- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-09
- Bylos Nr.
- e2S-685-775/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02144-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Pareiškėjas
- R. N., T. L.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. N. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nutarties dėl vykdomojo rašto išdavimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų T. L. ir R. N. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai T. L. ir R. N. kreipėsi į teismą, prašydami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka patvirtinti taikos sutartį, kuria išsprendė ginčą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, gyvenamosios vietos bei bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi patvirtinta pareiškėjų 2022 m. rugsėjo 9 d. sudaryta taikos sutartis jų aptartomis sąlygomis.
2. Pareiškėja R. N. (toliau – pareiškėja) 2023 m. sausio 27 d. teismui pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo, nes pareiškėjas T. L. (toliau – pareiškėjas) tinkamai nevykdė šalių sudarytos taikos sutarties sąlygų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. sausio 30 d. nutartimi nutarė pareiškėjos prašymą patenkinti. Teismas išdavė vykdomąjį raštą pagal Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2 punkto sąlygas dėl nepilnamečių vaikų L. L. ir S. L. išlaikymo.
Šalies argumentai
4. Skolą dėl išlaikymo teikimo pareiškėjas sumokėjo 2023 m. vasario 7 d. ir teismui pateikė atskirąjį skundą dėl 2023 m. sausio 30 d. nutarties. Šiuo pagrindu teismas panaikino 2023 m. sausio 30 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą išduoti vykdomąjį raštą paskyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje 2023 m. vasario 28 d.
5. Pareiškėja 2023 m. vasario 21 d. atsiėmė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kadangi pareiškėjui 2023 m. vasario 7 d. sumokėjus 300 Eur, nebeliko skolos, dėl kurios išieškojimo buvo prašoma teismo išduoti vykdomąjį raštą. Pareiškėjas 2023 m. vasario 27 d. teismui pranešė, kad sutinka su pareiškėjos prašymu bei prašė teismo priteisti iš pareiškėjos jo patirtas 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. vasario 28 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo paliko nenagrinėtu ir iš pareiškėjos T. L. priteisė 907,50 Eur jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nurodė, kad pagal CPK 139 straipsnio 2 dalį ieškovas gali atsiimti ieškinį atsakovui sutikus. Pareiškėjai prašant atsiimti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pareiškėjui sutinkant, prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo paliko nenagrinėtu pagal CPK 139 straipsnio analogiją.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašė priteisti 907,50 Eur jo patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir jų apmokėjimą patvirtina pareiškėjo byloje pateikti įrodymai. Įvertinęs pareiškėjos procesinį elgesį ir priežastis, nulėmusias tiek prašymo pareiškimą, tiek jo atsiėmimą, taip pat priežastis, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, teismas nusprendė pareiškėjo prašymą patenkinti visiškai ir priteisė jam iš pareiškėjos 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
9. Nustatęs, kad išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, jų iš proceso dalyvių nutarė nepriteisti (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Pareiškėja (toliau – apeliantė) atskiruoju skundu prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nutarties dalį dėl 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš apeliantės priteisimo ir pareiškėjo prašymo netenkinti. Priteisti iš pareiškėjo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantė mano, kad teismas klaidingai vertino faktines bylos aplinkybes, šalių procesinį elgesį, dėl kurio susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, visiškai nevertino, kad apeliantė atsiėmė prašymą tik dėl to, kad pareiškėjas 2023 m. vasario 7 d. sumokėjo 300 Eur skolą, tačiau sutikdamas su skola, pateikė ir atskirąjį skundą bei paprašė bylinėjimosi išlaidų.
10.2. Šalys taikos sutarties 2 punktu susitarė dėl periodinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki vaikų pilnametystės, tačiau pareiškėjas 2023 m. sausio mėnesį atsisakė sumokėti pilną išlaikymo sumą ir pervedė tik 300 Eur (po 150 Eur kiekvienam vaikui), motyvuodamas tuo, kad jis per šventes patyrė papildomų išlaidų. Tačiau tokio susitarimo taikos sutartyje šalys nenumatė, todėl pareiškėjo atsisakymas sumokėti pilną išlaikymo sumą buvo nepagrįstas. Nepavykus susitarti gražiuoju, apeliantė ir kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pareiškėjas iki prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikimo teismui nesutiko skolos sumokėti geranoriškai ir dėl to apeliantės kaltės ar jos neveikimo nėra.
10.3. Teismas nevertino, kad išlaikymo įsiskolinimą pareiškėjas sumokėjo 2023 m. vasario 7 d., tai yra jau gavęs teismo nutartį, kuria buvo tenkintas apeliantės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo. Todėl apeliantė elgdamasi sąžiningai ir teisingai, prašymą išduoti vykdomąjį raštą atsiėmė, nes po prašymo išduoti vykdomąjį raštą tenkinimo, skolą pareiškėjas sumokėjo.
