugas gavo kliento naudai. Klientui ginčijant atliktų paslaugų apimtis ar patį paslaugų atlikimo faktą, pareiga įrodyti, kokios paslaugos suteiktos ir kiek tam sugaišta laiko, tenka paslaugų teikėjui. Jei paslaugų sutartis sudaryta raštu, tai sutarties įvykdymas taip pat yra sandoris, todėl ir jis turi būti rašytinės formos. Už atliktas paslaugas išrašytos sąskaitos - faktūros nėra pakankamas paslaugų atlikimo fakto įrodymas, nes tai asmens, reikalaujančio atlygio, vienašališkai surašytas dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2009).

Iš paslaugų sutarties apibrėžimo matyti, kad paslaugų sutarties dalykas yra nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, kurios nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. audito, konsultacijų, asmens sveikatos priežiūros, veterinarijos, informacijos, mokymo, turizmo, ryšių, tarpininkavimo, valdymo, psichologo ir kitos paslaugos. Paslaugų sutartimi įsipareigojama suteikti tik tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, kurios nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Taigi, paslaugų sutarties dalykas yra tik tokie veiksmai, kuriais nesiekiama sukurti konkretaus materialaus objekto ar pasiekti kito materialaus rezultato. Kitas atlygintinų paslaugų sutarties dalyko išskirtinis požymis yra tai, kad paslaugos teikėjas negali garantuoti, jog paslaugų sutartis bus įvykdyta, rezultatas pasiektas. Tačiau nors CK 6.716 straipsnyje nurodytos paslaugos vadinamos intelektinėmis paslaugomis ir šalys paprastai tariasi dėl paslaugų teikimo, tačiau gali susitarti ir dėl tam tikro rezultato, kuris yra siejamas su atlygintinų paslaugų turinio bei kokybės reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2006). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nepasiekus paslaugų teikimo sutartyje šalių sutarto rezultato, nors paslaugų tiekėjui ir dedant pastangas tam rezultatui pasiekti, atlygintinės paslaugos laikomos nesuteiktomis ir paslaugų tiekėjas neįgyja teisės į Sutartyje numatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1140/2001.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-403/2020, yra išaiškinęs, kad, siekiant laikytis skaidrumo reikalavimo, itin svarbu, ar sutartyje skaidriai išdėstytos vartotojo mokėtinos kainos apskaičiavimo mechanizmo ypatybės, taip pat šios sąlygos ryšys su kitomis sąlygomis, susijusiomis su atlygiu tarpininkavimo paslaugų teikėjui, kad vartotojas galėtų pagal aiškius ir suprantamus kriterijus numatyti jam dėl to kylančius ekonominius padarinius.

Sutarties 6.1 punkte numatyta, kad pirkėjas yra laikomas surastu paslaugos teikėjų, jeigu apie jį paslaugos teikėjai informuoja klientą sutartyje nurodytais būdais, taip pat jeigu pirkėjas yra šio asmens giminaičiai, kitaip artimai susiję asmenys, kontroliuojamos ar kontroliuojančios įmonės (ar kitaip susijusios įmonės, kaip jas apibrėžia Konkurencijos įstatymas), šių įmonių darbuotojai.

Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, jog jis įvykdė Sutartį, surasdamas pirkėją. Pagal Sutarties 6.2 punktą tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta ir paslaugos teikėjai įgyja teisę į atlyginimą, kai paslaugos teikėjai suranda pirkėją Sutarties galiojimo metu, t. y. kai paslaugos teikėjų surastas pirkėjas pasirašo preliminariąją (jos nepasirašant – pagrindinę) objekto pirkimo – pardavimo sutartį šios sutarties galiojimo metu ar per 12 mėnesių nuo jos pasibaigimo ar nutraukimo arba klientas atsisako pasirašyti preliminariąją ar pagrindinę objekto pirkimo – pardavimo sutartį su paslaugų teikėjų surastu pirkėju su klientu suderintomis sąlygomis. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų ir rašytinės bylos medžiagos preliminarią sutartį parengė ieškovė vienašališkai, nesuderinusi jos sąlygų su klientu, t. y. atsakovu. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas prieš pakankamą laiko terminą būtų supažindintas su preliminarios sutarties sąlygomis ir būtų su jomis sutikęs. Priešingai, iš 2020 m. liepos 10 d. telefoninio pokalbio stenogramos matyti, kad atsakovas nesutiko su preliminarioje sutartyje numatyta sąlyga, jog pardavėjas įsipareigoja įforminti pastato statybos baigtumą iki pagrindinės sutarties sudarymo (nuo 00.06.28 min.). Preliminarios sutarties projektas atsakovui buvo persiųstas tik 2020 m. liepos 14 d. elektroniniu laišku, ką ieškovė patvirtina ir ieškinyje. Tuo tarpu iš 2020 m. liepos 10 d. šalių telefoninio pokalbio stenogramos turinio matyti, kad ieškovei jau iki mintos datos buvo žinoma, kad ieškovės siūlomos preliminarios turto perleidimo sandorio sąlygos atsakovui nepriimtinos ir kad atsakovas pats surado pirkėjus, kuriems atsakovo pasiūlytos sutarties sąlygos priimtinos. Ieškovės parengtoje preliminarioje sutartyje nurodytas neteisingas parduodamo nekilnojamojo turto – namo plotas: apie 165 kv. m, o pagal nekilnojamojo turto registro duomenis – bendras plotas 141,90 kv. m., ploto skirtumas yra esminis, nes viršija 20 kv. m. Be to, nurodyti neteisingi duomenys apie parduodamo turto savininką, nors ieškinyje ieškovė pripažįsta, jog atsakovas, sudarydamas tarpininkavimo paslaugų sutartį, atskleidė paslaugų teikėjui aplinkybę, jog objektas priklauso nuosavybės teise jo motinai. Tokios aplinkybės liudija ieškovės suteiktų tarpininkavimo paslaugų trūkumus. Kadangi preliminarios sutarties sąlygos su atsakovu nebuvo suderintos iš anksto, taip pat jos neatitiko faktinės situacijos, pripažinti atsakovo atsisakymą pasirašyti preliminarią sutartį neteisėtu ir suponuojančiu tarpininkavimo paslaugų sutarties pažeidimą nėra pagrindo.

Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodytų potencialių pirkėjų ketinimo įsigyti objektą nuosavybėn atsakovui priimtinomis sąlygomis realumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2010; 2012 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2012, yra pažymėta, kad iš CK nuostatų, reglamentuojančių atlygintinų paslaugų teikimą, darytina išvada, jog vienas paslaugų sutarčių ypatumų yra tai, kad paslaugų teikėjo ir kliento santykiai grindžiami pasitikėjimu. Tokia išvada kyla iš to, kad paslaugų teikėjas paprastai yra profesionalas, veikiantis srityje, kurią gerai išmano ir kurios klientas negali visiškai kontroliuoti. Toks santykių pobūdis lemia paslaugų teikėjo pareigą veikti kliento interesais. CK 6.722 straipsnis nustato, kad paslaugų teikėjas privalo kliento reikalavimu pranešinėti jam visą informaciją apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą, pateikti ataskaitą ir perduoti klientui viską ką teikdamas paslaugas gavo kliento naudai. Klientui ginčijant atliktų paslaugų apimtis ar patį paslaugų atlikimo faktą, pareiga įrodyti, kokios paslaugos suteiktos ir kiek tam sugaišta laiko, tenka paslaugų teikėjui. Jei paslaugų sutartis sudaryta raštu, tai sutarties įvykdymas taip pat yra sandoris, todėl ir jis turi būti rašytinės formos. Už atliktas paslaugas išrašytos sąskaitos - faktūros nėra pakankamas paslaugų atlikimo fakto įrodymas, nes tai asmens, reikalaujančio atlygio, vienašališkai surašytas dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2009).

Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog potencialūs pirkėjai buvo supažindinti su objektu, t. y. objekto apžiūros aktų. Ieškovė nenurodė datos, kada potencialūs pirkėjai kreipėsi į ieškovė dėl objekto, nenurodė tikslios objekto apžiūros datos, aplinkybių. Ieškinyje nurodyta, kad potencialūs pirkėjai buvo surasti 2020 m. liepos mėn., tačiau iš ieškovės pateikto elektroninio susirašinėjimo matyti, kad su ieškovės nurodytais potencialiais pirkėjais buvo bendraujama jau 2020 m. birželio 22 d. Ieškovės pateiktame elektroniniame susirašinėjime yra minima neidentifikuota sodyba, todėl teismas neturi pagrindo vienareikšmiškai išvadai, jog G. P. ir I. P. buvo potencialūs būtent atsakovo objekto pirkėjai. Ieškovės nurodyti potencialūs pirkėjai nepasirašė preliminarios sutarties, nesumokėjo avanso ar kitaip neužtikrino savo įsipareigojimo pirkti objektą. Be to, esant preliminarioje sutartyje nurodytam neteisingam parduodamo objekto plotui, taip pat preliminarioje sutartyje nurodytiems objektams neatitinkant tarpininkavimo sutarties dalyko (preliminarioje sutartyje nurodyti trys nekilnojamojo turo vienetai, o tarpininkavimo sutartyje tik du), nėra pagrindo išvadai, jog ieškovės surasti pirkėjai būtų pirkę minėtą turtą už preliminarioje sutartyje suderėtą kainą. Tarpininkavimo sutarties 6.2 punkte numatyta, kad pirkėjas laikomas surastu, kai jis pasirašo preliminarią ar pagrindinę sutartį. Nagrinėjamu atveju preliminari sutartis nebuvo sudaryta nei su viena iš šalių, o objektas parduotas ne ieškovės, o paties turto savininko surastam asmeniui, nesusijusiam su ieškovės teikiamomis tarpininkavimo paslaugomis.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atlygintinos turto pardavimo tarpininkavimo paslaugos laikomos suteiktomis ir paslaugų teikėjas įgyja teisę į sutartyje numatytą atlyginimą, kai turtas parduodamas paslaugų teikėjo surastam pirkėjui tarpininkavimo paslaugų sutarties galiojimo metu arba tam tikrą sutartyje aptartą laiką po tarpininkavimo sutarties pasibaigimo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011).

Taigi, įvertinus aukščiau nurodyta tarpininkavimo paslaugų sutarties vykdymo teisinį reglamentavimą bei tuo klausimu suformuotą kasacinio teismo praktiką nėra pagrindo laikyti, jog ieškovė įvykdė tarpininkavimo paslaugų sutartį, surasdama potencialų atsakovo objekto pirkėją ir todėl ieškovė neįgijo teisės į sutartyje numatytą komisinį atlyginimą.

Sutarties 5.1.2 punktu atsakovas įsipareigojo sutarties galiojimo metu savarankiškai ar per kitus asmenis neparduoti ar kitaip neperleisti objekto per kitus tarpininkavimo paslaugas teikiančius asmenis. Pažeidus šiame punkte nustatytą įsipareigojimą, klientas per penkias darbo dienas nuo pažeidimo padarymo dienos sumoka paslaugos teikėjams atlyginimą, numatytą sutarties 7.1 punkte. Minėtame sutarties punkte numatyta atsakovo prievolė vertintina ne kaip sutarties įvykdymas natūra, t. y. atlyginimo už suteiktas paslaugas sumokėjimas, bet kaip įsipareigojimas sumokėti netesybas už sutarties pažeidimą. Nagrinėjamu atveju pareikštu ieškiniu ieškovė reikalauja ne netesybų už sutarties pažeidimą, o atlyginimo už suteiktas paslaugas – pirkėjo suradimą. Be to, atsakovas 2020 m. liepos 10 d. pranešimu apie sutarties Nr. AM-NT-19-11/05 nutraukimą vienašališkai nutraukė sutartį nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. lapkričio 12 d. išrašo matyti, kad turtas adresu (duomenys neskelbtini), parduotas 2020 m. spalio 16 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 9368, t. y. jau po tarpininkavimo sutarties pasibaigimo. Pagal 5.1.2 punkte įtvirtintos sutarties sąlygos turinį, paslaugų tiekėjo teisę į 7.1 punkte numatyto dydžio netesybas suteikia tik savarankiškas ar pasinaudojant kitų tarpininkų paslaugomis kliento turto pardavimas. Savarankiška pirkėjų paieška, objekto reklama, nors ir draudžiama tarpininkavimo sutarties, tačiau sutartyje nenumatyta, jog tai suponuoja pagrindą klientui sumokėti netesybas. Todėl pagal ieškovės suformuluotą faktinį pagrindą ieškinys atmetamas kaip neįrodytas.

Kadangi ieškinys atmestas, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos už advokato teisines paslaugas, priteisiamos iš ieškovės; iš atsakovės valstybei priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Capital Klaipėda“ atsakovui S. K. 2420,00 EUR (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Capital Klaipėda“ valstybei 6,88 EUR (šešis eurus, aštuoniasdešimt aštuonis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.