Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino ir Leono Jachimavičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. B. ir A. L. atstovo advokato Dominyko Varno apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2433-717/2014 pagal ieškovų J. B., A. L. ieškinį atsakovams J. M., D. M. dėl 48 234,59 Lt priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. sprendimą skundžia ieškovų J. B. ir A. L. atstovas advokatas Dominykas Varnas, kuris prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Atstovas nurodė, kad teismas nepagrįstai nevertino argumentų, kurių dalį ieškovai buvo išsakę teismo posėdžių metu, bei teismų praktikos išaiškinimų pagrindu, todėl, advokato vertinimu, pripažintina, kad skundžiamas 2014-01-16 teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas (CPK 263 str.), pažeidžia imperatyvias materialinės teisės normas ir pagrindinius teisės principus.

Teismas nepagrįstai motyvavo sprendimą tuo, kad ieškovas buvo nesąžiningas, siūlydamas pirkit areštuotą butą bei tyrimo institucijai ir teismui nurodydamas skirtingas bendros abiejų parduodamų objektų kainos sumas: 220 ir 217 tūkstančių litų. Tačiau pati atsakovė akistatoje pripažino, kad 220 000 Lt kainą jie suderėjo su sąlyga, kad ji nesikeis, o arešto aplinkybė netrukdė atsakovams gyventi bute ir laukti galimybės jį pirkti.

Teismas nenurodė, kaip formalus ieškovo buto perleidimas kitai ieškovei (seseriai) 2009-12-07, atsakovams vis dar, nuo 2007-01-07 iki 2011-05-23 gyvenant šiame bute bei 2010-06 19 banko pavedimu atsakovei mokant už šią naują buto savininkę iš jos Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-06-04 teismo įsakymu priteistas komunalines buto išlaikymo išlaidas, kurių jie patys ir nebuvo sumokėję, galėjo pažeisti atsakovų teises ir interesus, jų galimybes pirkti ginčo butą už suderėtą kainą.

Po 2007-01-07 preliminariosios sutarties sudarymo savo veiksmais ir elgesiu jos šalys įrodė, kad abipusiu sutarimu pakeitė šios sutarties terminą padarydami jį priklausomą nuo arešto panaikinimo datos ir fakto. Areštas buvo panaikintas 2009-05-25, ir atsakovams apie tai tapo žinoma iš karto, atsakovai patys laikytini pažeidusiais pratęstą sutartį ir nesąžiningais ieškovo atžvilgiu, nes reikalavo pakeisti sutartą buto su garažu kainą.

Jokių nuostolių rizikos ieškovai nei žodžiu, nei veiksmu neprisiėmė ir patirti neturėtų. Dėl to teismo sprendime paminėta CK 6.158 str. norma taikytina atsakovams, o ne nuo jų nukentėjusiems ieškovams.

Teismo padaryta išvada dėl buto remonto išlaidų tariamo „atsiskaitymo“ perleidžiant garažo pajų 2007-06-06 prašymu yra neaiški, nepagrįsta ir neatitinka byloje surinktų įrodymų.

Atsakovai pažeidė tarp jų sudarytos ir abipusiu sutarimu toliau vykdytos preliminariosios sutarties sąlygas, nepirko 200 000 Lt vertės buto ir nesumokėjo 17 000 Lt už perleistą garažo pajų; iš buto išsikraustė, o garažą pardavė kitam asmeniui, pinigų ieškovui negrąžino. CK 165 str. 4 d. yra aiškiai numatyta taip pasielgusių atsakovų atsakomybė.

Patirtus nuostolius negautų pajamų forma ieškovai įrodė UAB „Reacon“ pažyma apie 3 kambarių buto nuomos minimalias 400 Lt kainas Kaune ginčo laikotarpiu, o atsakovai analogiškų įrodymų nepateikė, pažymos neginčijo.