10.4. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas savo atskirąjį skundą pateikė jau sumokėjęs skolą. Nors skunde kėlė klausimą dėl reikalingumo sumokėti 300 Eur skolą, tačiau jame taip pat nurodė, kad, siekdamas gerovės savo vaikams, jis pervedė ir likusią 300 Eur išlaikymo sumą už 2023 m. sausio mėnesį, tuo patvirtindamas, kad yra visiškai atsiskaitęs su apeliante ir neturi jokių išlaikymo įsiskolinimų, dėl ko nėra CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatytų pagrindų išduoti vykdomąjį raštą. Pareiškėjas atskiruoju skundu negynė jokios savo pažeistos teisės, nes pats pripažino, kad skolą yra sumokėjęs ir ją sumokėjo po to, kai apeliantė kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Atsiliepimas
11. Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Skirti apeliantei 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų paskirtos baudos priteisti pareiškėjo naudai bei priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos susidarė išskirtinai dėl apeliantės netinkamų procesinių veiksmų ir teisių įgyvendinimo. Prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo apeliantė nenurodė nei laikotarpio už kurį buvo tariamai nemokamas išlaikymas, nei išlaikymo įsiskolinimo. Nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, kokia apimtimi, pasak jos, pareiškėjas nevykdė šalių taikos sutarties. Apeliantė siekė, kad vykdomasis raštas būtų išduotas už visą laikotarpį nuo taikos sutarties patvirtinimo (nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio iki 2023 m. sausio mėn.), kas ir buvo padaryta pirmosios instancijos teismui 2023 m. sausio 30 d. priimant nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo. Tokiu būdu apeliantė sąmoningai siekė suklaidinti teismą, neva pareiškėjas iš viso ar ilgą laiką nevykdo šalių sudarytos taikos sutarties, nors taikos sutartį jis vykdo sąžiningai ir noriai.
11.2. Šalys taikos sutarties 8 punktu susitarė, kad „tuo atveju, jeigu nepilnamečiai vaikai su vaikų tėvu kartu praleidžia ne mažiau kaip 2 savaites, už praleistą su vaikais šį laikotarpį mėnesio išlaikymo pinigų suma, aptarta taikos sutarties 2 punkte, yra proporcingai sumažinama.“. Remiantis šia nuostata, pareiškėjas 2023 m. sausio mėnesio išlaikymo pinigų sumą sumažino ir pervedė 300 Eur. Tokią išvadą padarė įvertinęs su nepilnamečiais vaikais praleistą laiką Lietuvoje ir kelionėje į Egiptą spalio mėnesį, taip pat kelionę su vaikais į Druskininkus Kalėdų šventiniu laikotarpiu ir patirtas papildomas išlaidas (naujų pasų vaikams pagaminimas, kelionės bilietų į Egiptą pirkimas, telefonų, kompiuterių vaikams pirkimas, gyvenimo išlaidų Druskininkuose padengimas). Nurodytos faktinės aplinkybės apeliantei buvo žinomos, todėl remiantis taikos sutarties 8 punktu, buvo teisinga ir sąžininga, pervedant išlaikymą už 2023 m. sausio mėnesį, išlaikymo sumą dalinai sumažinti. Tik siekdamas gerovės savo vaikams jis geranoriškai pervedė ir likusią 300 Eur išlaikymo sumą už 2023 m. sausio mėnesį, nors pareiškėjo vertinimu, pagal 2022 m. rugsėjo 20 d. teismo nutartį to daryti neprivalėjo.
11.3. Pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos atsirado ne dėl jo netinkamų pareigų vykdymo, o dėl pareiškėjos siekio suklaidinti teismą ir nepagrįstai gauti vykdomąjį dokumentą dėl visos taikos sutarties turinio apimties. Jeigu pareiškėja nebūtų atlikusi šių žinomai nepagrįstų procesinių veiksmų, pareiškėjas nebūtų teikęs atskirojo skundo ir jam nebūtų poreikio turėti atstovą procese, todėl jo bylinėjimosi išlaidos nebūtų patirtos. Skundžiama nutartis, pareiškėjo vertinimu, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, yra motyvuota, pagrįsta, todėl teisėta ir turi būti palikta galioti visa apimtimi. Priešingas nutarties vertinimas sukurtų precedentą apeliantei sąmoningai nepagrįstai naudotis neva pažeistų teisių gynimo institutais, taip sukeliant akivaizdžius finansinius nuostolius priešingai šaliai.
