- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- e2S-374-638/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03824-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Diana Labokaitė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- P. C., Valstybinė mokesčių inspekcija, Gelvora, Valstybinė mokesčių inspekcija, AKTIVA FINANTS OÜ, PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas, PLUSPLUS CAPITAL AS, Intrum Lietuva
- Pareiškėjas
- R. P.
- Kategorijos
- 3.4.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens P. C. AS atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-420-374/2019 pagal pareiškėjo R. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija, P. C. AS, P. B. OU Lietuvos filialas, A. F. OU, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, J. P., antstolis A. B., antstolis A. M., antstolė I. B., antstolė A. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. P. R. P. prašė iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti UAB „Stiprus žmogus“, patvirtinti bankroto administravimo išlaidoms nuo nutarties iškelti bankroto įsiteisėjimo dienos iki mokumo atkūrimo plano įsiteisėjimo dienos - 150,80 Eur, nustatyti 4 mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti, nustatyti 300 Eur sumą, reikalingą R. P. poreikių tenkinimui kas mėnesį.
Šalies argumentai
2. Pareiškime nurodė ir paaiškino, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, prisiėmė finansinius įsipareigojimus, garantuodamas jo vadovaujamos bendrovės skolų grąžinimą. Iki krizės buvusio ekonomikos pakilimo metu pajamų didėjimas, optimistinis savo finansinės padėties vertinimas, palankios skolinimosi sąlygos bei tuo metu galiojusi praktika vadovams laiduoti už bendrovės finansinius įsipareigojimus, paskatino pareiškėją laiduoti už jo vadovaujamai bendrovei suteiktas paskolas. Pareiškėjas paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2000 metų iki 2008 metų sėkmingai vykdė veiklą medienos perdirbimo srityje. Tačiau 2008 metais prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei medienos perdirbimo rinka smuko beveik 60 proc. Prasidėjus masiniam klientų neatsiskaitymui ir verslo partnerių bankrotams, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo vėluoti atsiskaityti pagal prisiimtus įsipareigojimus bankams, o vėliau išvis nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriais, dėl ko tapo nemoki. Pareiškėjas dėjo pastangas atstatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą - kartu su Vokietijos bendrove C. G. &Co. KG, Paletten & Holzverpackungen buvo paruoštas UAB „(duomenys neskelbtini)“ restruktūrizacijos projektas. Tačiau pagrindinis kreditorius AB Ūkio bankas minimam projektui nepritarė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. gegužės 6 d. buvo iškelta bankroto byla, o 2016 m. sausio 8 d. bendrovė buvo išregistruota. Pareiškėjas teigia, kad jo įsipareigojimas Valstybinei mokesčių inspekcijai atsirado iš Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirtos baudos, kuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procese jam buvo pareikšti įtarimai, ir kaip buvęs bendrovės vadovas teismo jis buvo nuteistas pagal BK 219 str. 2 d., 186 str. 1 d., 222 str. 1 d. Prasidėję teisminiai procesai, priteistos itin didelės UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos, bendrovės bankroto procesas ir jo eigoje pareiškėjui iškelta baudžiamoji byla neigiamai įtakojo pareiškėjo sveikatą - jam išsivystė širdies nepakankamumo ir kraujagyslių ligos, buvo patirtas miokardo infarktas, šias aplinkybes patvirtina pateiktas medicinos dokumentų išrašas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas teigia, jog negali dirbti pilnu pajėgumu. Pareiškėjo teigimu, nuo 2011 m. balandžio mėn. pareiškėjas puse etato pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio yra vykdomi atskaitymai antstoliams ir mažinami įsiskolinimai. Pareiškėjo nemokumą, jo nuomone, sukėlė jo vadovaujamos bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas, kuomet jis neteko pajamų ir liko skolingas bankams pagal laidavimo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievoles sutartis. Taip pat pareiškėjo nemokumui didelę įtaką turėjo 2008 m. ekonominė krizė, dėl kurios padarinių žlugo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla.
3. Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau –VMI) ir PlusPlus OU Lietuvos filialas, perleidęs savo reikalavimą įmonei P. C. AS, pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodo, jog prieštarauja dėl bankroto bylos iškėlimo. Suinteresuoti asmenys teigia, kad pareiškėjas pats nuteistas už didelės vertės mokesčių nesumokėjimą, turtinės žalos padarymą apgaule bei apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Todėl, jų nuomone, įsiteisėjusiais teismų sprendimais neginčijamai patvirtinta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl paties pareiškėjo nusikalstamų veikų buvo privesta prie bankroto. Todėl akivaizdu, jog dėl pareiškėjo nemokumo yra kaltas pats pareiškėjas, kurio teistumas iki šiol nėra išnykęs. VMI nuomone, pareiškėjo nemokumas yra sąlygotas jo neteisėtų ir nusikalstamų veiksmų bei neatsakingo elgesio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi iškėlė R. P. bankroto bylą. Teismas paskyrė R. P. bankroto administratoriumi bankroto administratorių UAB „Stiprus žmogus“. Teismas nustatė 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Teismas patvirtino 150,80 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti R. P. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Teismas patvirtino 300 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį R. P. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Teismas nustatė keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjo pagrindinis kreditorius yra UAB „P. B. OU Lietuvos filialas“, kuriam pareiškėjo įsiskolinimas – 71 119,15 Eur. Kitiems kreditoriams pareiškėjas skolingas šias sumas: VMI prie LR FM – 4920,59 Eur; UAB Intrum Lietuva – 4073,78 Eur, UAB Gelvora – 363 772,95 Eur, A. F. OU – 3 208,52 Eur, antstoliui A. B. – 552,76 Eur, antstoliui A. M. – 3180,76 Eur, antstolei I. B. – 12 236,77 Eur, antstolei A. L. – 505,41 Eur. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nekilnojamojo turto neturi. Gyvena sutuoktinės J. P. tėvams priklausančiame name, turi nepilnametę dukrą. Su sutuoktine yra sudaręs povedybinę sutartį. Pareiškėjas psichiatro ir narkologo įskaitose neregistruotas, teistas. Teismas nurodė, kad pareiškimo padavimo dienai 20 proc. gaunamų 388,22 Eur pajamų sudarytų 88,22 Eur. Pareiškėjo skolos siekia 463 570,69 Eur. Pareiškėjas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigose, darbo užmokestis, atskaičius mokesčius sudaro 388,22 Eur. Kitų pajamų šaltinių pareiškėjas neturi. Teismas sprendė, kad nėra Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Teismas nurodė, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus. Teismas nurodė, kad teismo posėdyje pareiškėjas papildomai paaiškino, jog pareiškėjas neslėpė, kad buvo teisiamas, jo atžvilgiu yra priimtas nuosprendis, tačiau tai įvyko ne per paskutiniuosius trejus metus, kas turėtų įtakos klausimui dėl bankroto skelbimo fiziniam asmeniui. Pareiškėjo kaip fizinio asmens finansinė padėtis pablogėjo dar iki Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžio paskelbimo. Todėl nuosprendžiu paskirta bauda neturėjo įtakos jo mokumui. Teismas sprendė, kad atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, nes gaunamos pajamos ir turimas turtas neleistų padengti įsiskolinimų kreditoriams. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama atstatyti pareiškėjo mokumą. Todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo P. C. AS prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pareiškėjas pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad įsiskolinimai didiesiems kreditoriams (P. C. AS ir UAB „Gelvora“) yra atsiradę iš jo laidavimo sutarčių, kuriomis jis laidavo kreditoriams už savo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus. Pareiškėjas pareiškime nuslėpė nuo pirmosios instancijos teismo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartimi yra pripažintas tyčiniu.
1.2. Pareiškėjas nuteistas už didelės vertės mokesčių nesumokėjimą (BK 219 straipsnio 2 dalis), turtinės žalos padarymą apgaule (BK 186 straipsnis), bei apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą (BK 222 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjusiais teismų sprendimais neginčijamai patvirtinta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl paties pareiškėjo nusikalstamų veikų, buvo privesta prie bankroto. Todėl akivaizdu, kad dėl pareiškėjo nemokumo yra kaltas pats pareiškėjas, kurio teistumas iki šiol neišnykęs.
1.3. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas yra darbingo amžiaus, jam nėra nustatytas nedarbingumas, byloje taip pat nėra jokių įrodymų apie prastą jo sveikatos būklę ar kokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų objektyvias aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas negali dirbti bei gauti bent minimalaus darbo užmokesčio.
Atsiliepimas
7. Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Pareiškėjo sąžiningumas vertintinas tik už 3 metų iki pareiškimo priėmimo teisme laikotarpį, t. y. nuo 2016 m. lapkričio 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas buvo paskelbtas 2010 m. gegužės 17 d., o bankrotas pripažintas tyčiniu 2012 m. gegužės 25 d. Pareiškėjas neprivalėjo nurodyti fakto, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu, kadangi jis nepatenka į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytą laikotarpį.
2.2. Pareiškėjo įsipareigojimas AB Swedbank, o vėliau jo reikalavimo teisės perėmėjui P. B. AS, atsirado iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto ir jo pripažinimo tyčiniu, dėl ko nėra jokio pagrindo teigti, kad minima skola atsirado, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyčinio bankroto pasekmė. Įsiskolinimas UAB „Gelvora“, taip pat atsirado iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto ir jo pripažinimo tyčiniu, ką patvirtina kreditoriaus pažyma.
2.3. Pareiškėjas 2019 m. liepos mėn. pradėjo dirbti pilnu etatu, dėl ko atitinkamai dvigubai padidėjo jo darbo užmokestis. Priešingai, nei nurodo suinteresuotas asmuo, minima aplinkybė rodo pareiškėjo siekį kuo didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais.
2.4. Pažymėtina, kad tik pareiškėjo nuteisimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį patenka į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatytą ribojimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo. Byloje nėra pateiktų įrodymų, tokių duomenų nepateikia ir suinteresuotas asmuo P. C. AS, kad būtent nusikalstama veika lėmė pareiškėjo nemokumą ar kad įsiskolinimas didiesiems kreditoriams P. C. AS ir UAB Gelvora yra kilęs iš pareiškėjo įvykdytos nusikalstamos veikos. Todėl būtent šis pareiškėjo teistumas nėra pagrindas atsisakyti iškelti jam bankroto bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalis, 338 straipsnis).
9. Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iškelta fizinio asmens bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
10. Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208-313/2016).
11. Nagrinėjamu atveju ginčo, kad pareiškėjas R. P. yra nemokus, nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šios sąlygos egzistavimo nepasisako.
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-915/2017; 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680-384/2015).
13. Apeliantas nurodo, kad dėl pareiškėjo nesąžiningų veiksmų bankrutavo jo vadovaujama įmonė, įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, pareiškėjas nuteistas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą (BK 222 straipsnio 1 dalis), teistumas neišnykęs.
14. Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme priimtas 2019 m. lapkričio 12 d., todėl pareiškėjo sąžiningumas turėjo būti vertinamas už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 12 d. iki 2019 m. lapkričio 12 d. Pareiškėjo veiksmai, nurodyti Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartyje (civilinė byla Nr. B2-1427-173/2012) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyčinio bankroto ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendyje (baudžiamoji byla Nr. 1-3-482/2014), kuriuo pareiškėjas nuteistas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, atlikti daugiau kaip prieš trejus metus, t. y. 2008-2010 metais. Dėl to pareiškėjo nesąžiningumas dėl veiksmų, atliktų daugiau kaip prieš trejus metus, taip pat pareiškėjo nuteisimas už nusikaltimą, įvardytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, nėra kliūtis teismui vertinti pareiškėjo nemokumą ir spręsti dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl to apeliantas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas neatskleidė visų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo sąžiningumu, aktualių sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą.
15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto pripažinimas tyčiniu ar pareiškėjo, kaip bankrutavusios įmonės vadovo nesąžiningi veiksmai, atlikti 2008-2010 metais, vienareikšmiškai nelėmė pareiškėjo kaip fizinio asmens nemokumo. Iš esmės sutiktina su pareiškėju, kad bankrutavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjas neteko pajamų šaltinio. Pateiktame pareiškime teismui nurodyta, jog pareiškėjas liko skolingas bankams pagal laidavimo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievoles sutartis, taip pat pareiškėjo nemokumui įtaką turėjo 2008 m. ekonominė krizė, dėl kurios padarinių žlugo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla. Pažymėtina, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkto pagrindu galima atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, kai neteisėta veika sukėlė pareiškėjo nemokumą. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta duomenų, kad vien tik pareiškėjo veikos, tokios kaip nusikaltimo padarymas ar tyčinio bankroto sukėlimas, sukėlė jo kaip fizinio asmens nemokumą, todėl pareiškėjo teistumas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį negali būti laikomas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte numatyta sąlyga, kuriai esant turi būti atsisakoma iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Fizinių asmenų bankroto įstatymu yra nustatytas trejų metų apribojimas vertinant asmens, prašančio iškelti jam bankroto bylą, veikas. Įstatymo leidėjas, nustatydamas trejų metų apribojimą, siekė nustatyti proporcingas poveikio priemones nemokiam asmeniui. Apelianto prašymas taikyti asmeniui apribojimą išsikelti bankroto bylą dėl teistumo, buvusio seniau, negu kad pastarieji treji metai, neatitiktų proporcingumo principo.
16. Apeliantas teigia, kad nėra gavęs jokių lėšų įsiskolinimų dengimui nei iš išieškojimą vykdančio antstolio, nei iš pačio pareiškėjo, kad pareiškėjas visiškai nedėjo ir nededa jokių pastangų atsiskaityti su kreditoriais, pareiškėjas dirba jo žmonos vadovaujamoje įmonėje.
17. Šios apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti pareiškėjo veiksmus pajamų gavimo srityje kaip nesąžiningus. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad iškėlus fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjas turės pareigą paruošti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, kuriame turės būti numatytos jo mokumo atkūrimo priemonės, taip pat nurodytos visos bankroto proceso metu numatomos gauti pajamos, būtinosios išlaidos, kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas ir kiti įstatyme nurodyti duomenys (FABĮ 7 straipsnis). Šioje proceso stadijoje, kai yra sprendžiamas klausimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog pareiškėjas nesugebės parengti skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą atitinkančio mokumo atkūrimo plano ir bankroto proceso metu negalės padengti bent dalies kreditorių reikalavimų. Pažymėtina, kad jeigu pareiškėjo paruoštas mokumo atkūrimo planas neatitiks įstatymo reikalavimų, taip pat neužtikrins teisingos skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros, teismas turi teisę tokio plano netvirtinti ir fizinio asmens bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje buvo nustatytas pareiškėjo nemokumo faktas ir nenustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, nes gaunamos pajamos ir turimas turtas neleistų padengti įsiskolinimų kreditoriams. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus. Pažymėtina, kad pareiškėjo sąžiningumo aspektas gali būti vertinamas ir iškėlus fizinio asmens bankroto bylą bankroto proceso eigoje.
19. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.