Atsakovai pripažino nutarę buto nepirkti dar 2009 metais birželį, bet ir toliau gyvenę jame dar dvejus metus, iki 2011-05-23 dienos. Žinodami apie savo atliktą sutarties sąlygų pažeidimą, apie tai, kad neturi jokio pagrindo gyventi bute už dyką, bei suprasdami, kad neturi jokios susitarimu ar įskaitymu pagrįstos teisės naudotis butu dykai ar visiškai nesumokėti už garažo pajų, atsakovai negali remtis tariamai atlikto nenustatytos vertės buto remonto faktu ir reikalauti įskaityti jo vertę į garažo ar kitų ieškinio reikalavimų vertę. Nors teismas paskutinio posėdžio metu ir siūlė, atsakovai kelis kartus atsisakė reikšti byloje priešieškinį.

Atsakovė supranta, kad privalo mokėti už naudojimąsi J. B. turtu 54 mėnesius, ko ir prašė ieškovai priteisti savo ieškiniu.

Atsakovai šioje byloje gavo naudos tiek iš parduoto garažo, tiek ir nemokėdami už buto nuomą ieškovams 54 mėnesius, tiek ir neturėdami jokio susitarimo dėl gyvenimo jame už dyką.

Atsakovai pažeidė abipusiu susitarimu toliau vykdytinos preliminariosios sutarties sąlygas, nepirko 200 000 Lt vertės buto ir nesumokėjo 17 000 Lt už perleistą garažo pajų. Ieškovų vengimo sudaryti pagrindinę sutartį byloje nenustatyta.

Apeliantai nenurodė jokių konkrečių argumentų, pagrindžiančių Kauno apylinkės teismo sprendimo nepagrįstumą ar neteisėtumą, kaip ir nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių teismas nebūtų aiškinęsis ir / ar nagrinėjęs prieš priimdamas skundžiamą sprendimą. Todėl vertinant skunde išdėstytus motyvus, darytina išvada, jog apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo iš esmės keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Teismas teisingai nustatė, kad ieškovai J. B. ir A. L. ieškiniu siekė prisiteisti skolą ir nuostolius, kuriuos privalėjo įrodyti, tačiau neįrodė.

Ieškovo reikalavimas yra kildinamas iš preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties, kurios neįvykdė pats ieškovas, ką teisingai nustatė apylinkės teismas, ir nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo nei skolos, nei nuostolių atsiradimui ir priteisimui.

Ieškovas J. B. buvo ypatingai nesąžiningas sudarant preliminarią buto pirkimo–pardavimo sutartį nepranešdamas atsakovams, kad ginčo butas areštuotas.

Ieškovas pažadėjo per dvi savaites areštą sutvarkyti, tai yra nuimti, tačiau nei iki 2007-02-01, nei per metus, ieškovas arešto nepanaikino, dėl ko pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ir patvirtinta pas notarą. Dar ieškovas paprašė, kad apie buto areštą atsakovai nesakytų jo žmonai, kad jai apie areštą neužsimintų.

Atsakovai savo lėšomis atliko buto pagerinimų už 44 000 litų, kurie atiteko ieškovams ir kurių atsakovai neprašo susigrąžinti. Šiuos faktus teisingai nustatė Kauno apylinkės teismas.

Ieškovas J. B., disponuodamas nuosavybės teise atsakovų brangiai suremontuotu butu, nesutiko buto kainos sumažinti, pareikalavo, kad atsakovai sumokėtų skolą už namo stogą, o atsakovai, sužinoję, kad pasikeitė buto savininkas, paprašė leisti jiems pagyventi bute.

Taigi atsakovai J. B. buvo apgauti, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovams nėra aišku, kokiu būdu buvo pažeistos atsakovų teisės.

Teismas teisingai išaiškino šias aplinkybes ir tinkamai kvalifikavo ginčo santykius, kad pajaus perrašymas buvo susijęs su ieškovui priklausančio buto remonto atlikimu.