11.4. Su atskiruoju skundu apeliantė pateikė teismui neteisingus duomenis apie pareiškėjo sumokėtą išlaikymą vaikams, taip siekdama klaidinti teismą, kad neva išlaikymas vaikams yra sumokėtas tik už keturis mėnesius, tačiau išlaikymas buvo sumokėtas ir už 2022 m. rugsėjį ir už 2022 m. spalį. Pareiškėjo vertinimu, prie atskirojo skundo teikiama neteisinga informacija dar kartą patvirtina, kad apeliantė kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ne siekdama išspręsti ginčą, o tiesiog nesąžiningai gauti vykdomąjį raštą ir pradėti vykdomąją bylą pareiškėjo atžvilgiu.
11.5. Apeliantė ir toliau didina pareiškėjo patiriamas bylinėjimosi išlaidas, teikdama jo manymu, akivaizdžiai nepagrįstus atskiruosius skundus dėl pagrįstų ir teisėtų nutarčių naikinimo. Tokie procesiniai veiksmai, pareiškėjo vertinimu, negali būti laikomi pagrįstais ar sąžiningais, jais akivaizdžiai veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl pareikėjo įsitikinimu, byloje egzistuoja pagrindas pritaikyti CPK 95 straipsnyje numatytą institutą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir paskirti apeliantei 1 000 Eur dydžio baudą, 50 procentų sumos skiriant pareiškėjui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš apeliantės priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė savo banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad iš pateikto išrašo matyti, jog pareiškėjas 2023 m. sausio 16 d. sumokėjo 300 Eur, o likusią 300 Eur dalį 2023 m. vasario 7 d., tai yra jau gavęs Alytaus aplinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. nutartį. Banko išrašas nebuvo pridėtas prie prašymo dėl prašymo išduoti vykdomąjį raštą atsiėmimo, kadangi šią aplinkybę patvirtino ir pats pareiškėjas.
16. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas (-i) priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas neginčijo fakto, jog išlaikymo įsiskolinimą jis sumokėjo po teismo nutarties, kuria apeliantei buvo išduotas vykdomasis raštas, priėmimo. Kadangi minėti dokumentai tik papildomai patvirtina bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nustatytas aplinkybes, todėl teismas sprendžia, jog nėra pagrindo taikyti išimtį bei priimti apeliantės pateiktus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
18. Bylos medžiaga nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka patvirtinta tarp pareiškėjų 2022 m. rugsėjo 9 d. sudaryta taikos sutartis jų aptartomis sąlygomis, kuria šalys išsprendė ginčą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, gyvenamosios vietos bei bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo. Šalys taikos sutarties 2 punktu susitarė, kad pareiškėjas nepilnamečių vaikų L. L. ir S. L. išlaikymui nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. kiekvienam vaikui moka po 300 Eur per mėnesį iki vaikų pilnametystės, sumokant šiuos pinigus vaikų motinai R. N. iki einamojo mėnesio 15 d.
19. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
20. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad pareiškėjui tinkamai nevykdant minėto punkto sąlygų, apeliantė 2023 m. sausio 27 d. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (DOK – 4270). Pažymėtina, jog pareiškėja prašyme aiškiai nurodė, kad T. L. iki 2022 m. gruodžio 31 d. mokėjo numatyto dydžio išlaikymą, tačiau 2023 m. sausio mėnesį atsisakė sumokėti pilną išlaikymo sumą, pervesdamas tik 300 Eur (po 150 Eur kiekvienam vaikui) ir motyvuodamas tuo, kad jis per šventes patyrė papildomų išlaidų (dovanoms ir pan.), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo T. L. atsiliepime nurodytu atsikirtimu, kad R. N., nuslėpdama bylai itin svarbias faktines aplinkybes, kreipėsi į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo už visą laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 20 d.
21. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. sausio 30 d. nutartimi pareiškėjos prašymą patenkino, tačiau pareiškėjas dėl minėtos teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad vadovaudamasis šalių sudarytos taikos sutarties 8 punktu, jis sumažino 2023 m. sausio mėnesį mokėtiną išlaikymo dydį tuo pagrindu, kad su savo nepilnamečiais vaikais laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 26 d. iki 2022 m. lapkričio 3 d. buvo išvykęs į poilsinę kelionę į Egiptą ir su vaikais praleido šventinį laikotarpį Druskininkuose nuo 2022 m. gruodžio 29 d. iki 2023 m. sausio 4 d., taip pat turėjo papildomų išlaidų (naujų pasų vaikams pagaminimas, kelionės bilietų į Egiptą pirkimas, Kalėdinių dovanų – telefonų, kompiuterių vaikams pirkimas, gyvenimo išlaidų Druskininkuose padengimas).
