- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-19
- Bylos Nr.
- 2-2357-841/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06510-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Mataitienė
- Pareiškėjas
- P. Č.
- Kategorijos
- 106.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, rašytinio proceso tvarka sprendė pareiškėjo P. Č. pareiškimo priėmimo klausimą
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015-02-09 Šiaulių apygardos teismo nutartimi 2014-12-21 Šiaulių apylinkės teismo nutartis laikyti P. Č. pareiškimą nepaduotu panaikinta ir priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą, kuriame prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo P. Č. faktinė gyvenamoji vieta nuo santuokos įregistravimo su J. Č. dienos, t.y. nuo 1992-09-22, yra gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini)
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimą atsisakytina priimti.
Žemesnės instancijos teismas
Patikrinus teismų informacinėje sistemoje LITEKO, nustatyta, kad pareiškėjas P. Č. su analogišku prašymu jau buvo kreipęsis į Šiaulių apylinkės teismą. Šiaulių apylinkės teismui paduotame pareiškime civilinėje byloje Nr. 2-5589-776/2014 P. Č. prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad B. K. 1996-12-18 statinio priėmimo naudoti akto pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies statytojais buvo B. K. dukra J. Č. ir jos sutuoktinis P. Č., nustatyti, kad B. K. 1996-12-18 statinio priėmimo naudoti akto pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ½ dalis yra sutuoktinių P. Č. ir J. Č. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės objektas, nustatyti, kad pareiškėjo P. Č. faktinė gyvenamoji vieta nuo santuokos įregistravimo su J. Č. dienos, t.y. nuo 1992-09-22, yra gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Taip pat teismo sprendime prašė nurodyti, kad minėti juridinę reikšmę turintys faktai yra nustatyti dėl sutuoktinių P. Č. ir J. Č. daiktinių teisių į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį įregistravimo viešajame nekilnojamojo turto registre bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir dėl P. Č. faktinės gyvenamosios vietos nustatymo bei P. Č. teisės deklaruoti gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).
Teismas 2014-06-18 nutartimi pareiškimą atsisakė priimti, pareiškėjui išaiškino, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti ne tik tai, ar pareikštas pareiškimas atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, numatytus CPK 135 str., bet ir privalo ex officio aiškintis, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos, t.y. ar jis apskritai turi teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos. CPK 137 str. 2 d. 5 p. nustato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis Šiaulių apylinkės teisme 2014-06-02 nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjo P. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – J. Č. ir B. K.. Dėl minėtos nutarties buvo gautas ir priimtas atskirasis skundas, byla perduota į apeliacinę instanciją, t.y. Šiaulių apygardos teismui. Pareiškėjas 2014-06-18 teismo nutarties neskundė.
Iš Lietuvos teismų sistemos LITEKO matyti, kad pagal Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-5050-650/2014 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą, kuriuo jis prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. K. 1996-12-18 statinio priėmimo naudoti akto pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., ½ dalis yra sutuoktinių P. Č. ir J. Č. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės objektas. Nurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas dėl sutuoktinių P. Č. ir J. Č. daiktinių teisių į gyvenamojo namo, esančio Veterinarijos g. 35, Vijolių k., Šiaulių r., įregistravimo viešajame nekilnojamojo turto registre bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pareiškėjas šią teismo nutartį apeliacine tvarka skundė Šiaulių apygardos teismui, kuris pareiškėjo skundą 2014-07-07 nutartimi atmetė, Šiaulių apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. Č. ieškinį atsakovui P. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei santuokoje įgyto turto padalijimo. Šiuo metu civilinė byla dėl P. Č. ir J. Č. santuokos nutraukimo, pareiškėjui pareiškus nušalinimą Šiaulių apylinkės teismui, yra perduota nagrinėti Pakruojo rajono apylinkės teismui, bylos Nr.2-101-744/2015, byla teisme neišnagrinėta, posėdis paskirtas 2015-03-03.
Kasacinis teismas dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje yra nurodęs, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445straipsniai). Kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnis).
Pabrėžtina, jog ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje. Konkrečiu atveju – pareiškėjo prašomas nustatyti faktas turi būti įrodinėjamas kitoje byloje ginčo teisenos tvarka, nes šiuo pareiškimu pareiškėjas siekia įrodyti, kad prašomoje nustatyti jo faktinėje gyvenamoje vietoje jis nuo pat santuokos gyveno ir prisidėjo prie konkretaus turto ar jo dalies sukūrimo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti ir pareikštus reikalavimus dėl turto padalijimo. Pareiškėjas taip pat turi teisę ginčyti jo teigimu formalaus turto savininko B. K., kuris turto savininku nurodytas registre, nuosavybės teisę. Pareiškėjui nenuginčijus ginčo teisenos tvarka B. K. nuosavybės ar jos dalies, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negali sukurti ir nesukurs jokių teisinių pasekmių pareiškėjui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 , 3 dalimis, 444-445 straipsniais, teismas
nutaria:
Atsisakyti priimti pareiškėjo P. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nutarčiai įsiteisėjus, pareiškimą su priedais grąžinti pareiškėjui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.