2007-01-07 preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta ir pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl J. B. kaltės. Rašytinė preliminari sutartis nebuvo pratęsta, jos terminas taip pat nebuvo pakeistas, todėl prievolė vykdyti preliminarią sutartį atsakovams pasibaigė ir atsakovai neturėjo prievolės buto pirkti už neprotingą ir tam laikmečiui neadekvačią 217 000 Lt kainą, kuomet J. B. nuėmė areštą (CK 6.165 str. 5 d.).

Atsakovai nepripažįsta prievolės mokėti nuomos mokesčio J. B. ar A. L., kadangi niekuomet nesitarė ir nesusitarė, jog ieškovams mokės už naudojimąsi jų turtu.

Dėl atsakovų šeimos gyvenimo bute nuo 2007 metų visą atsakomybę privalo prisiimti pats J. B., nes jis sudarė preliminarią sutartį, nors butas buvo areštuotas, jis arešto nesugebėjo panaikinti daugiau negu 2 metus, panaikinus areštą jis nesutiko iš naujo tartis dėl buto kainos ir su atsakovais dėl jokių mokėjimų už gyvenimą bute niekuomet nesitarė ir nekalbėjo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Bylos medžiaga patvirtina (b. l. 30), kad ieškovas J. B. ir atsakovė J. M. 2007-01-09 raštu susitarė dėl buto Nr. 34, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo iki 2007 m. vasario 1 d. patvirtinant buto pirkimo–pardavimo sutartį pas notarą. Atsakovė J. M. susitarimo patvirtinimui sumokėjo J. B. 2000 Lt avansą. Pasibaigus sutarties galiojimo terminui (po 2007-02-02) atsakovė nereikalavo iš ieškovo grąžinti jam sumokėtus 2000 Lt.

Sutarties šalys vienodai aiškina sutarties sudarymo tikslą, kad sudaryta 2007-01-09 sutartis turėjo garantinę reikšmę, patvirtinančią ieškovo J. B. ketinimą parduoti asmeninės nuosavybės teise turimą butą atsakovei J. M.. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino šalių susitarimą preliminariu susitarimu dėl buto Nr. 34 esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo iki 2007 m. vasario 1 d. (CK 6.165 str.).

Surinkti byloje įrodymai patvirtina, kad atsakovė J. M. realiai norėjo įsigyti ginčo butą asmeninės nuosavybėn teise, tuo tikslu atsakovė pradėjo rūpintis būtinu lėšų buto pirkimui kaupimu, kreipėsi į banką paskolos gavimui, pardavė asmeninės nuosavybės teise turimą butą, atsikraustė su šeima į ginčo butą, atliko priklausančio ieškovui buto remontą, deklaravo gyvenamąją vietą ginčo bute. Taigi atsakovų J. M. ir D. M. veiksmai patvirtina, jog jie sąžiningai vykdė pasirengimą buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui. Todėl atsakovės veiksmai vertinami kaip sąžiningi, patvirtinantys atsakovės J. M. realų ketinimą sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį su ieškovu J. B. (CPK 185 str.).

Ieškovo J. B. veiksmai nebuvo sąžiningi sudarant preliminarią 2007-01-09 sutartį dėl buto pirkimo pardavimo su atsakove J. M., kadangi ieškovas J. B. žinojo, kad ginčo butu disponuoti negali, nes butas buvo areštuotas, tačiau ieškovas buto pirkėjos atsakovės dėl esančių buto suvaržymų neįspėjo, o įsipareigojo per trumpą laiką (vieną mėnesį) sudaryti pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį (b. l. 30). Šias aplinkybes taip pat patvirtino teismo posėdyje apklausta atsakovė J. M., kad apie buto areštą sužinojo tada, kai ieškovas pateikė buto pažymą, ir kad ieškovas J. B. žadėjo panaikinti areštą per dvi savaites (b. l. 104). Tai, kad butas buvo areštuotas nuo 2000-02-21, patvirtina NTRCDB išrašas (b. l. 11–12). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas J. B., leisdamas atsakovės šeimai bute apsigyventi, taip pat davęs sutikimą atsakovei deklaruoti gyvenamąją vietą ieškovo J. B. buto adresu ir leidęs atsakovei ginčo butą remontuoti, tokiu būdu labiau įtikino atsakovės šeimą savo veiksmais, kad jie butą galės nupirkti, o ne sąžiningai vykdė įsipareigojimą parduoti butą atsakovams. Todėl ieškovo veiksmai vertinami ne kaip sąžiningas siekis sudaryti ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį, o suinteresuotumas išlaikyti būsimus buto pirkėjus. Vėliau, po arešto butui panaikinimo, ieškovas J. B. ginčo butą 2009-12-08 perleido ieškovei (b. l. 11–12), tad teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo veiksmai dėl susitarimo parduoti atsakovei ginčo butą nebuvo vykdomi sąžiningai (CPK 185 str.).