22. Įvertinus nurodytus duomenis, darytina išvada, kad tiek pareiškėjo atskirajame skunde (26 punktas), tiek atsiliepime į apeliantės atskirąjį skundą nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas pagal šalių sudarytos taikos sutarties 8 punktą pagrįstai atsisakė mokėti šalių sutartą periodinį išlaikymą. Nustatyta, kad taikos sutarties 8 punktu šalys susitarė, jog „tuo atveju, jeigu nepilnamečiai vaikai su vaikų tėvu T. L. kartu praleidžia ne mažiau kaip 2 savaites, už praleistą su vaikais šį laikotarpį mėnesio išlaikymo pinigų suma, aptarta taikos sutarties 2 punkte, yra proporcingai sumažinama.“ Šiame punkte, kuriuo remiasi pareiškėjas, nėra nurodytas mokėtino išlaikymo dydžio mažinimas dėl jo turėtų papildomų išlaidų (šiuo atveju dėl naujų pasų pagaminimo, kelionės bilietų į Egiptą, Kalėdinių dovanų – telefonų, kompiuterių vaikams pirkimo, gyvenimo išlaidų Druskininkuose padengimo). Pagal nurodytą šalių susitarimą išlaikymo suma gali būti mažinama tik tuo atveju, kai nepilnamečiai vaikai su tėvu atitinkamą mėnesį praleidžia ne mažiau kaip dvi savaites. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo nurodyti laikotarpiai nesudaro dviejų savaičių laikotarpio gruodžio mėnesį ir yra išsiskaidę per kelis mėnesius (kelionė į Egiptą nuo 2022 m. spalio 26 d. iki 2022 m. lapkričio 3 d., 9 kalendorinės dienos; šventinis laikotarpis Druskininkuose nuo 2022 m. gruodžio 29 d. iki 2023 m. sausio 4 d., 7 kalendorinės dienos), todėl konstatuotina, kad pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo, savaip interpretuodamas taikos sutarties 8 punktą, vienašališkai nuspręsti mokėti mažesnį negu numatytas taikos sutartyje išlaikymo dydį. Įvertinus šias aplinkybes ir tai, kad išlaikymas turėjo būti sumokėtas iki 2023 m. sausio 15 d., darytina išvada, kad apeliantė pagrįstai pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, pareiškėjui tinkamai nevykdant taikos sutarties 2 punkto.
23. Byloje nėra ginčo, kad 300 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą pareiškėjas sumokėjo 2023 m. vasario 7 d., t. y. jau po pareiškėjos prašymo teismui pateikimo ir po 2023 m. sausio 30 d. teismo nutarties išduoti vykdomąjį raštą priėmimo, tačiau tuo pačiu dėl šios nutarties teikė atskirąjį skundą ir patyrė su tuo susijusias bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė, pareiškėjui įvykdžius taikos sutartimi prisiimtą įsipareigojimą ir sumokėjus išlaikymo įsiskolinimą, pateikė 2023 m. vasario 21 d. raštą dėl prašymo išduoti vykdomąjį raštą atsiėmimo, kurį teismas skundžiama nutartimi tenkino, taip pat, įvertinęs pareiškėjos procesinį elgesį ir priežastis, nulėmusias tiek prašymo pareiškimą, tiek jo atsiėmimą, bei priežastis, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, priteisė iš pareiškėjos T. L. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nėra pagrindo.
24. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
25. Įvertinus nurodytas aplinkybes (žr. 22 punktą) ir nustačius, kad pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo pagal taikos sutarties 8 punktą mokėti sumažintą išlaikymo sumą, darytina išvada, kad pareiškėjas netinkamai vykdė taikos sutarties 2 punktu prisiimtą įsipareigojimą, todėl apeliantė pagrįstai kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Nėra pagrindo pripažinti, kad pateikdama šį procesinį dokumentą ji elgėsi nesąžiningai ar, kaip teigia pareiškėjas, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Priešingai, pareiškėjui sumokėjus likusią išlaikymo sumą, prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo apeliantė atsiėmė. Nenustačius aplinkybių, kad apeliantė būtų piktnaudžiavusi ir nepagrįstai teikusi teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo turėtos bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl jos kaltės, todėl pareiškėjas turi pats prisiimti su šiuo procesu susijusias ir jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
26. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliantės procesinis elgesys buvo tinkamas, ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis. Kadangi apeliantės procesinis elgesys vertintinas kaip tinkamas, pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl jo paties kaltės, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priteisti iš apeliantės pareiškėjui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas šiuo atveju nėra pagrindo (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus ir byloje nustatytus faktinius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, formaliai vertino šalių procesinį elgesį ir neteisingai išsprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl ši skundžiamos nutarties dalis panaikinama ir pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
28. Patenkinus apeliantės atskirąjį skundą, nėra pagrindo spręsti atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyto pareiškėjo T. L. prašymo dėl R. N. piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir baudos skyrimo.
29. Apeliantė byloje patyrė 423,50 Eur išlaidas už atskirojo skundo parengimą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto dydžio, todėl patenkinus atskirąjį skundą, jos priteistinos iš pareiškėjo T. L..
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir pareiškėjo T. L. prašymą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjai R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.