Negalima sutikti su apeliantų atstovo argumentais, kad atsakovai privalo kompensuoti garažo pajų ieškovui J. B.. Kaip nustatyta anksčiau, ieškovas leido atsakovams remontuoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį ginčo butą. Ieškovas, apklaustas teismo posėdyje, iš esmės pripažino atliktus atsakovų remonto darbus (b. l. 102): langų, santechnikos pakeitimą, dušo kabinos įrengimą, lubų remontą, sienų klijavimą tapetais, glaistymą, plytelių klijavimą, parketo lakavimą, virtuvės tvarkymą, dėl dalies darbų (rozečių, grindjuosčių, rankenų pakeitimo) ieškovas paaiškinti negalėjo, nes jų nepastebėjo ir įvertino atsakovų sąskaita atliktus darbus gerokai mažesne kaina, negu atsakovai teigia išleidę buto remontui, – apie 40 000 Lt. Kaip pagrįstai nurodė apeliantai, rašytinių įrodymų byloje dėl atsakovų turėtų remonto išlaidų nėra. Ieškovas ir atsakovai vienodai aiškina, kad garažas turėjo būti parduotas kartu su ginčo butu, garažo pajaus suma (17 000 Lt) įskaičiuota į buto (200 000 Lt) vertę (217 000 Lt), todėl paaiškėjus, kad buto pirkimo–pardavimo sutartis negali būti sudaryta dėl galiojančio ginčo butui arešto, atsakovai paprašė ieškovą užtikrinti atsakovų turėtas išlaidas ieškovo buto pagerinimui. Ieškovas J. B. tai padaryti sutiko ir perrašė garažo pajų (17 000 Lt) atsakovui D. M. (b. l. 13) nurodęs, kad jokių pretenzijų nei kooperatyvui, nei atsakovui D. M. neturi. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas J. B. gera valia pripažino atsakovų investicijas į ieškovo butą ir tokiu būdu kompensavo atsakovų padarytas išlaidas ieškovo turto būklės pagerinimui. Kadangi butas atsakovams nebuvo parduotas, visos investicijos, padarytos ieškovo butui, liko ieškovo bute, o butą, kaip žinia, iš ieškovo perėmė kitas savininkas, todėl ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovų dalį buto kainos (17 000 Lt) už ieškovei A. L. parduotą ginčo butą pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė.

Atmestinas ieškovo J. B. atstovo apeliacinio skundo argumentas, kad galiojantis areštas ginčo butui netrukdė atsakovams bute gyventi, dėl to atsakovai neturi pagrindo laikyti ieškovo veiksmų nesąžiningais. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovės šeima turėjo nuosavą būstą ir gyvenamąją vietą, o su ieškovu J. B. atsakovė J. M. susitarė, kad ginčo butą iš ieškovo nupirks, o ne jame pagyvens. Todėl ieškovo atstovo argumentas dėl ginčo situacijos vertinimo nėra teisingas.

Atmestinas ieškovo J. B. atstovo apeliacinio skundo argumentas, kad ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad panaikinus 2009-05-22 areštą butui atsakovė J. M. nesutiko sumokėti už butą 2007 m. sausį su ieškovu J. B. sutartą pinigų sumą (217 000 Lt – b. l. 101). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad ieškovas negalėjo tikėtis, jog atsakovė J. M. sumokės ieškovui J. B. už perkamą butą tą pačią sumą pinigų, už kurią šalys susitarė 2007 m. butą parduoti, nes po 2007 metų pasikeitė nekilnojamo turto kainos. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas tinkamai nepasirengė ginčo buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui, ieškovo J. B. paaiškinimu, jis nežinojo, kad butas areštuotas (b. l. 103), tad ieškovo nežinojimas apie taikytus butui apribojimus vertinamas kaip jo aplaidumas, kuris sąlygojo tai, kad 2007-02-01 ieškovas negalėjo sudaryti pirkimo–pardavimo sutarties ir gauti iš atsakovės sutartos kainos už parduodamą butą, todėl visas neigiamas pasekmes, susijusias su turto vertės sumažėjimu, turi prisiimti pats ieškovas (CPK 178, 185 str.). Ieškovo atstovo argumentas, kad ir po dvejų metų atsakovė privalėjo sumokėti ieškovui tą pačią kainą už perkamą butą, kurią ieškovas ir atsakovė suderėjo 2007 m., yra neprotingas, todėl atmestinas.

Taip pat nepagrįstas ieškovų atstovo motyvas, jog atsakovė J. M. nepirko ginčo buto todėl, kad apsigalvojo, o ne dėl kitų priežasčių. Kaip nurodė ieškovas (b. l. 102), jis nepardavė buto atsakovei, kadangi 2009 metais atsakovė J. M. prašė sumažinti buto kainą. Atsakovė J. M. šios aplinkybės iš esmės neneigė ir nurodė (b. l. 104), kad prašė sumažinti kainą dėl nekilnojamo turto kainų kritimo ir banko nesutikimo finansuoti atsakovės išlaidas sumokant neprotingą kainą už perkamą butą. Kad buto vertė buvo mažesnė, nei atsakovė susitarė pirkti butą 2007 m. iš ieškovo, atsakovei patvirtino ir turto agentė (b. l. 104). Taigi visos nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad atsakovė nevengė sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutarties su ieškovu, tačiau dėl turto nuvertėjimo tarėsi su ieškovu dėl galimybės sumažinti perkamo buto kainą, norėjo suderėti palankesnes sąlygas buto pirkimui, tačiau ieškovas parduoti atsakovei butą už 150 000 Lt nesutiko (b. l. 101). Esant tokioms aplinkybėms atsakovės J. M. veiksmai, susiję su prašymu sumažinti perkamo ginčo buto kainą, negali būti pripažinti nesąžiningu atsisakymu pirkti butą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pasibaigus 2007-01-09 preliminarioje sutartyje nustatytam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti, atsakovė nebuvo saistoma ankstesnių įsipareigojimų nupirkti ieškovo butą už žodiniu susitarimu nustatytą kainą – 217 000 Lt, praėjus ilgam laikotarpiui buto kaina galėjo būti ieškovo ir atsakovės suderinta iš naujo, kitoks šalių susitarimas byloje nenustatytas, todėl ir šis apeliacinio skundo argumentas yra atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 12, 178, 185str.).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo šalys susitarė dėl buto ar garažo nuomos, ši pirmosios instancijos teismo išvada yra teisinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, mažai tikėtina, kad atsakovė, įsikėlusi į planuojamą pirkti butą, taip pat investavusi į ieškovo turtą asmenines lėšas, susitartų ar sutiktų mokėti nuomos mokestį už gyvenimą ginčo bute, garažo naudojimą. Todėl ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovų nuomos mokestį yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas (CPK178, 185 str.).

Atmestinas ieškovo atstovo argumentas, kad dėl atsakovės šeimos gyvenimo ginčo bute ieškovai turėjo nuostolių, o nuostolių sumą patvirtina UAB „Reacon“ pažyma apie būsto nuomos kainas Kaune. Kaip nustatyta byloje, atsakovė su šeima gyveno ieškovo bute ne nuomos pagrindu, o dėl to, kad ieškovo butui buvo taikytas areštas iki 2009-05-22 ir dėl to atsakovė negalėjo nupirkti ieškovo buto, tačiau tai nereiškia, kad už šį laikotarpį atsakovė privalo kompensuoti ieškovams nuomos mokesčio išlaidas, kurias ieškovai tariamai galėjo gauti nuomodami ginčo butą. Bylos duomenimis, ieškovas iki 2009-05-22 negalėjo parduoti buto, nes butui buvo taikytas areštas, o nuo 2009-12-08 ieškovas negalėjo parduoti buto, nes ginčo buto savininkas buvo ne ieškovas J. B., o ieškovė A. L. (b. l. 11–12). Apklaustas teismo posėdyje ieškovas J. B. paaiškino, kad ginčo butą perleido ieškovei A. L., nes norėjo apsisaugoti nuo aferistų, siekė apsisaugoti nuo M. (b. l. 103). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo pozicija atsakovų atžvilgiu, jų charakterizavimas teismo posėdyje, ginčo buto perleidimas ieškovei A. L. patvirtina, kad ieškovai aktyviai rūpinosi savo teisėmis ir galėjo išvengti tariamų nuostolių dėl negauto nuomos mokesčio, tačiau nieko nedarė, leido atsakovams gyventi ginčo bute. Todėl labiau tikėtina, kad ieškovai nuostolių nepatyrė arba aplaidžiai vykdė pareigą pasirūpinti savo teisėmis, tad ieškovų argumentas, kad nuomos mokesčio nuostoliai atsirado dėl atsakovės J. M. ir jo sutuoktinio kaltės, yra nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl atmestini (CPK 178, 185 str.). Pažymėtina ir tai, kad atsakovai su ieškove A. L. jokių susitarimų, susijusių su ginčo buto ir garažo nuoma ar pardavimu, nėra sudarę ir net nežinojo, kad ieškovas J. B. 2009-12-08 ginčo butą perleido ieškovei A. L., todėl ieškovų argumentas, kad atsakovai privalo sumokėti nuostolius ir ieškovei A. L., taip pat yra neįrodyti. Pirmosios instancijos teismas teisingai skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovų veiksmai atsakovų atžvilgiu nebuvo sąžiningi, protingi, teisingi, todėl teismas apginti jų teises neturi pagrindo (CK 1.5 str., 1.137 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ieškovų reikalavimą dėl nuostolių priteisimo pagrįstai atmetė (CPK 12, 178 str.), teisėjų kolegija šiai pirmosios instancijos išvadai pritaria ir skundžiamo teismo sprendimo motyvų nekartoja.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo motyvų, kadangi jie pakartoja jau anksčiau nurodytus apeliantų argumentus arba yra teisiškai nereikšmingi šioje byloje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo pakeisti arba panaikinti, todėl skundžiamas teismo sprendimas nekeistinas (CPK 328, 326 str. 1 d. 1 p.), apeliacinis skundas netenkintinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovei J. M. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsakovė J. M. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatei Sonatai Žukauskienei sumokėjo 1000 Lt (b. l. 135–136). Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai iš esmės pripažinti teisingais, todėl atsakovei priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos, nes jos yra protingo dydžio, atitinka advokato darbo sąnaudas byloje ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.11 punkte numatyto maksimalaus 1500 Lt dydžio užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą ruošimą. Todėl teisėjų kolegija atsakovei J. M. iš ieškovų priteisia jos prašomas 1000 Lt dydžio apeliacinės instancijos teisme turėtas išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. sprendimo nekeisti.

Priteisti atsakovei J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 1000 (vieno tūkstančio) Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme iš ieškovų A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) ir J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), po 500 (penkis šimtus) Lt iš kiekvieno.